2024 m. gegužės 24 d., penktadienis

Junge Welt: Karas Ukrainoje peržengia Vakarų šalių rėmėjų galimybes

"Junge Welt" komentaras:

Daugėja ženklų, kad karas Ukrainoje pamažu perauga Vakarų rėmėjų ir Kijevo vadovybės ribas. Pradėkime nuo pinigų: Annalena Baerbock pritarė savo kolegos iš kabineto Boriso Pistoriaus reikalavimui padidinti karinę pagalbą Ukrainai nuo 7,1 mlrd. eurų, jau numatytų šių metų biudžete, iki 10,9 mlrd. eurų. Tai yra išlaidų padidėjimas net 53 procentais, ir niekas nežino, ar nebus dar daugiau.

Akimirką pasilikime prie pinigų: dabar ES leido sau „Ukrainai“ naudoti palūkanų pajamas iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto. Žinoma, tai apgaulinga etiketė: 90 proc. numatomų milijardų eurų atiteks ne Kijevui, o pateks į buhalterinės apskaitos straipsnį, kuriam Briuselio neologizmas sugalvojo pavadinimą „Europos taikos priemonė“: ES ginkluotės sostinių subsidijuojamų bendrų ginklų įsigijimo fondą. Jei jau reikia mokėti, tai bent jau turėtų duoti ekonominės naudos.

Šis sprendimas ilgą laiką buvo prieštaringai vertinamas, nes juo buvo kėsinamasi į neliečiamą kapitalistinės nuosavybės garantiją. Ypač Vokietijos pusė kelis mėnesius tvirtino, kad toks įsikišimas gali sukurti pavojingą precedentą. Mat Rusijos centrinio banko pinigus saugo vadinamasis valstybės imunitetas. O Vokietijos Federacinė Respublika juo nuolat remiasi, kai kokie nors Namibijos gyventojai, graikai, italai ar lenkai reikalauja atlyginti žalą dėl vokiečių žudynių per kolonijinį karą ar Antrąjį pasaulinį karą. Šis pavyzdys iš tiesų gali atsigręžti prieš Berlyną. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl ES į savo kišenes nukreipia tik interesus, bet ne kapitalą. Tai, kad JAV visada greitai ragina ES pasinaudoti Rusijos turtu, taip pat rodo, koks rizikingas šis klausimas kapitalo požiūriu. Jos turi daug mažiau Rusijos valstybės pinigų, todėl gali lengvai reikalauti nieko nerizikuodamos pačios.

Šioje situacijoje, kai viskas byloja už tai, kad reikia trumpam sustoti ir apmąstyti dinamiką, į kurią įsitraukėme, Ukraina siekia visiškai priešingo tikslo - dar labiau įtraukti savo rėmėjus į karą. Jie turėtų ginti Ukrainos oro erdvę raketomis iš savo teritorijos, net jei pagal dabartinę teisinę nuomonę dėl to jie aiškiai taptų karo šalimi. Kijevui ši baimė nerūpi. Žmogiškai kalbant, tai net suprantama. Ukraina leido Borisui Džonsonui save įvelti į tai, kas yra ne jos jėgoms. Kodėl kiti iš šios košės turėtų išsisukti geriau nei jie? Pralaimėjusieji linkę būti nihilistiški.

Nuorodos:

https://youtu.be/OJJIbYWHGOU?si

https://www.jungewelt.de/artikel/475882.zauberlehrlinge.html




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Koks Jurgis, tokia ir kepurė

Lapkričio 24 d. išvydau keistą reginį. Gauja degeneratų, o gal ir nacikų, sprendžiant iš vieno jų demonstruojamų tatuiruočių, koneveikė Kaun...