2024 m. gegužės 15 d., trečiadienis

Ne šiaip interesų konfliktas: Ukrainoje sprendžiamas pasaulio likimas


Prezidento V. Putino pradėjimas eiti pareigas žymi naują etapą Rusijos istorijoje. Neabejotinai bus tęsiamos kai kurios ankstesnių laikotarpių linijos. Kai kurios pasieks kritinę ribą. Kai kurios bus atšauktos. Tačiau turi atsirasti ir kažkas naujo.

Norėčiau atkreipti dėmesį į ideologinį aspektą, kuris gali tapti pagrindiniu tolesnės Rusijos raidos tarptautiniame kontekste vektoriumi.

Mūsų aršioje konfrontacijoje su Vakarais, balansuojančioje ant branduolinio konflikto ir Trečiojo pasaulinio karo slenksčio, vis labiau kontrastingai pasireiškia vertybių problema. Karas Ukrainoje yra ne tik valstybių, turinčių gana racionalių nacionalinių interesų, konfliktas, bet ir civilizacijų, įnirtingai ginančių savo vertybių sistemas, susidūrimas.

Šiandien galima tvirtai teigti, kad Rusija galutinai apsisprendė saugoti tradicines vertybes ir būtent su jomis sieja esminius savo civilizacinės tapatybės ir geopolitinio suverenumo stiprinimo procesus. Tai nėra tik atskirų tos pačios - Vakarų - civilizacijos subjektų skirtingų interesų klausimas, kaip dar visai neseniai buvo galima, nors ir su išlygomis, aiškinti Rusijos ir kolektyvinių Vakarų konfliktą. Dabar akivaizdu, kad susidūrė dvi vertybių sistemos.

Šiuolaikiniai kolektyviniai Vakarai tvirtai pasisako už:

absoliutų individualizmą;

LGBT* ir lyčių politiką;

kosmopolitizmą;

anuliavimo kultūra;

posthumanizmą;

neribotą migraciją;

visų tapatybės formų naikinimą;

kritinę rasių teoriją (pagal kurią anksčiau engtos tautos turi teisę savo ruožtu engti savo buvusius engėjus);

reliatyvistinę ir nihilistinę postmodernizmo filosofiją.

Vakarai negailestingai cenzūruoja savo istoriją, draudžia knygas ir meno kūrinius, o JAV Kongresas ruošiasi pašalinti ištisus Šventojo Rašto blokus, kurie esą įžeidžia tam tikras žmonių grupes dėl etninių ir religinių priežasčių. Be to, skaitmeninių technologijų ir neuroninių tinklų plėtra į darbotvarkę įtraukė pasaulio valdymo iniciatyvos perdavimą iš žmonijos dirbtiniam intelektui - ir nemažai Vakarų autorių tai jau liaupsina kaip neįtikėtiną sėkmę ir ilgai lauktą singuliarumo momentą.

Prieš visa tai Putino Rusija aiškiai pasisako visai kitokiomis vertybėmis, kurių daugelis įteisintos 2022 m. lapkričio 9 d. dekrete Nr. 809. Rusija tvirtai gina:

kolektyvinis tapatumas prieš individualizmą;

patriotizmą prieš kosmopolitizmą;

sveiką šeimą prieš iškrypimų įteisinimą;

religiją prieš nihilizmą, materializmą ir reliatyvizmą;

žmogaus būtį prieš posthumanistinius eksperimentus;

organinė tapatybė prieš jos eroziją;

istorinė tiesa prieš panaikinimo kultūrą.

Yra dvi priešingos orientacijos, be to, dvi antagonistinės ideologijos, pasaulėžiūros sistemos. Rusija renkasi tradiciją, o Vakarai, priešingai, renkasi viską, kas netradicinis ir net antitradicinis.

Todėl konfliktas Ukrainoje, kur šios dvi civilizacijos stojo į nuožmią ir lemiamą kovą, yra kur kas daugiau nei paprastas interesų konfliktas. Jis, žinoma, čia yra, bet tai nėra svarbiausia. Svarbiausia, kad į konfrontaciją įsivėlė du tolesnės žmonijos raidos modeliai - liberalus, globalistinis, antitradicinis šiuolaikinių Vakarų kelias arba alternatyvus, daugiapolis, policentrinis kelias su tradicijų ir tradicinių vertybių išsaugojimu, už kurį kovoja Rusija.

Ir čia pats laikas pažymėti, kad daugiapolis pasaulis, kuriam Rusija skelbė savo ištikimybę ankstesniame V. Putino valdymo etape, turi prasmę tik tuo atveju, jei pripažįstame kiekvieno poliaus, kiekvienos civilizacijos (šiandien jai aiškiai atstovauja BRICS) teisę į savo tapatybę, savo tradiciją, savo vertybių sistemą. Daugiapoliškumas tampa prasmingas ir pateisinamas, jei remiamės egzistuojančių kultūrų pliuralizmu ir pripažįstame jų teisę išsaugoti savo tapatybę ir vystytis remiantis vidiniais principais. Tai reiškia, kad daugiapolio pasaulio poliai, skirtingai nei globalistinis vienpolis modelis, kuriame Vakarų vertybės dominuoja pagal nutylėjimą kaip universalios vertybės, didesniu ar mažesniu mastu seka Rusijos keliu, tačiau tik į skydą iškeldami savo - kaskart skirtingas - tradicines vertybes.

Tai aiškiai matome šiuolaikinėje Kinijoje. Ji ne tik atmeta globalizmą, liberalizmą ir pasaulinį kapitalizmą kaip dogmą, bet ir išlaiko daugelį socialistinės santvarkos bruožų, vis dažniau atsigręžia į amžinąsias kinų kultūros vertybes, naujai atgaivindama Konfucijaus politinę ir socialinę etiką, kuri įkvėpė ir tvarkė visuomenę kelis tūkstantmečius. Neatsitiktinai viena iš svarbiausių šiuolaikinės Kinijos tarptautinių santykių teorijų yra senovinė Tianxia idėja, pagal kurią Kinija laikoma pasaulio sistemos centru, o visos kitos tautos, supančios Dangiškąją imperiją, - periferija. Kinija yra savo absoliutus centras, atviras pasauliui, bet griežtai saugantis savo suverenumą, unikalumą ir tapatybę.

Šiuolaikinė Indija (Bharatas) juda ta pačia kryptimi, ypač valdant Narendrai Modi. Čia vėlgi dominuoja gilioji tapatybė - hindutva, atgaivinanti senovės vedų kultūros, religijos, filosofijos ir socialinės santvarkos pagrindus.

Islamo pasaulis dar kategoriškiau atmeta kolektyvinę Vakarų vertybių sistemą, kuri visiškai nesuderinama su islamo įstatymais, taisyklėmis ir nuostatomis. Šiuo atveju taip pat akcentuojama tradicija.

Šia kryptimi juda ir Afrikos tautos, kurios pradeda naują dekolonizacijos etapą - šį kartą sąmonės, kultūros ir mąstymo būdų. Vis daugiau Afrikos mąstytojų, politikų ir visuomenės veikėjų atsigręžia į savo autochtoninių kultūrų šaknis.

Lotynų Amerika taip pat pamažu atranda šiuos naujus tradicionalizmo, religijos ir kultūrinių šaknų horizontus, vis labiau tiesiogiai konfliktuojančius su Jungtinių Valstijų ir kolektyvinių Vakarų politika. O Lotynų Amerikos specifika yra ta, kad ilgą laiką antikolonijinė kova vyko daugiausia su kairiųjų šūkiais. Dabar situacija keičiasi: kairieji atranda tradicines ir konservatyvias savo kovos ištakas (pvz., katalikų dominuojamoje „išsivadavimo teologijoje“), stiprėja konservatyvus antikolonijinis frontas (pvz., „tautų teologija“).

Tačiau iki šiol nė viena į daugiapoliškumą orientuota ir pirmenybę tradicijai teikianti civilizacija, išskyrus Rusiją, neįsitraukė į tiesioginį ginkluotą konfliktą su Vakarais. Daugelis dvejoja, laukdami šios dramatiškos konfrontacijos finalo. Ir nors potencialiai didžioji žmonijos dalis atmeta Vakarų hegemoniją ir jų vertybių sistemas, niekas, išskyrus mus, nėra pasirengęs stoti į tiesioginį susidūrimą su jais.

Tai suteikia Rusijai unikalų šansą - atsidurti pasaulinio konservatyvaus posūkio priekyje. Atėjo metas tiesiogiai pareikšti, kad Rusija kariauja su Vakarų civilizacijos pretenzijomis į jos vertybių universalumą ir visiškai pasisako už tradicijas - tiek už savąsias (rusų nacionalines, stačiatikių), tiek už visas kitas. Juk globalizmo triumfo ir Vakarų hegemonijos išsaugojimo atveju joms taip pat gresia neišvengiamas sunaikinimas.

Visos pasaulio civilizacijos yra konservatyvios, tokia yra jų tapatybė. Ir jos tai vis labiau supranta. Tik postmodernieji Vakarai nusprendė radikaliai nutraukti savo klasikines krikščioniškąsias šaknis ir pradėjo kurti degeneracijos, iškrypimo, patologijos ir techninio žmonių pakeitimo postžmogiškais organizmais (nuo dirbtinio intelekto iki kiborgų, chimerų ir genų inžinerijos produktų) kultūrą. Pačiuose Vakaruose nemaža visuomenės dalis atmeta šį kelią ir vis labiau priešinasi valdančiojo postmodernaus liberaliojo elito krypčiai į galutinį pačių Vakarų visuomenių kultūrinės ir istorinės tapatybės panaikinimą.

Būtų labai prasminga, jei V. Putinas, pradėdamas naująją prezidento kadenciją, tradicijų gynimą Rusijoje ir visame pasaulyje, įskaitant pačius Vakarus, paskelbtų pagrindine savo ideologine misija. Vladimiras Putinas jau dabar visos žmonijos akyse yra didžiausias lyderis, atliekantis būtent šį vaidmenį, didvyriškai besipriešinantis Vakarų hegemonijai. Pats metas paskelbti apie Rusijos pasaulinę misiją ginti civilizacijas ir jų tradicines vertybes. Nustokite žaisti kartu su Vakarais ir naudotis jų strategijomis, terminais, protokolais ir kriterijais. Civilizacinis suverenitetas pasireiškia tuo, kad kiekviena tauta turi visišką teisę priimti ir atmesti bet kokią išorės politiką, vystytis savitu būdu, nepaisant to, kad kažkas iš išorės gali būti tuo nepatenkintas.

Štai neseniai, gegužės 7 d., britų laikraštis „Mirror“ devynis prezidento V. Putino inauguracinės kalbos žodžius paskelbė „baisia grėsme Vakarams“. Šie žodžiai skambėjo taip: „Rusija pati ir tik ji pati nulems savo likimą!“ Tai reiškia, kad bet kokią užuominą apie suverenumą Vakarai suvokia kaip karo jiems paskelbimą. Rusija ėjo į tai ir yra pasirengusi paremti kiekvieną, kuris taip pat tvirtai gins jos suverenitetą.

Žinoma, kiekviena civilizacija turi savo tradicines vertybes. Tačiau šiandien jas visas puola viena agresyvi, netolerantiška, melaginga ir iškreipta civilizacija, kuri veda negailestingą karą su bet kokia tradicija - su tradicija kaip tokia. Tokioje situacijoje Putino Rusija gali atvirai pasiskelbti atliekanti atvirkštinę misiją - tapti tradicijos ir normos, tęstinumo ir tapatybės gynėja.

Anksčiau, XX a., Rusijos įtaka pasaulyje daugiausia rėmėsi kairiųjų judėjimu. Tačiau šiandien jis pamažu išblėso, absorbuotas liberalizmo arba išsekęs pats savaime (su retomis išimtimis ir dažniausiai sąjungoje su antikolonijinėmis konservatyviomis tendencijomis). Dabar verta pasikliauti konservatoriais, civilizacinės tapatybės šalininkais. Taip gimsta naujas šūkis: visų šalių tradicionalistai, vienykitės!

Ir neturėtume to drovėtis, gėdytis ar tai slėpti. Kuo drąsiau žengsime šiuo keliu, tuo greičiau ir patikimiau augs mūsų įtaka pasaulyje. Jei nusprendėme sutelkti dėmesį į daugiapoliškumą, turime būti nuoseklūs.

Visi jau mato Putiną kaip pagrindinę konservatyvaus atgimimo figūrą. Atėjo laikas tai atvirai paskelbti. Kritikos iš Vakarų neišvengsime bet kokiu atveju, tačiau dabar lemiami veiksniai santykiuose su Vakarais yra kitokie. Ir mūsų sąjungininkai - esami ir potencialūs - pradės remti Rusiją su nauja jėga. Juk dabar jiems bus aiškūs mūsų toli siekiantys tikslai ir uždaviniai. Jie pasitikės mumis ir be jokio nepasitikėjimo ar abejonių pradės kartu su mumis kurti teisingą ir subalansuotą pasaulį visos žmonijos labui.

Aleksandras Duginas

https://ria.ru/20240514/interesov-1945681879.html


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Koks Jurgis, tokia ir kepurė

Lapkričio 24 d. išvydau keistą reginį. Gauja degeneratų, o gal ir nacikų, sprendžiant iš vieno jų demonstruojamų tatuiruočių, koneveikė Kaun...