2023 m. balandžio 12 d., trečiadienis

Italiją šturmuoja Afrikos ir Azijos migrantai. Svarstoma įvesti nepaprastąją padėtį


Nuo metų pradžios iki balandžio 11 d. Italijos pakrantėje išsilaipino daugiau kaip 32 000 migrantų, t. y. keturis kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį - 7 928. 17 proc. išlaipintų migrantų atvyko iš Dramblio Kaulo Kranto (5204), 13 proc. iš Gvinėjos (3959), 11 proc. iš Pakistano (3336), 8 proc. iš Egipto (2385), 7 proc. iš Tuniso (2356) ir 7 proc. iš Bangladešo (2338). Balandžio 3 d. duomenimis, buvo išlaipinti 3 038 nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai: per visus 2022 m. jų buvo 14 044, o per visus 2021 m. - 10 053.  Italijos vyriausybė svarsto įvesti nepaprastąją padėtį.


Tiesa apie nepaprastąją padėtį

"Il Giornale" rašoma, kad įvedus nepaprastąją padėtį bus galima sparčiau įgyvendinti procedūras ir veiksmus, efektyviau ir laiku reaguoti į migrantų valdymą. Bus padidintos ir sustiprintos asmenų, neturinčių teisės pasilikti Italijoje, repatriacijos struktūros, sustiprinta tapatybės nustatymo ir išsiuntimo veikla.

Nuolatinės repatriacijos centrai (CPR) - tai užsienio piliečių, laukiančių įsakymo išsiųsti iš šalies įvykdymo, sulaikymo vietos. Deputatų rūmai nurodo, kad užsienietis turi būti laikomas "taip, kad būtų užtikrinta būtina pagalba ir visapusiška pagarba jo orumui". Vyriausybės ketinimai aiškūs ir neturi nieko bendra su nežmoniškumu: neteisėti migrantai turi būti išsiųsti iš Italijos.



Italija ketina uždaryti sieną su Slovėnija

Italijos vyriausybei neliks nieko kito, kaip tik atnaujinti griežtą sienų kontrolę, jei Slovėnija ir toliau atsisakys priimti į Italiją atvykstančius migrantus, perspėjo Ministro Pirmininko pavaduotojas Matteo Salvini.

Antradienį kalbėdamas antiimigracinės partijos "Lyga", vienos iš Italijos valdančiosios koalicijos partnerių, lyderis tvirtino, kad šiaurės rytų kaimynė nesilaiko ankstesnių Italijos ir Slovėnijos susitarimų dėl neteisėtai sieną kertančių migrantų pakartotinio priėmimo, ir perspėjo, kad Italijai netrukus neliks kitos išeities, kaip tik vėl įrengti pasienio kontrolės punktus.

"Turime aiškintis su Slovėnija, kad ji darytų tai, ką turi daryti ir ką darė anksčiau", - sakė M. Salvini, turėdamas omenyje procedūras, kurių anksčiau buvo laikomasi pagal beveik prieš 30 metų pasirašytą dvišalį susitarimą, kurį Romos teismas neseniai pripažino neteisėtu.

"Priešingu atveju būsime priversti iš naujo įrengti pasienio kontrolės punktus, o tai nėra nei mano, nei mūsų prioritetas, tačiau padėties negalima palikti ramybėje - Trieste, Lampedūzoje, Ventimiglijoje, Kutroje", - pridūrė jis, primygtinai tvirtindamas, kad "kiekvienas turi atlikti savo vaidmenį" sprendžiant migrantų krizę.


Italijos šiaurės rytuose esantis Friulio-Venecijos Džulijos regionas yra pirmoji vietovė, į kurią atvyksta daugelis migrantų, atvykstančių į šalį Balkanų migracijos keliu. Jis laikomas pagrindiniu perėjimo punktu keliaujantiems iš Turkijos ir aplinkinių vietovių į Šiaurės Europą.

Italijos vyriausybė mano, kad pastaruoju metu padaugėjo nelegalios veiklos atvejų, į kuriuos nebuvo tinkamai reaguojama, o Slovėnijos užsienio reikalų ministerija šį teiginį ginčija ir tvirtina, kad nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Italijos civilinės saugos ministras Nello Musumeci naujienų svetainei "Ansa" sakė, kad antradienį aptarė nepaprastosios padėties galimybę su vidaus reikalų ministru Matteo Piantedosi, ir teigė, kad nepaprastosios padėties įvedimas dabar yra "labai tikėtinas scenarijus".

Admirolas Nicola De Felice:"Jei ir toliau žaisime gynybinį žaidimą, atvyks 200-250 000 žmonių".

Karinių jūrų pajėgų atsargos admirolas Nicola De Felice interviu leidiniui Il Giornale pasakė:

"Pasirodžius pirmam net laikinam gero oro langui, atsinaujina prekeivių žmonėmis veikla. Jei jūra leis, per 7-10 dienų tikimės 5000-8000 atvykėlių. Tai "suplanuota invazija". Viena vertus, yra jėgų, siekiančių įvaryti vyriausybę į bėdą, kita vertus, yra naujas ir padidėjęs nestabilumas ne tik Libijoje, bet ir Tunise".

Admirolas nurodė, kad per pastarąsias kelias dienas buvo sulaikyti net 22 iš Sfakso rajono išplaukiantys laivai. Tunisiečiai daro, ką gali, bet jiems reikia pagalbos. Jo nuomone, Italijos karinės jūrų pajėgos ir Tuniso pakrančių apsauga turėtų bendrai patruliuoti savo teritoriniuose vandenyse. Tačiau visų pirma būtina skirti finansavimą, kurio jie prašo tarptautiniu mastu. Ir tam reikėtų Europos glaudaus bendradarbiavimo pakto su Tunisu.

"Beveik visi NVO laivai plaukioja su užsienio valstybių vėliavomis, o jos į tai žiūri pro pirštus. Reikėtų įtikinti valstybes nuimti savo vėliavas. Arba jos turėtų nugabenti migrantus į tokias vėliavos valstybes kaip Ispanija, Vokietija ir Norvegija. Jei ir toliau žaisime gynybinį žaidimą, atvyks 200-250 000 žmonių," - pasakė admirolas.

Nuorodos:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Kai vadovauja ginekologė-akušerė lauk persileidimo

ES didelėje krizėje. ES narės parasiskolinusios, prekės nekonkurencingos, pramonė bėga dėl keturis kartus pakilusių energijos šaltinių kainų...