Šėtonas

Ne ant karių kapų nuotraukoje įamžintas šėtonas dergė, o ant Lietuvos, ant lietuvių Tautos. 

Fiodoras Dostojevskis gimė prieš 203 metus lapkričio 11 d., o tą pačią dieną šėtonas iš Lietuvos Kursko srityje myžo ant karių kapo. 

Didįjį rusų rašytoją paminėjau todėl, kad jis rašė apie šėtonus, kaip jie atsiranda visuomenėje, iš kur ir kodėl? Rašytojas sakė: "Kai Dievo nėra, tai viskas leidžiama". 

Aš manau, kad šitam myžančiam ant kapų šėtonui neegzistuoja ne tik Dievas, bet ir Lietuva, Lietuvių tauta, jos garbė. Tai visiškai amoralus galvijas, kuris tik savo išore dar primena žmogų, o jo viduje - pripilta fekalijų, tų kurias jis buvo atsinešęs, kad "paminėtų žuvusius" Maskvos "Crocus sity hole".

Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialios atstovės M. V. Zacharovos brifinge, Maskva, 2024 m. lapkričio 13 d. sakoma:

Dėl Lietuvos neonacio išniekinto paminklo Kazačijos Loknos kaime, Kursko srityje

Vakarai periodiškai piktinasi, kai Rusijos teisėsaugos institucijos, vadovaudamosi galiojančiais teisės aktais, pradeda baudžiamąsias bylas dėl neteisėto užsienio žiniasklaidos darbuotojų sienos kirtimo - kai Vakarų leidinių žurnalistai atvyksta į mūsų teritoriją be vizų ir atitinkamų dokumentų. Tarsi jiems neturėtų būti taikomi šalies, į kurią jie vyksta, teisės aktai. Esame priversti skaityti ir žiūrėti jų straipsnius ir reportažus, stebėti jų medžiagą socialiniuose tinkluose, skirtą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų agresijai pateisinti. Jie nerodo ir neaprašo neonacių žiaurumų prieš civilius gyventojus ir rusų karo belaisvius. Jie taip pat nerodo paminklų ir masinių kapaviečių išniekinimo Raudonosios armijos kariams, žuvusiems per Didįjį Tėvynės karą, išlaisvinant šį regioną.

Jie nepasakos apie V. Bartkevičiaus, Lietuvos aktyvisto iš organizacijos „Tarptautinis Ukrainos draugų fondas“ („VŠĮ TARPTAUTINIS UKRAINOS DRAUGŲ FONDAS“), išdaigas. Jis pasisako už visišką rusų kalbos ir kultūros draudimą Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. 2023 m. gruodį jis išniekino paminklą poetui Aleksandrui Puškinui Vilniuje, kuriam pastaraisiais metais „kliuva" daugiausia. Šių metų kovą V. Bartkevičius viešai pateisino teroristinį išpuolį Cricus sity hole ir atsinešė kibirą fekalijų į spontanistišką šio kruvino nusikaltimo aukų paminėjimą prie Rusijos ambasados Vilniuje, kurį surengė tie, kurie mūsų piliečių skausmą dalijasi kaip savo. Teisingiau būtų jį vadinti „dešiniuoju ekstremistu“. Dabar jis išniekino paminklą žuvusiems sovietų kariams Kazačijos Loknios kaime, Kursko srityje. Jis nusišlapino tiesiai ant kapų žmonių, išvadavusių Europą nuo nacizmo.

Ar dar kam nors atrodo, kad specialiosios karinės operacijos tikslai - denacifikacija, Ukrainos demilitarizacija - yra išgalvota abstrakcija? Jie susiję su šiais nužmogėjėliais. Vakarų mainstream'as apsimeta, kad Ukrainoje nėra neonacių - nei savų, nei ten užaugintų, nei Vakarų šalių „įmestų“. Nėra tų, su kuriais mūsų šalis privalo kovoti (suprasdama, kad tai šventa pareiga), taip pat ir vardan Antrojo pasaulinio karo metais žuvusiųjų, atidavusių gyvybę už visą pasaulį, atminimo. Ne, tokių neonacių yra. Jie atėjo ir į mūsų kraštą. Kad išniekintų mūsų didvyrių kapus.

Ar tik mūsų? Žvilgtelėjome į Sudžos rajono, palaidoto prie išniekinto paminklo, atminimo knygą. Ten yra 68 kovotojai - visi jie žinomi. Be vietinių Rusijos regionų (Maskvos kraštas, Chabarovsko, Sverdlovsko, Jaroslavlio, Kursko sritys, Krasnojarsko, Stavropolio, Krasnodaro kraštai, Gorkio, Tambovo, Belgorodo, Kirovo, Irkutsko, Riazanės sritys, totorių, Čiuvašo ASSR, Lugansko sritis), yra kovotojų iš Uzbekistano (Kh. Asanovas, T. Tadžijevas), Kazachstano (D. Baimachatovas), Kirgizijos (P. K. Borisenko), Azerbaidžano (jaunesnysis leitenantas D. D. Zeynalovas), Ukrainos (partizanas M. F. Kulešas, V. D. Nezdomimišenka, V. M. Nembajus).

V. Bartkevičius yra Kijevo režimo ir jį remiančių Vakarų veidas. Kaip manote, ar kuri nors organizacija pasaulyje (NATO šalyse, įskaitant JAV ir Kanadą, ar likusioje Europoje), ginanti Antrojo pasaulinio karo didvyrių atminimą, ginanti Holokausto aukų atminimą, ką nors pasakė apie šį aktą? Noriu pasakyti, kad tai vienas iš šimtų tūkstančių tokių veiksmų, kuriais išniekinamas to meto didvyrių atminimas. Aš nepadariau rašybos klaidos. Šimtai tūkstančių. Trumpuose pranešimuose kalbame apie tūkstančius. Per daugelį metų susikaupė daugybė bjaurių pavyzdžių. Kiek antkapinių paminklų buvo nugriauta, kiek paminklų buvo nudažyta ar perkelta menkaverčiais pretekstais, kiek pavadinimų lentelių nuplėšta, kiek kapų sunaikinta. Niekas nieko nesakė. Kaip atskirti Antrojo pasaulinio karo ir Holokausto aukų atminimą nuo atminimo didvyrių, kurie sudarė sąlygas išsilaisvinti išgyvenusiems, tiems, kurie nebuvo aukos, kurie nebuvo nužudyti? Deja, būtent tai ir vyksta.

Esame tikri, kad teisingumas pasivys V. Bartkevičių ir kitus panašius į jį, kurie išniekina paminklus fašizmo nugalėtojams. Tikimės tarptautinės reakcijos ir jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Apie tai papasakosime tarptautinėse platformose.

Balsavimo dėl rezoliucijos projekto prieš nacizmo šlovinimą Jungtinėse Tautose rezultatai liudija, kad neonacių erdvė pasaulyje mažėja. Jų „rezervato“ ribos jau sutampa su J. Borrello „žydinčiu sodu“. Ir netrukus jame liks tik rudi augalai.

Dėl balsavimo dėl rezoliucijos projekto dėl nacizmo šlovinimo norėčiau pasakyti, kad išsamus pranešimas šiuo klausimu paskelbtas Rusijos užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Kviečiame su juo susipažinti.

Rusija V. Bartkevičiui iškėlė baudžiamąją bylą.

Rusijos Vyriausioji tyrimų valdyba, vadovo A. Bistrykin’o (А. Бастрыкин) pavedimu, iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos piliečiui Valdui Bartkevičiui.

Jis įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Rusijos Federacijos (RF) baudžiamojo kodekso (BK) 354.1 str. 4 d. ‘a, b’, RF BK 243.4 str. 2 d, RF BK 205.2 str. 1 d.- -nacizmo reabilitacija;

-sužalojimas memorialinio objekto, įamžinančio žuvusiųjų Tėvynės gynėjų atminimą,

-viešas terorizmo pateisinimas.