2023 m. vasario 3 d., penktadienis

10 būdų, kaip Danija 82 proc. sumažino prieglobsčio prašymų skaičių ir smarkiai sumažino imigraciją


Dešimt strategijų, kurias Danija taikė siekdama radikaliai sumažinti imigraciją ir išlaikyti beveik homogenišką Europos gyventojų skaičių.

Danijos kairiosios vyriausybės nuolatinis pasipriešinimas masinei imigracijai duoda apčiuopiamų rezultatų, be kita ko, smarkiai sumažėjo prieglobsčio prašymų skaičius ir smarkiai sumažėjo bendra imigracija. Vyriausybė ir toliau išlieka unikali visoje Europoje, nes yra vienintelis valdantysis kairiųjų blokas, rimtai pasisakantis prieš masinę imigraciją.



Skaičiai kalba patys už save: remiantis nauja išsamia Politinių inovacijų fondo (Fondapol) ataskaita, prieglobsčio prašymų sumažėjo 82 proc., o bendra imigracija sumažėjo 28 proc.

Dėl įvairių vyriausybės nustatytų kliūčių ir apribojimų Danija tapo kur kas mažiau patraukli imigrantams ir išlaikė šalį beveik vien tik etninių europiečių, kurių didžioji dauguma yra danų kilmės.

Nepaisant to, kad Danijoje trūksta įvairovės, šalis nuolat priskiriama prie laimingiausių Žemėje, o pagal darbo užmokestį vienam gyventojui, gyvenimo kokybę, nelygybės matavimus, korupciją, nusikalstamumo lygį ir daugelį kitų svarbių rodiklių ji išsiskiria iš kitų šalių.

Daugeliui Europos šalių, kurioms vadovauja kairioji liberalioji valdžia, propaguojanti įvairovę kaip savaiminį gėrį, vertėtų panagrinėti Danijos atvejį. Pateikiame 10 būdų, kaip ši šalis sustabdė imigraciją ir patenkino gyventojų, nepritariančių didesniam atvykstančiųjų skaičiui, poreikius.

Migrantai susiduria su visų lygių apribojimais

Prancūzų laikraštis "Le Figaro" Danijos politiką apibūdina kaip "neįsivaizduojamą Prancūzijoje", pažymėdamas, kad "jau 20 metų Danija vykdo tą pačią politiką, kurią 2001 m. atėjus į valdžią inicijavo dešinieji, niekada nekvestionavo ir net tęsė socialdemokratai kairieji".


Danijos politikai "būdingas drastiškas migracijos srautų mažinimas, reikli integracijos programa, sudėtinga galimybė gauti pilietybę ir nuo šiol noras prašymams išduoti vizą nagrinėti pasitelkti trečiąją šalį už Europos ribų".

Pasak prancūzų laikraščio, Danijos požiūris į imigraciją apibūdinamas kaip "ribojantis" visais lygmenimis, įskaitant nuo tada, kai migrantai atvyksta į šalį, iki tada, kai jie kreipiasi dėl būsto, socialinių išmokų ir darbo.

Skaidrūs duomenys

Nors tokios šalys kaip Vokietija stengiasi nuslėpti migrantų nusikalstamumą, Danija turi skaidriausius duomenis šia tema iš visų Vakarų pasaulio šalių. Ji ne tik stebi migrantų nusikaltimus, bet ir skirsto šiuos duomenis pagal Europos ir ne Europos nusikaltėlius.

Remiantis duomenimis, kuriuos išnagrinėjo prancūzų žurnalas RAGE, ne Europos migrantai padaro daug daugiau nusikaltimų nei Europos migrantai ir Danijos piliečiai. Tiesą sakant, Europos migrantai, pavyzdžiui, atvykę iš Lenkijos ar Vokietijos, iš tikrųjų rečiau daro nusikaltimus nei Danijos piliečiai.

Duomenys apie nusikaltimus rodo ne tik tai, kad ne Europos migrantams tenka gerokai daugiau nei danams, bet ir tai, kad tam tikrų sunkių nusikaltimų, pavyzdžiui, žmogžudysčių, užpuolimų ir išprievartavimų, atvejų skaičius yra stulbinamai didelis.



Pavyzdžiui, nužudymo atveju ne Europos pirmosios kartos migrantai 279 proc. dažniau įvykdo žmogžudystę, 464 proc. dažniau išžagina, 220 proc. dažniau užpuola ir 53 proc. dažniau prekiauja narkotikais.

Tačiau Danija žengia dar toliau ir analizuoja ir antrosios kartos neeuropiečių migrantus, ir čia atskleidžiama dar daugiau nerimą keliančių statistinių duomenų. Nors daroma prielaida, kad šie migrantų vaikai bus geriau integruoti nei jų tėvai, nustatyta priešingai.

Šioje grupėje nužudymų atvejų yra 850 proc. daugiau, o užpuolimų (443 proc.) ir prekybos narkotikais (304 proc.) atvejų skaičius taip pat stulbinantis. Vienintelė kategorija, kurioje šios grupės atstovų skaičius yra mažesnis, yra išžaginimai (158 proc.).

"Nuo antrosios kartos neeuropiečių imigrantų palikuonys pasiekia aukščiausią tašką, kai padarytų nusikaltimų skaičius viršija +98 proc. Danijos duomenys rodo, kad antroji neeuropiečių imigrantų karta yra mažiau integruota nei pirmoji ir turi 18 proc. didesnę tikimybę nei jų tėvai būti teisiami už nusikaltimą", - rašo žurnalas RAGE.

Tokie išsamūs duomenys, kurių beveik niekur kitur Vakarų Europoje nėra, leidžia Danijos visuomenei susidaryti aiškų vaizdą, kokia didelė našta neeuropiečiai užsieniečiai yra taikia visuomene garsėjančiai šaliai.

Sąžininga retorika

Sąžiningi Danijos duomenys apima ir politinę retoriką, susijusią su migracijos klausimu. Šalyje nevengiama pabrėžti realios padėties, o kairieji dažnai taip pat atvirai pasisako prieš migraciją, kaip ir dešinieji.

Tai pasakytina ir apie šalies premjerę socialistę Mette Frederiksen, kuri 2020 m. sakė "Kas penktas 1997 m. gimęs ne vakarietiškos kilmės jaunuolis pažeidė įstatymą, kol jam sukako 21-eri. Tai ne visi. Tačiau yra per daug jaunų vyrų, kurie atima kitų laisvę, vagia vaikų ateitį, gąsdina kalėjimų prižiūrėtojus - ir palieka ilgą nesaugumo pėdsaką."

"tai tęsiasi jau per daug metų. Mergaitės, kurios vadinamos įžeidžiančiais vardais, nes yra danės. Arba mergaitės, kurioms taikoma socialinė kontrolė, nes jos tapo pernelyg daniškos. Dešrainių vežimėlis Brønshøj mieste, kuris užpuolamas petardomis, nes parduoda kiaulieną", - pridūrė ji.

Jos nuoširdus problemų, su kuriomis susiduria Danija dėl imigrantų bendruomenių, apibūdinimas neatsitiktų Prancūzijos Marine Le Pen ar Vengrijos Viktoro Orbano kalboje. Vis dėlto Frederiksen retoriką šiuo klausimu parėmė ir veiksmai, o turint omenyje jos kairiuosius įgaliojimus, ji buvo stebėtinai atspari tarptautinės spaudos kritikai, nors kartais pasitaikydavo į ją nukreiptų hituojančių straipsnių.


Reikli integracijos politika

Danija taip pat labai griežtai reikalauja, kad imigrantai mokėtų danų kalbą, pritartų šalies vertybėms ir žinotų jos istoriją. Jei imigrantai nesugeba išlaikyti reikiamų šių sričių testų, jie negauna pilietybės.

Danijos politika prieštarauja dabartinėms tendencijoms. Pavyzdžiui, Vokietijoje kairiųjų liberalų vyriausybė pristato naują įstatymą, pagal kurį įvairiems imigrantams, įskaitant vyresnius nei 65 metų amžiaus asmenis, bus sušvelninti kalbos reikalavimai, taip pat bus atsisakyta Vokietijos istorijos ir kultūros žinių reikalavimų. Tikėtina, kad tokie švelnūs reikalavimai privilios daugiau imigrantų, nors daugelis migrantų žino, kad Danijoje neverta stengtis.

Griežta politika, kuri atgraso nuo imigracijos

Visiems migrantams, nuteistiems laisvės atėmimo bausme, net ir lygtine, visam laikui užkertamas kelias kada nors gauti Danijos pilietybę. Be to, iš prieglobsčio prašytojų, kurie pasienyje pasirodo su papuošalais, grynaisiais pinigais ar kitais daiktais, jie gali būti konfiskuoti, kad būtų padengtos jų prieglobsčio prašymų nagrinėjimo ir apgyvendinimo išlaidos.

Nors tokios priemonės gali būti tik nedidelė atgrasymo priemonė atskiriems migrantams, tačiau jas susumavus daugelis migrantų nusprendžia, kad Danijos geriau vengti. Be to, jos simbolizuoja, kad Danijos vyriausybė ir gyventojai nelabai nori daugiau imigrantų, o tai savaime yra stipri atgrasymo priemonė.

Priešingai, dabartinė Vokietijos kairiųjų vyriausybė siekia įgyvendinti naujas svarbias reformas, pagal kurias pilietybė būtų suteikta milijonams migrantų, kurių daugelis į Vokietiją atvyko nelegaliai. Šalis, esanti į pietus nuo Danijos, dabar susiduria su ne tokios griežtos politikos pasekmėmis.

Imigracijos kaštų aiškinimas iš kairiųjų pozicijų


Vyriausybė naudoja naujus argumentus, kurių trūksta daugumos konservatyviosios dešinės politikų ir aktyvistų retorikoje. Pavyzdžiui, kairiųjų vyriausybė nurodo nuolatinio gyventojų skaičiaus didėjimo dėl imigracijos sukeliamas aplinkosaugos sąnaudas ir itin didelę naštą dosniam Danijos socialinės gerovės modeliui.

Tiesą sakant, vyriausybė Danijos modelį apibūdina kaip "socialinį nacionalizmą, prisiimtą gerovės valstybės vardu". Danija pripažino, kad negali apginti savo dosnaus socialinio modelio, vykdydama atvirų sienų politiką, nes pasaulio vargšai užtvindys šalį ir savo ruožtu sugriaus tai, ką danai sukūrė per šimtmečius.

Vyriausybė taip pat atvirai teigia, kad maža valstybė nėra imigracijos šalis ir neturi jokio noro ja tapti.

Atmestų prieglobsčio prašytojų spaudimas išvykti iš šalies

Migrantams, siekiantiems socialinių išmokų Šiaurės Europos šalyse, Danijoje yra sunkiau, ypač jei jų prieglobsčio prašymas atmetamas. Prieglobsčio prašytojams, kurių prašymai atmetami, Danijos vyriausybė sustabdo išmokų, pašalpų mokėjimą ir net siunčia juos į kalėjimą - visa tai daroma siekiant išstumti juos iš šalies.

Šiauriau esanti Švedija garsėja tuo, kad pilietybė suteikiama net ir abejotiniems užsieniečiams, kurių daugelis turi teistumą ir menką integracijos lygį. Be to, šalyje leidžiama pasilikti net tiems, kurie prievartavo vaikus, dalyvavo grupiniuose išprievartavimuose ar kankino savo nėščią merginą. Švedija yra tik viena iš daugelio Vakarų šalių, kuri ne tik atsisako deportuoti prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai buvo atmesti, net ir tuos, kurie yra nuteisti už nusikaltimus, bet ir net nesivargina mažinti jų socialinių išmokų ir galimybės gauti būstą.

Reklama užsienyje

Danijos vyriausybė taip pat reklamuojasi užsienyje, pabrėždama, kad imigracijos procesas Danijoje yra kur kas mažiau palankus nei kitose šalyse. Šiose reklamose išsamiai aprašoma, kad pagal naująsias taisykles naujiems pabėgėliams bus 50 proc. sumažintos socialinės išmokos ir vienerius metus atidedama galimybė kreiptis dėl šeimos susijungimo.


Nors šios reklamos gali turėti mažai įtakos užsieniečių norui atvykti į Europą, jos neabejotinai atgraso migrantus nuo kelionės į Daniją. Jie siunčia aiškią žinią, kad Danija yra nepalanki masinės imigracijos idėjai. Šią žinią dar labiau sustiprina politinė klasė, pavyzdžiui, Imigracijos ir integracijos ministras Mattias Tesfaye, kuris ne kartą yra pareiškęs, kad "mano svajonė yra nulinis prieglobsčio prašytojų skaičius".

Teisinės išlygos ir trečiųjų šalių prašymų nagrinėjimas

Būdama ES, Šengeno erdvės ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) narė, Danija sugebėjo vykdyti savo unikalią politiką derėdamasi dėl įvairių nuo Europos sutarčių leidžiančių nukrypti nuostatų (op-outs).

Tai leidžia danams teisėtai elgtis su trečiųjų šalių piliečiais pagal savo pačių taisykles ir paskatino Daniją įgyvendinti novatorišką programą, pagal kurią migrantai siunčiami į Afrikos šalis, kol nagrinėjami jų prašymai suteikti prieglobstį.

Šios teisinės nuostatos dėl išskyrimo iš kitų valstybių narių dažniausiai yra būdingos tik Danijai ir suteikia jai daugiau savarankiškumo sprendžiant imigracijos klausimą. Tačiau jos rodo, kad tokios institucijos, kaip EŽTT ir net pati ES, yra sukurtos taip, kad sumažintų šalių galimybes kovoti su imigracija ir išsaugoti savo žmones, kultūrą ir demografinę ateitį.

Šios institucijos taip pat suteikia patogių pasiteisinimų net ir konservatyvioms vyriausybėms, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės toriams. Ši partija daugelį metų žadėjo smarkiai sumažinti imigraciją, tačiau 2022 m. į šalį atvyko rekordinis užsieniečių skaičius. Partija dažnai griebiasi kaltinti EŽTK ir tarptautines sutartis dėl šios tendencijos.

Bet kuriai nacionalkonservatorių vyriausybei, rimtai nusiteikusiai imigracijos klausimu, išsivaduoti iš šių tarptautinių susitarimų greičiausiai bus sunkus, tačiau būtinas prioritetas.

Sėkmė gimdo sėkmę

Ši drastiška Danijos vykdoma politika turėjo du pastebimus padarinius. Pirma, migrantų srautai sumažėjo. Imigracija nuo 2014 m., t. y. prieš pabėgėlių krizę, iki 2019 m., t. y. prieš Covid-19 sveikatos krizę, sumažėjo 28 proc. Bendras prieglobsčio prašymų skaičius 5,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje sumažėjo 82 proc. nuo 14 792 iki 2 716. Jei šis santykis būtų taikomas Prancūzijai, šalis per metus gautų tik 31 000 prieglobsčio prašymų, o 2019 m. - 132 000. Tik 2022 m. Prancūzija pasiekė imigracijos rekordą.

Danijoje etninių europiečių dalis yra viena didžiausių, o ne europiečių gimimų dalis šalyje sudaro apie 11 proc. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje 35 proc. visų gimusiųjų yra neeuropiečiai, o Vokietijoje - 24 proc.

Dar nuostabiau tai, kad, nepaisant agresyvios Danijos politikos, nukreiptos prieš masinę imigraciją, šaliai pavyko išvengti griežto konservatyviųjų vyriausybių kritikos už tokį pat pasipriešinimą imigrantams.

Danijos sėkmė kovojant su masine imigracija lemia dar didesnę sėkmę, ir tokia politika nuolat sulaukia rinkėjų palankumo. Nors Danijos visuomenė pasižymi kai kuriais unikaliais bruožais, leidžiančiais jai imigracijos klausimu eiti savo keliu, neabejotina, kad jei likusi Europa imituotų šios šalies politiką ir požiūrį, Vakaruose smarkiai sumažėtų tiek legali, tiek nelegali imigracija.








Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Koks Jurgis, tokia ir kepurė

Lapkričio 24 d. išvydau keistą reginį. Gauja degeneratų, o gal ir nacikų, sprendžiant iš vieno jų demonstruojamų tatuiruočių, koneveikė Kaun...