„Kalbėti apie aukštas elektros kainas nėra jokio pagrindo“, – teigia Margarita Starkevičiūtė
2020 m. pradžioje, kai elektros rinka dar nebuvo „liberalizuota“, gyventojai mokėjo po 11 centų už kwh ir niekas dėl elektros nesuko galvos. Chaosas kilo, kad rinka buvo „liberalizuota“ – per pusantrų kainos išaugo iki dešimt kartų. Buvusi Europos parlamento narė Margarita Starkevičiūtė siūlo atšaukti visas tas nesąmones, ir grįžti prie senos tvarkos, kai viskas puikiai veikė. Ji atsakė į LL klausimus:
Kodėl Lietuva vis dar neįjungia savo dujinių elektrinių, kad gamintų šilumą ir elektrą, ir taip galėtų elektros kainą sumažinti? Kiek atsimenu, jūs tą klausimą kėlėte, tačiau niekas nereagavo?
Taip, jie nereaguoja, apsimeta, kad to nėra. Todėl to turi reikalauti SEimo opozicija. Juk tų suskystintų dujų pilni terminalai prie Europos krantų. Suskystintų dujų kaina yra kritusi, ir be to, vyriausybė gali pasiimti pinigus už išaugusias energijos kainas per papildomus mokesčius. Šis mokestis yra suderintas tarp ES finansų ministrų – sutarta, kad papildomai apmokestinamas pelnas, gautas dėl didelių energijos resursų kainų. Tik papildomai gauto, o ne viso pelno. Tą papildomą pelną gavo degalinių tinklai ir SGD terminalas, „Mažeikių „Orlen“ ir daug kitų įmonių. ES yra sutarusi dėl 33 proc. pelno, kurį gavusios šios įmonės dėl išaugusių resursų kainų, tarifo, ir vyriausybė gali jį taikyti. Tai jau padarė kelios ES šalys, tačiau Lietuvos vyriausybė to nedaro, tačiau verčiau ima pinigus iš žmonių ar skolinasi už dideles palūkanas.
Tačiau kodėl vyriausybė taip elgiasi?
Todėl, kad žurnalistai tiesiai jos nepaklausia, kodėl vyriausybė taip elgiasi. Jeigu žurnalistai būtų drąsesni, galėtų to paklausti premjerės ar prezidento – kodėl to nedaroma, nors yra toks ES susitarimas. Finansų ministrė dalyvavo tame susitikime – tai jos paklauskite, kodėl Lietuva skolinasi ir didina biudžeto deficitą, užuot įvedusi minėtą mokestį. Dujinių elektrinių įjungimo privalumas yra tai, kad jos ne tik gamina šilumą, tačiau ir elektros energiją.
Tačiau tada nereikia ir visų tų biržų ir Nordpool. Tai kas tada elektros kainą nustatytų, ar ta pati kainų reguliavimo tarnyba?
Be abejo, kainą nustatytų kainų komisija, kaip ir buvo anksčiau. Nieko nereikia išradinėti, viskas jau buvo sukurta ir puikiai veikė. Pamatę, kad sukūrėme chaosą, galime grįžti prieš senos tvarkos.
O kaip tada ES elektros liberalizavimo direktyvos ir t.t.?
Nu nėra tų direktyvų, viskas yra išgalvota. Kai nuvažiuoju į ES, man visi bando mandagiai pasakyti, kad reikia kažkaip sustabdyti Lietuvos vadovus, kurie ten drasko visiems akis, tačiau patys nežino, ko nori. Jaunasis Gabrielius užsipuolė Europos parlamento užsienio reikalų vicepirmininką dėl naujų sankcijų. ES gali taikyti naujas sankcijas, tačiau pirma tegul URM sutvarko dokumentus. Kaip ir Lietuvoje, jie nepateikia jokių dokumentų SEimui, taip ir ES – jie irgi ten nepateikia jokių dokumentų, o tik drasko akis ir rėkia. Užpildyk dokumentus, ir klausimas bus svarstomas. O jie dokumentų nepateikia, ir paskui kelia skandalus, nori pasirodyti prieš užsienio televizijas. O Lietuvos vadovai tik kelia skandalus.
Taip, tačiau grįžti prie senos elektros kainos tvarkos reikia, kad SEimas atšauktų savo elektros liberalizavimo įstatymą?
Aš nežinau, tačiau žinau, kad pagal tą seną tvarką viskas buvo gerai, ir viskas puikiai veikė, nebuvo tokio chaoso. Elektra gali kainuoti pagal dabartines sąlygas, tačiau kalbėti apie aukštas elektros energijos kainos nėra jokio pagrindo. Dabar naujame biudžete numatyta labai didelė suma, kurią reikės pasiskolinti (2,5 mlrd. eurų – aut pastaba). Todėl aš noriu pasakyti, kad Lietuvoje už kainų lygį ir infliaciją atsako Lietuvos bankas. Pagal Lietuvos banko įstatymą infliacija negali viršyti 2 proc. Už kainų lygį atsako asmeniškai LB valdytojas ponas Šimkus. Būtent todėl Lietuvos bankas ir turi nepriklausomo banko statusą. Tačiau Šimkus nieko nekomentuoja nei apie tai, kad Lietuvoje didžiulė infliacija, ir nieko nekomentuoja dėl to, kad Lietuvoje didžiulis biudžeto deficitas. Nors Lietuvos bankas turi pasakyti, kad svarstomo biudžeto deficitas negali būti toks, tačiau Šimkus tyli, ir reiškia, kad jis nevykdo savo pareigų ir Lietuvos banko įstatymo.
O kas nors Lietuvoje vykdo įstatymus ir savo pareigas?
Aš tik konstatuoju faktą, kad taip yra, nes šiuose dalykuose tikrai nusimanau. Ponas Šimkus turėjo viešai pasakyti, kad didelę infliaciją sukėlė didele dalimi ir biudžeto deficitas. Jis negali būti toks didelis, nes Lietuva yra eurozonos narė ir yra įsipareigojusi laikytis Mastrichto rodiklių – tai yra kainų lygis negali padidėti daugiau nei 2 proc. per metus. Ponas Šimkus kalba apie ką tik norį, tik ne apie tą, ką daryti yra jo pareiga – tai yra valdyti infliaciją. Antras klausimas – iš kokių pinigų Lietuvos bankas statosi naują pastatą, nes kiek žinau, Lietuvos bankas gauna pelną tik iš vienos operacijos – Lietuvos aukso ir valiutos atsargų valdymo. Tačiau tas auksas yra valstybės nuosavybė, ir LB negali sau statyti auksinio pastato iš pelno, kurį gavo mūsų pinigus investavę. Aš anksčiau apie tai daug rašydavau, nors dabar apie tai niekas nerašo. Tačiau LB labai blogai investuoja auksas atsargas, o už gautą pelną statosi sau naujus rūmus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą