Spalio pabaigoje Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas, Federalinės saugumo tarnybos generolas leitenantas Aleksejus Pavlovas dienraštyje "Argumenty i Fakty" paskelbė straipsnį "Kas verdama "raganos katile". Ukrainoje stiprėja neopagoniški kultai". Generolas greta kitų sektų paminėjo ir žydų chasidų sektą "Chabad Liubavič", kuri turi labai glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Jos vadovas Rusijoje Berl Lazaras, kaip rašė Izraelio spauda, su Purtinu rytais geria arbatą ir užsikandžiauja macais.
Žodžiu, skandalas buvo didžiulis, o Rusijos Saugumo Tarybos pirmininkas Nikolajus Patruševas viešai teisinosi prieš Rusijos prieš žydų bendruomenę už pavaldinio išsišokimą.
"Nėra dūmų be ugnies," - sako daugelio tautų išmintis...
Yra senovės romėnų posakis, priskiriamas Julijui Cezariui: "Skaldyk ir valdyk".
Ar skaldytojams, sukiršinusiems broliškas slavų tautas nepasitarnavo sektos? Tokių faktų esama. O kam tai naudinga? Siekiantiems valdyti pasulį?
Žemiau pateiksiu A.Pavlovo straipsnio ir jo kritikų straipsnių vertimus. Kiekvienas galės pats suformuoti nuomonę šiuo jautriu klausimu.
A.Pavlovas strapsnyje "Kas verdama "raganos katile". Ukrainoje stiprėja neopagoniški kultai" rašo:
VIP sektantai
- Nuo 1990-ųjų Ukrainoje padaugėjo religinių sektų pasekėjų. 2014 m. įvykdytas perversmas Kijeve tapo galingu postūmiu. Vašingtono į valdžios postus paskirti vadovai vykdė iš už vandenyno atkeliavusias užduotis.
Vienas iš jų - pertvarkyti Ukrainos piliečių protus, priversti juos atsisakyti šimtmečių senumo tradicijų ir uždrausti tikrąsias stačiatikių tikėjimo, islamo ir judaizmo vertybes. Pasitelkusi manipuliacijas tinklais ir psichotechnologijas, naujoji valdžia Ukrainą iš valstybės pavertė totalitarine hipersekta. Be to, Kijevo valdantieji pirmieji virto karingais fanatikais, kurių pažiūros yra visiškai priešingos normalių žmonių pažiūroms.
Pavyzdžiui, Oleksandras Turčynovas, po perversmo tapęs Ukrainos prezidento pareigas einančiu asmeniu, yra Bostone įsikūrusio judėjimo "Kristaus Bažnyčia" atšakos "Gyvenimo žodžio neopentekostalinės bažnyčios" pastorius, kuris Donbasui, Odesai, Charkovui, Zaporožei ir kitiems istorinės Novorosijos regionams turi tik vieną žodį - "mirtis". Pirmasis premjeras po Maidano Arsenijus Jaceniukas yra Hubbardistas, Scientologijos bažnyčios, kuri Rusijoje yra uždrausta kaip totalitarinė sekta, pasekėjas. Igoris Kolomojskis yra liubavičius chasidas, chabadistas ir ultraortodoksų religinio judėjimo pasekėjas. Pagrindinis liubavičių chasidų gyvenimo principas - sektos šalininkų viršenybė prieš visas tautas ir žmones. Šiam judėjimui priklauso ir keletas kitų Ukrainos oligarchų, visų pirma antrojo Ukrainos prezidento Kučmos svainis Viktoras Pinčiukas, knygos "Ukraina - ne Rusija" autorius.
Apsišaukėliai "išminčiai"
Kaip stačiatikių Ukraina galėjo tapti sektų židiniu? Dar XX a. pradžioje būsimojo UUN dvasinis įkvėpėjas* Dmitrijus Doncovas pareiškė, kad jo ideologijos principai nereikalauja jokių įrodymų - arba jais tiki, arba esi priešas. Būtent jis dar 1926 m. išleido konceptualų veikalą "Nacionalizmas", kuriame skelbė amoralų hierarchinio nacizmo radikalizmą ir ypatingą, karštą antirusišką patosą, teigdamas, kad rusai esą net nepriklauso "protingo žmogaus" rūšiai.
Ukrainos neopagonybės pradininkas buvo tam tikras Vladimiras Šajanas. 1930-aisiais jis esą gavo "dvasinį apreiškimą". Paskui, pasiskelbęs burtininku, jis įkūrė pagonišką sektą, pavadintą "Gimtasis tikėjimas". Antrojo pasaulinio karo metais jis prisijungė prie Ukrainos nacių OUN, o vėliau pabėgo į Vokietiją, kur toliau skleidė savo mokymą. Jo pamokslai buvo standartinė neopagoniška senovės slavų dievų, arijų ir keliu einančių ritualų vinigretas. Visa tai buvo pagardinta grubiu ukrainietišku nacizmu, kurio geriausiomis tradicijomis Rusija buvo laikoma okupante.
Šajano idėjos patiko kolaborantų luomui, kuris Antrojo pasaulinio karo pabaigoje emigravo į Vakarus. Pavyzdžiui, Kanadoje įsikūrė net du Ukrainos neopagonybės centrai. Tačiau būtent žlugus Sovietų Sąjungai Šajano pasėta sėkla pasiekė didžiausią pažangą. Lev Silenko, pasivadinęs skambiu Levo Tigrovičiaus Orligoro slapyvardžiu, pakėlė vėliavą. Karo metu jis dirbo nacionalistams, o pabėgęs į Kanadą parašė savo doktriną istoriosofinio folianto "Didysis tikėjimas" pavidalu ir sukūrė RUN tikėjimą ("gimtąjį ukrainiečių nacionalinį tikėjimą"), padėdamas jo pamatus savotiškoje "Ukrainos imperijoje". Nenuostabu, kad šio obskurantizmo, kuris iš tiesų neturi nieko bendra su pagonybe, šaltinis atsirado Vakaruose, šiltnamio sąlygomis. XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje pagoniškojo tikėjimo atšakų būta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje ir Australijoje. Aštuntajame dešimtmetyje šiose šalyse ne tik atsirado sektos kongregacijų, bet ir buvo statomos šventyklos.
Po 1991 m. Ukrainoje pradėjo kurtis organizacijos filialai.
Jos šalininkai reguliariai rašė laiškus prezidentams Kravčiukui, Kučmai ir Juščenkai, reikalaudami uždaryti krikščionių bažnyčias ir atsisakyti stačiatikybės. Lvovo universiteto dėstytojai žengė dar toliau ir parengė "Religijos studijų" kursą, į kurį buvo įtrauktos išsamios RUN tikėjimo studijos.
Ši srovė, kartu su kitomis neopagoniškomis organizacijomis, tapo "antirusiško" projekto Ukrainoje po 2014 m. pagrindu.
Nuo Maidano iki Šaitano
Tikslus sektų skaičius Ukrainoje nežinomas, tačiau skaičiuojamas šimtais. Kai kurios jų buvo sukurtos siekiant konkretaus tikslo ir skirtos tikslinėms bendruomenėms. Kitos tiesiog egzistavo kaip turtingesnių globėjų filialai. Kitos buvo savotiškos uždaros akcinės bendrovės su keliais šimtais vietinių adeptų.
Tarp jų - Ukrainos rodnoverių asociacija, "Rodobožė", "Baltasis plaktukas", "Čepkelių šeimininkas", "Mokoša", "Baltoji arka", "Didžioji ugnis", "Veleso anūkai" ir kt. Šią Svarog, Dazhdbog, Veles ir Perun mišrainę jungia Trečiojo reicho neopagoniškų kultų pėdsakai, taip pat paplitęs nacionalizmas, maskuojamas "tikrojo senojo tikėjimo" paieškomis.
Beje, tokios nacionalistinės grupuotės kaip "Azov*", "Aydar*", "Tornado", "Kraken" ir kitos atvirai naudoja runų trišakį ir Juodąją saulę - SS okultinių praktikų simbolius. Čia yra vilko angelas, sukryžiuotas su Ukrainos trišakiu, taip pat Amerikos rasistinės grupės "The Order" įkūrėjo Davido Lane'o figūros. Ukrainos neonaciai didžiuojasi runos Odal - SS rasinių ir gyvenviečių nacių simbolio ir nacių divizijos "Mirusi galva", kuri 1940 m. vykdė anglų belaisvių egzekucijas, o 1943 m. beatodairiškai naikino Charkovo gyventojus, - nuotraukomis. Šalia šventvagiškų Kristaus ir Mergelės Marijos atvaizdų yra Hitlerio ir Banderos portretai, taip pat satanistų simbolis Bafometas.
Jei kalbėtume apie okultizmo ir sektantizmo ištakas, atkreipiu dėmesį, kad Ukrainoje išplitusi "Šėtono bažnyčia" yra viena iš JAV oficialiai registruotų religijų.
Ar verta stebėtis, kad 2015 m. grupė pagonių Kijeve sulaužė ir išniekino paminklinį kryžių, pastatytą šventojo Rusijos didžiojo kunigaikščio Vladimiro Krikštytojo 1000-osioms mirties metinėms. O jau šiemet Ukrainos socialinės žiniasklaidos žvaigžde tapo menkos socialinės atsakomybės Lvovo aktorė, vaizduojanti šiek tiek susigūžusią raganą su kapinių vainiku ir raginanti žudyti visus rusus. Esą to reikalauja "seniausias pirmapradis Ukrainos dievas, šimtmečius snaudžiantis Dniepro kalvose". Kijevo parduotuvė ryškiu pavadinimu "Raganų katilas" nuo specialios karinės operacijos pradžios už nemažą sumą pinigų siūlo klientams atlikti ritualą "prakeikti" rusus. Į visą šį satanizmą aktyviai reaguoja ir remia oficialioji Ukrainos valdžia.
Manau, kad tęsiantis specialiajai karinei operacijai vis skubiau reikia de-satanizuoti Ukrainą arba, kaip taikliai pasakė Čečėnijos Respublikos vadovas Ramzanas Kadyrovas, "visiškai ją de-satanizuoti".
*Rusijoje organizacijos uždraustos kaip teroristinės ar ekstremistinės.
Rusijos visuomenės reakcija į šį straipsnį bus straipsnio tęsinyje.
Nuorodos (kai kurios naudojant VPN):
https://lebionka.blogspot.com/
https://lechaim.ru/events/kazus-pavlova/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą