Žemiau pateikiu Maksimo Gaidukovo (12.04.2024) straipsnio vertimą.
Kas yra litvinizmas ir kaip ši idėja nepasiteisino
2020 m. Baltarusijos Respubliką sukrėtė su prezidento rinkimais susiję protestai. Dėl to politinė situacija šalyje ėmė keistis: daugelis opozicionierių buvo priversti bėgti į užsienį, kai kurie patyrė represijas ir persekiojimus Baltarusijoje. Buvo koreguojama respublikoje vykdoma daugiašakė politika.
Šių įvykių fone pabėgo ir buvusi kandidatė į prezidentus Svetlana Tihanouskaja, tapusi Baltarusijos opozicijos lydere. Svetlana Georgijevna apsigyveno Lietuvoje ir iš užsienio bando tvarkyti gyvenimą Baltarusijoje. Jai niekaip nepavyksta. Tačiau 2023 m. pabaigoje įvyko su Tichanovska susijęs įvykis, kurio pasekmės turės labai didelį poveikį Baltarusijos politiniam ir ideologiniam gyvenimui, o mes dar tik vertiname jo mastą. Bet pradėkime nuo pat pradžių.
1991 m., žlugus SSRS, naujai sukurta Baltarusijos Respublika staiga tapo nepriklausoma valstybe. Ir, kaip ir kiekvienai naujai susikūrusiai valstybei, jai reikėjo pagrįsti savo teisinį subjektiškumą. Ir ėmė ieškoti savo valstybingumo ištakų istorijoje. Baltarusijos valstybės pagrindus bandyta rasti Polocko kunigaikštystėje. Tačiau teorija apie Baltarusijos kilmę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sulaukė didžiausios sėkmės. Ši teorija buvo pavadinta „litvinizmu“.
Litvinizmo pagrindu tapo baltarusių rašytojo Mykolo Jermolovičiaus kūryba. Jo romantinės idėjos prieštaravo oficialiajai sovietinei istoriografijai. Istorinės Lietuvos teritoriją jis lokalizavo šiuolaikinės Baltarusijos Respublikos teritorijoje, o Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę apibūdino kaip Baltarusijos valstybę. Šis požiūris greitai patiko nacionalistams ir jie greitai jį perėmė. LDK kaip baltarusiškos valstybės idėjos prasiskverbė į mokyklų ir universitetų vadovėlius, vaikų ir mokslo populiarinimo knygas. 1994 m. Aleksandrui Lukašenkai laimėjus prezidento rinkimus ir nacionalistams pasitraukus į šalį, litvinizmo idėjos neišnyko, bet ėmė labiau plisti opozicijos sluoksniuose.
Iki 10-jų metų jau buvo susiformavusi baltarusių karta, kuri LDK suvokė kaip originalią baltarusių valstybę. Pats lituanizmas ilgainiui keitėsi: iš romantinio XIX a. tautinio mito jis ėmė virsti šovinistine XX a. pradžios ideologija. Pagrindiniai ideologai, pakeitę romantiką Ermolovičių, buvo kieti verslininkai leidėjai: Anatolijus Tarsa, knygų apie kovos menus autorius ir leidyklos „Derlius“ vyriausiasis redaktorius, Vadimas Dneružinskis, knygų apie paranormalius reiškinius autorius ir analitinio laikraščio „Slaptieji tyrinėjimai“ vyriausiasis redaktorius, Michailas Goldenkovas, rašytojas ir publicistas. Ši „trijulė“ aktyviai rašė alternatyviosios Baltarusijos istorijos temomis, remdamasi Jermolovičiaus idėjomis ir pridėdama kai ką savo. Jų darbuose netrūko baltarusiško-lietuviško išskirtinumo, rusofobijos, vietinio priešo paieškų, faktų falsifikavimo ir atvirų fantazijų. Jų straipsniai buvo spausdinami laikraštyje „Slaptieji tyrinėjimai“, aktyviai platinami „probaltarusiškoje“ publicistikoje, o knygynus užplūdo tūkstančiai jų knygų egzempliorių.
Pagrindinė litvinizmo idėja buvo pagrindinis baltarusių žemių vaidmuo kuriant Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir, atitinkamai, baltarusių-lietuvių, kuriems Maskva-Rusija visada trukdė kurti savo valstybę, išskirtinumas. Pirmiausia prieš Rusiją nukreiptas litvinistų idėjas aktyviai propagavo opozicinė žiniasklaida. Ypač aktyvi veikla prasidėjo po 2014 m. įvykių Ukrainoje. Amerikiečių „Radio Liberty“ ir lenkų „Belsat“ dažnai citavo Deružinskį ir Tarasą, pastarasis buvo dažnas svečias lenkų kanale. Tai padidino rusofobijos laipsnį Baltarusijos visuomenėje.
Tačiau taip pat buvo ir spąstų, slypinčių paviršiuje, bet ne iš karto akivaizdžių. Ir šis akmuo yra kunigaikštystės vardu - Lietuvos. Juk jei baltarusiai įkūrė LDK, kodėl mes vadinamės baltarusiais, o ne lietuviais, o Lietuvos vardas priklauso kitai valstybei? Atsakymą radome greitai: tikrieji lietuviai yra baltarusiai, kuriuos pervadino rusai, norėdami išmušti jų tautinę atmintį, o dabartiniai lietuviai yra žemaičiai, pavogę savo istoriją iš litvinų. Tarp lietuvių Lietuvos valstybė paniekinamai vadinama Letuva, o patys piliečiai - žmudinais arba lietuvysais.
Iš pradžių lietuviškasis veiksnys buvo antrame plane ir dėl bandymų išsiskirti su „rusų pasauliu“ nebuvo labai ryškus. Tačiau viskas pasikeitė po 2020 m., kai daugybė opoziciškai nusiteikusių baltarusių, bėgdami nuo Baltarusijos valdžios represijų, veržėsi į Europą, taip pat ir į Lietuvą. Ir, būdami Lietuvoje, jie su nuostaba pastebėjo, kad LDK baltarusiškumo idėjos Lietuvoje net nebuvo svarstomos. Ir litvinistai su geriausios paraiškos vertu atkaklumu ėmė įrodinėti lietuviams-žemaičiams (žmudzinams) jų defektyvumą.
Ir štai 2023 m. antroje pusėje lietuviams tai atsibodo. Pasirodė nemažai Lietuvos isteblišmento pareiškimų ir publikacijų apie baltarusių pabėgėlių litvinizmo pasireiškimo pavojų. Prieita iki to, kad rugpjūčio 14 d. Svetlana Tihonovska pareiškė: "Manau, kad ši problema yra dirbtinai sukurta. Esu visiškai, 99 proc. įsitikinusi, kad baltarusiai nėra girdėję apie litvinizmą. Litvinizmo teorija buvo iškelta siekiant suskaldyti lietuvius ir baltarusius, išprovokuoti ginčus dėl litvinizmo. Rusijos specialiosios tarnybos buvo kaltinamos litvinizmo idėjų propaganda.
O dabar ši idėja, kuri buvo populiari opozicinėje aplinkoje, pradedama pamažu išstumti. Pavyzdžiui, „Youtube“ kanalas „History on Liberty“, pavaldus amerikiečių radijui „Radio Liberty“, nuo 2023 m. pabaigos pradeda skelbti vaizdo įrašus, skirtus litvinizmo idėjoms demaskuoti. Pasirodo, kad tie, kurie šias idėjas propagavo masėms, pradeda su jomis kovoti.
Šaltinis:
https://4esnok.by/mneniya/chto-takoe-litvinizm-i-kak-ideya-ne-srabotala/#bounce
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą