Stefano Scoglio, geriausias mikrobiologijos ekspertas, prestižiškiausias ir žinomiausias Italijos "Corona" politikos kritikas, interviu su Torstenu Engelbrechtu.
Torstenas Engelbrechtas: Atrodo, visi sutinka, kad mRNA injekcijos veikia išmokydamos mūsų ląsteles gaminti baltymus. Ginčijamasi tik dėl to, ar šie gaminami spyglių baltymai yra nekenksmingi, ar kenksmingi. Tačiau, jūsų nuomone, ne spyglių baltymai daro šią žalą sveikatai. Tiesą sakant, jūs teigiate, kad mintis, jog gaminami spyglių baltymai, yra tam tikra chimera. Kokiais įrodymais remiate savo tezę?
Stefano Scoglio: Tai moksliškai akivaizdu jau vien dėl to, kad neįmanoma, jog mRNA patektų į ląstelę ir ką nors pagamintų. Kiekvienas, kuris kalba apie spygliuotus baltymus ir priima farmacijos kompanijų skleidžiamą istoriją, tiesiog priima tai kaip savaime suprantamą dalyką. Tačiau niekas neskaito prakeiktos mokslinės literatūros.
Mano knygoje "Apandemija: Dalla Falsa Scienza alla più Grande Truffa della Storia" ("Jokios pandemijos: Nuo melagingo mokslo iki didžiausios apgavystės istorijoje", viršelį žr. toliau), pateikiu visą mokslinę literatūrą iki 2021 m. Tai yra tuo pačiu metu, kai buvo išleistos "vakcinos" "Corona".
TE: Kodėl tuomet neįmanoma, kad mRNA patektų į ląstelę ir priverstų ją gaminti spygliuotus baltymus?
SS: Pirmiausia šios srities mokslininkai teigia, kad gyvoji ląstelė yra "grėsmingas barjeras", į kurį prasiskverbti labai sunku, jei ne neįmanoma. Ir tada jie išvardija 5 veiksnius, kurie neleidžia mRNA patekti į ląsteles, patekti į ribosomas, kuriose turėtų būti gaminami spyglių baltymai:
Pirma: Vos tik įšvirkštus geninę medžiagą, ją puola specifiniai fermentai, vadinami ekstraląstelinėmis ribonukleazėmis, kurios suardo bet kokią svetimą genetinę medžiagą. Farmacijos bendrovės teigia, kad lipidų nanodalelės turėtų apsaugoti mRNR nuo fermentinės atakos: Tačiau niekas nežino, kiek apsaugoma. Kadangi "Pfizer" "vakcina" įšvirkščiama 30 mikrogramų mRNA, tarkime, kad išgyvena maždaug pusė, t. y. 15 mikrogramų.
Antra: šiuo metu mRNA ir lipidų mišinys turi patekti į ląstelę, spėjama, per endocitozę, t. y. ląstelė suformuoja išorinį maišelį, į kurį patenka medžiaga. Tačiau, kaip teigia tyrėjai, dažnai vietoj endocitozės ląstelė sukuria egzocitozę, t. y. maišelis naudojamas svetimai medžiagai išlaikyti išorėje: Tarkime, kad į ląstelę patenka pusė, taigi dabar ląstelės viduje turime 7,5 mikrogramo.
Trečia: Šioje vietoje patenka į endosomų ir (arba) lizosomų sistemą: visi šios srities mokslininkai žino, kad ši fermentinė endocelulinė sistema atakuoja, suardo ir pašalina mažiausiai 98 proc. bet kokios į ląsteles patekusios svetimkūnio medžiagos. Dabar jau turime 0,15 mikrogramo, t. y. 150 nanogramų, t. y. be galo mažą kiekį.
Ketvirta: jei tai būtų pabaiga, galėtumėte bent jau teigti, kad į ribosomas patenka labai menka dozė. Deja, ribonukleazės fermentai taip pat yra ląstelės viduje, jie vadinami endocelulinėmis ribonukleazėmis, ir jie labai greitai pašalintų mažytį mRNA kiekį.
Galiausiai tyrėjai pamini penktąjį elementą, patį svarbiausią, dėl kurio visi iki šiol aprašyti procesai tampa visiškai nenaudingi ir nereikalingi. Ir tai taip pat paaiškina, kodėl ši medžiaga yra tokia toksiška, nereikalaujant įvesti jokio spyglio baltymo. Jie nurodo, kad šios "vakcinos" yra tokios stipriai imunogeniškos. Iš tiesų, jie vartoja šį žodį imunogeninės.
Imunogeninis reiškia galintis taip sudirginti imuninę sistemą, kad ji reaguoja labai audringai. Taigi imunogeninis reiškia labai toksiškas. Iš tikrųjų jie apibūdina mRNA ir sintetinius lipidus kaip "savaiminius adjuvantus".
Tuo tarpu kitose vakcinose, pavyzdžiui, skirtose vaikams, kad imuninė sistema sureaguotų, reikia įdėti, pavyzdžiui, aliuminio. Tačiau čia nieko nereikia pridėti, nes ši medžiaga yra tokia pat toksiška kaip aliuminis ar net blogesnė. Ji tokia labai toksiška, kad vos ją įšvirkštus imuninė sistema ją atakuoja, o tada ji sprogsta į milijonus nanodalelių organizme.
Tai iš tikrųjų buvo įrodyta vėliau. Nes vienintelis tyrimas, kuriame buvo įvertintas "Pfizer Corona" "vakcinos" biologinis pasiskirstymas, yra Japonijos vyriausybės kartu su "Pfizer" atliktas tyrimas.
Šį tyrimą "Pfizer" bandė nuslėpti, tačiau jis buvo paviešintas gavus Informacijos laisvės akto (angl. Freedom of Information Act, sutrumpintai FOIA) prašymą.
Šiame tyrime nustatyta, kad pelių, kurioms buvo sušvirkšta medžiagos, ypač lipidai buvo rasti nepakitę, nepakeisti, nepakitę. Tai reiškia, kad jei jie būtų patekę į ląsteles, jie būtų metabolizuoti, ir jūs nebūtumėte radę jų tokių pačių, kokius įšvirkštėte. Tai reiškia, kad jie nepateko į jokią ląstelę, tačiau pasklido visuose kūno organuose, ypač kepenyse, blužnyje, moterų kiaušidėse ir inkstuose.
TE: Tačiau net Robertas Malonas, pavyzdžiui, laikomas mRNA technologijos arba genų injekcijų išradėju, įžvelgia pavojų, susijusį su spyglių baltymais.
Arba paimkime JAV kardiologą Peterį McCulloughą, kuris, kaip ir Malone'as, yra plačiai žinomas Covid politikos ir genų injekcijų kritikas ir kuris kartu su kitais mokslininkais neseniai paskelbė tyrimą, kuriame padarė išvadą, kad ne tik SARS-CoV-2 spyglių baltymas yra neurotoksinas, bet ir mRNA "vakcinos" gali pernešti baltymą į smegenis, taip padidindamos neurodegeneracinių ligų riziką. Tad kaip gali būti, kad net šie žinomi kritiškai nusiteikę mokslininkai kalba "nesąmones"?
SS: Sakyčiau, kad 99 proc. mokslininkų šiandien kalba nesąmones iš esmės dėl to, kad jie perima metodologiją, kuri jau seniai yra "bullshit" metodologija. Tik niekas ja neabejoja.
Robertas Malone'as galėjo būti išradėjas devintajame dešimtmetyje, t. y. prieš 40 metų, bet su mRNA nedirbo dešimtmečius. Nerasite nė vieno jo straipsnio per pastaruosius 10, 15 ar 20 metų. Taigi, jis tikrai nėra autoritetas, žinantis, kas su tuo susiję. Bet, be to, esmė yra ta, kaip jie randa kūne spyglio baltymą?
Lenkijos Respublikos Prezidentas Andrzejus Duda savaitraštyje "Sieci": Neleisime, kad Lenkija būtų išardyta!
Naujausiame savaitraščio "Sieci" numeryje Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda kalba apie mūsų šalies nepriklausomybę, suverenitetą ir saugumą. Prieš Valstybės nepriklausomybės dieną jis nurodo, kaip turėtume ginti svarbiausius klausimus karo, krizės ir Briuselio bei Berlyno spaudimo akivaizdoje. Tokios Sąjungos mes nenorime. Lenkai susitarė ne dėl tokios Sąjungos", - sako Pirmininkas.
Interviu Marekui Pizai ir Marcinui Wiklai ("Lenkija nėra pokštas"), paklaustas, kokią žinią šią ypatingą dieną nori perduoti savo tautiečiams, Prezidentas Andrzejus Duda sako:
- Lenkija yra rimtas klausimas. Mūsų pačių nepriklausoma tėvynė - ne juokas. Ji turi būti gerbiama, turi būti rūpinamasi jos interesais. Tačiau svarbiausia, kad ji būtų prižiūrima, kad išliktų čia, šioje Europos vietoje, kad ji visada būtų mūsų, nepriklausoma ir suvereni. Tai labai svarbu mūsų tautai. Jei kas nors to nesupranta, atsiverskite istorijos vadovėlį ir paskaitykite apie valstybingumo praradimą per padalijimus. Tegul jie prisimena, kaip tuo metu gyveno lenkai, kokia buvo neviltis. Tegul skaito Mickevičiaus kūrinius ir klausosi Šopeno muzikos - tų, kurie kentėjo tremtyje dėl tėvynės ilgesio. Nes nebuvo į ką grįžti. Nes žmonės buvo įkalinti, išvežti į Sibirą, germanizuoti, ištremti, deportuoti", - aiškina prezidentas.
Vienybė, bendrų sąlyčio taškų ieškojimas ir veikimas savo šalies labui net ir esant skirtingoms pasaulėžiūroms yra esminė vertybė visais laikais. Artėjantys rinkimai neabejotinai taps proga karštoms diskusijoms ir susidūrimams tarp skirtingų krypčių atstovų, kaip pastebi ir Andrzejus Duda:
- Manau, kad tai vis tiek bus dviejų skirtingų Lenkijos ir jos vietos tarptautinėje bendruomenėje vizijų susidūrimas. Suverenios, subjektyvios valstybės vizija ir vizija, nukreipta į ES federalizaciją, kurią Europos galingieji ragina įgyvendinti, nes tai jiems tinka. Jau dabar girdime, kad reikėtų atsisakyti veto teisės ir visais klausimais įvesti balsų daugumą. O tai de facto reiškia, kad jie visų pirma galės siekti savo interesų. Žinoma, bus tokių, kurie sakys, kad tai susiję su visos Europos interesais, tačiau tiesa yra ta, kad šiems didiesiems didieji Europos interesai yra jų interesai. (...) Pirmiausia turime siekti savo interesų. Taip elgiasi kiekviena išmintinga valstybės valdžia. Tikiuosi, kad dauguma lenkų instinktyviai jaučia, jog būtent taip ir turime elgtis", - pabrėžia Andrzejus Duda.
Interviu su Jaceku Karnowskiu Ministro Pirmininko pavaduotojas Jacekas Sasinas aiškina apie procesus, kuriais siekiama užtikrinti Lenkijos energetinį saugumą ateityje ("Trijų atominių elektrinių vis dar nepakanka"). Valstybės turto ministerija siekia bendradarbiauti su Amerikos ir Korėjos bendrovėmis.
- Mūsų partneriai yra rimti žmonės. Tai svarbu, nes šiam projektui reikia visapusiškos abiejų šalių vyriausybių paramos. Tai susiję su leidimais, aplinkosaugos leidimais, įvairiais dokumentais. Jei nebus kliūčių šiuo lygmeniu, galėsime veikti labai greitai", - aiškina Ministro Pirmininko pavaduotojas Jacekas Sasinas ir pabrėžia, kad susitarimai dėl investicijų į branduolinius reaktorius dar labiau sustiprina mūsų ryšius su amerikiečiais ir Pietų Korėja. Su šiomis šalimis taip pat įgyvendiname plataus užmojo projektus gynybos sektoriuje.
- Šie mūsų branduoliniai pasirinkimai taip pat yra šalių, su kuriomis sudarome strategines sąjungininkų partnerystes ir kuriomis, mūsų manymu, galime pasikliauti, pasirinkimai. Tiek JAV, tiek Korėja tampa suinteresuotomis šalimis Lenkijos saugumo srityje - tiek karinio, tiek energetinio saugumo srityje. Abi šalys parduoda mums ginklus, abi kurs branduolinę energetiką. Įgijome du labai stiprius partnerius.
Konradas Kołodziejskis straipsnyje "Plačiai paplitusi demotyvacija" mini ES draudimą registruoti naujus automobilius su vidaus degimo varikliais, kuris įsigalios nuo 2035 m: Miestuose daugės "žaliųjų zonų", į kurias bus draudžiama įvažiuoti vidaus degimo variklius naudojantiems automobiliams. Taip pat greitai pritrūks atsarginių dalių, o autoservisai turės brangiai mokėti už savo paslaugas [...], jei apskritai imsis remontuoti vidaus degimo varikliais varomas transporto priemones. Todėl vidaus degimo varikliais varomi automobiliai pradės nykti iš gatvių [...]. Nulinės emisijos transporto priemonės užims savo vietą, tačiau jų nebus tiek daug, kad pakeistų vidaus degimo automobilių paliktą vakuumą.
Autorius aiškina, kad taip yra dėl didelės elektromobilių kainos ir sudėtingo valdymo. Jis teigia, kad milijonai dabartinių automobilių savininkų tikriausiai turės atsisakyti savo automobilių ir visiškai pakeisti savo įpročius ir gyvenimo būdą. Jis taip pat pabrėžia, kad dėl to sumažės žmonių judumas ir padidės nuo transporto priklausančių paslaugų kainos: Žinoma, galima tikėtis, kad laikui bėgant nulinės taršos automobilių kaina mažės, o jų naudingumas didės. Tačiau kyla nemažai abejonių, ar tai bus pasiekta jau po 12 metų.
Kolodziejskis pabrėžia, kad problema yra... Europos Sąjungos ideologinis dogmatizmas, kuris vis labiau atima iš visuomenės teisę laisvai rinktis [...]. Draudimas registruoti vidaus degimo automobilius nėra socialiai ar ekonomiškai pagrįstas sprendimas. Tai politinis sprendimas, už kurio slypi visuomenės pertvarkymo inžinerija. Autorius numato tolesnes šios situacijos pasekmes: ilgainiui demotorizacija gali išprovokuoti masinį pasipriešinimą, ypač dėl to, kad per labai trumpą laiką ji palies visus Europos gyventojus. Rizika būtų mažesnė, jei viskas būtų daroma evoliucijos būdu, t. y. jei pirmiausia būtų sukurta veiksminga, efektyvi ir ekonomiškai konkurencinga technologija.
Naujajame "Sieci" numeryje taip pat yra straipsnių, kuriuos verta rekomenduoti: Jakubo Augustyno Maciejevskio "Susirūpinimas nepriklausomybe", Jano Rokitos "Neįleis lapės į vištidę", Stanisławo Janeckio "Najemnik Miller", Dorotos Łosiewicz "Karas su patologija, o ne su tėvais", Aleksandros Rybinskos "Baimė, dujos ir egoizmas" ar Mareko Budziszo "Ką ruošia gubernatorius Alichanovas?".
Be to, savaitraštyje publikuojami Krzysztofo Feusette'o, Dorotos Łosiewicz, Bronislawo Wildsteino, Andrzejaus Rafailo Potockio, Martos Kaczyńskos-Zielińskos, Samuelio Pereiros, Alinos Czerniakowskos, Wiktorio Świetliko, Katarzynos ir Andrzejaus Zybertowiczių komentarai apie aktualius įvykius.
Daugiau skaitykite naujame savaitraščio "Sieci" numeryje.
Dabartinio numerio straipsnius galima rasti internete kaip "Network of Friends" prenumeratos dalį: https://wpolityce.pl/tygodniksieci/wydanie-biezace.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą