2026 m. balandžio 19 d., sekmadienis
Lavrovas: JAV operacijos Irane tikslas – naftos kontrolė
2026 m. balandžio 18 d., šeštadienis
Scottas Ritteris: Rusija grasina smogti Suomijai ir Baltijos valstybėms
https://www.youtube.com/watch?v=OOLUsj50ZEE
https://www.youtube.com/watch?v=AJr8uaziIUc
Orbanas interviu papasakojo apie pralaimėjimo priežastis ir ateities planus
Portale "Magyar Nemzet" paskelbtas Viktoro Orbano interviu laikraščiui „Patrióta“. Straipsnio pavadinimas - "Viktoras Orbánas: Reikia visiško atsinaujinimo!"
Pasibaigė tam tikras laikotarpis, reikia labai daug pokyčių, – pareiškė Viktoras Orbánas praėjus keturioms dienoms po rinkimų pralaimėjimo. Pasitraukiantis ministras pirmininkas davė ilgą interviu laikraščiui „Patrióta“, kuriame sakė, kad reikės visiško „Fidesz“ atsinaujinimo, visą frakciją reikės pertvarkyti pagal partijos sąrašą, kad parlamente dirbtų tie, kurių reikia naujoje situacijoje.
„Koks buvo pralaimėjimo mastas, ar ketinate atsistatydinti?“ – paklausė Viktorą Orbáną „Patrióta“ kanale. Pasitraukiantis ministras pirmininkas davė pirmąjį interviu po rinkimų pralaimėjimo. „Fidesz“ pirmininkas į visus dominusį klausimą atsakė: „Ši situacija reikalauja ne tik vieno kito posto pakeitimo,
reikia visiško atsinaujinimo.
Mes negalime tęsti taip, kaip darėme iki šiol. Kalbant apie pralaimėjimo mastą, skaičiai kalba aiškiai:
nacionalinė pusė gavo 2,3 milijono, o opozicija – 3,1 milijono, taigi pralaimėjimo mastas didelis, – sakė Viktoras Orbánas. – Reikia visiško atsinaujinimo, tai taikytina ne tik „Fidesz“, bet ir visai nacionalinei pusei – pareiškė atsistatydinantis ministras pirmininkas. Kaip jis sakė, dabar labai daug žmonių atsistatydins, pakeis pareigas.
Ko gailisi Viktoras Orbánas?
– „Paks 2“ reikėjo pastatyti greičiau. Jei tai būtų pavykę, Vengrijos ekonomika dabar būtų geresnėje padėtyje, turėtume daugiau ir pigesnės energijos“, – atsakė jis į klausimą, ko gailisi per savo kadenciją.
– Po pirmųjų rinkėjų aktyvumo rezultatų supratau, kad bus bėda, nes jie rodė kitokią tendenciją, nei mes įsivaizdavome, matėme, kad mūsų kampanija neveikia. Mūsų rinkimų skaičiavimai rėmėsi prielaida, kad aktyvumas bus mažesnis, o padidėjimas buvo vien protestiniai balsai – taip Viktoras Orbánas papasakojo apie rinkimų dieną iš savo perspektyvos. Jis pridūrė: – Po to aš išgyvenau tikrą emocinę karuselę. Pasibaigė vienas laikotarpis, reikia labai daug pokyčių.
Pasitraukiantis ministras pirmininkas taip pat kalbėjo apie tai, kad bendravo su daugybe žmonių, kurie jaučia tą pačią tuštumą, kurią jis jautė pirmadienį, ir nerimauja dėl savo tėvynės. Viktoras Orbánas jiems siunčia žinią:
Telaimina Dievas Vengriją!
– Šie žmonės supranta iššūkius, su kuriais Vengrijai tenka susidurti, – sakė jis. – Mes žinome apie save, kad esame susipažinę su tokio masto iššūkiais ir galime apginti šalį nuo karo, energetikos krizės ir migracijos, – pareiškė Viktoras Orbánas. Jis pažymėjo, kad vis dėlto nežinoma, ar tie, kurie dabar remia vyriausybę, sugebės apsaugoti šalį bent jau taip pat, kaip tai darė jie.
Jis pabrėžė, kad žmonės jaučia dar vieną neaiškumą – ar jie balsavo teisingai. Į tai atsistatydinantis ministras pirmininkas atsakė: jie balsavo teisingai.
– Mes priėmėme teisingą sprendimą ir turime didžiuotis savo sprendimu, – pareiškė Viktoras Orbánas. – Daugybė ašarų išliejusių, nacionalinę pusę palaikančių žmonių tegul bando įveikti savo skausmą ir tegul didžiuojasi viskuo, ką per pastaruosius 16 metų pavyko pasiekti kaip nacionalinius laimėjimus, ir tegul būna pasiryžę, kad šiuos laimėjimus – jei prireiktų juos griauti – sugebės apginti. Didžiuokitės! – patvirtino jis.
Pralaimėjimą reikia priimti oriai
„Fidesz“ pirmininkas taip pat kalbėjo apie tai, kad pralaimėjimą reikia priimti oriai, nes jie žino, kad priėmė teisingą sprendimą.
– Žinome, kad turėsime jėgų apginti tai, ką sukūrėme, – pridūrė jis. Kalbėdamas apie nepagrįstus užgauliojimus ir grasinimus, jis pabrėžė, kad svarbiausia užduotis – sugebėti į juos reaguoti oriai.
Viktoras Orbánas neteigia, kad 3,1 milijono žmonių, balsavusių už „Tisza“ partiją, priėmė blogą sprendimą.
– Koks buvo jų sprendimas, paaiškės vėliau, – sakė jis. Jis pridūrė, kad linki, jog tiems, kurie tikėjosi, kad po pokyčių jų gyvenimas taps lengvesnis ir jie gaus geresnę vyriausybę, išsipildytų jų norai. – Mes niekada neremsime savo šalies priešų, – pabrėžė Viktoras Orbánas. – Kampanija buvo apie tai, kas siūloma, ir buvo du pasiūlymai, vienas iš jų – mūsų. Mes sakėme, kad artėja dideli bėdos, kad pokyčiai yra pavojingi. Kiti sakė, kad pokyčiai būtini, nes dabartinė vadovybė sukelia bėdas.
– Turime pripažinti, kad antrasis pranešimas buvo stipresnis
– sakė Viktoras Orbánas. Jis pridūrė: – Mano kolegos dirbo gerai, nes mūsų žinutė buvo aiški.
Pasak ministro pirmininko, jis taip pat turi išsiaiškinti, kodėl ta kita žinutė buvo stipresnė. – Aš nekeisčiau to, kas buvo „Fidesz“ žinutė, nes ji buvo nuoširdi, iš širdies, aš su visais kalbėjau atvirai – taip savo kampaniją apibūdino Viktoras Orbánas. – Tačiau kažką pasakiau ne taip, nes vis dėlto buvo pasirinkta kita pusė – pareiškė jis.
Viktoras Orbánas: Aš esu atsakingas už pralaimėjimą
– Aš esu atsakingas už rinkimų pralaimėjimą, nes aš esu partijos pirmininkas. Esu dėkingas visiems, kurie dirbo šioje srityje, jiems tenka jokia atsakomybė. Tačiau politika yra tokia, kad vienas žmogus turi prisiimti atsakomybę, ir tas žmogus esu aš, – paaiškino ministras pirmininkas, atsakydamas į klausimą, ar gali nurodyti, kas yra atsakingas už rinkimų pralaimėjimą.
– Nenusileiskime, tarsi visa šalis būtų pasakiusi, kad jai atsibodo vyriausybė. Yra daug pasiekimų, kurių anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, parama šeimoms ar pagyvenusiems žmonėms. Žmonės balsavo ne dėl to, o dėl ateities, jie sakė, kad „Tisza“ partijoje mato daugiau galimybių, bet tai nereiškia, kad iki šiol viskas buvo blogai, – pažymėjo ministras pirmininkas. Jis pridūrė: žinoma, buvo klaidų, bet klaidų gali daryti tik tas, kas dirba.
– Čia yra dideli intelektualų rateliai, kūrėjų bendruomenės, skaitmeniniai ir ne skaitmeniniai pilietiniai rateliai. Tai labai didelis pasaulis, kuriam reikia suplanuoti ateitį ir padėti sukurti naują formą, – paaiškino jis. Jis paaiškino, kad tam yra numatytas tvarkaraštis: reikia išrinkti naujus vadovus, balsuoti už pirmininkus ir pirmininkų pavaduotojus. – Mūsų dar laukia labai daug darbo – pabrėžė jis.
jei būtų numatęs, nebūtų rengęs tokios kampanijos. Jis pats manė, kad laimės, nes tose vietose, kur lankėsi, susirinko gausybė žmonių. Jis pasakė: jis arba nepasiekė tradicinio, virš 70–72 proc. siekiančio rinkėjų aktyvumo (galiausiai rinkimuose dalyvavo virš 79 proc. rinkėjų – red.), arba jie tiesiog nebuvo tuo suinteresuoti. Viktoras Orbánas sakė, kad reikės gerai išanalizuoti, kodėl šie žmonės balsavo prieš jį, bet tam dar reikia laiko.
– Negaliu pasakyti, kad informacijos nebuvo, – pabrėžė jis, nurodydamas, kad kairiųjų atlikti tyrimai taip pat buvo prieinami visiems.
– Reikia laikytis visų teisės aktų, – sakė Viktoras Orbánas, o iš to, jo nuomone, išplaukia, kad jei pavyksta jų laikytis, korupcijos ir nėra. Jei kildavo pagrįstų įtarimų, jie būdavo tiriamai visose srityse, ir, jo nuomone, Vengrijos valdžios institucijos šiuo atžvilgiu atliko gerą darbą, – pažymėjo jis.
– Mano pozicija naujosios vyriausybės atžvilgiu yra tokia, kad ji įgyvendintų savo programą, aš linkiu šaliai, kad jai nesisektų blogai. Mes remsime viską, kas gera, o jei pastebėsime griovimą, to nepriimsime ir balsuosime prieš – pareiškė Viktoras Orbánas. – Neteisinga raginti atsistatydinti parlamento išrinktą Respublikos prezidentą, taip pat neteisinga raginti atsistatydinti kitų valstybinių institucijų išrinktus vadovus. Asmenų, einančių konstitucines pareigas, negalima gąsdinti; jei norima juos nušalinti, reikia ieškoti teisinių būdų – sakė jis. Jis pridūrė: tai kelia susirūpinimą, tai neteisingi dalykai.– Turime nacionalinių pasiekimų, kuriuos, jei jie bus sunaikinti, žmonėms bus blogiau, o ne geriau, o naujoji vyriausybė žada, kad žmonėms bus geriau, – atkreipė dėmesį. Jis pridūrė: kol kas jis nenori manyti, kad dar nesusiformavusi vyriausybė turi piktų ketinimų, tačiau pagal jų sprendimus bus galima pamatyti, ko jie nori.
Reikia pertvarkyti visą frakciją, į ją pateks ne tie, kurie buvo sąrašo viršuje– Turime jėgų apginti pasiekimus, jei sugebėsime atsinaujinti. Atnaujinimo esmė yra ta, kad jis nėra valdomas iš centro, to turi norėti pačios sistemoje esančios žmonės, – pabrėžė jis. Tada jis paaiškino: – Pirmas dalykas yra perdavimas, už tai atsakingus asmenis jau paskyrėme. Antras dalykas – atnaujinimas. Tie, kurie dabar pateko į parlamentą, skiriasi nuo tų, kurių ten dabar reikia, todėl frakciją reikia pertvarkyti pagal partijos sąrašą.Frakcija gali remtis tais, kurie yra sąraše (tai reiškia 279 kandidatus, sąrašą galima peržiūrėti čia – red.), kuris buvo pateiktas rinkimams. Kas nebuvo sąraše, tas negali būti deputatu, tai šiandien apžvelgė Viktoras Orbánas, kuris kol kas nepaskyrė būsimų „Fidesz–KDNP“ deputatų.
buvo sukurta siekiant pergalės rinkimuose.– Tačiau dabar užduotis yra kitokia, todėl frakciją taip pat reikia pertvarkyti. Šis darbas jau prasidėjo – pabrėžė atsistatydinantis ministras pirmininkas, kuris taip pat kalbėjo, kad ši bendruomenė jam nėra politinis pasirinkimas, o jo gyvenimas.
„Yra nuostabi ir galinga tauta, kurią sudaro tikrai įspūdingos asmenybės, apie kurias neįmanoma kalbėti nesusijaudinant. – Reikia žmonių, kurie sugebėtų tai paversti politika, valdymu ir rezultatais“, – teigė Viktoras Orbánas. Jis pridūrė, kad visada mėgo organizuoti šią bendruomenę, tiesa, per pastaruosius 16 metų tam neturėjo daug laiko. – Jei man bus suteikti įgaliojimai, šį darbą atliksiu ne tik su malonumu, bet ir su džiaugsmu, – pabrėžė jis.
– Kai pradėjau senėti ir atsitraukti nuo kitos savo meilės – futbolo, – pasakiau, kad man duotų darbą inventoriaus sandėlyje, tačiau jei reikės, kaip komandos kapitonas mielai išvesiu komandą į aikštę, – atsakė Viktoras Orbánas į klausimą, koks bus jo vaidmuo ateityje. Ministras pirmininkas pasakojo, kad dabar jaučiasi jaunesnis, nes darbe galima pavargti, ir buvo laikų, kai jis iš tikrųjų pavargdavo. Tada jis pabrėžė, kad ne jis spręs, kokį darbą dirbs ateityje.– Kad ir ką sakytų, aš tai atliksiu, jei reikės, liksiu sandėlyje, jei reikės, vėl išvesiu komandą į aikštę – paaiškino jis.
Nuo nugalėtojo iki aukos: kaip Vakarai patys sukūrė savo krizę
Europa patiria geopolitinį atoveiksmį („Blowback“). Po Šaltojo karo neatlikti pokyčiai ir dvigubi standartai dabar atsiliepia žemynui.
Prieš daugiau nei 20 metų amerikiečių politologas Chalmersas Johnsonas išpopuliarino terminą „Blowback“, kurį iš pradžių sukūrė CŽV, siekdama apibūdinti savo veiksmų nenumatytas pasekmes. Šiandien Europa patiria milžinišką „Blowback“ – nenumatytą, bet neišvengiamą pasekmę, kilusią dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie naujų sąlygų po Šaltojo karo.
O kokios buvo tos naujos sąlygos? Pirma: Sovietų Sąjunga, o vėliau ir ją pakeitusi Rusija, nebebuvo priešininkė, o tapo potencialia drauge, netgi galima sąjungininke. Šis perėjimas nuo priešo prie draugo niekada nebuvo lengvas, tačiau jį turėjo užtikrinti tvirtos institucijos, pripažįstančios naują realybę. Tačiau vietoj to institucijos, kurios tariamai laimėjo Šaltąjį karą – NATO ir Europos Sąjunga – paskelbė savo pretenzijas į visuotinį, t. y. pasaulinį statusą.
Rusija lieka Europos šalimi
Ši „istorijos pabaigos“ ideologija kėlė abejonių dėl Maskvos įsitikinimo, kad tik Jungtinės Tautos ir su jomis susijusi tarptautinė teisė yra tikrai visuotinės. Dar blogiau: politinis Vakarų pasaulis išsiplėtė iki pačių Maskvos sienų ir taip nauja forma atkūrė Šaltojo karo logiką.
Antra, po 1990 m. atsirado galimybė įgyvendinti svajonę suvienyti žemyną „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“. Tam būtų buvęs būtinas tikras Rusijos ir jos naujų kaimynų susitaikymas – toks pat sudėtingas, kaip ir pokarinis Vokietijos susitaikymas po 1945 m. Be to, Rusija susidūrė su iššūkiu suvokti save kaip naujos tarptautinės tvarkos bendrakūrėją.
Palanki Europos saugumo aplinka būtų palengvinusi šį procesą. Tačiau vietoj visos Europos susitarimo įsigalėjo atlantizmas. Jis susilpnino Europos „strateginę autonomiją“ ir kartu sukėlė skaldančią dinamiką Rytų Europoje. Ekspansyvus politinis Vakarų pasaulis susidūrė su Rusijos pasipriešinimu, o Rytų Europos valstybės daugiausia pasirinko Vakarus – ne tiek dėl prievartos, kiek dėl ateities lūkesčių.
Šis sprendimas neturėjo būti primestas jėga. Rytų Europoje tebebuvo didelių grupių, kurios norėjo palaikyti gerus santykius su Rusija. Net ir pačioje Rusijoje – nepaisant karo – tebėra europietiškai orientuotas elitas. Šia prasme Rusija išlieka giliai europietiška šalis.
Nesugebėjimas atsižvelgti į šias tendencijas ir sukurti savarankišką Europos politiką sukėlė atoveiksmį. Netgi Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV yra pavargusios nuo Europos priklausomybės ir nesugebėjimo aiškiai suformuluoti savo interesų. Europos bandymas tęsti karą Ukrainoje nepaisant tarpininkavimo pastangų dar labiau gilina susiskaldymą.
ES pasirenka militarizaciją
Užuot dirbusios su Rusija siekiant karo pabaigos, ES vadovybės pasirenka militarizaciją ir tikisi taip įveikti deindustrializaciją bei strateginę priklausomybę.
Antra, nesugebėjimas ginti savo principų susilpnino Europos moralinį teisėtumą ir pagilino jos ekonomines problemas. Jau į JAV pasitraukimą iš Irano branduolinio susitarimo Europa reagavo silpnai ir nenuosekliai.
Nors Europa remia Palestinos administraciją, jos reakcija į smurtą Vakarų Krante, Gazos ruože, Libane ir Irane tebėra nepakankama. Čia taip pat matomas atoveiksmis, pavyzdžiui, Hormuzo sąsiaurio uždarymas.
Šie pokyčiai dabar pasiveja Europą. Metai strateginės priklausomybės ir dvigubų standartų ištuštino Europos svajones apie taiką ir vienybę. Vietoj to, kad kartotų nesėkmes, Europa turėtų pradėti pati kurti savo ateitį ir atsikratyti pasenusio Šaltojo karo mąstymo – kitaip tai padarys kiti.
Richard Sakwa
Bloomberg nuotr.
2026 m. balandžio 17 d., penktadienis
Orbanas aštriai pasisakė apie Von Der Leyen veiklą
Orbanas pralaimėjo parlamento rinkimus ir atsisveikinimo kalboje išsakė savo nuomonę apie ES Uršulę.
https://www.youtube.com/watch?v=wBAGuMnYJSk
Grąžinti valdžią tiems, kurie supranta – svarbiausia politinė užduotis Rusijoje
https://www.youtube.com/watch?v=oq41OH7CoHo
Prancūzija: afganas suimtas dėl serijos ožkų ir avių išprievartavimų
Afganas įtariamas serija ožkų ir avių išprievartavimų; prieš tariamai įvykdant šiuos žiaurius nusikaltimus gyvuliai buvo surišti. Gyvūnų apsaugos organizacija žada „atiduoti šį barbarą teismui.“
19-metis Afganistano pilietis buvo suimtas ir apkaltintas po serijos žiaurių seksualinių išpuolių prieš ožkas ir avis Pennes-Mirabeau, savivaldybėje Bouches-du-Rhône, netoli Marselio.
Įtariamasis buvo sulaikytas kovos su nusikalstamumu brigados (BAC) 2026 m. balandžio 9–10 d. naktį, po to, kai vietiniai avių ir ožkų savininkai pranešė policijai. Nuo 2026 m. pradžios keli savininkai aptiko sužeistus gyvulius, o incidentai buvo užregistruoti tiek vasario, tiek kovo mėnesiais. Prancūzijos laikraščiui „La Provence“ teigimu, gyvuliams buvo surištos kojos ir matėsi aiškūs išprievartavimo požymiai.
Po kelių panašių atvejų savininkai savo sklypuose įrengė kameras su judesio jutikliais, siekdami nustatyti nusikaltėlio tapatybę. Įraše buvo matomas jauno vyro siluetas, kuris naktimis lankydavosi prie jų gyvulių. Įrašai buvo perduoti policijai, kuri galiausiai sugebėjo nustatyti įtariamojo tapatybę.
Vyras šeštadienį, balandžio 11 d., stovėjo prieš teisėją, kuris nusprendė jį įkalinti kardomajame kalėjime. Kitas teismo posėdis numatytas pirmadienį, balandžio 13 d. Jam gresia iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 45 000 eurų bauda už žiaurų elgesį su naminiais gyvūnais.
Šis atvejis atkreipė Gyvūnų apsaugos asociacijos (SPA) dėmesį, kuri pareiškė, kad pateiks civilinį ieškinį.
„[Mes] ketiname paduoti šį barbarišką žmogų į teismą, – pareiškė SPA. – Dėkojame nacionalinei policijai už operatyvų įsikišimą.“
Ankstesni atvejai
Praėjusiais metais Vokietijoje, gražiame Bavarijos miestelyje Oberneufnach, įvyko šokiruojantis atvejis, kai 52 metų turkų prieglobsčio prašytojas, kaip įtariama, įsibrovė į arklidę ir seksualiai išnaudojo ponis.
Vyras, gyvenęs pabėgėlių prieglaudoje netoliese esančiame Anhofeno miestelyje, buvo suimtas po to, kai jį užfiksavo vaizdo stebėjimo kameros.
Lavrovas: JAV operacijos Irane tikslas – naftos kontrolė
„Buvo planuojama perimti naftos kontrolę“: Lavrovas papasakojo apie JAV karinės operacijos prieš Iraną tikslą. Vienas iš JAV karinės operaci...
-
Etniniai austrai ir krikščionys daugelyje Vienos mokyklų sudaro itin mažą mažumą, o šioje konkrečioje mokykloje 99 % mokinių yra imigrantų k...
-
https://www.youtube.com/live/483Mn6Jl4nQ Buvęs JAV ginklų inpektorius pasakoja apie JAV-Izraelio ir Irano karo perspektyvas. Video rusų ka...
-
Daugelis valstybių narių piliečių labai palankiai vertintų, jei korumpuota ES kuo greičiau būtų panaikinta dabartine forma ir pertvarkyta į ...