Lenkijos dienraštis wPolytice toliau nagrinėja "Migracijos pakto" nuostatas, kurios diskriminuoja Lenkijos piliečius migrantų atžvilgiu. Apie lenkų diskriminaciją pasisakė buvusi Europos Parlamento narė profesorė Joanna Senyszyn.
Migracijos paktas įsigalios, ir mes turėsime perkėlimą. Kol kas tiksliai nežinome, koks jis bus. Anksčiau ES komisaras teigė, kad Lenkija kitaip elgsis su milijonu ukrainiečių dėl to, kad juos priims, tačiau dabar taip nebėra
- sakė ilgametė parlamentarė. Prof. Senyszyn nerimauja, kad vis dar mažai žinome apie laukiantį migrantų perkėlimą.
Šie klausimai, kaip ir visi svarbūs klausimai, turėtų būti aptariami su piliečiais. Nors bus 2026 m., šie klausimai tęsiasi jau seniai ir turėtų būti aptarti. Šiuos nelegalius migrantus reikia labai atidžiai tikrinti, nes tarp jų gali būti užsienio šalių - Rusijos ar Baltarusijos - pasodintų šnipų
- pridurė buvusi Europos Parlamento narė.
Man didelį susirūpinimą kelia vienas migracijos pakto punktas. Jame skaitome, kad migrantai visoje ES gaus vienodas išmokas. Ką reiškia "vienodos"? Jei, pavyzdžiui, paimsime 1 000 EUR, ar tai bus tokia pati suma kaip Belgijoje, ar tai yra perkamosios galios klausimas. Neseniai buvau Briuselyje ir nereikia apsigauti: vienas euras ten nėra keturi zlotai. Ten vienas euras, nuėjus į parduotuvę, yra tiek pat, kiek ir vienas zlotas.
- pastebi profesorė Joanna Senyszyn, kuri nesutinka, kad ES taisyklės turėtų versti Lenkijos valstybę elgtis su migrantais geriau nei su savo piliečiais.
Nepriimtina reikalauti, kad migrantus priimanti valstybė elgtųsi su jais geriau nei su savo piliečiais. Kiekviena valstybė pirmiausia turi įsipareigojimų savo piliečiams. Kaip galime suteikti jiems būstą, jei nesuteikiame būsto savo piliečiams. Suteikite jiems dideles išmokas, ir tai didesnes už tas, kurias gauna mūsų pačių piliečiai. Pagrindinė problema yra ta, kad kai kurie iš šių žmonių nenori dirbti, o jie gauna dideles išmokas ir būstą - kaip Švedijoje
- pastebi kairiųjų pažiūrų politikė, kurią glumina visiška Vakarų šalių kapituliacija prieš pavojų, kylantį dėl didėjančio migrantų skaičiaus tam tikroje visuomenėje.
Briuselyje yra kvartalų, į kuriuos policija bijo įeiti. Ji nesupranta, kaip valstybė gali privesti prie to, kad net policija bijo įeiti į kvartalą. Tai įrodo, kad valstybė čia neatlieka savo funkcijų
- daro išvadą profesorė Joanna Senyszyn.
Reikia priminti, kad EP diskriminuoti europiečius vežamų afrikiečių ir azijatų atžvilgiu planavo jau 2018 metais. Apie tai rašiau dar 2019 metais.
Briuselis įsakė Lietuvai afrikanizuotis: EP rezoliuciją skelbia, kad reikia vežti afrikiečius ir mus diskriminuoti jų atžvilgiu
2019 m. gruodžio 22 dieną pasirodė žinomo Vokietijos žurnalisto-ekonomisto, laikraščio „Franfuter Allgemeine Zeitung“ ir jo tipografijos bendrasavininkio, AfD Desiderius-Erasmus fondo vicepirminiko Klaus Peter Krause straipsnis „Die geplante Afrikanisierung der EU“ (planinė ES afrikanizacija). Jame autorius atkreipia dėmesį į 2019 metų kovo mėnesio 26 dienos Europos parlamento rezoliuciją dėl „afrikietiškos kilmės žmonių pagrindinių teisių.“
Kokia šios kompanijos esmė?
Autoriaus nuomone, tikslingai kuriama sumaišytos rasės visuomenė. „Švenčiate Kalėdas, jūs dar galite tai daryti. Nors mes žinome tiksliai, kuomet mes, balti europiečiai, tapsime užguita mažuma, afrikiečiai migrantai papasakos mums, kas čia vyksta...“ - rašo autorius.
Apie šį ES virsmą informavo tik alternatyvios MIP
Buvo tylima apie rezoliuciją 2018/2899(RSP), apie ją buvo pranešta tik 2019 metų spalio 26 dieną, tai yra po devynių mėnesių. Ji skirta, sprendžiant iš pavadinimo, „pagrindinėms teisėms afrikinės kilmės žmonių Europoje“. Turima omenyje ES, o ne Europą. Tik alternatyvios MIP suprato, ką slepia ši rezoliucija.
„Afrikanizacija jau buvo numatyta 2008 metais“
Apie ES „afrikanizacijos“ planą parašė 2008 metais vienintelis „Daily Express“ straipsnyje "Secret plot to let 50million African workers into EU"(slaptas suokalbis, kad įsileisti 50 milijonų Afrikos darbininkų į ES).
Ši programa yra intensyviai įgyvendinama. Kad nedalyvauti šiame susinaikinimo procese, Anglija bėga iš ES.
„Dabar ES eina toliau. Kuriami konkretūs planai, kaip sukurti ES aplinką, kuri įtvirtins afrikiečius Europoje juridiškai, ir žmonių sąmonėje.“ - rašo Krause.
Pirmasis pranešimas apie ES patylomis vykdomą nusikaltimą prieš Europos tautas, pasirodė austrų portale www.unzensuriert.at „Europos afrikanizacija turi vykti pagal ES įsakymą“(Afrikanisierung Europas soll auf Anordnung der EU jetzt durchgepeitscht werden).
Pastaba: Straipsnio pabaigoje aš pateikiu visą Europos parlamento rezoliucijos tekstą.
Šiame baltosios rasės genocido strateginiame plane nurodomą, kad:
- Valstybės narės turi užtikrinti, kad migrantai, pabėgėliai ir prieglobsčio ieškantys asmenys galėtų atvykti saugiai ir legaliai.
- Afrikiečiai turi būti sustiprintai demonstruojami televizijos laidose ir kitose masinio informavimo priemonėse.
- Turi būti nustatyta sistema kvotų etninėms ir rasinėms mažumoms darbinėje veikloje.
- Todėl, kad afrikiečiai, neva, diskriminuojami būsto atžvilgiu, valstybė rūpintis jų būsto gerove.
- Numatoma sukurti darbo grupes prieš „afrofobiją“ ir finansuoti kairiąsias NVO.
- Tie, kas nenori būti perauklėjamas, turi būti suimti, persekiojami ir baudžiami, kaip „neapykantos nusikaltėliai.
- Policijai ir specialiosioms tarnyboms draudžiama nurodyti nusikaltėlių rasę, odos spalvą.
Šios rezoliucijos šaknys glūdi JTO migracijos pakte, dėl kurio ne kartą buvo perspėjama ir kurio, laimei, nepasirašė Austrija ir kai kurios kitos Centrinės Europos valstybės. Pagal priimtą rezoliuciją, afrikiečiai turi būti vežami neribojamai, ir planingai paskirstomi Europoje ir būti legalizuoti iš nelegalų statuso. Neturi likti skirtumo tarp nelegalų, pabėgėlių ir prašančiųjų prieglobsčio. Negrams numatoma skirti preferencijas baltųjų eutochtonų atžvilgiu. Šis Lietuvos ir kitų ES valstybių konstitucijos pažeidimas vadinamas „pozityvia diskriminacija“.
Šie nusikalstami ES planai yra surišti su milžiniškomis materialinėmis sąnaudomis, kurias dengs ES mokesčių mokėtojai, tačiau atneš milžiniškus pelnus nusikaltėlių NVO, vykdančių juodąją migraciją (juoda visomis prasmėmis). Plėsis represijos ir draudimai MIP, socialiniuose tinkluose, viešame gyvenime.
Istorijos faktų iškraipymas
Rezoliucijoje tvirtinama: „O. kadangi, nors Afrikos kilmės asmenys per visą istoriją labai padėjo kurti Europos visuomenę“. Klaus Peter Krause rašo: „Tai visiškai neatitinka istorinių faktų. Bet su kokiu melu europiečiams bandoma primesti įsipareigojimą Europai neribotai priiminėti žmones iš Afrikos“. Siūloma afrikiečiams įvažiuoti į ES „saugiai ir legaliai“, jų atvykimą ir apsigyvenimą ES įvairiausiais būdais. ES – jau ėmė kasti sau duobę. Laikas tam pasipriešinti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kodėl kažkokiai dirbtinai išskirtai grupei žmonių sukuriamos specialios teisės, prieštaraujančios konstitucijai, diskriminuojami visi kiti, kurie padaromi nelygūs prieš įstatymą.
Afrikiečiams konstitucija garantuoja tas pačias teises, kaip ir visiems kitiems piliečiams (29 straipsnis), todėl šita rezoliuciją yra žalinga, ji pažeidžia Lietuvos Konstituciją.
Nuo multikultūralizmo į unikultūralizmą
Klaus Peter Krause pažymi, kad „palikuonims šiandieninių mulikultūralizmo pasekėjų (Lietuvoje turime „globalios Lietuvos“ bepročių grupę, A.L.) ateina skausmingas prabudimas. ES ir multikultūrinės daroma unikultūrine, Europa apgyvendinama juodais žmonėmis, todėl visi, kas dar neprarado proto turi sukilti prieš šį neteisėtą ir nedemokratinę savo Tėvynės afrikanizaciją.“
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje (2018/2899(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą preambulės įtraukas, 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),
– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(3),
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(4),
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) paskelbtą antrąjį Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimą (EU-MIDIS II) ir į FRA ataskaitą dėl Afrikos kilmės asmenų patiriamos rasinės diskriminacijos ir rasistinio smurto prieš juos ES(5),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m(6),
– atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,
– atsižvelgdamas į Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, dėl kurio 2016 m. gegužės 31 d. susitarė Komisija ir svarbiausios IT bendrovės bei kitos platformos ir socialinių tinklų bendrovės,
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 3 d. JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 34 dėl Afrikos kilmės asmenų rasinės diskriminacijos,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/237, kuria 2015–2024 m. paskelbti Tarptautiniu Afrikos kilmės asmenų dešimtmečiu,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/16, kurioje pateikiama Afrikos kilmės asmenims skirta Jungtinių Tautų tarptautinio dešimtmečio programa,
– atsižvelgdamas į 2001 m. Pasaulinės konferencijos prieš rasizmą metu priimtą Durbano deklaraciją ir Veiksmų programą, kuriose pripažįstama, kad Afrikos kilmės asmenys susiduria su šimtmečius trunkančiu rasizmu, diskriminacija ir neteisybe,
– atsižvelgdamas į Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (angl. ECRI) bendrąsias politikos rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 19 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją dėl Europos policijos etikos kodekso(7),
– 2017 m. liepos 25 d. atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 25 d. Europos Tarybos vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimą: „Afrofobija. Europa turėtų panaikinti šį kolonializmo ir vergų prekybos palikimą“,
– atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 12 dėl nediskriminavimo,
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje (O-000022/2019 – B8–0016/2019),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi terminas „Afrikos kilmės asmenys“ taip pat gali būti vartojamas kalbant apie afroeuropiečius, Afrikos europiečius, arba juodaodžius europiečius, Afrikos kilmės Karibų regiono gyventojus, arba juodaodžius Karibų regiono gyventojus, ir juo apibūdinami Afrikos kilmės Europoje gimę ar joje gyvenantys asmenys arba Europos Sąjungos piliečiai;
B. kadangi terminais „afrofobija“, „afrifobija“ ir „prieš juodaodžius nukreiptas rasizmas“ apibūdinamas konkrečios formos rasizmas, įskaitant bet kokius smurto ar diskriminacijos aktus, kurį skatina istoriniai piktnaudžiavimo atvejai ir neigiami stereotipai ir dėl kurio Afrikos kilmės asmenys patiria atskirtį ir yra nužmoginami. kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė pripažino, kad šis reiškinys susijęs su istorinėmis represinėmis kolonializmo ir transatlantinės vergų prekybos struktūromis;
C. kadangi Europoje gyvena apytiksliai 15 mln. Afrikos kilmės asmenų(8), tačiau duomenys apie lygybę ES valstybėse narėse renkami nei sistemingai, nei šį procesą grindžiant tapatybės pasirinkimu, o į jį dažnai neįtraukiami migrantų ar trečiosios kartos ir ankstesnių kartų migrantų palikuonys;
D. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) yra dokumentais pagrindusi tai, kad Užsachario Afrikos kilmės mažumos Europoje yra ypač linkusios patirti rasizmą ir diskriminaciją pavojus visose gyvenimo srityse(9);
E. kadangi, remiantis pastaruoju antruoju Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimu, kurį atliko Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)(10), per 12 mėnesių iki tyrimo jauni 16–24 metų Afrikos kilmės respondentai dažniau patyrė neapykantos skatinamą priekabiavimą (32 proc.) negu vyresni respondentai, o su priekabiavimu elektroninėje erdvėje dažniausiai susiduria jauni respondentai, tačiau su amžiumi tokio priekabiavimo atvejų mažėja;
F. kadangi valstybėse narėse instituciniu lygmeniu vis dar iš esmės nepripažįstami istoriniai su neteisybe afrikiečių ir Afrikos kilmės asmenų atžvilgiu susiję įvykiai, įskaitant pavergimą, priverčiamąjį darbą, rasinį apartheidą, žudynes ir genocidą Europos vykdyto kolonializmo ir transatlantinės vergų prekybos metu, ir už juos neprisiimama atsakomybė;
G. kadangi kai kuriose Europos tradicijose įsigalėjusiais diskriminaciniais stereotipais, įskaitant juodaodžių kultūros vaizdavimą pramogų tikslais, įtvirtinami giliai įsišakniję stereotipai apie Afrikos kilmės asmenis, dėl kurių gali padidėti diskriminacija;
H. kadangi reikėtų palankai vertinti ir remti svarbų nacionalinių lygybės įstaigų ir Europos lygybės įstaigų tinklo (angl. Equinet) atliekamą darbą;
I. kadangi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Metinėje neapykantos nusikaltimų ataskaitoje(11) nustatyta, kad Afrikos kilmės asmenys dažnai tampa rasistinio smurto objektais, tačiau daugelyje šalių aukoms, atsigaunant nuo smurtinių išpuolių, trūksta teisinės pagalbos ir finansinės paramos;
J. kadangi už teisinės valstybės principą ir piliečių pagrindines teises pirmiausia yra atsakingos vyriausybės, taigi ir atsakomybė už smurtą, įskaitant afrofobijos skatinamą smurtą, stebėseną ir jo prevenciją, taip pat nusikaltimų vykdytojų traukimą atsakomybėn taip pat tenka vyriausybėms;
K. kadangi esama tik ribotų duomenų apie rasinę diskriminaciją švietimo sistemoje; tačiau, kadangi iš įrodymų matyti, kad Afrikos kilmės vaikai valstybėse narėse mokyklose gauna žemesnius įvertinimus negu baltaodžiai jų bendraklasiai ir Afrikos kilmės vaikai gerokai dažniau nebaigia mokyklos(12);
L. kadangi Afrikos kilmės suaugusieji ir vaikai laikomi policijos areštinėje, vis labiau pažeidžiami, nes užregistruojama daug smurto ir mirties atvejų; atsižvelgdamas į tai, kad vykdoma įprastinė rasinio profiliavimo, diskriminacinio pobūdžio „sustabdyk ir apieškok“ metodika ir stebėjimas, egzistuojant piktnaudžiavimu valdžia teisėsaugos srityje ir vykdant nusikalstamumo prevenciją, kovą su terorizmu arba imigracijos kontrolę;
M. kadangi esama teisių gynimo diskriminacijos atveju priemonių, taigi reikalinga patikima ir konkreti struktūrinio rasizmo, su kuriuo Europoje susiduria Afrikos kilmės asmenys, mažinimo politika, kuri būtų įgyvendinama tokiose srityse kaip, be kita ko, užimtumas, švietimas, sveikatos priežiūra, baudžiamoji justicija ir dalyvavimas politinėje veikloje, taip pat migracijos ir prieglobsčio politikos ir praktikos poveikis;
N. kadangi Afrikos kilmės asmenys Europoje patiria diskriminaciją būsto rinkoje, taip pat teritorinę segregaciją – turi gyventi vietovėse, kuriose gyvena mažas pajamas gaunantys asmenys ir kuriose būstai yra ankšti ir prastos kokybės;
O. kadangi, nors Afrikos kilmės asmenys per visą istoriją labai padėjo kurti Europos visuomenę ir kadangi daug jų susiduria su diskriminacija darbo rinkoje;
P. kadangi mažesnes pajamas gaunančių Europos gyventojų sluoksniuose Afrikos kilmės asmenys sudaro neproporcingai didelę dalį;
Q. kadangi Europos Sąjungoje Afrikos kilmės asmenims itin menkai atstovaujama Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis veikiančiose politinėse ir teisėkūros institucijose;
R. kadangi tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu Afrikos kilmės politikai viešojoje erdvėje vis dar susiduria su gėdingais išpuoliais;
S. kadangi Afrikos kilmės asmenys susiduria su struktūriniu rasizmu ir diskriminacija, kurie dažnai persipina su kitų formų diskriminacija ir priespauda dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės arba socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo aplinkybių, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;
T. kadangi dažnėjantys su afrofobija susiję išpuoliai Europoje pastaruoju metu buvo tiesiogiai nukreipiami į trečiųjų šalių piliečius, ypač pabėgėlius ir migrantus;
1. ragina valstybes nares ir ES institucijas pripažinti, kad Afrikos kilmės asmenys dažniausiai susiduria su rasizmu, diskriminacija ir ksenofobija, taip pat su nevienodomis žmogaus ir pagrindinėmis teisėmis apskritai, t. y. struktūriniu rasizmu ir tai, kad jie turi teisę į apsaugą nuo šių skirtumų tiek kaip atskiri asmenys, tiek ir kaip grupės, įskaitant pozityvias priemones siekiant skatinti ir visapusiškai bei vienodai naudotis savo teisėmis;
2. mano, kad aktyvus ir prasmingas Afrikos kilmės asmenų dalyvavimas socialinėje, ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje veikloje yra labai svarbus siekiant kovoti su afrofobijos reiškiniu ir užtikrinti jų įtrauktį Europoje;
3. ragina Komisiją parengti ES Afrikos kilmės asmenų socialinės įtraukties ir integracijos nacionalinių strategijų planą;
4. griežtai smerkia bet kokius fizinius ar žodinius išpuolius prieš Afrikos kilmės asmenis tiek asmeninėje, tiek viešojoje aplinkoje;
5. ragina ES institucijas ir valstybes nares oficialiai pripažinti ir minėti Afrikos kilmės asmenų istorinius įvykius Europoje, įskaitant praeityje įvykdytą ir dabartinę neteisybę ir nusikaltimus žmoniškumui, pavyzdžiui, vergiją ir transatlantinę vergų prekybą, arba nusikaltimus, padarytus Europos kolonializmo metu, taip pat didelius Afrikos kilmės asmenų pasiektus laimėjimus ir teigiamą indėlį, šiuo tikslu tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygmenimis oficialiai minint Tarptautinę vergijos ir transatlantinės vergų prekybos aukų atminimo dieną ir pradedant skelbti Juodaodžių istorijos mėnesius;
6. ragina valstybes nares ir Europos institucijas oficialiai minėti tarptautinį JT Afrikos kilmės žmonių dešimtmetį ir imtis veiksmingų priemonių jo veiklos programai įgyvendinti vadovaujantis pripažinimo, teisingumo ir vystymosi principais;
7. primena, kad kai kurios valstybės narės imasi priemonių, siekdamos prasmingai ir veiksmingai atlyginti žalą už praeityje Afrikos kilmės asmenims įvykdytą neteisybę ir nusikaltimus žmoniškumui, atsižvelgdamos į ilgalaikį jų poveikį dabartiniais laikais;
8. ragina ES institucijas ir likusias valstybes nares vadovautis šiuo pavyzdžiu, kuris gali atimti tam tikrų formų žalos atlyginimą, pavyzdžiui, viešą atsiprašymą ir pavogtų artefaktų grąžinimą jų kilmės šalims;
9. ragina valstybes nares išslaptinti savo kolonijinius archyvus;
10. ragina ES institucijas ir jos valstybes nares stengtis sistemingai kovoti su etnine diskriminacija ir neapykantos nusikaltimais ir kartu su kitais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais parengti veiksmingas, įrodymais grindžiamas teisinio ir politinio atsako į šiuos reiškinius priemones; mano, kad, jei būtų renkami duomenys apie etninę diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus, tai turėtų būti daroma tik siekiant nustatyti ksenofobijos ir diskriminacinių kalbų bei veiksmų priežastis ir kovoti su šiais reiškiniais, vadovaujantis nacionalinėmis teisinėmis sistemomis ir ES duomenų apsaugos teisės aktais;
11. ragina valstybes nares rengti nacionalines kovos su rasizmu strategijas, kuriomis būtų gerinama Afrikos kilmės asmenų padėtis tokiose srityse kaip švietimas, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, užimtumas, viešosios tvarkos palaikymas, socialinės paslaugos ir teisingumo sistema bei dalyvavimas ir atstovavimas politinėje veikloje; ragina Afrikos kilmės asmenis dalyvauti televizijos programose ir kituose žiniasklaidos kanaluose, siekiant tinkamai spręsti atstovavimo Afrikos kilmės asmenims ir sektinų pavyzdžių Afrikos kilmės vaikams trūkumo problemas;
12. pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį, atliekamą kovojant su rasizmu ir diskriminacija, ir ragina Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis didinti visuomeninėms organizacijoms skiriamą finansinę paramą;
13. ragina Komisiją savo dabartinėse finansavimo programose ir kitu daugiamečiu laikotarpiu skirti dėmesio Afrikos kilmės asmenims;
14. Ragina Komisiją atitinkamose savo tarnybose sudaryti specialią darbo grupę, itin daug dėmesio skiriant afrofobijos klausimams;
15. reikalauja, kad valstybės narės įgyvendintų ir tinkamai vykdytų Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, visų pirma diskriminacija dėl rasės, pilietybės ar etninės kilmės grindžiamus nusikaltimų motyvus laikytų sunkinančiomis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti, kad prieš Afrikos kilmės asmenis vykdomi neapykantos nusikaltimai būtų užregistruojami ir ištiriami, o jų vykdytojai – patraukiami atsakomybėn ir nubaudžiami;
16. ragina valstybes nares veiksmingai reaguoti į neapykantos nusikaltimus, be kita ko, ištirti diskriminacija dėl rasės, pilietybės ar etninės kilmės grindžiamus nusikaltimų motyvus ir užtikrinti, kad neapykantos nusikaltimai prieš Afrikos kilmės asmenis būtų registruojami, tiriami, juos padarę asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiami;
17. ragina valstybes nares visų baudžiamosios teisėsaugos procedūrų metu, taip pat taikant kovos su terorizmu ir imigracijos kontrolės priemones nebesinaudoti rasiniu arba etniniu profiliavimu ir oficialiai pripažinti neteisėtos diskriminacijos ir smurto praktiką bei kovoti su šiais reiškiniais organizuojant valdžios institucijų mokymą kovos su rasizmu ir diskriminacija klausimais;
18. ragina valstybes nares pasmerkti rasistines ir afrofobija grindžiamas tradicijas ir nuo jų atgrasyti;
19. ragina valstybes nares savo baudžiamosios justicijos ir švietimo sistemose bei socialinėse tarnybose stebėti diskriminaciją dėl rasės ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti vienodą teisingumą ir gerinti teisėsaugos institucijų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius, užtikrinti vienodas švietimo galimybes ir gerinti švietimo įstaigų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius ir užtikrinti vienodas galimybes gauti socialines paslaugas ir gerinti socialines paslaugas teikiančių institucijų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius, visų pirma santykius su juodaodžių bendruomenėmis ir Afrikos kilmės asmenimis;
20. ragina valstybes nares užtikrinti, kad Afrikos kilmės suaugusieji ir vaikai turėtų vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir priežiūrą be diskriminacijos ir segregacijos, o prireikus užtikrinti tinkamas paramos mokymuisi priemones; ragina valstybes nares Afrikos kilmės asmenų istoriją įtraukti į mokymo programas ir pateikti išsamią kolonializmo ir vergijos apžvalgą, kurioje būtų pripažįstamas istorinis ir šiuolaikinis neigiamas jų poveikis Afrikos kilmės asmenims, taip pat užtikrinti, kad mokytojai būtų tinkamai parengiami šiai užduočiai ir pakankamai pasirengę suvaldyti įvairovę klasėje;
21. ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti ir remti Afrikos kilmės asmenims skirtas užimtumo, verslumo ir ekonominio įgalėjimo sričių iniciatyvas, kad būtų galima mažinti vidurkį viršijantį Afrikos kilmės asmenų nedarbo lygį ir diskriminaciją darbo rinkoje su kuria jie susiduria;
22. ragina valstybes nares spręsti Afrikos kilmės asmenų diskriminacijos būsto rinkoje problemą ir imtis konkrečių žingsnių mažinant nelygybę įsigyjant būstą, o taip pat užtikrinant galimybes įsigyti tinkamą būstą;
23. ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir esamą praktiką, užtikrinti saugius ir teisėtus migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atvykimo į ES būdus;
24. ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą veiksmingai užtikrinti, kad organizacijoms arba grupuotėms, dalyvaujančioms pavergiant juodaodžius ir Afrikos migrantus, prekiaujant jai, juos kankinant prievartaujant arba siejamoms su tokia neteisėta veikla, nebūtų skiriamos jokios ES lėšos ir parama ir su jomis nebūtų bendradarbiaujama;
25. ragina Europos institucijas patvirtinti darbo jėgos įvairovės ir įtraukties strategiją, kuria būtų nustatomas etninių ir rasinių mažumų dalyvavimo jų darbo rinkoje strateginis planas, kuriuo būtų papildomos šiuo metu dedamos pastangos;
26. ragina Europos partijas ir politinius fondus, taip pat visais ES lygmenimis veikiančius parlamentus remti ir plėtoti iniciatyvas, kuriomis Afrikos kilmės asmenys skatinami dalyvauti politinėje veikloje;
27. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais subjektais, pavyzdžiui, su ESBO, JT, Afrikos Sąjunga ir Europos Taryba, taip pat su kitais tarptautiniais partneriais, kad su afrofobija būtų kovojama tarptautiniu lygmeniu;
28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą