ES jau kelis mėnesius diskutuoja dėl skaitmeninio euro. Tačiau ECB atstovai jau seniai kalba apie jo įvedimo datą. Kokie pavojai kyla dėl skaitmeninės valiutos?
Europos centrinis bankas (ECB) ketina įvesti skaitmeninį eurą jau 2029 m., apie tai rašo "Berliner Zeitung" su nuoroda į JAV naujienų agentūrą „Bloomberg“. Pagal šią informaciją, šią savaitę Italijos Florencijoje vyksiančiame susitikime centrinių bankų atstovai balsuos dėl tolesnių veiksmų siekiant šio tikslo. Pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, tikslas yra per ketverius metus įvesti skaitmeninę centrinio banko valiutą kaip papildymą gryniesiems pinigams.
Oficialios institucijos pabrėžia, kad šis žingsnis visų pirma turėtų padėti Europos mokėjimų sistemai tapti nepriklausoma nuo tokių JAV korporacijų kaip „Visa“, „Mastercard“ ir „PayPal“. Svarbų vaidmenį vaidina ir geopolitiniai motyvai: Briuselyje ir Frankfurte įspėjama apie JAV doleriui susietų stabilių kriptovaliutų dominavimą ir sparčią Kinijos technologinę pažangą kuriant skaitmeninį renminbi. Ar 2029 m. kaip įvedimo metai yra realistiški? Ir kokie pavojai kyla dėl skaitmeninio euro?
Ar skaitmeninis euras vartotojams atneš išlaidų sprogimą?
Rugsėjo mėnesį ECB valdybos narys Piero Cipollone pirmą kartą viešai paskelbė galimą starto datą. Bloomberg renginyje jis sakė, kad „2029 m. vidurys galėtų būti realistiškas įvertinimas“.
Manoma, kad šis projektas gali kainuoti milijardus, visų pirma bankams, bet galiausiai ir vartotojams, be kita ko, dėl būtinų IT pritaikymų privačiame sektoriuje. Projektas yra kritikuojamas, nes šiuo klausimu nebuvo atsiklausta piliečių nuomonės.
ES nori dirbti su skaitmeniniu euru naudojant Blockchain blokų grandinę, tačiau skaitmeninis euras taip pat teikia galimybių. Vienas iš privalumų būtų tai, kad skaitmeninis euras būtų prekiaujamas visame pasaulyje. Šio sprendimo šalininkai mano, kad tai yra svarbi priemonė, leidžianti piliečiams naudotis saugia skaitmenine mokėjimo priemone tiesiogiai iš centrinio banko, ypač šiais laikais, kai grynųjų pinigų naudojimas mažėja. Tuo pačiu metu nuosava skaitmeninė valiuta galėtų sustiprinti euro tarptautinį vaidmenį.
ES Parlamentas negali susitarti dėl grynųjų pinigų reguliavimo
Atkreipiamas dėmesys, kad kiekvienas skaitmeninis euras neišvengiamai lemtų didesnį stebėjimą ir mažesnį mokėjimų anonimiškumą – visiškai priešingai nei grynieji pinigai. Kritikai mano, kad būtent toks scenarijus tampa vis labiau tikėtinas.
Centriniai bankai jau 2023 m. pradėjo dvejų metų projekto parengiamąjį etapą, tikėdamiesi, kad per tą laiką ES priims reikiamas taisykles dėl jo įvedimo. Skaitmeninis banknotų ir monetų atitikmuo turi būti aiškiai reglamentuotas. Tačiau nacionalinės vyriausybės ir ES Parlamentas vis dar nesugebėjo susitarti.
Susitikimas Florencijoje gali tapti lemiamu: jei šios idėjos šalininkai laimės, skaitmeninė bendra valiuta Europoje taps vis labiau reali. Tačiau kol kas lieka neatsakyti klausimai dėl apsaugos nuo hakerių atakų, techninių gedimų ir visuomenės pritarimo.
Lietuvoje bus rengiamas referendumas dėl konstitucinės apsaugos teisei atsiskaityti grynaisiais pinigais
Referendumo iniciatorius dr.Z.Vaišvila straipsnyje "Referendumas - mūsų įrankis" rašo:
Įregistravus referendumo iniciatyvą tuo pačiu prasminga vykdyti ir kitą referendumo iniciatyvą. Kad kitą kartą referendumo inicijavimui nebereikėtų rinkti tam pritariančių 300 tūkst. piliečių parašų.
Todėl š. m. spalio 27 d. VRK pateiktas prašymas įregistruoti referendumo iniciatyvą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo.
Siūlomu įstatymo projektu referendumo inicijavimui Konstitucijoje būtų įtvirtinta 50 tūkst. piliečių parašų teisė.
Tokiu būdu ne tik žodžiais būtų suaktyvinta pilietinė visuomenė. Tokia kartelė atitiktų Venecijos komisijos Gerosios referendumų praktikos kodekso rekomendacijas ir užtikrintų Lietuvos valstybės pagarbos jos piliečiams tęstinumą – pagal Lietuvos Respublikos 1922 m. Konstitucijos (102 § ir 103 §) ir 1928 m. Konstitucijos (103 ir 104 straipsniai) reikalavimus 50 tūkst. piliečių valia buvo privaloma referendumui inicijuoti.
Pagal analogiją su mūsų valstybės šiomis buvusiomis Konstitucijomis, siūloma, kad tuo atveju, jei referendumo iniciatyva yra ne dėl Konstitucijos pataisų, per vieną mėnesį nuo patvirtinimo apie surinktus piliečių parašus Seimas turėtų balsuoti dėl referendumui siūlomo sprendimo. Seimui sprendimo nepriėmus, vyktų referendumas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad po reikiamo skaičiaus piliečių parašų surinkimo referendumas turi įvykti per 4 mėnesius. Tokiu būdu būtų pakeista ydinga konstitucinio referendumo įstatymo nuostata, suteikianti Seimui teisę iki vienerių metų vilkinti referendumo paskelbimą.
Būtina paneigti klaidingą nuomonę, kad dėl didelio iš Lietuvos išvykusių piliečių skaičiaus referendumas nėra realus Lietuvoje. Tai paneigia ne tik Seimo paskelbtų referendumų dėl atominių elektrinių statybos ir pilietybės dalyvių skaičius, bet ir tai, kad į pagal Rinkimų kodeksą į rinkėjų/referendumo dalyvių sąrašus į užsienį išvykę Lietuvos piliečiai įrašomi tik tokiu atveju, jei jie registruojasi referendumo ar rinkimų dalyviais. O jų, beje, labai mažai.
Nepamirškime, kad referendumas – ne tik Seimo, bet ir Lietuvos Respublikos piliečių įrankis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą