Įšaldytų Rusijos aktyvų panaudojimui Ukrainai finansuoti nelemta išsipildyti. Rusijos prezidento dekretas Nr. 693 užkardė tokias galimybes.
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ES buvo įšaldyta apie 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto. Diduma jo laikoma Briuselyje įsikūrusiame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“.
Spalio 2 d. ELTA citavo G. Nausėdos pasisakymą dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms:
„Šiuo klausimu kol kas vienybės nėra, bet, tiesą sakant, aš nebūčiau toks pesimistas, nes matau tik vieną šalį, kuri visapusiškai mato čia problemą“, – ketvirtadienį dalyvaudamas neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) Kopenhagoje žurnalistams sakė G. Nausėda. Jo nuomone rusiškų aktyvų Europoje panaudojimas galėtų „apdrausti“ Ukrainai teikiamas paskolas.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas siūlo panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas suteikiant Ukrainai papildomų paskolų iki 140 mlrd. eurų.
„Turint omenyje karo kainą, kad karo kaina Ukrainai yra 100 mlrd. eurų per metus, 50 mlrd. eurų Ukrainos ekonomika sugeba generuoti pati, bet 50 mlrd. eurų – skylė, kurią turi padengti tarptautinė bendruomenė, tai reparacijos, paskolos yra vienas iš būdų to pasiekti“, – aiškino Lietuvos prezidentas.
G. Nausėdos teigimu, šio turto panaudojimui Ukrainos reikmėms priešinasi Belgija.
Putinas įsakė iš Vakarų atimti trilijoną dolerių
Rugsėjo 30 d. oficialiame teisės aktų portale buvo paskelbtas Rusijos Federacijos prezidento dekretas Nr. 693 (akto vertimas šio straipsnio priede), kuris Vakarų spaudoje sukėlė didelį šurmulį. Leidinys „Bloomberg“ jo turinį interpretavo kaip Rusijos pasirengimą sparčiai konfiskuoti vakarietiškus turtus.
Rusijos portale RIA rašoma:
Prezidento dekretas atveria teisėkūros langą pagreitintam – tai yra raktinis žodis – bet kokių vakarietiškų aktyvų perkėlimui į federalinę nuosavybę, siekiant juos toliau perparduoti (privatizuoti) ir papildyti valstybės biudžetą. Tuo pačiu pabrėžiama, kad aktyvų konfiskavimas bus vykdomas ne savavališkai, o išimtinai siekiant užtikrinti Rusijos gynybinį pajėgumą ir saugumą. Formuluotė yra labai bendra, bet šiuo atveju tai yra labai gerai, nes neapriboja Maskvos pasirinkimo priežasčių, ar tai būtų tolimųjų ginklų perdavimas Ukrainai, ar Rusijos turto užsienyje (procentų už juos) konfiskavimas.
Vyriausybė yra atsakinga už organizacijos, turinčios atitinkamą licenciją turto vertinimui atlikti, pasirinkimą. Vertintojui, savo ruožtu, skiriama tik dešimt dienų oficialiai išvada dėl konfiskuoto turto vertės pateikimui, kad jis būtų perduotas tolesniam pardavimui aukcione. Turto pardavimas Rusijos Federacijos vardu atliekamas tik per PAO „Bank PSB“. Be to, dekretas numato specialią pagreitinto nuosavybės teisių perregistravimo tvarką, taip pat – čia skaitome labai įdėmiai – specialią Rusijos Federacijos teisės aktų taikymo tvarką privatizavimo, užsienio organizacijų veiklos, vertybinių popierių rinkų, bankininkystės ir konkurencijos apsaugos klausimais.
Preambulėje nurodyta, kad visos minėtos priemonės įvedamos reaguojant į nedraugiškus Vakarų šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, veiksmus, ir jos įtartinai tiksliai sutapo su ES viršūnių susitikimu Kopenhagoje. Ten Europos lyderiai dar kartą aptarė galimybę konfiskuoti Rusijos turtą, įšaldytą Belgijos finansų tinkle „Euroclear“, kad 2026–2027 m. Kijevui būtų suteikta dar viena 140 mlrd. dolerių paskola karui.
Straipsnyje primenama, kad pinigai, gauti iš palūkanų už Rusijos indėlius, iš tiesų ne kartą buvo perduoti Kijevui kaip eilinis kreditas. Tai reiškia, kad Briuselis paima svetimus (Rusijos) pinigus ir perveda juos Ukrainai kaip valstybės paskolą, taip nuolat didindamas jos išorės skolą. Europos Komisija ir Ukrainos finansų ministerija vos prieš keletą dienų pareiškė, kad nuo 2025 m. pradžios Kijevui buvo pervesta 25,5 mlrd. dolerių iš minėtų palūkanų. Rusų nuomone, šie pinigai privalo grįžti į federalinį biudžetą. Minėto dekreto pasirašymas gali liudyti, kad Kremlius prarado viltį įtikinti oponentus elgtis protingai ir, jei situacija toliau blogės, Rusija, kuri ilgai ir atkakliai ruošėsi, toliau veiks labai greitai.
Maskva kol kas nesinaudojo tarptautinių korporacijų ir bendrovių turto ir aktyvų nacionalizavimu. Pagal to paties „Bloomberg“ vertinimą, nuo 2022 m. konfiskuotų, t. y. atitinkamai įšaldytų Vakarų aktyvų vertė siekė 48 milijardus dolerių. Leidinys primena: 2022 m. vasarą, kai prasidėjo šokiai aplink Rusijos sąskaitas Belgijoje, buvo atliktas atitinkamas auditas. Vakarų aktyvų vertė kreditais, statybos objektais ir infrastruktūra, tiesioginėmis investicijomis į gamybos projektus buvo įvertinta vienu trilijonu dolerių.
Rusijos Prezidento dekretas leidžia Vakarų aktyvus konfiskuoti ir realizuoti skubos tvarka.
Priedas:
Rusijos Federacijos Prezidento 2025 m. rugsėjo 30 d. dekretas Nr. 693
DĖL KAI KURIŲ FEDERALINĖS NUOSAVYBĖS TURTO REALIZAVIMO YPATUMŲ
Atsižvelgiant į Jungtinių Amerikos Valstijų ir prie jų prisijungusių užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų priešiškus ir tarptautinei teisei prieštaraujančius veiksmus, kuriais siekiama įvesti ribojančias priemones Rusijos Federacijos piliečiams ir Rusijos juridiniams asmenims, siekiant apsaugoti Rusijos Federacijos nacionalinius interesus ir laikantis 2010 m. gruodžio 28 d. federalinių įstatymų N 390-FZ „Dėl saugumo“ ir 2018 m. birželio 4 d. N 127-FZ „Dėl priemonių, skirtų daryti poveikį (priešintis) Jungtinių Amerikos Valstijų ir kitų užsienio valstybių nedraugiškiems veiksmams“, nusprendžia:
1. Nustatyti, kad atvejais, numatytais Rusijos Federacijos Prezidento sprendimu, siekiant užtikrinti Rusijos Federacijos gynybinį pajėgumą ir saugumą, federalinei valstybei priklausančio turto (toliau – federalinis turtas) realizavimas gali būti vykdomas atsižvelgiant į šias ypatybes:
a) federalinio turto rinkos vertės nustatymas ir rinkos vertės įvertinimo ataskaitos parengimas atliekami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo federalinio turto įvertinimo sutarties sudarymo dienos su fiziniu ir (arba) juridiniu asmeniu, atitinkančiu 1998 m. liepos 29 d. Federalinio įstatymo Nr. 135-FZ „Dėl vertinimo veiklos Rusijos Federacijoje“ reikalavimus „Dėl vertinimo veiklos Rusijos Federacijoje“. Fizinių ir (arba) juridinių asmenų, turinčių teisę pagal šį dekretą vertinti federalinio turto rinkos vertę, sąrašą tvirtina Rusijos Federacijos Vyriausybė;
b) taikoma speciali federalinio turto valstybinės registracijos, apskaitos ir teisių perdavimo tvarka, įskaitant tokios valstybinės registracijos, apskaitos ir teisių perdavimo terminų sutrumpinimą;
c) viešoji akcinė bendrovė „Bank PSB“ Rusijos Federacijos vardu organizuoja privatizuojamo federalinio turto pardavimą ir atlieka tokio turto pardavėjo funkcijas.
2. Rusijos Federacijos Prezidento sprendimu, nurodytu šio dekreto 1 punkte, gali būti nustatytos Rusijos Federacijos teisės aktų, įskaitant privatizavimo, akcinių bendrovių, ribotos atsakomybės bendrovių, vertybinių popierių rinkos, bankų ir bankinės veiklos, konkurencijos apsaugos teisės aktų, taikymo ypatybės.
3. Šis dekretas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo dienos.
https://law.tks.ru/document/777455
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą