2024 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Péteris Szijjártó: „Padėtis dar niekada nebuvo tokia pavojinga“


Reaguodami į Vakarų politikų prognozes apie branduolinį karą, rusai pradėjo masines karines pratybas. Dar niekada situacija nebuvo tokia pavojinga, nes jei karas paaštrės, tie, kurie bus arčiausiai, labiausiai nukentės, spaudos konferencijoje Briuselyje pabrėžė užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó (Pėteris Sijjartas). Apie tai rašoma vengrų dienraštyje "Magyar Hirlap".

Péteris Szijjártó savo socialinės žiniasklaidos puslapyje tiesiogiai pranešė iš Briuselio. Po susitikimo su kolegomis užsienio reikalų ministras sakė, kad tai buvo paskutinis susitikimas prieš rinkimus, todėl daugeliu atžvilgių jis buvo ypatingas. Jis sakė, kad buvo jaučiamas atgalinio skaičiavimo jausmas, kuris taip pat reiškė karo atmosferos paaštrėjimą.

Kai kurie Europos šalių vadovai nori įvykdyti „sąlygą“ - duoti Ukrainai daugiau pinigų ir ginklų - tačiau šių pastangų rezultatas bus tik daugiau mirčių, sakė jis. Idėjos darosi vis beprotiškesnės ir beprotiškesnės, ir, deja, kai kurių valstybių narių neįmanoma atkalbėti. Tiesą sakant, reikia daugiau smegenų šturmo.

Šiandien buvo palankiai įvertintas Prancūzijos pasiūlymas neatmesti galimybės siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą, be to, jie palankiai įvertino tai, kad Kijevo kariai gautus ginklus galėtų panaudoti prieš taikinius Rusijoje, - sakė užsienio reikalų ministras, atskleisdamas svarbią detalę. Kaip jis paaiškino, daugelis kalbėtojų isteriškai reikalavo, kad tai būtų leista visiems.

Yra ir tokių, kurie propaguoja beprotiškumą numušinėti Rusijos raketas NATO įranga, o kai kurie net nesusilaiko nuo grasinimų branduoliniu karu, - sakė Péteris Szijjártó. Akivaizdu, kad tokios beprotiškos idėjos yra klaidingos karo metu ir net neturėtų būti propaguojamos taikos metu. Šios pavojingos idėjos lengvai gali tapti save išpildančiomis pranašystėmis.

Rusai, reaguodami į Vakarų politikų žodžius, kuriais prognozuojamas branduolinis karas, pradėjo masines karines pratybas. Dar niekada situacija nebuvo tokia pavojinga, nes jei karas paaštrės, tie, kurie yra arti jo, gaus trumpesnį galą", - sakė jis.

Kitas beprotiškas sumanymas - įvesti privalomąją karo prievolę Europoje, sakė jis. Ukrainos pusė patiria vis daugiau kruvinų ir pernelyg didelių nuostolių, todėl klausimas nebėra, ar pakanka ginklų ir šaudmenų, bet ar pakanka žmonių, kurie gali juos gauti į rankas. Ukrainos vyrai, o dabar ir moterys, taip pat nenori mirti fronte. Jauni žmonės masiškai bėga iš šalies, o vaizdai, kuriuos šiandien matome Vengrijos ir Ukrainos pasienyje, paskutinį kartą buvo matomi komunizmo laikais.

Kadangi nėra žmonių, dabar jie nori įdarbinti jaunus žmones", - sakė jis. Privalomojo šaukimo į kariuomenę įvedimas Europoje iš tikrųjų reiškia mūsų vaikų išvedimą į frontą. Kadangi tai ne mūsų karas, mes nesame dėl jo kalti ir nedalyvaujame jį pradedant, ir jokiu būdu nenorime jame dalyvauti", - pabrėžė jis.

Iki šiol priėmėme trylika sankcijų paketų - visi jie žlugo, - pabrėžė jis. Maskva nepatyrė jokio stipraus neigiamo poveikio, verto šio vardo - ir dabar, palyginimui, kai kas sugalvojo keturioliktą. Nemaža dalis valstybių narių ją sutiko su dideliu entuziazmu, bet kadangi ji visais atžvilgiais prieštarauja Vengrijos energetiniam saugumui ir nacionalinėms vertybėms, mes jai nepritarsime, - pabrėžė Budapešto poziciją Péteris Szijjártó.

Tai būtų smūgis žemės ūkiui ir maisto pramonei - iki šiol jos nedraudė joks įstatymas. Jei negalėsime tiekti, negalėsime sumokėti už energijos nešėjus, be to, tai smarkiai sulėtintų pakto investicijas, sakė jis. Tačiau pastarosios yra raktas į mažų pridėtinių išlaidų išlaikymą. Taigi Vengrija tikrai nebalsuos už šį sankcijų paketą, sakė jis.

Šiandien mums buvo daromas didelis spaudimas, bet mes laikėmės tvirtai", - sakė jis. Kilo didžiulis triukšmas, nes pasakėme, kad dėl eskalacijos pavojaus reikia iš naujo apsvarstyti ES strateginius tikslus ir politiką, - sakė užsienio reikalų ministras. Mes taip pat prieštaravome tam, kad Ukrainai būtų skirta 6,5 mlrd. dolerių iš Europos taikos priemonės ginklų tiekimui. Mano kolegos vokiečiai, lietuviai, lenkai ir airiai mane palaikė, o karą palaikantys politikai šaukia veltui, tačiau tai mums nedaro jokios įtakos, sakė jis, nors karą palaikančios jėgos jau iš anksto rašė, kaip Vengrija atmes šiuos pasiūlymus.

Dar viena beprotiška idėja, kuri buvo iškelta, yra mokyti Ukrainos karius ne už šalies sienų, o pačioje šalyje - bet mes tam tikrai nepritarsime, pridūrė Szijjártó.

https://www.magyarhirlap.hu/kulfold/20240527-magizzadt-szijjarto-peter-a-tanacsulesen


Karo debesys virš Lietuvos



Perrinkto Prezidento Gitano Nausėdos pirmasis pasisakymas prasidėjo žodžiais ne Lietuvai ir ne lietuviams, bet Ukrainai (6:30):

"...Mes ir toliau turėsime, be išlygų, visomis galiomis remti Ukrainą, siekti tarptautinės bendrijos dėmesio išlaikymo Ukrainai. Tai nebus paprasta padaryti, kadangi jūs puikiai matote, atsiranda naujų karštų taškų pasaulyje. Mes remsime Ukrainą ne tiktai kariniu požiūriu, mes remsime politiškai, ekonomiškai, mūsų balsas Europos ir kitose formatuose skambės garsiai ir mes mėginsime įtikinti tuos, kurie vis dar abejoja ar jaučiasi pavargę nuo tos paramos. Žodis "pavargęs" šioje vietoje netinka. Toks yra mano įsitikinimas..."

Koks G.Nausėdos, bučiavusio Ukrainos vėliavą, tikslas? Sunaikinti Lietuvą branduoliniame kare?

https://www.youtube.com/watch?v=ZCSH0BXkoy0


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Koks Jurgis, tokia ir kepurė

Lapkričio 24 d. išvydau keistą reginį. Gauja degeneratų, o gal ir nacikų, sprendžiant iš vieno jų demonstruojamų tatuiruočių, koneveikė Kaun...