XX a. dvidešimtajame ir trisdešimtajame dešimtmetyje SSRS buvo taikomos labai griežtos ekonominės sankcijos. Tuomet jos buvo vadinamos jūrų, prekybos, kredito ir aukso blokadomis. Paskutinė minėta blokada buvo įvesta 1925 m. Juo Sovietų Sąjungai buvo uždrausta naudoti auksą atsiskaitant už prekes, perkamas iš Vakarų. Pirkti buvo galima tik už valiutą, kurią SSRS gaudavo už naftos ir kai kurių kitų gamtinių išteklių bei grūdų eksportą. Vakarai tikėjosi, kad Sovietų Sąjunga turės padidinti grūdų eksportą ir sumažinti vidaus vartojimą, kad gautų užsienio valiutos, o tai sukels badą. Aukso blokada apsunkino industrializaciją, bet jos nesustabdė.
Dabar, praėjus beveik šimtmečiui, Vakarai, atrodo, ruošiasi įvesti mūsų šaliai dar vieną aukso embargą. Vienas rimčiausių pastarojo mėnesio smūgių Rusijos Federacijai - didelės dalies Rusijos tarptautinių atsargų įšaldymas (areštas). Įvairiais vertinimais, buvo įšaldyta nuo 300 iki 400 mlrd. dolerių. Įšaldymo išvengė tik dalis atsargų, kurias sudaro juaniai ir piniginis auksas. Prieš sankcijų karą visas piniginis auksas buvo Rusijos Federacijos teritorijoje, o jo fizinis kiekis siekė 2 300 tonų. Aukso dalis sudarė apie 21 proc. visų atsargų, kurių vertė - 132 mlrd. dolerių.
Rusijos aukso atsargos, kurių nepavyko įšaldyti, galėtų būti naudojamos importui ir kitiems būtiniems mokėjimams apmokėti, o Vakarai svarsto, kaip užblokuoti aukso atsargų dalį. Kovo 7 d. JAV Kongreso aukštųjų rūmų nariai senatoriai Angusas Kingas, Billas Hagerty, Johnas Cornynas ir Maggie Hassan pristatė įstatymo projektą (S. 3771) "Stop Rusijos valdžiai ir oligarchams riboti demokratiją (Stop Russian GOLD) Act". Įstatymo projektu būtų nustatytos antrinės sankcijos visiems JAV subjektams, kurie prekiauja Rusijos auksu.
Po kelių dienų senatorių iniciatyvai pritarė Atstovų Rūmų respublikonai Peteris Meijeris, Brianas Fitzpatrickas ir demokratė Elissa Slotkin. Pagal jų įstatymo versiją (HR 7068) JAV subjektams būtų uždrausta turėti reikalų su Rusijos ir ne Rusijos subjektais, kurie prekiauja auksu iš Rusijos atsargų. "Dabartinių sankcijų spraga, leidžianti Rusijai panaikinti aukso atsargas, leis Putinui ir jo pakalikams toliau finansuoti savo nusikalstamą karą Ukrainoje", - sakė Kongreso narys Peteris Meyeris. - Mūsų įstatymo projekte ši spraga panaikinama..."
Abeji rūmai susitarė dėl savo įstatymų projektų, jie sujungti į vieną dvipartinį projektą. "Šiuo dvipartiniu įstatymo projektu užpildoma esminė spraga, leidžianti Rusijai išparduoti savo aukso atsargas ekonomikai paremti. JAV ir mūsų sąjungininkės turi tvirtai pasipriešinti Rusijos agresijai ir užtikrinti, kad užkirstume kelią bet kokiai spragai, kuria Putinas galėtų apeiti visas mūsų sankcijas", - sakė senatorė Maggie Hassen.
Vokietijos ekspertas Jochenas Stanzlas mano, kad tokio JAV įstatymo priėmimas turėtų neigiamą poveikį pasaulinei aukso rinkai: rusiško aukso pasiūla pasaulinėje rinkoje gali sumažėti arba net sumažėti iki nulio, o tai lemtų nepagrįstą tauriojo metalo kainų augimą.
Tačiau dauguma apžvalgininkų mano, kad planuojamos aukso blokados prieš Rusiją veiksmingumas bus labai mažas. Galima prisiminti Irano, kuriam JAV sankcijos taikomos nuo 1979 m., patirtį. Irano bankams buvo užblokuota SWIFT sistema, o korespondentinės sąskaitos JAV bankų sistemoje buvo uždarytos. Tačiau Iranas su daugeliu savo prekybos partnerių pradėjo atsiskaityti auksu. Pavyzdžiui, Turkija pirko dujas iš Irano naudodama auksą. Buvo pranešta, kad per pirmuosius devynis 2012 m. mėnesius Turkija į Iraną pervedė aukso už 6,4 mlrd. dolerių. Vašingtonas bandė įvesti sankcijas su Iranu bendradarbiaujantiems bankams ir bendrovėms, naudojančioms auksą, tačiau jų poveikis buvo menkas. Venesuela auksą taip pat naudojo tarptautiniams mokėjimams.
Žinomas JAV ekonomistas, finansų analitikas ir rašytojas Jimas Rickardsas kovo 14 d. paskelbė straipsnį "Paskutinis šiaudas", kuriame komentuoja būsimą JAV Kongreso įstatymą. Jis mano, kad sankcijas, kurias ji numatytų, būtų lengva apeiti: "Pavyzdžiui, Rusija įsodina 100 tonų aukso į lėktuvą ir išsiunčia jį į Pekiną mainais į pramonines prekes. Tačiau jie neskelbs apie tai pranešimų spaudai. Amerikos žvalgyba tokių sandorių nepastebės. Auksas yra cheminis elementas, kurio atominis numeris 79, todėl jis lengvai išlydomas ir paverčiamas naujais luitais su kiniškais ženklais, kurių neįmanoma atsekti. Rusijos bankas gali pirkti daugiau aukso iš Rusijos aukso kasėjų už rublius, kad galėtų atsiskaityti už Kinijos prekes. Vėlgi šio aukso neįmanoma atsekti (Rusijoje ir Kinijoje veikia daugybė rafinavimo gamyklų)." Jimas Rickardsas ironiškai vertina JAV sankcijų iniciatyvą: "Jei tai geriausia, ką JAV gali padaryti, Putinas laimės ne tik šaudymo, bet ir finansinį karą.
Rickardsas primena, kad 2009 m. jis surengė pirmąjį Pentagono globojamą finansinį karą. "Tuomet mano pateikto scenarijaus esmė buvo ta, kad Kinija ir Rusija sukaups dideles aukso atsargas, sukurs aukso fondą ir pradės naudoti naują auksu paremtą skaitmeninę valiutą, kuri pakeis JAV dolerį", - rašo Rickardsas. Jis sako, kad "būtent tai vyksta šiandien. Auksas Rusijai bus "paskutinis lašas", kurio ji griebsis.
Jei Rusijai tai yra "šiaudas", tai JAV doleriui auksas gali tapti "lazda", kuri sunaikins šią pasaulinę valiutą: "Jei dolerio atsargos nebėra saugus prieglobstis, kam tada reikalingos dolerio atsargos? Pasaulis reikalaus patikimesnio dalyko, kuris negalėtų būti įšaldytas pagal JAV užgaidas. Uoliai taikydamos sankcijas JAV naikina dolerio vertę. Ateityje doleris nebebus toks svarbus. Tai neįvyks rytoj, tačiau precedento neturinčios antirusiškos sankcijos tik paspartins šį procesą."
Akivaizdu, kad įstatymo projekto "Stop rusiškam auksui" iniciatoriai gerai neišmano istorijos. Šiuo atveju - aukso blokados prieš SSRS istorija. XX a. trečiajame dešimtmetyje buvome priversti atsisakyti aukso, bet to nepadarėme. Buvo naudojamos įvairios schemos, pagal kurias mūsų auksas buvo tiesioginė mokėjimo priemonė arba buvo konvertuojamas į valiutą, reikalingą sumokėti už importą. SSRS Gosbanko duomenimis, vien nuo 1927 m. spalio 1 d. iki 1928 m. lapkričio 1 d. iš SSRS eksportuota daugiau kaip 120 tonų aukso. Prasidėjus industrializacijai, išaugo aukso poreikis, padidėjo tauriojo metalo gamyba SSRS; nepaisant blokados, auksas buvo naudojamas mašinoms ir įrangai pirkti. Apie tai galite paskaityti mano knygoje "Auksas Rusijos ekonomikoje ir politikoje" (M.: Ankil, 2009). 1918-1927 m. vidutinė metinė aukso gavyba šalyje buvo 13,5 tonos, 1928 m. - 28,0 tonos, o 1935 m. - 155 tonos.
Auksas buvo naudojamas ne tik atsiskaityti už importuojamas mašinas ir įrangą, bet ir papildyti valstybės atsargas. SSRS valstybinio banko užsienio atsargų struktūra nuolat keitėsi tauriųjų metalų naudai. Tauriųjų metalų (be aukso, buvo ir platinos atsargų) dalis atsargose padidėjo nuo 52,5 % 1925 m. iki 94,7 % 1933 m.
1925 m. pradžioje TSRS valstybinio banko atsargose buvo 180,6 tonos aukso. Iki 1933 m. vidurio atsargos padidėjo iki 678,5 tonos. Iki Antrojo pasaulinio karo pradžios jis pasiekė 2600 tonų. Rusiško aukso dėka galėjome vykdyti industrializaciją ir pasirengti karui. Didelį vaidmenį čia suvaidino šalies "aukso parduotuvė" (tauriojo metalo kasyba - daugiausia Tolimuosiuose Rytuose) ir jos aukso atsargos.
Manau, kad ši patirtis labai svarbi šiandieninei Rusijai.
JAV įstatymo projektas "Sustabdyti rusišką auksą" dar nepriimtas. Net jei jis pasieks finišo tiesiąją, nereikia jo bijoti. Tačiau aukso gavybos ir aukso atsargų didinimas Rusijos Federacijoje turėtų būti neatidėliotinas prioritetas.
Prof.Valentinas Katasonovas
Mane galima rasti VK https://vk.com/id460381786 ir Telegram https://t.me/lebionka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą