Vakar su Verbų sekmadieniu pasveikinau gerb.kun.maj. Alfonsą Bulotą ir sveikinimą papildžiau tokia įžvalga:
"Prieš du tūkstančius metų Dievas jojo ant asilo, o nūnai asilai joja ant Dievo".
Iš pirmojo Lietuvos vyriausiojo karo kapeliono maj. Alfonso Bulotos sužinojau, kad nors lietuviški asilai reikalauja, kad nedūmintų jo automobilis, kontrolę pavedę aplinkosaugininkams, terorizuosiantiems keleivį bet kurioje pakelėje, bet nepasako, kaip jam įsigyti naują ir nedūmijantį automobilį, kai už tarnystę kariuomenėje moka 258 eurų pensiją*?
Pokalbyje paminėjome dar kelis asilų viešpatavimo Lietuvoje pavyzdžius: nutarimą paversti Lietuvą radioaktyvių atliekų kapinynu, masinį gimnazijų uždarymą. (Apie šias problemas pasakojo Arturas Orlauskas: https://www.youtube.com/watch?v=bzoJgZJry9g)
Šiuos Verbų sekmadienio įspūdžius papildysiu dar keliais asilų portretais.
1. Ar gali sveiko proto žmogus juoktis ir glėbesčiuotis su Lietuvos priešais, demonstruojančiais siekį atplėšti Tėvynės žemes su sostine Vilniumi?
2. Dar vienas asilas, kažin net ar vertas asilo vardo, Vilniuje kovo 23 d., prie Rusijos ambasados piliečiams minint teroro aukas "Crocus" centre, kur žuvo 137 žmogus, o 182 nukentėjo, atnešė kibirą fekalijų, į kurias įmerkė kažkokias popierines "gėles". Žemiau-jo nuotraukos su bendraminčiais (nuotraukose aukščiausias).
Aš Dievą matau plačiai, kaip Tautos dainius Justinas Marcinkevičius, kurio herojus karalius Mindaugas sakė, kad Lietuva jam Dievas, kuriam jis meldžiasi. Štai ant mano Dievo, ant Tėvynės, dabar joja asilų kaimenė.
*Gerb. kun.A.Bulota man paaiškino, kad tokio dydžio yra sumarinė jo pensija, įskaitant kunigystę, tarnavimą Lietuvos kariuomenėje ir Laisvės kovų dalyvio priedą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą