Praėjo dveji metai nuo to įsimintino rytinio reido, kai „Hamas“ kovotojai įgyvendino drąsiausią mūsų gyvenime fantaziją ir tarsi ant erelio sparnų pabėgo iš Gazos kalėjimo. Jie perskridę spygliuotą vielą ir minų laukus, kur jų žiaurūs kalėjimo sargai juos laikė įkalintus penkiolika ilgų metų, ir užpuolė kalėjimo prižiūrėtojus. Tai buvo drąsiausias ir kilniausias „Hamas“ kovotojų poelgis. Pažvelkime į Gazos likimą iki šios lemtingos dienos.
Palestinos likimas yra pats karčiausias, pažeidžiantis visas normas. Ją valdo Izraelis, kuris neleidžia jos gyventojams gyventi taikiai, įvažiuoti ar išvažiuoti, naudotis oro uostu, o jos pačios oro uostas ir jūrų uostas buvo sunaikinti. Palestiniečiai žudomi be jokios priežasties – žudymui visada yra pateisinimas ir paaiškinimas. Jei paaiškinimas žlunga, pasigirsta „ups“, bet niekada nėra atlyginama žala, jau nekalbant apie teisingumą. Palestina yra anomalija, vienintelė šių laikų kolonija, kurios vietos gyventojai yra visiškoje kolonijinėje priespaudoje. Bandymai dekolonizuoti Palestiną žlugo, o teisingumo siekiantys žmonės visame pasaulyje negali susitaikyti su šia padėtimi.
Gaza yra labiausiai nelaiminga Palestinos dalis. Tai gana mažas bantustanas, apsuptas Izraelio teritorijos ir Izraelio priklausomos šalies Egipto. Miestas, esantis Viduržemio jūros pakrantėje, neturi teisės turėti savo uosto, nors šis uostas čia egzistavo dar 1000 metų prieš Kristaus gimimą. Apie jį rašė Ptolemėjas ir Strabonas. Tai buvo vienas iš pagrindinių Rytų Viduržemio jūros uostų, žinomas visame senovės pasaulyje. Čia buvo gabenami smilkalai iš Arabijos pusiasalio pietų – senovėje populiarūs frankincenas ir mirra, taip pat kiti aromatiniai aliejai ir prieskoniai. Taigi, čia virė gyvenimas, klestėjo prekyba.
Tai buvo didžiosios kovos vieta: nuo 1917 m. kovo iki lapkričio britai kovojo dėl Gazos ir su dideliais sunkumais ją užėmė. 1948 m. žydai jos užimti negalėjo, ir ne dėl to, kad nepabandė, bet jie į Gazą išstūmė tūkstančius palestiniečių, gyvenusių kaimuose ir miesteliuose į pietus nuo Jaffos.
Beje, būtent dėl to, kai Yasser Arafat susitarė su Izraelio ministru pirmininku Yitzhak Rabin dėl dviejų tautų „taikaus sambūvio“ (vadinamieji Oslo susitarimai, pasirašyti 1993 m.), izraeliečiai užtikrino, kad Gaza taps pagrindine Palestinos metropoliu. Deja, taip neatsitiko. Su izraeliečiais labai sunku derėtis. Jei jiems nepatinka susitarimas, tai yra „blogas sandėris“ ir jie nėra įpareigoti jo laikytis. Tai taikoma ne tik politikai, bet ir verslui, ir iš tikrųjų viskam kitam. Ir jie tiesiog išmetė Oslo susitarimus pro langą.
2006 m. visoje Palestinoje vyko visuotiniai rinkimai. Tuo metu palestiniečiai buvo labai nusivylę savo pagrindine politine partija ir išsivadavimo judėjimu „Fatah“. Nuo 2004 m., kai Yasser Arafat buvo nunuodytas žydų, „Fatah“ labiau rūpinosi Izraelio norų tenkinimu nei savo tautos gerove. Šiuose laisvuose ir sąžininguose rinkimuose palestiniečiai balsavo už pagrindinę opoziciją – „Hamas“, nuosaikią islamo partiją, kuriai priklausė ir keletas krikščionių deputatų. Mahmoud Abbas vadovaujama Fatah atsisakė atiduoti valdžią, o Izraelio armija ją parėmė. Tačiau Gazos ruože, kuris yra atskirtas nuo pagrindinės Palestinos teritorijos dalies, Hamas pavyko ateiti į valdžią.
Izraelio redaguojamoje Vikipedijoje rašoma: „2005 m. Izraelis išvedė savo pajėgas iš Gazos ir leido Palestinos autonomijai perimti kontrolę. Nepaisant pasitraukimo, Izraelis vis dar išlaiko tiesioginę išorinę kontrolę Gazos kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, teritorijos oro ir jūrų erdvėje, daugumoje sausumos perėjų, elektros ir vandens tiekime bei kitose komunalinėse paslaugose. [49][50][51] Pagal „Human Rights Watch“ (HRW) duomenis, Gazos palestiniečiai vis dar yra saugomi pagal Ženevos konvencijų straipsnius. [33]
Po 2006 m. Palestinos rinkimų „Hamas“ perėmė visą Gazos kontrolę. „Hamas“ perėmimas paskatino Izraelį ir Egiptą įvesti Gazos sausumos, oro ir jūros blokadą. (Už tai, kad Egiptas sutiko su Izraelio planais, JAV jam skyrė didžiulę subsidiją. JAV Egiptui suteikė daugiau nei 50 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos ir 30 mlrd. JAV dolerių ekonominės pagalbos, kaip teigia Valstybės departamentas.) Egiptas tapo antruoju po Izraelio JAV pagalbos gavėju regione. Dėl to Gazos ekonomika smarkiai susilpnėjo, o daugelis šioje teritorijoje gyvenančių žmonių neturi galimybės įsigyti būtiniausių prekių, – teigiama Vikipedijoje.
Izraelis pradėjo invaziją į Gazos ruožą, kurią jie pavadino „vejos pjovimu“. Kai 2008 m. Kalėdų dieną Izraelio armija įžengė į Gazos ruožą, konflikto metu žuvo apie 1400 palestiniečių ir 13 Izraelio gynybos armijos karių. Šis santykis yra simbolinis: žydų akyse vieno izraeliečio gyvybė yra verta tūkstančio palestiniečių gyvybių. 2014 m., po dviejų tūkstančių palestiniečių nužudymo, Izraelis pasiūlė paliaubas. Gazos vyriausybė pareikalavo panaikinti blokadą, bet kol teismas nagrinėjo šį reikalavimą, jie sutiko su trijų dienų paliaubomis, kad galėtų palaidoti žuvusiuosius. Žmonės išėjo į gatves, kad atsikvėptų po dviejų savaičių nepertraukiamų bombardavimų. Tada Izraelio lėktuvai smogė Gazos vado Muhammado Deifo namui, nužudydami jo 27-erių metų žmoną ir septynių mėnesių sūnų.
Izraeliečiai teisingai spėjo, kad per paliaubas vadas grįš namo pas žmoną ir vaikus, ir jie jau seniai norėjo jį nužudyti. (Vėliau jis buvo pavadintas atsakomojo smūgio 7.10.23 organizatoriumi.) Jaunystėje Deifas buvo aktorius ir režisierius, jis statė spektaklius pabėgėlių stovykloje, kurioje užaugo. Jo gimtąjį kaimą 1948 m. užėmė Izraelis. Dėka savo teatro patirties, jis lengvai pakeitė išvaizdą ir išvengė persekiotojų. Izraeliečiai keletą kartų bandė jį nužudyti – jis buvo ne kartą sužeistas, bet, atkaklus kaip katė, grįždavo į kovą.
Tuo metu Izraelio vyriausybė tvirtino, kad HAMAS pažeidė ugnies nutraukimo režimą, paleisdamas tris raketas į Beer-Sheva, ir kad jie bombardavo komandoro Deifo namą tik po to. Tačiau niekas nematė šių raketų. HAMAS, kuris visada didžiuodamasis praneša apie raketų paleidimus, nepateikė jokių panašių pareiškimų. „Mistiifikacija“ apie Palestinos paliaubų pažeidimą buvo demaskuota buvusio Izraelio Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir atsistatydinusio generalinio prokuroro Michaeli Ben-Meiro. Pasak jo, „Izraelis suklastojo paliaubų pažeidimą, kad atsikratytų Mohamedo Deifo“, – pranešė Izraelio laikraštis „Maariv“.
Sparnuoti budeliai (nenoriu jų vadinti skraidytojais) įvykdė dvigubą išdavystę: jie pažeidė paliaubas ir nužudė priešo vado žmoną ir vaiką. Čingischanas už panašius dalykus nubaudė savo karininkus. Net per siaubingą Antrąjį pasaulinį karą naciai nesiuntė žudikų pas Stalino dukrą ar Roosevelto vaikus ir nežudė jaunų sovietų vadų žmonų.
Po to Izraelis ir toliau kartkartėmis bombardavo Gazą. 2018, 2019, 2020, 2021, 2022 metais... Be to, Izraelis šaudė iš kulkosvaidžių ir tankų į neginkluotus demonstrantus, kurie artinosi prie spygliuotos vielos. Taip žuvo šimtai taikių palestiniečių. Gazoje „Kruvinasis sekmadienis“ vyksta kiekvienais metais, o kartais net du kartus per metus.
2018 m. jauni palestiniečiai, įkvėpti Gandžio ir Martino Liuterio Kingo idėjų, bandė pasiekti savo tikslą pasitelkdami pilietinį nepaklusnumą ir nesmurtą. Jie susirinko dideliu skaičiumi ir nuėjo prie tvoros, apjuosiančios jų anklavą. Žydai juos išjuokė ir šaudė iš automatų. Šimtai taikių piliečių, dalyvavusių Didžiajame sugrįžimo žygyje, buvo nužudyti. Todėl spalio 7 d. tapo neišvengiama. Kas buvo tiesioginė to priežastis?
Palestiniečiai turėjo sužlugdyti JAV sandorį su Saudo Arabija. Amerikiečiai norėjo, kad saudoarabai normalizuotų santykius su Izraeliu, apeidami palestiniečius, o tai leistų išlaikyti palestiniečius kolonijinėje priklausomybėje. Tačiau po Izraelio bombardavimo Gazos sektoriuje Rijadas oficialiai sustabdė derybas šiuo klausimu. Žinoma, negalima visiškai atmesti galimybės, kad Saudo Arabijos vadovybė sutiks su tokiu sandoriu, bet karalystės tauta vargu ar jį priims. Karalius Salmanas ibn Abdulazizas Al Saudas tai puikiai supranta, todėl jis pasitraukė, nelaukdamas, kol tautos pyktis išsiverš į paviršių. „Didysis sandėris“, kurį Trumpas ir Bibi planavo sudaryti tarp Saudo Arabijos, JAE ir Izraelio, apeinant palestiniečius, žlugo. Jei šis sandėris būtų įvykęs, palestiniečiai būtų pralaimėję. Kai kolonizatoriai jau atsipalaidavo, įsitikinę savo amžina valdžia Palestinoje, tuo metu, po 16 ilgų blokados metų, Gazos ginkluotosios pajėgos smogė pasipūtusiems žydams. Jie perskrido per spygliuotą vielos tvorą savo sparnuotais deltaplanai ir užpuolė savo kankintojus. Jie sunaikino Izraelio armijos bazes Gazos apylinkėse ir paėmė šimtus belaisvių, kad juos iškeistų į savuosius.
Tada izraeliečiai pradėjo masines žudynes – buvo nužudyta dešimtys tūkstančių palestiniečių, tūkstančiai vaikų ir kūdikių, tūkstančiai moterų... Jie nesibodėjo jokių žiaurių metodų – jie vertė palestiniečius bėgti į pietus tam tikru keliu ir bombardavo juos pakeliui. Badas taip pat buvo naudojamas kaip ginklas – Gazoje, buvusioje Palestinos duonos korėjos vietoje, vaikai miršta nuo bado. Maisto nėra – viskas subombarduota. Ant Gazos buvo numesta daugiau bombų nei ant Drezdeno ir Hamburgo, Hirosimos ir Nagasakio. Jie Gazą pavertė koncentracijos stovykla, mirties stovykla. Ir jie be gėdos melavo apie spalio 7-ąją, nes tai tapo jų mėgstamu masinių žudynių pateisinimu.
Izraelio stilius nesikeičia. Pirmiausia jie sugalvoja kokią nors beprotišką sadistinę fantaziją: keturiasdešimt nukirstų galvų, krosnyje iškeptas kūdikis, masiniai išžaginimai ir žudymai. Nors greitai paaiškėja, kad visa tai melas. Net Izraelio armija jau pripažino, kad to nebuvo. Jie nesugebėjo rasti nė vienos moters, kuri būtų skundusis dėl išprievartavimo. Nei vienos! O dėl kūdikių – nei keturiasdešimt, nei vieno kankinto kūdikio rasti nepavyko. Ši išgalvota istorija netrukus buvo demaskuota, bet propaganda tęsėsi. Tai neatskiriama žydų požiūrio į karo vedimą dalis. Vaikystėje man pasakojo, kad vokiečiai gamino muilą iš žydų riebalų ir nuskusdavo jų odą, kad pagamintų lempų gaubtus. Vėliau šios legendos buvo paneigtos, bet niūrus mitas išliko.
Nors Artimųjų Rytų, Europos ir Amerikos tautos simpatizuoja Palestinai, daugumos šalių valdžia stengiasi nesupykdyti Izraelio. Didžiausia staigmena man buvo tai, kad Rusija parėmė Palestiną. Maskvoje buvo priimta HAMAS delegacija. Dar gerokai prieš neseniai Pekine įvykusį 14 palestiniečių frakcijų atstovų susitikimą, visos palestiniečių grupuotės susitiko Maskvoje. Prezidentas Putinas buvo vienas iš pirmųjų, pasmerkusių žydų vykdomą genocidą Gazos sektoriuje. Rusija susivienijo su Pietų Afrika, atsisakiusia apartheido, su Airija, daugelį amžių buvusia Britanijos kolonija, taip pat su Kinija ir Brazilija, Rusijos partnerėmis BRICS. Praėjusią savaitę prezidentas Putinas paminėjo HAMAS kaip vieną iš šalių, su kuriomis reikia derėtis prieš formuojant nuomonę apie Trumpo planą pasiekti taiką Gazos sektoriuje.
Palestinos klausimas įgyja ypatingą reikšmę šalyse, kuriose žydai turi neproporcingai didelę įtaką. Tarp jų yra ir Jungtinė Karalystė. 2020 m. Jeremy Corbyn, Palestinos draugas ir Leiboristų partijos lyderis, buvo nušalintas nuo pareigų Anglijoje dėl melagingų kaltinimų antisemitizmu, o jo vietą užėmė žmogus, kuris pirmiausia pareiškė, kad visada visais klausimais rems Izraelį. Kaip žinome, tas žmogus buvo Kiro Starmeris, Leiboristų partijos lyderis ir dabartinis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas. Tai tik vienas pavyzdys, kokia įtakinga gali būti Izraelio lobistų grupė ir kaip ji gali daryti įtaką Vakarų elitui. Prancūzijai vadovauja Makronas, buvęs Rothschildų darbuotojas. Vokietijoje baimė žydų yra stipresnė nei bet kur kitur.
Nepaisant to, dešimtys tūkstančių europiečių, amerikiečių ir australų dalyvauja demonstracijose, remdami Gazą ir drąsius „Laisvės flotilės“ dalyvius. JAV vyksta kardinalūs pokyčiai. Kadaise mūsų žurnalas „The Unz Review“ buvo vienintelis laisvės salelė, kur buvo galima diskutuoti apie žydų įtaką. Dabar jį remia Carlson Tucker, drąsi Candace Owens ir daugelis kitų televizijos žvaigždžių.
Dar per anksti kalbėti apie Trumpo planą dėl Gazos ruožo. Nors tai labiau primena bandymą apgaulės būdu priversti palestiniečius pasiduoti, vis dėlto yra vilties, kad bus pasiektas taikus susitarimas. Galbūt tai ne ta diena, kai „baigsis 3000 metų istorija“, bet bent jau tai padės sustabdyti šaudymus.
https://www.unz.com/ishamir/two-years-since/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą