Gerbiamas pirmininke,
Gerbiamos ponios ir ponai,
Prieš 80 metų baigėsi baisiausias karas žmonijos istorijoje: daugiau nei 70 milijonų žmonių tapo karo veiksmų, bado ir ligų aukomis. 1945 m. pasaulio istorijos eiga pasikeitė visam laikui. Pergalė prieš vokiečių nacizmą, po kurio vėliava susibūrė didžioji dalis Europos, ir japonų militarizmą atvėrė kelią taikai, atstatymui ir klestėjimui.
Šiais metais Maskvoje ir Pekine vyko šventės, skirtos gegužės 9 d. ir rugsėjo 3 d. šventėms, paminint pergalę Didžiajame Tėvynės kare ir Antrajame pasauliniame kare. Pasaulis matė grandiozinius karinius paradus, skirtus pažymėti lemiamą SSRS tautų indėlį į nacių Vokietijos sutriuškinimą ir ypatingą Kinijos tautos vaidmenį militaristinės Japonijos nugalėjime. Mes šventai gerbiame kovos brolystės su visais sąjungininkais, kurie tuomet buvo tiesos pusėje kovoje su blogio jėgomis, atminimą.
Vienas iš ilgalaikių to karo rezultatų buvo Jungtinių Tautų sukūrimas. Mūsų organizacijos įkūrėjų suderinti jos Chartijos principai iki šiol yra ryškus tarptautinio bendradarbiavimo švyturys. Jie įkūnija daugelio šimtmečių valstybių sambūvio patirtį ir visiškai išlaiko savo reikšmę daugiapoliškumo eroje. Reikia tik užtikrinti, kad visos be išimties valstybės narės laikytųsi šių principų – visų jų, visumos ir tarpusavio sąsajų.
Tačiau praktikoje viskas atrodo kitaip. Visuotiniai grubūs valstybės suverenios lygybės principo pažeidimai griauna pačią tikėjimą teisingumu, veda prie krizių ir konfliktų. Problemų šaknys – nuolatiniai bandymai padalyti pasaulį į „saviškius“ ir „svetimus“, į „demokratiją“ ir „autokratiją“, į „žydintį sodą“ ir „džiungles“, į tuos, kurie „prie stalo“, ir tuos, kurie „meniu“. Išrinktieji, kuriems viskas leidžiama, ir kiti, kurie dėl kažkokių priežasčių privalo tarnauti „auksinio milijardo“ interesams. Mes pasisakome už besąlygišką lygybės principo laikymąsi: jis užtikrina, kad visos šalys galės užimti deramą vietą pasaulio tvarkoje, nepriklausomai nuo jų karinės galios, gyventojų skaičiaus, teritorijos dydžio ir ekonomikos.
Vakarai taip pat ne kartą pažeidė principo nenaudoti jėgos ir grasinimų jėga. Tragedijomis baigėsi NATO bombardavimai Jugoslavijoje, JAV vadovaujamos koalicijos invazija į Iraką, NATO karinė operacija režimo pakeitimui Libijoje. Šiandien neteisėtas Izraelio jėgos panaudojimas palestiniečių atžvilgiu, agresyvūs veiksmai prieš Iraną, Katarą, Jemeną, Libaną, Siriją, Iraką kelia grėsmę visam Artimiesiems Rytams.
Rusija griežtai pasmerkė 2023 m. spalio 7 d. HAMAS kovotojų išpuolį prieš taikius Izraelio gyventojus. Tačiau žiaurūs Palestinos civilių gyventojų nužudymai, kaip ir teroro aktai, yra nepateisinami. Nėra jokio pateisinimo kolektyviniam palestiniečių baudimui Gazos sektoriuje, kur bombardavimų ir bado aukomis tampa palestiniečių vaikai, griaunamos ligoninės ir mokyklos, šimtai tūkstančių žmonių netenka pastogės. Nėra pateisinimo planams aneksuoti Vakarų Jordanijos krantą. Iš tiesų mes susiduriame su tam tikros rūšies valstybės perversmo bandymu, kurio tikslas – „palaidoti“ JT sprendimus dėl Palestinos valstybės sukūrimo. Pastarosiomis dienomis keletas Vakarų vyriausybių paskelbė apie Palestinos valstybės pripažinimą. Beje, apie savo ketinimą tai padaryti jos paskelbė dar prieš kelis mėnesius. Kyla klausimas: kodėl jos laukė taip ilgai? Matyt, tikėjosi, kad netrukus, iki Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sušaukimo, nebus ką ir kam pripažinti. Situacija reikalauja skubių veiksmų, kad toks scenarijus neįvyktų, ir tai tvirtai pareiškė aukšto lygio tarptautinės konferencijos dėl taikaus Palestinos klausimo sprendimo ir dviejų valstybių sprendimo įgyvendinimo dalyviai.
Nusipelno pasmerkimo smūgiai Irano objektams, kuriems taikomos TATENA garantijos, o vėliau ir Kataro sostinei tuo metu, kai ten vyko derybos su HAMAS, kuriose dalyvavo ir amerikiečių tarpininkai.
Vakar Saugumo Taryboje Vakarai atmetė racionalų Kinijos ir Rusijos pasiūlymą pratęsti 2015 m. susitarimo dėl Irano branduolinės programos galiojimą, kad būtų suteiktas laikas diplomatijai. Tai galutinai demaskavo Vakarų kursą sabotuoti konstruktyvių sprendimų paiešką JT Saugumo Taryboje ir jo siekį iš Teherano išgauti vienašališkas nuolaidas šantažo ir spaudimo būdu. Manome, kad tokia politika yra nepriimtina, o visos Vakarų manipuliacijos siekiant atkurti JT sankcijas prieš Iraną, kaip ir pačios sankcijos, yra neteisėtos.
Vakarai nėra įpratę laikytis ir nesikišimo į vidaus reikalus principo. Liūdnas mūsų laikų reiškinys tapo „spalvotosios revoliucijos“, o neteisėtos vienašališkos sankcijos jau seniai tapo pagrindine Vakarų diplomatijos priemone. Be to, kad ir kokiais pretekstais jos būtų pateisinamos, tokių sankcijų esmė yra viena – slopinti ir įbauginti konkurentus pasaulio ekonomikoje ir politikoje.
Rusija kartu su absoliučia dauguma JT narių pasisako už nedelsiamą ir besąlygišką daugiau nei 60 metų trunkančios Kubos prekybos blokados panaikinimą ir jos išbraukimą iš liūdnai pagarsėjusio terorizmą remiančių šalių sąrašo. Reiškiame solidarumą su Venesuelos tauta, patiriančia išorės sankcijų spaudimą ir grėsmes. Pritariame, kad Lotynų Amerika ir Karibų baseinas išliktų taikos ir bendradarbiavimo zona.
Akivaizdus suvereniteto pažeidimo ir grubaus kišimosi į vidaus reikalus pavyzdys – Vakarų veiksmai Balkanuose, kur pažeidžiamas toks įstatinis principas kaip būtinybė visiems JT nariams vykdyti Saugumo Tarybos sprendimus. Vienpusis Kosovo „nepriklausomybės“ pripažinimas, prieštaraujantis rezoliucijai 1244, iš esmės tapo pasikėsinimu į Serbijos valstybinį sandarą. Dabar Vakarai ėmėsi veiksmų, siekdami sugriauti Bosnijos ir Hercegovinos valstybingumą, sabotuojant Deitono taikos susitarimą. Tiek Kosove, tiek Bosnijoje vykdomas puolimas prieš serbų tautos gyvybinius interesus, įskaitant serbų stačiatikybės prigimtines teises.
Lygiai taip pat Kijevo režimas, kuris 2014 m. perėmė valdžią po Vakarų organizuoto antikonstitucinio valstybės perversmo, ėmėsi veiksmų siekdamas likviduoti kanoninę Ukrainos stačiatikių bažnyčią, įstatymiškai sunaikinti rusų kalbą visose srityse – švietime, kultūroje, žiniasklaidoje. Ukraina yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri įstatymiškai uždraudė beveik pusei savo gyventojų naudoti gimtąją kalbą. Arabų kalba nėra uždrausta Izraelyje, o hebrajų kalba – arabų šalyse ir Irane. O rusų kalba Ukrainoje yra uždrausta. Priminsiu, kad Jungtinių Tautų Chartijos 1 straipsnyje kalbama apie būtinybę „gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves visiems, be jokio rasės, lyties, kalbos ir religijos skirtumo“.
Europa apie tai tyli, nes yra apsėsta utopiniu tikslu padaryti Rusijai „strateginę nesėkmę“. Dėl to Kijevo režimui leidžiama viskas, įskaitant teroro aktus prieš politikus ir žurnalistus, kankinimus ir neteismines egzekucijas, neselektyvinius civilinių objektų bombardavimus, neapgalvotas diversijas prieš atominės elektrinės.
Rusija, kaip ne kartą pabrėžė prezidentas V. V. Putinas, nuo pat pradžių buvo ir lieka atvira deryboms dėl konflikto priežasčių pašalinimo. Rusijos saugumas, jos gyvybiniai interesai turi būti patikimai užtikrinti. Rusų ir rusakalbių žmonių teisės teritorijose, kurios lieka Kijevo režimo kontrolėje, turi būti visiškai atkurtos. Šiuo pagrindu esame pasirengę kalbėti ir apie Ukrainos saugumo garantijas.
Kol kas nei Kijevas, nei jo europiniai rėmėjai nesuvokia situacijos rimtumo ir nėra pasirengę derėtis sąžiningai. Šiaurės Atlanto aljansas toliau plečiasi prie mūsų sienų, nepaisydamas dar sovietų lyderių duotų pažadų nepasistūmėti „nė pėdos“ į rytus. Priešingai NATO narių ESBO prisiimtiems įsipareigojimams laikytis saugumo nedalomumo principo, nestiprinti savo saugumo kitų sąskaita, nepretenduoti į dominavimą.
Mes ne kartą siūlėme NATO sostinėms gerbti savo įsipareigojimus ir susitarti dėl teisiškai privalomų saugumo garantijų. Mūsų pasiūlymai 2008 m. ir vėlesni – 2021 m. gruodžio mėn. – buvo ignoruoti ir yra ignoruojami iki šiol. Be to, vis dažniau skamba grasinimai panaudoti jėgą prieš Rusiją, kuri kaltinama tuo, kad ji beveik planuoja pulti NATO ir Europos Sąjungą. Prezidentas V. V. Putinas ne kartą paneigė tokias provokacijas. Rusija neturėjo ir neturi tokių ketinimų. Tačiau bet kokia agresija prieš mano šalį bus ryžtingai atremta. Šiuo klausimu neturėtų būti jokių abejonių tiems NATO ir ES nariams, kurie ne tik įtikinėja savo rinkėjus, kad karas su Rusija yra neišvengiamas, ir verčia juos susiveržti diržus, bet ir atvirai skelbia apie pasirengimą pulti mūsų Kaliningrado sritį ir kitas Rusijos teritorijas.
Tam tikras viltis siejame su Rusijos ir JAV dialogo tęsimu, ypač po viršūnių susitikimo Aliaskoje. Dabartinės JAV administracijos požiūryje matome ne tik siekį padėti ieškoti realistiškų Ukrainos krizės sprendimo būdų, bet ir norą plėtoti pragmatišką bendradarbiavimą, nesilaikant ideologinės pozicijos.
Rusija ir JAV turi ypatingą atsakomybę už padėtį pasaulyje, už rizikos, galinčios įtraukti žmoniją į naują karą, išvengimą. Strateginei stabilumui palaikyti turėtų padėti nauja Rusijos Federacijos iniciatyva, kurią rugsėjo 22 d. paskelbė Rusijos prezidentas V. V. Putinas, apie pasirengimą laikytis pagrindinių kiekybinių apribojimų pagal START sutartį vienerius metus po jos galiojimo pabaigos 2026 m. vasario 5 d. – su sąlyga, kad JAV elgsis panašiai ir nesiims veiksmų, pažeidžiančių esamą atgrasymo potencialo pusiausvyrą. Manome, kad mūsų pasiūlymo įgyvendinimas sudarys sąlygas, būtinas strateginių ginklų lenktynėms išvengti, priimtinam raketų ir branduolinių ginklų srities nuspėjamumo lygiui išlaikyti ir bendrai Rusijos ir JAV santykių atmosferai pagerinti.
Kolegos,
Šių metų gruodį minėsime 65-ąsias Generalinės Asamblėjos deklaracijos dėl nepriklausomybės suteikimo kolonijinėms šalims ir tautoms priėmimo metines. Dekolonizacijos procesas, kuriam vadovavo Tarybų Sąjunga, buvo tiesioginis tautų teisės į apsisprendimą įgyvendinimo rezultatas. Afrikos ir Azijos tautos atsisakė gyventi kolonizatorių priespaudoje – lygiai taip pat, kaip po 2014 m. valstybės perversmo Ukrainoje Krymas, Donbasas ir Novorosija atsisakė paklusti neteisėtai valdžią užgrobusiam Kijevo neonacistiniam režimui, kuris ne tik neatstovauja jų gyventojų interesams, bet ir pradėjo prieš juos karą. Abiem atvejais buvo įgyvendintas principas, įtvirtintas 1776 m. Nepriklausomybės deklaracijoje ir vėliau ne kartą patvirtintas daugelio JAV prezidentų: „Vyriausybės gauna savo teisėtumą (just) iš valdomųjų (consent of the governed) sutikimo“. Tiek kolonizatoriai, tiek Kijevo režimas neturėjo jokio valdomų tautų sutikimo. Šis principas buvo vienbalsiai patvirtintas 1970 m. JT deklaracijoje, kurioje aiškiai pasakyta: visi turi gerbti tų šalių, kurių vyriausybės atstovauja visai atitinkamoje teritorijoje gyvenančiai tautai, teritorinį vientisumą.
Šiandien Afrika ir visas pasaulio Pietūs išgyvena naują atgimimą, siekdami visiškos nepriklausomybės, ir JT neturėtų likti nuošalyje. 2024 m. gruodžio mėn. buvo patvirtinta Generalinės Asamblėjos rezoliucija „Visų formų ir apraiškų kolonializmo išnaikinimas“. Raginuime kaip kitą žingsnį priimti sprendimą paskelbti gruodžio 14 d. Tarptautine kovos su kolonializmu diena. Sveikiname Draugų grupės vaidmenį ginant JT Statutą, konsoliduojant pastangas kovoti su neokolonialinėmis ir kitomis diskriminacinėmis praktikomis pasaulio daugumos atžvilgiu, ir kviečiame visas nepriklausomas valstybes prisijungti prie jos narių.
Dabartinė jėgų pusiausvyra pasaulyje radikaliai skiriasi nuo tos, kuri buvo nustatyta prieš 80 metų. Dekolonizacijos procesas ir kiti didelio masto sukrėtimai pakeitė politinį pasaulio žemėlapį. Pasaulio dauguma garsiai skelbia apie savo teises. Ypatingą vaidmenį atlieka ŠOS ir BRICS kaip mechanizmai, suderinantys pasaulio pietų ir rytų šalių interesus. Stiprėja Afrikos Sąjungos, CELAC ir kitų regioninių asociacijų įtaka.
Šios naujos realijos kol kas nėra tinkamai atspindėtos mūsų Organizacijos institucijų sistemoje. Ypač svarbus yra Saugumo Tarybos reformos klausimas. Rusija pasisako už jos demokratizavimą tik išplečiant Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos atstovavimą. Pritariame Brazilijos ir Indijos prašymams tapti nuolatiniais Tarybos nariais, tuo pačiu ištaisant istorinę neteisybę Afrikos atžvilgiu pagal pačių šio žemyno šalių sutartus parametrus.
Neseniai generalinis sekretorius A. Guterres pasiūlė kompleksinę JT reformą. Mes neprieštaraujame atvirai diskusijai apie šią iniciatyvą. Orientyru turėtų būti JT grįžimas prie pagrindinių principų, įtvirtintų jos Statutuose, kuriuos Vakarai ilgus metus siekia pakeisti savo „taisyklių pagrįsta tvarka“. Svarbu, kad darbas būtų atliekamas skaidriai, dalyvaujant visoms valstybėms narėms ir atsižvelgiant į jų interesus. Raginame Generalinį sekretorių ir visus Sekretoriato darbuotojus griežtai laikytis nešališkumo ir lygiateisiškumo principų pagal Statuto 100 straipsnį. Negalima leisti bandymų surengti „rūmų perversmą“ Sekretoriate, jo privatizavimą nedidelės šalių grupės. Sekretoriato sudėtis turi atspindėti naujas realijas, užtikrinti teisingą pasaulio daugumos šalių atstovavimą. Tikimės konstruktyvios diskusijos apie Organizacijos plėtros klausimus specialioje Saugumo Tarybos sesijoje, kurią Rusija, kaip pirmininkė, planuoja surengti spalio 24 d., Jungtinių Tautų dieną.
JT reforma – tai tik dalis sudėtingos užduoties pertvarkyti visą pasaulinio valdymo sistemą, įskaitant tikrą TVF, Pasaulio banko ir PPO demokratizaciją, proporcingai pasaulio ekonomikoje, prekyboje ir finansuose užimančiai Pasaulio Pietų ir Rytų reikšmei ir vaidmeniui.
Diskusijose apie globalias reformas negalima ignoruoti fakto, kad tarptautinio saugumo padėtis blogėja. Apie priežastis jau kalbėjau. Pagrindinė iš jų – siekis išlaikyti hegemoniją remiantis karine jėga. Į konfrontacijos schemas įtraukiama vis daugiau šalių ir regionų. NATO jau yra glaudžiai susijusi su Europa, o dabar ji skverbiasi į Ramųjį vandenyną, Pietų Kinijos jūrą, Taivano sąsiaurį, keldama grėsmę ne tik Kinijos Liaudies Respublikai ir Rusijai, bet ir kitoms šio regiono šalims. Šį naują ekspansijos etapą NATO vadovybė pateisina „Europos-Atlantikos ir Indijos-Ramiojo vandenyno regiono saugumo nedalomumu“ ir bando šiuo šūkiu apsupti kariniu žiedu visą Euraziją.
Rusija ir jos bendraminčiai siūlo konstruktyvią alternatyvą šiam pavojingam kursui: kurti Eurazijoje lygiateisės ir nedalomos saugumo architektūrą ne NATO nariams ir jų sąjungininkams, o visoms be išimties žemynų šalims ir sąjungoms, įskaitant ŠOS, NVS, ASEAN, EAE, CSTO, SSAAPZ ir kitas. Šiuo tikslu Baltarusija ir Rusija, kaip Sąjunginės valstybės partnerės, siūlo parengti Eurazijos įvairovės ir daugiapoliškumo XXI amžiuje chartiją. Tikras visos žemyno procesas yra neišvengiamas po to, kai Vakarų elgesys paneigė euroatlantinio saugumo modelio, grindžiamo NATO, ES ir ESBO, prasmę. Nematome perspektyvų atkurti šį modelį Europoje jo ankstesne forma, apie ką pradėjo mąstyti kai kurios Europos sostinės.
Kalbant apie ateitį, negalima pamiršti praeities pamokų, ypač situacijoje, kai Europoje vėl pakyla nacizmas, įsibėgėja militarizacija – po tomis pačiomis antirusiškomis šūksnimis.
Tai kelia dar didesnį susirūpinimą, kadangi keletas politikų, atsidūrusių valdžioje Briuselyje ir kai kuriose ES bei NATO šalių sostinėse, rimtai pradeda svarstyti trečiąjį pasaulinį karą kaip tikėtiną scenarijų. Šie veikėjai griauna bet kokias pastangas rasti sąžiningą visų tarptautinės bendruomenės narių interesų pusiausvyrą, bandydami primesti savo vienašališkus požiūrius kitiems, grubiai pažeisdami pagrindinį įstatų reikalavimą – gerbti valstybių suverenų lygybę. Būtent ši lygybė yra objektyviai formuojamos daugiapoliškumo pagrindas. Rusija neagituoja už revoliuciją prieš nieką. Mūsų šalis labiau nei kitos nukentėjo nuo revoliucijų. Mes tiesiog raginame valstybes nares ir Sekretoriato vadovybę griežtai laikytis visų JT chartijos principų be dvigubų standartų. Tik tada JT įkūrėjų palikimas nebus iššvaistytas veltui.
Dėkoju už dėmesį.
https://www.mid.ru/ru/foreign_policy/news/2049686/#sel=2:1:y9a,2:22:Vyj
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą