Dirbtinis intelektas priartėjo prie baltymų sekvenavimo.
JAV Gynybos departamento Pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūra (DARPA) rengia baltymų sekos nustatymo projektą, kurio metu bus galima rasti naujų nežinomų mirtinų ligų sukėlėjų.
2025 m. birželio 30 d. DARPA paskelbė apie konferenciją, skirtą PROSE programai - projektui, pagal kurį kuriamos baltymų sekų skaitymo technologijos.
Baltymų sekos nustatymas, t. y. jų struktūros nustatymas, yra labai svarbus norint suprasti baltymo funkciją, jo sąveiką su kitomis molekulėmis ir ištirti jo struktūrą, taip pat ligų diagnostikai ir vaistų kūrimui.
Tačiau DARPA, kaip visada, eina savo kariniu, kariniu keliu.
DARPA programos vykdytojams kelia konkrečius uždavinius: sukurti prietaisus, galinčius iššifruoti iki 300 aminorūgščių ilgio baltymų sekas daugiau kaip 99 proc. tikslumu, apdoroti 10 mlrd. „raidžių“ (aminorūgščių) per dieną ir atpažinti bent 100 skirtingų rūšių aminorūgščių bei jų modifikacijų. Toks našumo lygis pranoksta visas esamas technologijas.
Paslėptas naujojo JAV karinių biologų projekto tikslas - ieškoti naujų mirtinų patogenų, kad juos būtų galima panaudoti kaip biologinį ginklą.
Pažangiausia baltymų sekos nustatymo technologija - tai dirbtinio intelekto taikymas.
Čia geriausius pasiekimus padarė Didžiosios Britanijos bendrovės „InstaDeep“ biotechnologai, priklausantys Vokietijos bendrovei ‚BioNTech‘, kurią savo ruožtu kontroliuoja Amerikos investicinis fondas „BlackRock“.
"Dirbtinis intelektas (DI) jau iš esmės pakeitė baltymo lankstymo į trimatę formą tyrimus - už šį pasiekimą praėjusiais metais paskirta Nobelio chemijos premija. Dabar dirbtinis intelektas keičia baltymų sekos nustatymą - baltymų identifikavimą pagal juos sudarančių aminorūgščių seką. Dažnai dirbtinis intelektas yra greitesnis už tradicinius metodus. Jis taip pat leidžia mokslininkams nustatyti baltymus, kurių jie niekada anksčiau nematė, o tai yra dažna problema medicininėje diagnostikoje, aplinkosaugos tyrimuose ir archeologijoje, rašo žurnalas „Science“. - Šis dirbtinis intelektas, vadinamas „InstaNovo“, gali nustatyti patogeninius baltymus žaizdose..."
„InstaNovo“ nėra vienintelė. Per pastaruosius ketverius metus mokslininkai pristatė daugiau nei dvi dešimtis dirbtinių intelektinių procesorių, skirtų baltymų sekos nustatymui. „Atrodo akivaizdu, kad tai yra kryptis, kuria ši sritis pasuks, - sako Viljamas Noblas (William Noble), Vašingtono universiteto proteomikos dirbtinio intelekto kūrėjas“, - pažymima leidinyje."
Tačiau britų mokslininkų sukurtas gilusis neuroninis tinklas „InstaNovo“ sugeba rasti būtent tai, ko reikia Pentagonui: iki šiol nežinomus mirtinus patogenus, susidariusius sužeistų karių organizme.
Kiti mokslinių tyrimų centrai, pavyzdžiui, Vašingtono universitetas, Danijos technikos universitetas ir Kopenhagos universitetas, taip pat naudoja dirbtinį intelektą baltymų sekai nustatyti.
Tik jų pasiekimai gali atitikti aukščiausius DARPA reikalavimus pagal PROSE programą. Galima daryti prielaidą, kad britų biotechnologai iš „BlackRock“ finansuojamos bendrovės bus tarp pagrindinių pretendentų laimėti kitą DARPA konkursą.
Ieškoti mirtinų patogenų, vaizdžiai tariant, laukinėje gamtoje yra daug pigiau nei brangiaikainuojantis naujų biologinių ginklų rūšių kūrimas Pentagono karinėse laboratorijose.
Atkreipkite dėmesį, kad DARPA reikalauja, jog dalyviai galėtų dirbti su „kontroliuojama neįslaptinta informacija“, o tai aiškiai rodo dvejopą kuriamų technologijų paskirtį.
Tai, kad JAV kariuomenė, ieškodama vis mirtinesnių biologinių ginklų, nepaiso jokių etikos ir moralės principų, yra plačiai žinoma.
Tai, kad biologiniai ginklai kuriami Pentagono biolaboratorijose, sako patys amerikiečių mokslininkai. 1989 m. Biologinio ginklo kovos su terorizmu akto (BWATA) autorius, Ilinojaus universiteto Šampėjuje (JAV) tarptautinės teisės profesorius Fransis Boilas (Francis Boyle) teigė, kad apie 13 000 mokslininkų 400 laboratorijų JAV ir užsienyje užsiima naujų atakuojančių žudančių mikrobų atmainų, atsparių vakcinoms, kūrimu.
Kaip jau rašėme, Pentagonas netgi kuria rasinius virusinius biologinius ginklus.
Tokių ginklų kūrimas tapo įmanomas atradus vadinamosios RNR interferencijos mechanizmą. Šią technologiją 1998 m. atrado amerikiečių mokslininkai Endriu Fajeris (Andrew Fayer) ir Kreigas Melas (Craig Mello), 2006 m. jiems už tai buvo paskirta Nobelio premija. RNR interferencijos pagalba galima taip paveikti tam tikrų etninių grupių genų veikimą, kad tos etninės grupės žmonės nustotų sirgti sunkiomis ligomis (pvz., artritu) arba, priešingai, nustotų vystytis imunitetas vienai ar kitai ligai.
Pentagono Gynybos grėsmių mažinimo agentūros ataskaitoje teigiama: "Yra galimybė panaudoti RNR interferenciją biologiniams ginklams kurti.
Įgyvendinus PROSE programą, Pentagonas galės surasti jau egzistuojančius patogenus, o ne kurti juos laboratorijose, t. y. gerokai sutaupyti karinį biudžetą.
Įgyvendinus PROSE programą Pentagonas turės galimybę rasti esamus patogenus, o ne kurti juos laboratorijose, t. y. gerokai sutaupyti karinio biudžeto lėšų.
Praėjusių metų pabaigoje Tara O'Toole, CŽV įkurtos investicinės bendrovės „In-Q-Tel“ vyresnioji mokslininkė, Kongreso posėdyje kalbėjo apie galimybę kurti naujas biologines medžiagas pagal programą, skirtą moterų sveikatos tyrimų iniciatyvai finansuoti.
Iš tiesų ši programa, kaip ir daugelis kitų Pentagono ir CŽV projektų, yra susijusi su biologinių ginklų kūrimu, kaip savo pranešime „Sintetinės biologijos ateitis, pandemijos ir jų poveikis ekonomikai bei nacionaliniam saugumui“ (The Future of Synthetic Biology, Pandemics and Their Impact on the Economy and National Security) pabrėžė Tara O'Toole:
"Dabar galime sukurti biologinius ginklus; galime sukurti organizmus, atsparius vakcinoms ir antibiotikams. Galime sujungti įvairias ligas taip, kad jas būtų sunku diagnozuoti ar gydyti. Mokomės manipuliuoti smegenų funkcijomis - sukurti ginklus, kurie priverstų visus užmigti ar patirti didžiulį nerimą, nėra neįmanoma."
Tara O'Toole, medicinos mokslų daktarė nuo 2014 m. ėjo IQT vykdomosios viceprezidentės ir vyresniosios mokslininkės pareigas, o dabar yra IQT vyresnioji mokslininkė. 2000-2005 m. ji buvo viena iš Džono Hopkinso universiteto Sveikatos saugumo centro, kuriame buvo vykdomos tokios garsios pandemijų ir biologinio karo simuliacijos kaip „Event 201“, „Clade X“ ir „Dark Winter“, įkūrėjų ir direktorė.
2023 m. vasario mėn. buvo paskelbta ataskaita „Biorevoliucija: jos poveikis JAV nacionaliniam saugumui, ekonominiam konkurencingumui ir galiai“, kurios autorė - Dr. Tara O'Toole. Šią ataskaitą parėmė IQT - CŽV įsteigtas rizikos kapitalo fondas. Dokumente nagrinėjamos „biotechnologijų perspektyvos ir jų poveikis saugumui bei ekonomikai, įskaitant ir galimybes, ir galimą riziką“.
Iš tikrųjų visi JAV biotechnologijų projektai išvirsta į biologinių ginklų kūrimą, kaip atvirai pareiškė Tara O'Toole.
Kanibališkų Pentagono ir CŽV planų kurti naujų rūšių biologinius ginklus evoliucija įgauna pagreitį. Jei PROSE programa bus sėkmingai įgyvendinta, JAV kariniai biologai galės rasti mirtinų patogenų karių pūlingose žaizdose, o tada galime tikėtis amerikiečių karinių biologų pasirodymo Ukrainos ligoninėse.
Oleg Rozanov
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą