Akademikas prof.Jonas Grigas savo FB paskyroje prieš kelias dienas paskelbė publikaciją "Kaip atpažinti protingą asmenį pagal jo elgesį". Profesorius rašo:
Visi žmonės yra protingi, bet intelektas ne visų vienodas, ne vienodai ir elgiasi. Protingais sąlyginai vadinu aukštesnio intelekto ar sąmoningumo žmones. Keliaudamas po pasaulį sutikau daug protingų žmonių ir pastebėjau, kad asmens elgesys daug atskleidžia apie jo intelektą. Pažiūrėkime, kokie yra aukštesnio intelekto žmonių elgesio bruožai.
Jie yra savarankiški
Daugelis protingų žmonių mėgsta leisti laiką vieni su savo mintimis. Jie naudoja šį laiką apmąstymams, mokymuisi ar kūrybiniams užsiėmimams. Nors jie gali būti socialūs, jie nejaučia nuolatinės išorinės stimuliacijos poreikio ir yra patenkinti savo kompanija.
Jie pasitiki savimi.
Jie nesigiria savo žiniomis ar pasiekimais ir pasitiki savo žinojimo galimybėmis. Šis pasitikėjimas savimi leidžia jiems pripažinti, kad klysta, ir mokytis iš kitų nejaučiant grėsmės.
Jie visada nori išmokti naujų dalykų
Protingi žmonės yra nepasotinamai smalsūs. Jie visada ieško naujos informacijos – skaitydami, užduodami klausimus ar bandydami naujus dalykus. Žinių troškimas palaiko jų protą aktyvų ir padeda jiems augti intelektualiai.
Jie suprantamai gali paaiškinti sudėtingas idėjas
Tikras intelekto požymis yra gebėjimas sudėtingas sąvokas suskaidyti į lengvai suprantamas dalis. Tai rodo, kad jie giliai supranta problemą.
Jie daugiau klausosi nei kalba
Jie išklauso prieš pateikdami savo nuomonę. Jie supranta kitų žmonių informacijos vertę ir ja nuoširdžiai domisi. Kalbant jų žodžiai būna apgalvoti.
Jie pripažįsta, kad visko žinoti neįmanoma, o pripažinimą apie nežinojimą mato kaip galimybę mokytis. Jų sąžiningumas apie savo žinių spragas rodo savimonę ir nuoširdų įsipareigojimą tiesai.
Jie yra atviri pakeisti savo nuomonę
Protingi žmonės mąsto lanksčiai ir pakeičia savo nuomonę, kai išgirsta įtikinamų argumentų. Jų atvirumas skirtingoms idėjoms ir gebėjimas pritaikyti savo požiūrį yra pažinimo lankstumo požymis.
Jie užduoda apgalvotus klausimus
Užduodami klausimai daug atskleidžia apie intelektą. Protingi žmonės dažnai užduoda tiriančius, įžvalgius klausimus apie problemos esmę. Jie stengiasi viską suprasti giliai.
Jie yra empatiški ir dėmesingi kitiems žmonėms
Emocinis intelektas yra svarbus bendro intelekto aspektas. Protingi žmonės dažnai sugeba suprasti kitų jausmus. Jie atsižvelgia į savo žodžių ir veiksmų poveikį kitiems žmonėms, parodydami aukštą tarpasmeninio intelekto lygį.
Jie priima netikrumą
Jie supranta pasaulio sudėtingumą ir kad į daugelį klausimų nėra paprastų atsakymų. Jiems tinka dviprasmiškumas ir jie nejaučia būtinybės turėti savo nuomonę apie viską. Tai rodo niuansų supratimą apie gyvenimo sudėtingumą.
Jie turi humoro jausmą
Daugelis protingų žmonių vertina sąmojį ir humorą. Jiems patinka žodžių žaismas, satyra ir juokeliai, kuriuos suprasti reikia šiek tiek pagalvoti. Jų humoro jausmas atspindi jų gebėjimą įžvelgti ryšius, kurių kiti žmonės gali nesuprasti.
Jie suvokia save ir mąsto
Jie galvoja apie savo mintis ir elgesį, svarsto, kodėl jaučiasi ar elgiasi taip, o ne kitaip. Jų aukštas savimonės lygis leidžia suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, o tai lemia asmeninį augimą.
Jie moka sutelkti dėmesį
Jų gebėjimas giliai sutelkti dėmesį leidžia jiems įsigilinti į sudėtingas problemas ir pasiūlyti kūrybiškus sprendimus.
Jie geba prisitaikyti
Šiais laikais svarbu sugebėti prisitaikyti. Protingi žmonės greitai mokosi ir gali koreguoti savo požiūrį pagal naują informaciją ar besikeičiančias aplinkybes. Šis prisitaikymas yra pagrindinis intelekto komponentas.
Jiems patinka intelektualios diskusijos ir debatai
Jie džiaugiasi galimybe keistis idėjomis, mesti iššūkį savo mąstymui ir mokytis iš kitų. Jie diskutuoja apie idėjas, o ne žmones, ir sutelkia dėmesį į temą, o ne į asmeninius išpuolius.
Man kelis dešimtmečius teko dirbti Mokslų Akademijos institutuose ir galiu jus patikinti, kad tikrai protingų žmonių, kurie atitinka profesoriaus pateikiamus kriterijus, yra labai mažai net tarp mokslininkų.
Prof. Sergejus Savejevas, vadovaujantis Rusijos medicinos mokslų akademijos Žmogaus morfologijos mokslinio tyrimo instituto Nervų sistemos vystymosi laboratorijai ir daug dešimtmečių tiriantis žmogus smegenis, sukūrė unikalų gebėjimų nustatymo pagal smegenų struktūras metodą. Interviu laikraščiui "AiF" jis pasakė:
S. S.: - Gabūs žmonės nuo paprastų žmonių skiriasi smegenų struktūra. Ir tai yra pati baisiausia duotybė, kurią gauname iš tėvų. Galime naudotis tik jau turimomis smegenų savybėmis. Jei vieno žmogaus smegenyse yra 2,5 karto daugiau kalbos aparato valdymo centrų nei kito, jis turi daugiau galimybių tapti geru kalbėtoju. O neturint smegenyse išreikštų struktūrų, atsakingų už smulkius koordinuotus rankų, akių, galvos judesius, vargu ar galima tikėtis išskirtinių dailininko, juvelyro ar kišenvagio gebėjimų. Kad žmogus taptų genijumi, gebėjimų grandinė turi išsiskleisti iš karto, visa. Tai labai retas reiškinys.
„AiF": - Ar įmanoma daryti įtaką vaiko gebėjimams dar pastojimo etape?
S.S.: - Nieko negalima pakeisti. Dar ne. O ypač uolūs tėvai gali net pakenkti. Įsitikinę, kad jų vaikai turi kažkokių įsivaizduojamų išskirtinių gebėjimų, jie varo juos į visokius būrelius ir verčia groti smuiku. Ne todėl, kad juos myli, o todėl, kad taip sprendžia savo pranašumo problemą, stengdamiesi užauginti genijų. Ir dėl to jie vaikus labai sergsti nuo tų „pianinų“. Neįmanoma išugdyti gebėjimų, jei smegenyse nėra specializuotų sričių. Padaryti tam tikrą pažangą bet kokiame gebėjime galima tik tada, kai mobilizuojami kitoms užduotims skirti smegenų centrai. Bet tam reikėtų alinančio savęs įtempimo, milžiniškų pastangų.
„AiF": - Kaip tada ugdyti?
S. S.: - Nepastebimai siūlydami įvairius kūrybiškumo variantus. Nes jei smegenys struktūriškai linkusios į tam tikrą veiklos formą, jos mielai ja užsiims. Ateityje, sukaupus statistiką, kokios smegenys kam labiau tinka, bus galima tomografais (jie turėtų būti apie 10 kartų galingesni už šiuolaikinius, o tokie prietaisai jau yra ant sukūrimo slenksčio) įvertinti smegenų struktūrą ir surasti skirtingiems žmonėms tinkamą veiklą. Ir tada kiekvienas gaus dangišką malonumą iš to, ką daro. Be to, pagal smegenų struktūrų panašumą galima iš karto nustatyti profesiją, parinkti darnias poras.
„AiF": - Ar gabūs tėvai turės gabių vaikų?
S.S.: - Tikimybė didesnė, bet ne daug. Tikimybė, kad genijus atsiras ir atokioje taigoje, ir tarp oligarchų, yra maždaug vienoda. Kadangi formuojantis smegenims dalyvauja 350 struktūrų, genijų gimimas yra tikimybė, o ne dėsningumas.
Ar lyderiai yra netalentingi?
„AiF": - Kai kurie deputatai, regis, mano, kad ir pats kvailiausias dumos narys yra protingesnis už eilinį pilietį...
S. S.: - Beprasmiška ieškoti genijų tarp politikų ir valdininkų. Ir tai akivaizdžiai įrodo V. Lenino pavyzdys: pasaulinio proletariato lyderio smegenys, kurias tyrinėjo sovietų mokslininkai, turėjo pačią banaliausią struktūrą ir buvo artimos aukštesniųjų primatų smegenims. Politikų elgesys grindžiamas dominavimo principu, t. y. siekiu tapti pagrindiniu, kaip pavianų bandoje. Jie tam visiškai pajungia visą savo egzistenciją, visas savo smegenis.
„AiF": - Bet ne visi taip gali?
S. S.: - Ne. Dėl ilgos socialinės evoliucijos žmogaus smegenys prisitaikė vadovautis socialinėmis elgesio taisyklėmis, todėl pasiekti dominavimą yra nepaprastai sunku. O jei esi neprincipingas, amoralus, nesąžiningas, esi potencialus politikas. Toje pačioje Valstybės Dūmoje yra daugybė žmonių, buvusių visose partijose, kurie sugebėjo visiems pasiūlyti savo paslaugas.
„AiF": - Ar bolševikų mokslininkai rinko lyderių smegenis, kad įrodytų, jog jie buvo patys genialiausi?
S.S.: - Ir jie įrodė priešingai. Komunistai, atėję į valdžią, kaip materialistai, padarė išvadą: nėra sielos, nėra Dievo, todėl svarbiausia yra paslėpta smegenyse. Jie Maskvoje prie Visasąjunginės bolševikų komunistų partijos Centrinio komiteto įsteigė Smegenų institutą. Buvo sumanyta sukurti didžiųjų žmonių smegenų panteoną (kaip antikinėje dievų šventykloje) milžiniškoje Lenino statulos galvoje ant Tarybų rūmų stogo. Jie tyrinėjo įvairių rasių ir etninių grupių genijus, nusikaltėlius, filisterius.
Tačiau paaiškėjo, kad skirtingų žmonių smegenų skirtumai yra reikšmingesni nei net skirtingų rūšių gyvūnų. Smegenų struktūros pakeisti neįmanoma. Vadinasi, patys komunistai įrodė, kad sukurti idealią žmonių visuomenę nerealu dėl biologinių priežasčių. O kadangi pačiai utopistų Markso ir Engelso sugalvotai socialinės lygybės idėjai buvo padėtas riebus kryžius, iki 1940 m. visi tyrimai buvo sustabdyti, duomenys įslaptinti, o vėliau beveik visa informacija sunaikinta. Tai nulėmė mūsų šalies likimą.
„AiF“: Koks sprendimas?
S.S.: - Pradėkite rimtus šios srities tyrimus. Jei paskubėsime, po 3-4 metų jokia Amerika negalės mūsų pasivyti. Paskelbta technologija, leidžianti nustatyti genijus įvertinant smegenų struktūras. Belieka tik investuoti pinigus į jos kūrimą ir praktinį pritaikymą. Kas tai sugebės padaryti, galės valdyti pasaulį. Nes genijų atranka reiškia ne genijų kontrolę: daryk ką nori, niekas iki galo nesupras, kas vyksta. Vienas genialus ekonomistas bet kuriai ekonomikai gali padaryti daugiau žalos nei pats destruktyviausias ir kruviniausias karas. Manau, kad ramiai europiečiai ir amerikiečiai tokius darbus pradės ne šiandien, o rytoj, jei dar nepradėjo. Jei neskubėsime, niekas net nepastebės, kaip mus užkariaus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą