2022 m. lapkričio 7 d., pirmadienis

Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda savaitraštyje "Sieci": Neleisime, kad Lenkija būtų išardyta!

 

Naujausiame savaitraščio "Sieci" numeryje Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kalba apie mūsų šalies nepriklausomybę, suverenitetą ir saugumą. Prieš Valstybės nepriklausomybės dieną jis nurodo, kaip turėtume ginti svarbiausius klausimus karo, krizės ir Briuselio bei Berlyno spaudimo akivaizdoje. Tokios Sąjungos mes nenorime. Lenkai susitarė ne dėl tokios Sąjungos", - sako Pirmininkas. 

Interviu Marekui Pizai ir Marcinui Wiklai ("Lenkija nėra pokštas"), paklaustas, kokią žinią šią ypatingą dieną nori perduoti savo tautiečiams, Prezidentas Andrzejus Duda sako:

- Lenkija yra rimtas klausimas. Mūsų pačių nepriklausoma tėvynė - ne juokas. Ji turi būti gerbiama, turi būti rūpinamasi jos interesais. Tačiau svarbiausia, kad ji būtų prižiūrima, kad išliktų čia, šioje Europos vietoje, kad ji visada būtų mūsų, nepriklausoma ir suvereni. Tai labai svarbu mūsų tautai. Jei kas nors to nesupranta, atsiverskite istorijos vadovėlį ir paskaitykite apie valstybingumo praradimą per padalijimus. Tegul jie prisimena, kaip tuo metu gyveno lenkai, kokia buvo neviltis. Tegul skaito Mickevičiaus kūrinius ir klausosi Šopeno muzikos - tų, kurie kentėjo tremtyje dėl tėvynės ilgesio. Nes nebuvo į ką grįžti. Nes žmonės buvo įkalinti, išvežti į Sibirą, germanizuoti, ištremti, deportuoti", - aiškina prezidentas.

Vienybė, bendrų sąlyčio taškų ieškojimas ir veikimas savo šalies labui net ir esant skirtingoms pasaulėžiūroms yra esminė vertybė visais laikais. Artėjantys rinkimai neabejotinai taps proga karštoms diskusijoms ir susidūrimams tarp skirtingų krypčių atstovų, kaip pastebi ir Andrzejus Duda:


- Manau, kad tai vis tiek bus dviejų skirtingų Lenkijos ir jos vietos tarptautinėje bendruomenėje vizijų susidūrimas. Suverenios, subjektyvios valstybės vizija ir vizija, nukreipta į ES federalizaciją, kurią Europos galingieji ragina įgyvendinti, nes tai jiems tinka. Jau dabar girdime, kad reikėtų atsisakyti veto teisės ir visais klausimais įvesti balsų daugumą. O tai de facto reiškia, kad jie visų pirma galės siekti savo interesų. Žinoma, bus tokių, kurie sakys, kad tai susiję su visos Europos interesais, tačiau tiesa yra ta, kad šiems didiesiems didieji Europos interesai yra jų interesai. (...) Pirmiausia turime siekti savo interesų. Taip elgiasi kiekviena išmintinga valstybės valdžia. Tikiuosi, kad dauguma lenkų instinktyviai jaučia, jog būtent taip ir turime elgtis", - pabrėžia Andrzejus Duda.

Interviu su Jaceku Karnowskiu Ministro Pirmininko pavaduotojas Jacekas Sasinas aiškina apie procesus, kuriais siekiama užtikrinti Lenkijos energetinį saugumą ateityje ("Trijų atominių elektrinių vis dar nepakanka"). Valstybės turto ministerija siekia bendradarbiauti su Amerikos ir Korėjos bendrovėmis.

- Mūsų partneriai yra rimti žmonės. Tai svarbu, nes šiam projektui reikia visapusiškos abiejų šalių vyriausybių paramos. Tai susiję su leidimais, aplinkosaugos leidimais, įvairiais dokumentais. Jei nebus kliūčių šiuo lygmeniu, galėsime veikti labai greitai", - aiškina Ministro Pirmininko pavaduotojas Jacekas Sasinas ir pabrėžia, kad susitarimai dėl investicijų į branduolinius reaktorius dar labiau sustiprina mūsų ryšius su amerikiečiais ir Pietų Korėja. Su šiomis šalimis taip pat įgyvendiname plataus užmojo projektus gynybos sektoriuje.

- Šie mūsų branduoliniai pasirinkimai taip pat yra šalių, su kuriomis sudarome strategines sąjungininkų partnerystes ir kuriomis, mūsų manymu, galime pasikliauti, pasirinkimai. Tiek JAV, tiek Korėja tampa suinteresuotomis šalimis Lenkijos saugumo srityje - tiek karinio, tiek energetinio saugumo srityje. Abi šalys parduoda mums ginklus, abi kurs branduolinę energetiką. Įgijome du labai stiprius partnerius.

Konradas Kołodziejskis straipsnyje "Plačiai paplitusi demotyvacija" mini ES draudimą registruoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais, kuris įsigalios nuo 2035 m: Miestuose daugės "žaliųjų zonų", į kurias bus draudžiama įvažiuoti vidaus degimo variklius naudojantiems automobiliams. Taip pat greitai pritrūks atsarginių dalių, o autoservisai turės brangiai mokėti už savo paslaugas [...], jei apskritai imsis remontuoti vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones. Todėl vidaus degimo varikliais varomi automobiliai pradės nykti iš gatvių [...]. Nulinės emisijos transporto priemonės užims savo vietą, tačiau jų nebus tiek daug, kad pakeistų vidaus degimo automobilių paliktą vakuumą.

Autorius aiškina, kad taip yra dėl didelės elektromobilių kainos ir sudėtingo valdymo. Jis teigia, kad milijonai dabartinių automobilių savininkų tikriausiai turės atsisakyti savo automobilių ir visiškai pakeisti savo įpročius ir gyvenimo būdą. Jis taip pat pabrėžia, kad dėl to sumažės žmonių judumas ir padidės nuo transporto priklausančių paslaugų kainos: Žinoma, galima tikėtis, kad laikui bėgant nulinės taršos automobilių kaina mažės, o jų naudingumas didės. Tačiau kyla nemažai abejonių, ar tai bus pasiekta jau po 12 metų.


Kolodziejskis pabrėžia, kad problema yra... Europos Sąjungos ideologinis dogmatizmas, kuris vis labiau atima iš visuomenės teisę laisvai rinktis [...]. Draudimas registruoti vidaus degimo automobilius nėra socialiai ar ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Tai politinis sprendimas, už kurio slypi visuomenės pertvarkymo inžinerija. Autorius numato tolesnes šios situacijos pasekmes: ilgainiui demotorizacija gali išprovokuoti masinį pasipriešinimą, ypač dėl to, kad per labai trumpą laiką ji palies visus Europos gyventojus. Rizika būtų mažesnė, jei viskas būtų daroma evoliucijos būdu, t. y. jei pirmiausia būtų sukurta veiksminga, efektyvi ir ekonomiškai konkurencinga technologija.

Naujajame "Sieci" numeryje taip pat yra straipsnių, kuriuos verta rekomenduoti: Jakubo Augustyno Maciejevskio "Susirūpinimas nepriklausomybe", Jano Rokitos "Neįleis lapės į vištidę", Stanisławo Janeckio "Najemnik Miller", Dorotos Łosiewicz "Karas su patologija, o ne su tėvais", Aleksandros Rybinskos "Baimė, dujos ir egoizmas" ar Mareko Budziszo "Ką ruošia gubernatorius Alichanovas?".

Be to, savaitraštyje publikuojami Krzysztofo Feusette'o, Dorotos Łosiewicz, Bronislawo Wildsteino, Andrzejaus Rafailo Potockio, Martos Kaczyńskos-Zielińskos, Samuelio Pereiros, Alinos Czerniakowskos, Wiktorio Świetliko, Katarzynos ir Andrzejaus Zybertowiczių komentarai apie aktualius įvykius.

Daugiau skaitykite naujame savaitraščio "Sieci" numeryje.

Dabartinio numerio straipsnius galima rasti internete kaip "Network of Friends" prenumeratos dalį: https://wpolityce.pl/tygodniksieci/wydanie-biezace.

Šaltinis:https://www.wsieciprawdy.pl/prezydent-rp-andrzej-duda-w-tygodniku-sieci-nie-damy-rozedrzec-polski-pnews-5226.html


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Koks Jurgis, tokia ir kepurė

Lapkričio 24 d. išvydau keistą reginį. Gauja degeneratų, o gal ir nacikų, sprendžiant iš vieno jų demonstruojamų tatuiruočių, koneveikė Kaun...