2024 m. sausio 11 d., ketvirtadienis

Imigracija Vokietijai kainuos 5,8 trilijonų eurų. Ekonomisto skaičiavimai

 


Pensijų ir socialinių reikalų ekspertas Berndt Raffelhüschen skaičiuoja bendrą ekonominę imigracijos kainą. Jis išsklaido mitą ir migracijos politiką apibūdina kaip "kvailą".

BERLINAS: Ekonomistas Berndas Raffelhüschenas apskaičiavo, kiek Vokietijos gyventojams kainuos imigracija. Remiantis šiais skaičiavimais, dėl masinės migracijos bendras ekonominis atotrūkis sudarys 5 800 000 000 000 000 000 - arba 5,8 trilijono eurų.

Freiburgo profesorius išsklaidė visų įsitvirtinusių partijų skleidžiamą mitą, kad imigracija išgelbės pensijų ir socialinės apsaugos fondus. Pasak Raffelhüschen, senėjančioje Vokietijos visuomenėje jau dabar egzistuoja didelis atotrūkis tarp to, ką darbdaviai ir darbuotojai moka mokesčių, priežiūros, pensijų ir sveikatos draudimo įmokų, ir to, ką jie gaus ateityje.

Eksperto teigimu, šis "tvarumo atotrūkis" išaugs iki 19,2 trilijono eurų, jei Vokietija ir toliau kasmet priims po 300 000 užsieniečių. Kita vertus, jei nustotume į šalį įsileisti migrantus, jis sudarytų tik 13,4 trilijono. Taigi dėl imigracijos skylė padidėja 5,8 trilijono eurų. Raffelhüschenas: "Tokia yra imigracijos kaina dabartinėje mūsų sistemoje".

Raffelhüschen: Užsieniečiai mažai moka darbo rinkai

Vidutiniškai migrantams reikia šešerių metų, kad integruotųsi į Vokietijos darbo rinką. Per tą laiką jie beveik nemoka įmokų į socialinės apsaugos sistemą. Tačiau, remiantis jo tyrimu, kurį jis atliko "Rinkos ekonomikos fondo" (Stiftung Marktwirtschaft) užsakymu, po to padėtis beveik nepagerėja. Taip yra todėl, kad dėl nepakankamos kvalifikacijos jie uždirba gerokai mažiau nei jų kolegos vokiečiai. Dėl to jie taip pat moka mažiau mokesčių ir įmokų. Tačiau jie gavo tokias pačias ligos, priežiūros ir pensijų išmokas.

Raffelhüschenas paaiškino: "Nors migrantų amžiaus struktūra potencialiai slepia demografinio atjaunėjimo dividendą, tai nė viename iš nagrinėtų scenarijų nelemia teigiamo migracijos fiskalinio balanso."

Savo išvadoms iliustruoti Raffelhüschenas pasirinko pavyzdį: "Prieglobsčio prašytojas atvyksta į Vokietiją būdamas 26 metų amžiaus, po dvejų trejų metų jo prašymas atmetamas, bet jis lieka čia ir jam suteikiamas toleruojamo asmens statusas. Tada jis pamažu pradeda dirbti pirmuosius darbus, įgyja kvalifikaciją ir, būdamas 35 metų, pradeda mokesčių ir įmokų mokėtojo karjerą. Dėl mažos pensijos jis gauna bazinę pajamų paramą kaip pensininkas - tam jo įmokų niekada nebūtų užtekę."

Net kvalifikuotos darbo jėgos imigracija atneša minusų

66 metų mokslininkas, kadaise patarinėjęs ir Vokietijos vyriausybei vadinamojoje "Rürupo komisijoje", sakė: "Tai neatsiperka. Visa tai pernelyg brangu". Vien šiais metais Vokietijos vyriausybė savo biudžete migracijai skyrė beveik 50 mlrd. eurų - neskaitant išlaidų socialinės apsaugos sistemai.

Raffelhüschenas apskaičiavo, kad net ir papildomai imigravus 100 000 kvalifikuotų darbuotojų per metus, Vokietija vis tiek patirtų nuostolių. Tuomet "tvarumo atotrūkis" vis tiek sudarytų 14,2 trilijono eurų - 800 mlrd. eurų daugiau nei finansinė našta be jokios imigracijos.

Raffelhüschenas pareiškė kritiką tiek Merkel, tiek Scholzo vyriausybių vykdytai migracijos politikai: "Jei tęsime kaip iki šiol, būsime kvaili kaip kaladės" 

https://jungefreiheit.de/politik/deutschland/2024/raffelhueschen-zuwanderung-kostet-58-billionen-euro/



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Kai vadovauja ginekologė-akušerė lauk persileidimo

ES didelėje krizėje. ES narės parasiskolinusios, prekės nekonkurencingos, pramonė bėga dėl keturis kartus pakilusių energijos šaltinių kainų...