2024 m. kovo 19 d., antradienis

Orbanas: "Jie nori įsprausti mus į karą, nori primesti mums migrantus ir nori perauklėti mūsų vaikus"


Kovo 15-oji yra Vengrijos nacionalinė šventė. Vengrija švenčia modernaus parlamentinio valdymo gimimą ir 1848–1849 m. Nepriklausomybės revoliucijos pradžią – istorinį įvykį, kuriuo buvo siekiama nuversti Habsburgų valdžią. 

Nacionalinės šventės proga Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasakė kalbą. Pagrindinės Orbano kalbos mintys yra cituajamos dienraštyje "Magyar Hirlap".

"Tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt aštuntųjų metų kovą Europa liepsnojo, sostinių gatvėse liejosi kraujas. Ką darė vengrai? Parašėme eilėraštį. Suredagavome 12 punktų. Ėjome pėsčiomis iš Pešto į Budą - tai buvo mūsų pirmasis taikos žygis. Išlaisvinome politinius kalinius be šūvio. Ėjome į teatrą, žiūrėjome nacionalinę pjesę ir dienos pabaigoje laimėjome. Tai ne neigėjas, o kūrėjas. Tiesa ir grožis. Ir galiausiai tai ne mirtis, o gyvenimas. Štai kas yra revoliucija, kai ją daro jauni vengrai".

Pasak premjero, šiandien Vakarai daro didžiulę klaidą. Svarbu ne tai, kokį pasaulį paliksime savo vaikams, o tai, kokius vaikus paliksime pasauliui. Būtent nuo to viskas priklauso, ir būtent nuo to priklausė 1848 m. kovo jaunimo tėvai", - sakė jis.


"Vengrijos tėvynę palaiko tik ir tik jos piliečių meilė ir jų širdžių stiprybė. Būtent tai daro mus ypatingus. Šiandien Vakarų pasaulyje milijonai žmonių taip galvoja ir gyvena taip, tarsi būtų kilę iš niekur ir iškeliavę į niekur. Todėl jie niekuo nesidomi ir yra įsitikinę, kad niekam ir niekam neturi jokios pagarbos. Jie pradeda karus, perbraižo sienas ir ganosi kaip skėriai. Jie atima teises iš negimusiųjų. Mes, vengrai, norime gyventi kitaip. Mes iš kažkur atėjome ir kažkur einame. Viską, ką turime, mums davė mūsų protėviai, o kartu ir pareigą tai išsaugoti ir perduoti. Vengras nelaiko savęs laisvu, nes nėra alkanas. Laisvė nėra tai, kad kiekvienas daro, ką nori. To mums nepakanka. Mums laisvė reiškia, kad nėra mūsų šeimininko", - pabrėžė V. Orbanas.

Ministras Pirmininkas nurodė: Vakaruose manoma, kad kiekvienas žmogus yra panašus į save. Tėvynė yra tik vieta. Tačiau mes, vengrai, žinome, kad tai netiesa. "Kovo jaunimas šaukė pasauliui: mes, vengrai, esame partneriai. Esame tautiečiai tėvynėje. O mano bendražygis yra tas, kuris ėjo prieš mane, ir tas, kuris ateina po manęs. Visi nuo Švento Stepono iki 56-ųjų ir būsimųjų kartų", - sakė jis.

Po to jis papasakojo istoriją: keliautojas Europoje pamatė du vyrus, skaldančius akmenis. Vienas iš jų, paklaustas, ką daro, atsakė, kad skaldo akmenis. Kitas atsakė: aš statau katedrą. "Toks yra mūsų gyvenimas. Mes statome katedrą", - pabrėžė jis.

"48-ųjų didvyriai matė katedrą, jie matė aukštai iškilusią tėvynę, kuri stovi virš kasdienybės ir suteikia aukštesnę prasmę mūsų baigtiniam gyvenimui", - tęsė jis, nurodydamas, kad tai suteikė jiems jėgų kovoti net tada, kai sėkmė nebuvo garantuota, taip pat nebuvo užtikrinta, kad kovojusieji išgyvens.


"Vergovė ar laisvė - tai pirmas klausimas, į kurį turime atsakyti. Šiandien jis yra toks pat. Trokštame tylaus, ramaus ir saugaus gyvenimo malonumų. Galime jį turėti. Tačiau pirmiausia reikia atlikti nedidelį darbą. Europa šiandien nėra rami. Ji darosi vis audringesnė. Europos tautos šiandien, kaip ir Petőfi laikais, bijo Briuselio dėl savo laisvės: jie nori primesti mums tai, ko vengrai negali daryti. Kažką, kas žeidžia vengrų dvasią, kažką, kas svetima vengrų gyvenimui. Jie nori įsprausti mus į karą, nori primesti mums migrantus ir nori perauklėti mūsų vaikus. Bet mes to neleisime, nes Vengrija yra ir išliks laisva ir suvereni", - sakė V. Orbanas.

Pasak ministro pirmininko, Briuselis nėra pirmoji imperija, metanti akį į Vengriją. Tačiau per pastaruosius penkis šimtus metų kiekviena imperija anksčiau ar vėliau suprato, kad priespauda ir šantažas niekur neveda.

"Mes esame Dovydas, kurio Galijotui geriau vengti", - sakė jis ir pridūrė, kad kovo 15 d. per vieną dieną apvertėme pasaulį aukštyn kojomis, 56-aisiais sudrebinome pasaulinį komunizmą, o 89-aisiais išmušėme pirmąją plytą iš Berlyno sienos.

"Susitaikydami kartu parodėme, kad jei sulauksime pagarbos, atiduosime ją ir sukursime taikų, klestintį laikmetį, kiek tik akys mato. Atrodo, kad tik Briuselis to nesupranta. Todėl jei norime apginti vengrų tautos laisvę, neturime kito pasirinkimo, kaip tik okupuoti Briuselį. 1848 m. mes sustojome prie Švechato. Nesustosime ir dabar, eisime iki pat Briuselio ir patys vadovausime permainoms", - sakė Ministras Pirmininkas.

"Atėjo laikas Briuselio valdytojų tarybai pradėti drebėti", - sakė jis. "Netoleruosime, kad Briuselis apleistų Europą", - pridūrė jis, užsimindamas, kad Bendrija nyksta.

V. Orbanas pabrėžė, kad nesame vieni ir kad iki metų pabaigos Vakarų pasaulyje sudarysime daugumą. "Esame ant suverenaus posūkio Amerikoje ir Europoje slenksčio. Galima atkurti normalų gyvenimą, ir mes galime pradėti naują didingą Vakarų tautų erą".

Ministras Pirmininkas pridūrė, kad tarptautinė kairė yra blogesnė už labanus ir musulmonus, išdavikus, kurie neras savo vietos naujajame pasaulyje, kurį kuriame.

"Jūs turite apsispręsti: karas ar taika, skaldyti akmenis ar statyti katedras. Per artėjančius EP rinkimus kiekvienas turės pasirinkti, o tada taip pat sužinosime, kokius vaikus palikome pasaulyje", - baigė savo kalbą V. Orbanas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Koks Jurgis, tokia ir kepurė

Lapkričio 24 d. išvydau keistą reginį. Gauja degeneratų, o gal ir nacikų, sprendžiant iš vieno jų demonstruojamų tatuiruočių, koneveikė Kaun...