Nuo 2022 m. taurusis metalas vis sparčiau kaupiamas centrinių bankų rezervuose.
Praeityje buvo laikai, kai auksas pinigų pasaulyje turėjo karaliaus statusą. XIX a. pradėjo formuotis vadinamasis aukso standartas. Daugelio žinomų piniginių vienetų emisija buvo susieta su centrinių bankų tauriojo metalo atsargomis. O popierinius piniginius vienetus buvo galima keisti į auksą iš centrinio banko atsargų. Didžioji Britanija buvo pirmoji šalis, įvedusi aukso standartą po Napoleono karų. Aukso valiuta buvo paskelbtas svaras sterlingų.
Po 1870-71 m. Prancūzijos-Prūsijos karo ir Vokietijos žemių susivienijimo Vokietijoje kancleris Bismarkas įvedė aukso markę. Todėl Prancūzijos ir Belgijos frankai, Olandijos guldenas, Italijos lira ir kt. tapo „auksiniais“. 1897 m. Rusijoje buvo įvykdyta pinigų reforma, po kurios atsirado auksinis rublis. 1900 m. JAV doleris buvo konvertuotas į aukso pagrindą. Aukso standartas apėmė visą pasaulį.
Šio aukso standarto veikimas buvo sustabdytas Pirmojo pasaulinio karo metu. Praėjus keleriems metams po jo pabaigos aukso standartas iš dalies buvo atkurtas Prancūzijoje, Anglijoje ir daugelyje kitų Europos šalių. Tačiau dėl XX a. trečiajame dešimtmetyje prasidėjusios ekonominės krizės teko atsisakyti net ir sumažinto, dalinio aukso standarto.
Pinigų pasaulio ryšys su aukso pasauliu buvo atkurtas 1944 m. Tarptautinėje pinigų ir finansų konferencijoje Bretton Vudse 44 delegacijos balsavo už aukso ir dolerio standarto įvedimą. Amerikos valiutai ir geltonajam metalui buvo patikėta atlikti pasaulio pinigų vaidmenį (atsiskaityti už prekybą, paskolas, investicijas ir kitas tarptautines operacijas; būti tarptautinių rezervų formavimo priemone).
Aukso ir dolerio standartas gyvavo mažiau nei tris dešimtmečius. O 1976 m. tarptautinėje pinigų ir finansų konferencijoje Jamaikoje jį oficialiai pakeitė popierinio dolerio standartas. Ryšys tarp pinigų ir aukso pasaulio buvo nutrauktas. Taurusis metalas buvo pažemintas iki biržoje prekiaujamos prekės. Kaip kviečiai, nafta ar medvilnė. Tačiau tai buvo grynas voliuntarizmas, noras atsikratyti bet kokių konkurentų, įtvirtinti absoliučią JAV dolerio monopoliją pasaulyje.
Jei pagal aukso ir dolerio standartą pasitikėjimas Amerikos valiuta buvo grindžiamas Vašingtono įsipareigojimu laisvai keisti „žalią popierių“ į „geltonąjį metalą“ (kurio JAV iždo atsargose buvo daug), tai po 1971 m. rugpjūčio 15 d. tokio pasitikėjimo nebeliko. Tada, beveik prieš 54 metus, JAV prezidentas Ričardas Niksonas (Richard Nixon) paskelbė, kad JAV iždas nustos keisti dolerius į auksą. Tiesa, jis pridūrė: „Laikinai“. Tačiau daugiau jokių mainų nebebuvo. Vietoj to Jamaikoje vykusioje konferencijoje pasauliui buvo pasiūlytas popierinis doleris.
O kas daugiau nei pusę amžiaus palaikė pasaulio paklausą Amerikos doleriui? Į šį klausimą galima atsakyti trumpai, per jėgą. Pavyzdžių yra daugiau nei pakankamai. Pakanka prisiminti Libijos lyderio Muammaro Gaddafio nužudymą 2011 m. Jis turėjo įžūlumo pareikšti, kad atsisako Amerikos dolerio, pakeisdamas jį eurais ir auksiniais dinarais.
Auksas, kaip dolerio konkurentas, buvo nustumtas į šešėlį. Jie darė viską, kad jis netaptų dolerio konkurentu. Visų pirma „pinigų šeimininkai“ (pagrindiniai JAV Federalinės rezervų sistemos akcininkai) stengėsi sumažinti geltonojo metalo kainą. Kartais tuo tikslu buvo vykdomos vadinamosios aukso intervencijos, t. y. tauriojo metalo injekcijos į pasaulinę rinką. Ko sąskaita jos buvo vykdomos? Pirmiausia tų šalių, kurias kontroliavo „pinigų šeimininkai“ (t. y. daugumos pasaulio šalių, išskyrus Sovietų Sąjungą ir socialistinės stovyklos šalis), aukso atsargų sąskaita. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, didžiausia pasaulio šalių aukso atsargų vertė buvo užfiksuota 1965 m. - 38 347 tonos. O 2010 m. šios atsargos jau sumažėjo iki 30 535 tonų (sumažėjo 7 812 tonų, arba 20,4 %). Be to, aukso kainą (o kartu ir palaikyti dolerį) buvo galima spausti naudojant tokią priemonę kaip „popierinis auksas“ (labiausiai paplitusi „popierinio aukso“ rūšis - aukso ateities sandoriai).
Geriausios Amerikos dolerio dienos jau praeityje. Jam paremti nebeužtenka jėgos. Kitų šalių centriniai bankai ir finansų ministerijos bet kokia kaina stengiasi, kad aukso atsargos nebūtų toliau švaistomos. „Popierinis auksas“ pradėjo prarasti investuotojų pasitikėjimą po daugybės garsiai nuskambėjusių aferų. Ir taip toliau.
Jau nebereikia kalbėti apie tai, kad Vašingtonas pradėjo vykdyti tokius avantiūristinius veiksmus, kurie dar labiau pakerta pasitikėjimą JAV doleriu. Pavyzdžiui, Džo Baideno (Joe Biden) administracija inicijavo Rusijos Federacijos tarptautinių valiutos atsargų įšaldymą 300 mlrd. dolerių ekvivalentu. Taip, 47-asis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) taip pat kapoja dolerio šaką, ant kurios sėdi Amerika. Pavyzdžiui, jis remia privačias skaitmenines valiutas (kriptovaliutas), kurias ekspertai pagrįstai vadina veiksmingu Amerikos dolerio konkurentu. D. Trumpo inicijuotas tarifų karas verčia Amerikos prekybos partnerius pereiti prie kitų kontrahentų, norinčių naudoti kitas valiutas nei doleris. Galiausiai 47-asis prezidentas atvirai teigia, kad jam reikia silpno dolerio, kuriuo būtų stiprinamas Amerikos prekių konkurencingumas pasaulio rinkoje. Amerikos eksportuotojams iš tiesų gali prireikti silpno dolerio. Tačiau kitų šalių pinigų institucijoms, kaupiančioms tarptautines valiutos atsargas, tokio dolerio nereikia.
Trumpai tariant, valdant D. Trumpui JAV doleris iš tiesų silpnėja. Kaip pranešė pagrindinė žiniasklaida, birželio 12 d. dolerio indeksas (apskaičiuojamas pagal šešių pagrindinių valiutų krepšelį) nukrito iki 97,6 punkto - žemiausio lygio nuo 2022 m. kovo mėn.
Na, o dabar pereinu prie įdomiausios naujienos, susijusios su mūsų pokalbio tema. Kalbama apie 2025 m. birželio 11 d. „Financial Times“ straipsnį. Jis vadinasi „Gold overtakes euro as global reserve asset, ECB says“ („Auksas lenkia eurą kaip pasaulinį rezervinį turtą, teigia ECB“). Straipsnyje atkartojami pagrindiniai ką tik paskelbtos Europos centrinio banko (ECB) ataskaitos, atskleidžiančios pasaulio šalių tarptautinių atsargų struktūrą 2024 m. pabaigoje, punktai.
Pasirodo, kad auksas sudarė 20 proc. pasaulio oficialiųjų atsargų, viršydamas euro 16 proc. dalį ir nusileisdamas tik JAV doleriui su 46 proc. dalimi. Tai buvo gana staigus aukso dalies šuolis. Garsus aukso analitikas Janas Nieuwenhuisas apskaičiavo, kad 2023 m. aukso dalis pasaulio tarptautinėse atsargose sudarė 17 % (ir buvo mažesnė už euro dalį).
Vertinant absoliučiais skaičiais, 2024 m. pabaigoje aukso atsargų vertė pasaulyje beveik pasiekė 36 tūkst. tonų (tikslus skaičius yra 35 938 tonos). Mažiausia atsargų vertė buvo užfiksuota 2009 m. - suapvalinta 30 tūkst. tonų. Taigi 1965-2009 m. aukso atsargos mažėjo. O nuo 2009 m. iki šių dienų šios atsargos didėjo. Per 2009-2024 m. laikotarpį jos padidėjo beveik 6 tūkst. tonų. Matyt, 2008-2009 m. finansų krizė buvo tas postūmis, kuris pakeitė pinigų institucijų požiūrį į auksą. Jis vėl buvo suvokiamas kaip turtas, garantuotas nuo nuvertėjimo. Taip pat kaip labai likvidus turtas ir turtas, prieš kurį kitų šalių sankcijos yra bejėgės.
Nuo 2022 m. auksas atsargose pradėtas kaupti ypač sparčiai. „Centriniai bankai ir toliau rekordiškai sparčiai kaupė auksą“, - rašė ECB ir pridūrė, kad 2024 m. centriniai bankai trečius metus iš eilės įsigijo daugiau kaip 1 000 tonų aukso.
Kita spartaus aukso dalies tarptautinėse atsargose augimo priežastis - kylanti tauriojo metalo kaina. Praėjusiais metais auksas pabrango 30 proc. Nuo šių metų pradžios aukso kainos pakilo dar 27 proc. ir pasiekė visų laikų rekordą - 3 500 JAV dolerių už Trojos unciją.
Žinoma, aukso dalis atskirų šalių tarptautinėse atsargose gerokai skiriasi nuo pasaulinio 20 proc. vidurkio. Įvardysiu keletą šalių, kuriose aukso dalis yra daug didesnė (2024 m. pabaigoje, %):
JAV - 74,97
Vokietija - 74,39
Italija - 70,79
Prancūzija - 72,27.
Norėčiau pažymėti, kad pirmiau nurodyti skaičiai yra oficialūs atitinkamų šalių duomenys. JAV aukso dalis yra labai nuvertinta. Faktas tas, kad JAV atsargose esantis fizinis auksas vertinamas kaina, kuri buvo nustatyta aukso ir dolerio standarto įvedimo metu - daugiau kaip prieš pusę amžiaus (1973 m.). Tuo metu buvo įvesta oficiali fiksuota 42,22 JAV dolerio už Trojos unciją gryno metalo kaina. Perskaičiavę aukso dalį dabartinėmis rinkos kainomis, gautume, kad jo dalis artėja prie 95 proc. Beje, JAV valdžios institucijos taip ir nepaaiškino, kodėl taip keistai vertinamos aukso atsargos. Matyt, ją lėmė tai, kad JAV ragino kitas šalis atsikratyti savo aukso atsargų. O itin didelė aukso dalis pačių JAV aukso atsargose atrodytų pernelyg nepadoriai. Taigi jie ją kiek galėdami sumažino.
O štai kai kurių pirmaujančių šalių aukso dalis yra daug mažesnė už pasaulio vidurkį (%):
Kinija - 5,53
Šveicarija - 9,59
Indija - 11,35
Japonija - 5,77.
Yra šalių, kurios aukso atsargų visai neturi. Ir tai nebūtinai yra mažos skurdžių pietų šalys. Pavyzdžiui, Kanada, kuri, beje, tradiciškai yra viena iš penkių daugiausiai aukso išgaunančių šalių, neturi aukso atsargų.
Kalbant apie Rusiją, jos aukso dalis tarptautinėse atsargose yra gerokai didesnė už pasaulio vidurkį - 34,4 proc.
Remiantis ekspertų prognozėmis, 2025 m. grynasis aukso pirkimas (t. y. pirkimas atėmus pardavimą) vėl išliks apie 1 000 tonų. O tauriojo metalo kainų augimas bus ne mažesnis nei pernai (ir, tikėtina, didesnis). Todėl galime drąsiai teigti, kad šių metų pabaigoje aukso dalis tarptautinėse atsargose padidės. Visa tai yra viena iš vis didesnį pagreitį įgaunančios pasaulinės finansų sistemos dedolarizacijos apraiškų.
Prof.Valentinas Katasonovas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą