Vakar lankiausi Trakuose. Tai nuostabus Lietuvos istorijos deimantas, gausiai lankomas ir reprezentuojantis mūsų valstybę. Buvo puiki saulėta diena. Plaukiojome motorlaiviu po Galvės ežerą, pasigrožėjome pilimi, aplankėme bažnyčią. Akis užkliuvo už grėsmingo užsimerkusio plėšiko veido raudoname fone. Kas tai? Kodėl? Gal koks totorius, gal karaimas, bet kodėl? Turiu giminių karaimų, pažinojau totorius, bet tokių pabaisų tarp jų nemačiau.
Sėdęs prie kompiuterio sužinojau, kad šis juodas galvažudys yra Jono Krikštytojo galva – Trakų herbas. Pamenu, kad sovietmečiu miestas turėjo visai normalų herbą. Pasidomėjau, koks gi kretinas mums įtaisė šitą pabaisą. Paaiškėjo, kad šio nesusipratimo autorius yra dailininkas Arvydas Každailis, be šito baisuoklio mums „dovanojęs“ sunkiasvorę Vytį, nieko bendro neturinčią su istorine Vytimi ir Prezidento herbą, kuriame vaizduojamas ir homoseksualų simbolis – vienaragis.
Dabartiniam prezidentui, palaikančiam homoseksualus, šis herbas tinka, o Vytis – tai juk kažkoks senas diedas ant kakojančio kuino su kiaulės ausimis, sunkus, neproporcingas. Kam? Kodėl? Vytis niekada nebuvo daugiaspalvė: balta Vytis raudoname fone. Zikaro Vytis yra puiki. Jojantis jaunas vyras, žirgas šuolyje. Mes gi per šitą dailininką-nevykėlį turime Brazauską, sėdintį ant žemaituko.
Bet grįžkime į Trakus prie šio miesto užsimerkusio baisuoklio.
2016 m. gruodžio mėn. apie Trakų herbą rašė, taikliai rašė, Vytautas Landsbergis (jaunesnysis) straipsnyje „Trakų herbo mįslė“:
Trakų herbo mįslė Sena patarlė sako „Kaip pavadinsi laivelį, taip jis ir nuplauks“. Užtat, matyt, ir neteko regėti laivų, pavadintų „Skenduolis“, „Katastrofa“ ar panašiai. Užtat kyla natūrali nuostaba pamačius Trakų miesto herbe pavaizduotą nukirstą Jono Krikštytojo galvą! Vytautas V.Landsbergis Šaltinis: 15min Trakų herbas Aa Temos: 2 Vytautas V. Landsbergis Trakai Labai keista, kad senoji mūsų sostinė, Lietuvos Valstybės lopšys – asocijuojama su nukirsta kažkieno galva... (Vikipedijoje rašoma, kad šis sprendimas priimtas Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje – 1996-ųių sausio 23 dieną. Gal derėtų pakeisti į ką nors kunigaikštiškesnio? Vis dėlto tai ne tik simbolis, bet ir egzistencinis kodas – gyvybės, susivokimo, buvimosi. Taip pat skaitykite: Vytautas V.Landsbergis: Atviras laiškas Anykščių link Gal dėl to Trakams ir sekasi sunkėliau nei kitiems istoriniams ar kurortiniams miestams? Jei miestas susiejamas su nukirsta galva, tai lyg ir parodo, kad ši vieta tinkamesnė erodams bei kitiems plėšikams. Negi Trakų miesto valdžiai toks sugretinimas tinka? (Čia galima būtų pakalbėti ir apie sukarvėjusį Kauno jautį vietoje veržlaus stumbro, bet gal tiek to). Šį komentarą apie Trakų herbą persiunčiau daugiau išmanantiems ir gavau privačius vieno istoriko pamąstymus šiuo klausimu: „Pasižiūrėjau internete. Nežinant tikrų duomenų, viskas atrodo labai keistai. Pirmiausia, tai šitas Jonas Krikštytojas antropologine prasme negalėjo taip atrodyti. Jis neturėjo būt siauraakis, kaip Každailis vaizduoja. Ir kituose vaizduose jis dažnai rodomas kaip senis, gana dažnai. Tada ir Kristus turėjo gyventi iki panašaus amžiaus. Čia logikos trūksta. Jie juk buvo beveik bendraamžiai, nes Elžbieta buvo nėščia tuo pačiu metu, tik mėnesių skirtumas. O gal aš klystu? Iki šių laikų kiekvieno totoriaus namuose dar yra Vytauto Didžiojo portretas. Gal ir karaimų, negaliu tvirtinti. Tai panašiau, kad jie galėjo vaizduoti Vytautą, o nenorintys nieko žinoti apie Vytautą galėjo įvardinti Jonu. Nors yra ir žodelis nors. Mes neturime išlikusios portretų tradicijos, nes musulmonai negali vaizduoti žmogaus, tokie buvo draudimai. Iš internete rodomo senesnio Herbo žvelgia visai kitoks žmogus, visai kitokio veido. Labai keista, kad senoji mūsų sostinė, Lietuvos Valstybės lopšys – asocijuojama su nukirsta kažkieno galva... Sakyčiau, kad Každailiui labai nepavyko su tuo Herbu. Kam jis jį užmerkė? O gal tai Tochtamyšo portretas? Bet gal Každailis prisikapstė prie kokių nors didesnių žinių? Dvasine prasme tai labai netikusi idėja. Trakai turi daug gražesnę prasmę, aš nenorėčiau tokio herbo. Jis netinkamas, nesvarbu, koks šventasis būtų pavaizduotas, bet nukirsta galva – ne herbui. Ačiū, kad atkreipei dėmesį. Bet aš tikrai apie tą herbą niekad nepagalvodavau. Be abejo, aš jo negalėjau nematyti, bet tikriausiai manydavau, kad tai koks totoriaus arba karaimo atvaizdas. Kad negyvos galvos – tai net nepagalvojau. O galvoti apie galvą reikėtų. Ir Galvės ežeras turėtų priminti, kad ten galvos gyventa. Žinoma, mes užmirštame faktą, kad Galvė gali neturėti su galva jokio ryšio, nes ne vien lietuviai tose vietose galėjo palikti savo pavadinimus. Ir žydų Trakuose daug gyveno, jie net karaimus iš Trakų išstūmė į Aukštaitiją. Bet galva ir galva valdymo prasme kai kur pasitvirtina. Net ir golova, holova, hlova taip pat. Nežinant labai lengva pliurpti, bet jaučiant – nukirsta galva tiesiog neįmanomas, smukdantis simbolis. Nebent jie jų perkrikštytoją su džiaugsmu norėjo tokį matyti. Užsikabinau už šito klausimo, bet atsakymo neturiu. Tikrai įdomu, reikia ilgiau į tą gilintis, o gal net sugrąžinti Trakams Vytauto Didžiojo galvą. Gal ir Lietuvai nuo to būtų geriau.“
Niekada nevėlu taisyti klaidas, todėl, manau, laikas mesti lauk Trakų herbą-nesusipratimą.
Negalima leisti peckeliams darkyti Lietuvos heraldikos. Gražinkime ir normalų mūsų Tautos herbą – Juozo Zikaro Vytį. Zikaro, talentingo žmogaus, o ne dabar naudojamą spalvotą Vyties parodiją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą