Tai, kad Lietuva per amžius tik traukėsi, kaip Balzako Šagrenės oda, vieni kaltino nepalankią mūsų valstybės geografinę padėtį, kiti kaimynus. Tik ar veidrodis kaltas, kad snukis kreivas (N.Gogolis, „Revizorius“: Nereikia veidrodžio kaltinti, jei snukis kreivas). Manau, kalta lietuvių genetika, smegenų sandara, lemianti, kad lietuviai neteisingai Šventą raštą supranta ir svetimą labiau myli už savo artimą, priešingai šiems Kristaus žodžiams: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mk 12, 31), artimiems žodinei Torai (Talmudui).
Štai ir dabar lietuviai iš proto kraustosi dėl ukrainiečių, bet ne dėl lietuvių gerovės. Tūlas televizijų ponas E.Jakilaitis, pavyzdžiui, Vileišio g. Nr.18 reziduojantis, kur jo ir sėbrų, LRT kišenės tuštintojų kontora įsikūrusi, dėl Ukrainos ir ukrainiečių iš kailio neriasi, „mylimiausiais broliais“ juos vadina, Ukrainos vėliava ten jau savaitė plazda. Net Lietuvos vėlavą iš meilės Ukrainai jie pamiršo iškabinti Kovo 11 proga. Tik, antai, už 50 metrų nuo šitų labdarių ofiso, ant Neries kranto lietuvis gyvena, jau treti metai, prie upės, palapinėje-šiukšlių krūvą primenančioje, baisiau už bet kokį nuo karo kenčiantį ukrainietį, ir nieko, nei vienam jakelaičiui širdis neskauda, nemačiau juos labdarą tam vargetai prie upės nešant!
 |
| Kovo 11 10val. 20min. prie jakilaičių būstinės Vilniuje. Nei vienos valstybinės vėliavos prie šio namo! |
Tokių pavyzdžių tūkstančiai, tūkstančiai benamių skurstančių lietuvių šeimų, senelių, invalidų, o šita nelaboji tolerastų valdžia, su jų samdomais jakilaičiais, šimtais milijonų švaistosi ir Lietuvą prie bankroto artina! O gal to ir siekia, kas galėtų paneigti?
Sveiko proto žmogus taip savo meilę pasauliui paskirsto: labiausiai myli savo vaikus, sutuoktinius, tėvus, savo tautiečius, savo valstybėje gyvenančius, o tuomet jau visus europiečius ir visą žmoniją. Pas lietuvius viskas priešingai, iš antro galo. Gal todėl ir Seimas dabar toks, kad tik antru galu ir ukrainiečiais rūpinasi, o ne Lietuvos piliečiais ir Lietuva? Net po 100 eurų šitam keistam, švelniai kalbant, Seimui bėdžiams vakar pagailo!
Anądien, toje P.Vileišio gatvėje, kalbininką dr.Dainių Razauską sutikau. Nepažinojau jo anksčiau, bet sustabdžiau, ranką paspaudžiau ir už jo straipsnį padėkojau. Trumpas tas jo straipsnis, bet labai labai drūtas. Pasakiau, kad lygiai taip pat galvoju.
Gerb. Razauskas parašė apie lietuvių kalbos naikinimą, o aš jo mintį kiek čia išplečiu, nes, mano nuomone, naikinimas kompleksiškai vykdomas, todėl kalbu apie lietuvių suicidinį sindromą, siekį žūt būt susinaikinti, ir kuo greičiau, naudojant bet kokias naikinimo priemones: narkotikus, diegiant lytinius iškrypimus, beprotiškais tempais švaistant valstybės lėšas ir didinant valstybės skolą, kišantis į slavų ir stačiatikių tarpusavio karinį konfliktą.
Lietuvos naikintojai žino, kad padarytus nusikaltimus jiems teks atsakyti, todėl visaip stengiasi prailginti šitos bankrutavusios valdžios agoniją. Jie labai bijo piliečių, todėl vis ilgina ir ilgina nepaprastosios padėties terminus.
Dr. Dainius Rozauskas straipsnyje „Didžiausia Lietuvos nelaimė“ rašo:
Lietuvos premjerė, prieš kelias dienas žurnalistės paklausta, ar nesikerta su lietuvių kalbos priežiūra „rusų karinio laivo“ viešas pasiuntimas Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos pirmininko lūpomis, pasinaudojo proga ir – neprašyta, visai ne laiku ir ne vietoje, užtat su būdinga pranašumo priegaide – eilinį sykį pareiškė, jog kalba esanti tik žmonių susikalbėjimo priemonė, todėl jos nė prižiūrėti nereikėtų ir t. t.
O tai, švelniai tariant, netiesa. Ir net labai švelniai tariant.
Kalba nėra tik žmonių susikalbėjimo priemonė! Tai žinoma seniai ir visuotinai – išskyrus, žinoma, Lietuvos valdžią.
Kai tik išgirstu viešai be paliovos skleidžiamą šitą beviltišką kliedesį, po širdimi prasideda vėmimo traukuliai.
Kalba yra pirmaeilės reikšmės geopolitinis veiksnys, gal net svarbesnis už ekonomiką ir kariuomenę kartu sudėtas. Visa Lietuvos istorija – pirštu prikišamas to pavyzdys.
Jei Lietuvos valdovai kitados būtų supratę kalbos reikšmę, Lietuva dabar būtų didelė galinga valstybė, apimanti šiuolaikinę Baltarusiją, dalį Lenkijos, Rusijos ir dar plačiau ir galėtų pati, neprašydama niekieno pagalbos, užtikrinti demokratiją, europietiškas vertybes, tarptautinį saugumą ir kelti sąlygas.
O menkinti lietuvių kalbos reikšmę valstybei reiškia valstybę lemtingai silpninti, iš esmės – žlugdyti ir žudyti Lietuvą.
Tą patį reiškia ir lietuviško rašto menkinimas bei laipsniškas jo išstūmimas iš vartojimo – kaip atsisakymas įmonėms duoti lietuviškus vardus ir lietuviškai juos rašyti iškabose, atsisakymas lietuviškais rašmenimis rašyti asmenvardžius, ypač Lietuvos piliečių asmenvardžius valstybiniuose dokumentuose, ir t. t.
Vieni tai gal daro tyčia, suprasdami, ką daro, – jie yra niekšai ir pikti Lietuvos priešai. Bet dauguma veikiausiai nesupranta, ką daro, nenori ar nepajėgia suprasti, todėl jie yra kvailiai. Apgailėtini, nedovanotini, užsispyrę bukagalviai kvailiai – didžiausia Lietuvos nelaimė.
P.S. Aš labai tikiu, kad tokių teisingų žmonių, kaip dr.D.Rozauskas, gretos didės, augs kritika ir pasipriešinimas šitai piktybinių idiotų valdžiai, jų globalistinei propagandai, ardančiai lietuvių psichiką, skaldančiai lietuvių tautą, vejančiai ją iš Lietuvos, o į jų vietą importuojančiai svetimtaučius. Aš tikiu, kad lietuvių tauta numes kolonijinį jungą, o Kovo 11 sutiks įgyvendinusi Kristaus duotą priesaką: „Mylėk savo artimą, kaip save patį (Mk 12, 31)“. Būtent taip elgiasi išmintingi žydai žydų atžvilgiu. Talmudas, pavyzdžiui, draudžia žydams skolinti pinigus už procentus ir juos imti. O kaip elgiasi lietuvis su lietuviu?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą