Lietuvai svarbus atsakymas

Atsakymai į žurnalistų klausimus po vizito Uzbekistane.

http://kremlin.ru/events/president/news/74132

http://static.kremlin.ru/media/events/video/ru/video_low/OXfO9oiwhrNZVXJDneZQmCn8B5YPBHpJ.mp4

Rusijas Prezidentas Vladimiras Putinas atsakė į Rusijos žiniasklaidos atstovų klausimus po valstybinio vizito Uzbekistane. Kreipimasis į spaudos atstovus vyko Taškento oro uoste.

Pavelas Zarubinas, televizijos kanalas „Rossija“. Atsiprašau, turiu du klausimus iš karto, ir abu jie gana ilgi.

Pirmasis. Jūs išskridote į Taškentą, o mes išskridome kartu su jumis, beveik iš karto iš Minsko, ir ši tema nuo to laiko domina: Minske jūs atsakėte į klausimą apie Zelenskio legitimumą ir apie tai, su kuo derėtis, jei ir kada tos derybos taps įmanomos. Sakėte, kad turėtume pažvelgti į Ukrainos konstituciją ir išsiaiškinti, kokios valdžios institucijos gali dirbti be rinkimų. Tačiau remiantis Ukrainos konstitucija atrodo, kad dabar gali dirbti tik Aukščiausioji Rada, o apie prezidento įgaliojimų išplėtimą joje nėra nė žodžio. Atrodo, kad tik remdamasis įstatymu dėl karo padėties Zelenskis gali toliau veikti. Sakėte, kad mums reikia teisinės analizės. Ar mes atliekame šią analizę? Su kuo kalbėsimės, jei darome?

Ar galiu iš karto užduoti antrąjį klausimą?

VLADIMIRAS PUTINAS: Prašom. Kaip jūs pageidaujate.

P. Zarubinas: Iš aukštų Vakarų tribūnų pasigirsta vis daugiau karingų pareiškimų. Dabar jie net sutiko, kad Kijevui turėtų būti leista smogti giliai į Rusijos teritoriją vakarietiškais ginklais. Kaip tik šiandien ES gynybos ministras aptarė šią temą, o NATO generalinis sekretorius pasakė, kad mes Kijevui davėme ginklus ir nuo to laiko laikome juos ukrainietiškais, o Ukraina gali daryti ką nori, smogti Rusijos teritorijai, kur tik jai atrodo tinkama.

Labai ačiū.

V. Putinas: Pirmasis klausimas yra apie Ukrainos valdžios institucijų teisėtumą. Iš tiesų būtina atlikti rimtą ir išsamią analizę.

Pirmas dalykas, kuris yra akivaizdus ir apie kurį man praneša mano kolegos, yra šis. Ukrainos konstitucijoje numatyta išplėsti Rados įgaliojimus, bet tik Rados; Ukrainos konstitucijoje nieko nekalbama apie prezidento įgaliojimų išplėtimą. Pirma.

Antra. Iš tiesų Ukrainos įstatyme dėl teisinio statuso, teisinio statuso, karo padėties sakoma, kad karo padėties metu prezidento rinkimai nevyksta, bet tai nereiškia, kad jie pratęsiami. Jie nerengiami, bet kas sakė, kad jie turi būti pratęsti? Konstitucijoje apie tai nieko nėra. Tačiau yra Ukrainos Konstitucijos 111 straipsnis, kuriame sakoma, kad tokiu atveju aukščiausiosios valdžios įgaliojimai, faktiškai prezidento įgaliojimai, perduodami parlamento pirmininkui. Juo labiau kad karo padėties įstatymo sąlygomis parlamento įgaliojimai išplečiami. Tai tokia preliminari analizė, turėtume pažvelgti atidžiau.

Kai kurie ekspertai sako, kad yra prieštaravimų tarp Konstitucijos, kurioje kalbama tik apie Rados įgaliojimų išplėtimą karo padėties sąlygomis, ir mano ką tik minėto įstatymo - manau, 2016 m. įstatymo, kuris apibrėžia karo padėties teisinį statusą. Jame, kaip jau sakiau ir kartoju, sakoma, kad nėra prezidento rinkimų, bet niekur nėra pasakyta, kad jie pratęsiami, ir tai yra problema.

Kokia prasmė? Esmė ta, kad Ukrainos valstybingumas iš esmės grindžiamas ne prezidentinės respublikos, o parlamentinės-prezidentinės respublikos idėja, o pagrindiniai valdžios svertai sutelkti atstovaujamojoje valstybės institucijoje. Todėl visiškai logiška, kad pati konstitucija ir jos pagrindu priimti kiti teisės aktai yra tokios struktūros.

Todėl, griežtai kalbant, preliminariu vertinimu - sakau tik preliminariu vertinimu - vienintelė teisėta valdžia lieka parlamentas ir Rados pirmininkas. Taigi iš esmės, jei jie norėjo surengti prezidento rinkimus, jie turėjo panaikinti karo padėties įstatymą, štai ir viskas, ir surengti rinkimus. Tačiau jie nenorėjo to daryti dėl daugelio aplinkybių.

Tačiau manau (tai neturi nieko bendra su Konstitucija), kad galbūt dabartinių Ukrainos šeimininkų, kurie yra užsienyje, sumanymas yra užkrauti visų nepopuliarių sprendimų priėmimo naštą dabartinei vykdomajai valdžiai, įskaitant dar vieną sprendimą dar labiau sumažinti šaukiamojo amžių. Buvo 27 metai, dabar - 25, kitame etape gali būti 23 arba iš karto 18 metų.

Manau, kad po šio ir kitų nepopuliarių sprendimų priėmimo dabartinius vykdomosios valdžios atstovus pakeis žmonės, kurie neprisiims atsakomybės už žmonių nepopuliarius sprendimus. Jie tiesiog bus pakeisti, ir viskas. Jei tokia yra idėja, tai iš principo logika yra aiški. Pažiūrėsime, kas bus toliau.

Bet taip pat, kaip sakiau Minske, pati Ukrainos politinė ir teisinė sistema turi pagaliau suformuluoti ir pateikti atsakymą į tai, kas vyksta Ukrainoje. Čia, man atrodo, tikrai nėra taip sudėtinga. Kartoju trečią kartą: 2016 m. įstatyme sakoma, kad negalima rengti prezidento rinkimų karo padėties sąlygomis, tačiau niekur nėra pasakyta, kad šie įgaliojimai pratęsiami. Taigi ką tai reiškia? Žiūrėkite Konstitucijos 111 straipsnį - visi įgaliojimai atitenka parlamento pirmininkui.

Apie smūgius dabar. Tiesą sakant, nežinau, ką sako NATO generalinis sekretorius. Kai jis buvo Norvegijos ministras pirmininkas, kai su juo bendravome ir sprendėme sudėtingus klausimus dėl Barenco jūros ir kitus klausimus, ir apskritai sugebėjome susitarti, tuo metu, esu tiesiog įsitikinęs, jis nesirgo demencija. Jei jis kalba apie galimybę smogti Rusijos teritorijoje tolimojo nuotolio tiksliaisiais ginklais - kaip žmogus, kuris vadovauja karinei-politinei organizacijai, nors jis, kaip ir aš, yra civilis, vis dėlto turėtų žinoti, kad tolimojo nuotolio tikslieji ginklai negali būti naudojami be kosminės žvalgybos. Viena.

Antra. Galutinį taikinio pasirinkimą ir vadinamąjį skrydžio paskyrimą gali atlikti tik aukštos kvalifikacijos specialistai, remdamiesi šia žvalgybine informacija, technine žvalgyba. Kai kurių smogiamųjų sistemų, pavyzdžiui, „Storm Shadow“, atveju šie paskyrimai (skrydžio paskyrimai) gali būti atliekami automatiškai, nedalyvaujant Ukrainos kariškiams. Kas tai daro? Tai daro tie, kurie gamina ir tie, kurie tariamai tiekia šias smogiamąsias sistemas Ukrainai. Tai gali vykti be jokio dalyvavimo - ir tai vyksta nedalyvaujant Ukrainos kariams. Ir kitos sistemos, pavyzdžiui, ATACMS, taip pat rengiamos remiantis kosmine žvalgyba, [taikiniai] formuluojami ir automatiškai perduodami atitinkamiems skaičiavimams - jie gali net nesuvokti, ką įveda, - ir skaičiavimai, galbūt net ukrainiečių skaičiavimai, įveda atitinkamą skrydžio užduotį. Tačiau šią užduotį rengia ne Ukrainos kariškiai, o NATO šalių atstovai.

Taigi, šie NATO šalių atstovai, ypač Europoje, ypač mažose šalyse, turėtų žinoti, su kuo jie žaidžia. Jie turėtų nepamiršti, kad tai paprastai nedidelės teritorijos ir labai tankiai apgyvendintos šalys. Ir tai yra veiksnys, kurį jie turėtų turėti omenyje prieš pradėdami kalbėti apie smūgius giliai į Rusijos teritoriją. Tai rimtas dalykas, ir mes, žinoma, labai atidžiai tai stebime.

Dabar viskas sukasi apie įvykius Charkovo pakraštyje. Būtent jie išprovokavo šiuos įvykius šia linkme. Manau, prieš pusmetį viešai pasakiau, kad jei jie ir toliau smogs gyvenamiesiems rajonams, būsime priversti sukurti saugumo zoną. Ir visai neseniai taip pasakiau, mes prie to perėjome.

Jie pirmieji mus išprovokavo Donbase, aštuonerius metus mus mulkino, apgaudinėjo, kad neva taikiai išspręs šį klausimą, ir privertė mus bandyti padėtį sureguliuoti ginkluotomis priemonėmis. Tada jie mus apgavo derybų proceso metu, manydami, kad nugalės Rusiją mūšio lauke, padarys jai strateginį pralaimėjimą. Tada mes juos perspėjome: nesikiškite į mūsų teritoriją, neapšaudykite Belgorodo ir kitų kaimyninių teritorijų, kitaip būsime priversti sukurti saugumo zoną.

Pažiūrėkite į visus savo Vakarų kolegų pranešimus. Niekas nekalba apie Belgorodo ir kitų kaimyninių teritorijų apšaudymą, jie kalba tik apie tai, kad Rusija atidaro naują frontą ir puola Charkovą. Nė žodžio. Kokia to priežastis? Juk jie tai padarė savo rankomis. Ką gi, tada skina savo kūrybos vaisius. Tas pats gali nutikti ir dėl tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų panaudojimo, apie kurį jūs klausėte.

Apskritai toks nuolatinis eskalavimas gali sukelti rimtų pasekmių. Jei tokios rimtos pasekmės atsiras Europoje, kaip elgsis Jungtinės Valstijos, turėdamos omenyje mūsų strateginį paritetą? Sunku pasakyti.

Ar jos nori pasaulinio konflikto? Man atrodo, kad jie norėjo derėtis strateginės ginkluotės srityje, tačiau nematome didelio noro tai daryti. Jie apie tai kalba, bet mes nematome didelio noro tai daryti. Pažiūrėsime, kas bus toliau.