Iliuzinis klestėjimas, kurį palaiko didėjančios skolos
Apie Japonijos ekonomiką žiniasklaidoje kalbama ir rašoma daug mažiau nei apie Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos, Kinijos ir net Indijos ekonomiką. Ji yra tarsi šešėlyje. Tuo tarpu šalių ekonomikų reitinguose ji yra aukščiausiose eilutėse. Pagal realųjį bendrąjį vidaus produktą (t. y. apskaičiuotą pagal perkamosios galios paritetą) Japonija užima ketvirtą vietą po Kinijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Indijos. Praėjusiais metais Japonijos dalis pasaulio BVP sudarė 3,47 proc., Pasaulio banko vertinimais, ir 3,75 proc. pasaulio BVP, TVF vertinimais. Pagal prekių eksportą 2022 m. Japonija buvo ketvirta pasaulyje po Kinijos, JAV ir Vokietijos (jos dalis pasauliniame eksporte sudarė 3,71 proc.). Pagal tarptautines (aukso ir užsienio valiutos) atsargas Japonija stabiliai yra antroje vietoje po Kinijos ir tt.
Matyt, sumažėjusį susidomėjimą Tekančios saulės šalimi galima paaiškinti tuo, kad jos ekonomika nepatiria tokių dramatiškų kataklizmų, kokie vyksta JAV, Europos Sąjungos ir net Kinijos ekonomikoje. Japonijos ekonomika, jei galima taip pasakyti, ramiai stagnuoja. Kadaise ji buvo visų dėmesio centre. Tai buvo per vadinamąjį Japonijos ekonominį stebuklą, trukusį nuo 1955 iki 1973 m., kai kai kuriais metais šalies ekonomikos plėtros tempai viršijo 10 proc. per metus.
Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios Japonijoje prasidėjo ekonominis sąstingis, kuris tęsiasi iki šiol. TVF skaičiavimais, Japonija savo aukščiausią poziciją pasaulio ekonomikoje pasiekė 1991 m., kai jos dalis pasaulio BVP sudarė 9,13 proc. O pernai, kaip minėjau, ji sudarė tik 3,75 proc. Preliminariais vertinimais, iki 2023 m. pabaigos šis rodiklis sumažės iki 3,72 proc. TVF prognozuoja, kad 2028 m. jis sumažės iki 3,29 proc. Tokia yra šalies, kuri kadaise nustebino pasaulį savo ekonominiais "stebuklais", nardymo dinamika. Vaizdžiai tariant, Japonijos ekonomika miršta tyliai, be ypatingų kataklizmų. Ir ši santykinė tyla sukuria iliuziją, kad Japonija (kitaip nei daugelis kitų šalių) išgyvena tam tikrą klestėjimą. Man tai primena intensyviosios terapijos palatos tylą.
Man atrodo, kad pagrindinė šios santykinės ir iliuzinės gerovės priežastis yra ta, kad Japonija, labiau nei daugelis kitų šalių, vis didesnėmis dozėmis vartoja skolos "narkotikus". Pastaruosius tris dešimtmečius Japonijos ekonomika kaupė skolas ir šiandien ji užima aukštas vietas pasaulio reitinguose pagal daugelio rūšių skolas.
Taigi, šalių reitinge pagal užsienio skolą Japonija yra trečioje vietoje po Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės. JAV užsienio skolos vertė 2023 m. siekė 32,9 trln. dolerių, Jungtinės Karalystės - 8,7 trln. dolerių, o Japonijos - 4,34 trln. dolerių. Po jos sekė (trilijonas dolerių): Nyderlandai - 3,79 dolerio, Prancūzija - 3,28 dolerio, Airija - 3,26 dolerio, Italija - 3,10 dolerio.
Japonijos dominavimas dar labiau išryškėja vertinant skirtingų rūšių skolos santykinius rodiklius (procentais nuo BVP). Tekančios saulės šalis ilgą laiką užėmė pirmąją vietą reitinge pagal santykinį valstybės skolos dydį. TVF vertinimais, 2022 m. visa Japonijos valstybės skola (centrinės valdžios skola plius vietos valdžios skola) sudarė 261,29 % BVP. Tuo tarpu centrinės valdžios skola sudarė 214,27 %; vietos valdžios skola - 47,02 %.
Po Japonijos Graikijos valstybės skolos santykis buvo 177,43 proc. Po jos sekė Venesuela (157,81 proc.), Italija (144,41 proc.), JAV (121,38 proc.), Prancūzija (111,67 proc.).
Japonijos privačiojo sektoriaus skola (kurią sudaro namų ūkių ir nefinansinių korporacijų skola) 2022 m. sudarė 186,12 % BVP. Čia Japonija patenka tik į pirmąjį šalių dešimtuką, aplenkdama Šveicariją (% BVP): Šveicarija - 271,39; Švedija - 242,74; Prancūzija - 228,11; Kanada - 215,89; Belgija - 195,77; Kinija - 195,03; Norvegija - 191,2. Palyginimui, JAV šis rodiklis sudaro 152,5 proc.
Japonijos privačiojo sektoriaus skola 2022 m. sudarė 68,16 proc. namų ūkių sektoriaus ir 117,97 proc. nefinansinių korporacijų sektoriaus BVP. Nors Japonijos namų ūkių skolos santykinis lygis, palyginti su kitomis šalimis, yra gana kuklus, pagal nefinansinių korporacijų skolą ji yra tarp pirmaujančių šalių. Ją lenkia tik septynios šalys (proc. BVP): Prancūzija - 161,96; Švedija - 154,51; Airija - 147,92; Šveicarija - 143,09; Nyderlandai - 136,8; Belgija - 135,40; Kinija - 133,58.
O jei palygintume šalis pagal visos skolos, įskaitant valstybės skolą ir privataus sektoriaus (namų ūkių ir nefinansinių korporacijų) skolą, lygį, pamatytume, kad Japonija "pirmauja pasaulyje". Jos bendra skola 2022 m. sudarė 447,41 proc. Tos šalys, kurios turi didelę privačiojo sektoriaus skolą, paprastai neturi labai didelės valstybės skolos. O šalys, kurių valstybės skola yra didelė, turi gana nuosaikų privačiosios skolos lygį.
Šalys, kuriose 2022 m. bendra skola bus didžiausia (% BVP), yra šios: Graikija - 369,84; Prancūzija - 339,78; Kanada - 322,48; Šveicarija - 310,51; Belgija - 301,04; Italija - 291,98; Švedija - 274,43; JAV - 273,80.
Tikriausiai į šį sąrašą reikėtų įtraukti ir Kiniją. Tačiau TVF duomenų bazėje nėra išsamios informacijos apie Dangaus imperiją. Joje yra tik duomenys apie Kinijos privačią skolą. Kai kurių šaltinių duomenimis, bendra Kinijos skola šiais metais siekė 308 % BVP.
Taigi, Japonija prieš pusę amžiaus "lenkė pasaulį" pagal ekonomikos augimą. Dabar ji "pirmauja planetoje" pagal bendrą skolą. Tuo pat metu, skirtingai nei kelios šalys, kurioms pastaraisiais metais pavyko stabilizuoti bendros skolos lygį (tarp jų Vokietija, Ispanija, Olandija, Austrija), Japonija ir toliau jį didina. Taigi 2012 m. Japonijos ekonomikos bendra skola sudarė 387,15 % BVP. Per dešimtmetį padidėjo 60,26 procentinio punkto.
Taigi pernelyg didelį bendros skolos lygį galima vadinti svarbiausiu Japonijos ekonomikos skiriamuoju bruožu. Jį galima vadinti viena medalio puse. Kita medalio pusė yra ypatinga Japonijos banko politika. O pastarąjį dešimtmetį Tekančios saulės šalies centrinio banko "ypatingumo" nebuvo. Šis "ypatingumas" atsirado tik dabar. Turiu omenyje Centrinio banko politiką pagrindinės palūkanų normos atžvilgiu.
Pastarąjį dešimtmetį visi pagrindiniai pasaulio centriniai bankai vykdė vadinamąją " balandišką" (arba "švelniąją") pinigų politiką (MP), kuri pasireiškė sparčiu pinigų pasiūlos didinimu ir žymiu pagrindinės palūkanų normos mažinimu. Tuomet daugelis CB ne tik sumažino pagrindines palūkanų normas, bet netgi padidino jas iki neigiamos zonos. Pavyzdžiui, Švedijos bankas nuo 2015 m. pradžios iki 2019 m. pabaigos pagrindinę palūkanų normą laikė neigiamoje zonoje. Šveicarijos nacionalinis bankas sumažino pagrindinę palūkanų normą žemiau nulio ir laikė ją neigiamoje zonoje iki 2022 m. rudens. Tuo pat metu daugiau kaip septynerius metus palūkanų norma buvo labai žemo lygio - minus 0,75 %. Danijos centrinis bankas taip pat laikė pagrindinę palūkanų normą minuso zonoje. Europos Centrinis Bankas, JAV Federalinis rezervų bankas ir Anglijos centrinis bankas sumažino pagrindines palūkanų normas iki nulio arba beveik iki nulio.
O kaip dėl Japonijos banko? Pasirodo, gerokai prieš tai, kai pirmaujantys centriniai bankai pradėjo vykdyti "minkštąją" politiką, jis jau buvo sumažinęs pagrindinę palūkanų normą iki nulio. Tai įvyko dar 1999 m. vasario 12 d. Tai yra, beveik prieš ketvirtį amžiaus. Ir maždaug dešimt metų anksčiau, negu pagrindiniai pasaulio centriniai bankai pradėjo smarkiai mažinti pagrindines palūkanų normas. Tačiau kažkodėl mažai kas atkreipė dėmesį į tuometinį Japonijos banko politikos "ypatingumą".
Ir 2016 m. sausio 29 d. jis sumažino pagrindinę palūkanų normą iki minus 0,10 %. Tuo metu tai nebuvo labai netikėta, nes tokios pat politikos laikėsi ir kiti centriniai bankai.
Tačiau šiandien, nuo praėjusių metų pavasario, visi pagrindiniai Centriniai bankai vykdo "griežtą", arba "aršią", politiką, kuri pasireiškė staigiu pagrindinių palūkanų normų didinimu. Daugelis jų jau padidino pagrindines palūkanų normas iki keturių ar penkių procentų ir dar daugiau. Pavyzdžiui, FED - 5,25-5,50; ECB - 4,50; Anglijos banko - 5,25; Švedijos banko - 4,00.
Ir tik vienas centrinis bankas lieka minuso zonoje. Tai Japonijos bankas. Jo pagrindinė palūkanų norma tebėra minus 0,10 %. Tai reiškia, kad netrukus bus aštuoneri metai, kai Japonijos centrinis bankas įšaldė pagrindinę palūkanų normą šiame lygyje. Manoma, kad pagrindinė palūkanų norma yra MPC priemonė, kurios pagalba Centrinis bankas operatyviai reaguoja į ekonominių sąlygų pokyčius. O Japonijos banke ši priemonė praktiškai neveikia.
Japonijos bankas tiesiog bijo prisiliesti prie šios priemonės. Dėl visiškai suprantamos priežasties. Atrodo, kad būtina atšaldyti pagrindinę palūkanų normą, kuri yra įšaldyta ir sudaro minus 0,10 proc. Tačiau bet koks, net ir menkiausias pagrindinės palūkanų normos padidinimas kelia grėsmę, kad visų paskolų ir kreditų palūkanų normos smarkiai padidės. O šiandien jos yra rekordiškai mažos (jei lyginsime su kitomis ekonomiškai išsivysčiusiomis šalimis). Štai spalio mėn. vidutinė bankų paskolų palūkanų norma siekė tik 1,5 proc. per metus. Palyginimui, daugumoje ekonomiškai išsivysčiusių šalių palūkanų normos svyruoja nuo 4 iki 8 proc. per metus. Konkrečiai šaliai būdingos palūkanų normos (proc.): Airija - 4,15; Nyderlandai - 4,22; Prancūzija - 4,53; Ispanija - 5,00; Belgija - 5,52; Austrija - 5,58; euro zona - 5,62; Italija - 5,93; Jungtinė Karalystė - 6,25; Vokietija - 6,35; Kanada - 7,20; Suomija - 7,92. Tačiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių grupėje yra šalių, kuriose bankų paskolų palūkanų normos viršija 8 proc: JAV - 8,50; Australijoje - 10,69; Naujojoje Zelandijoje - 12,63.
Japonijos ir kitų šalių iždo vertybinių popierių palūkanų normos yra maždaug vienodos. Nepaisant to, skolos aptarnavimo išlaidos jau seniai yra pagrindinis Japonijos valstybės biudžeto straipsnis. Šalies 2022 m. valstybės biudžete skolos aptarnavimo išlaidos sudarė ketvirtadalį biudžeto išlaidų. Nė viena iš ekonomiškai išsivysčiusių šalių pagal šį rodiklį net neprilygsta Japonijai. Beje, šiandien žiniasklaida daug dėmesio skiria JAV federalinio biudžeto palūkanų išlaidų (t. y. išlaidų palūkanoms už valstybės skolą) augimui. Praėjusiais metais jų dalis viršijo 12 proc. visų biudžeto išlaidų. Tai labai daug! Tačiau, atsižvelgiant į visas aplinkybes, ji yra maždaug perpus mažesnė už Japonijos biudžeto išlaidas.
Bet koks neapgalvotas Japonijos banko judesys (t. y. net ir nedidelis pagrindinės palūkanų normos padidinimas, net iki nulio) gresia tikrų tikriausia katastrofa Tekančios saulės šalies ekonomikai. Tačiau net jei Japonijos bankas fanatiškai išlaikys pagrindinę palūkanų normą minus 0,10 %, katastrofa vis tiek neišvengiama. Nes Japonijos ekonomika negali egzistuoti be tokio "vaisto" kaip skolų kaupimas. Tam tikru metu Tekančios saulės šalies ekonomikos "ramų sąstingį" pakeis giliausia krizė. Ir Japonija vėl atsidurs pasaulio dėmesio centre.
https://www.fondsk.ru/news/2023/12/30/yaponskaya-ekonomika-rekordno-vysokiy-dolg-i-rekordno-deshyovye-dengi.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą