2022 m. rugsėjo 5 d., pirmadienis

Kolektyviniai Vakarai ruošia didelę staigmeną Rusijai pasitinkant Naujuosius


Gruodžio 5 d. įsigalioja ES antirusiškas naftos embargas, tačiau Europa turi laiko pereiti prie kitų naftos tiekėjų.

Jau ne kartą rašiau ir kalbėjau apie iš pirmo žvilgsnio paradoksalų reiškinį, kai prasidėjus sankcijų karui smarkiai išaugo Rusijos eksportas. Žinoma, tai daugiausia lėmė precedento neturintis energijos kainų augimas. Net fizine išraiška Rusijos energijos eksportas per metus beveik nenukentėjo. Rusijos energijos (naftos, gamtinių dujų ir anglies) tiekimas į Rytus (Kiniją, Indiją ir kitas Rytų šalis) labai išaugo tiek vertės, tiek fizine prasme. Tuo tarpu tiekimas į Vakarus fiziškai šiek tiek sumažėjo, bet ne tiek, kiek norėtų sankcijų karo organizatoriai.

Nutraukti bet kokį naftos ir gamtinių dujų importą iš Rusijos - tai tarsi nukirsti šaką, ant kurios jie jau daugelį metų patogiai sėdi. Todėl sankcijų organizatoriai nusprendė kruopščiai pjauti šią šakelę, kartu ieškodami tinkamesnės šakelės Europai. Nustatytas terminas, kuris, manau, baigsis gruodžio mėn. Maždaug po dviejų mėnesių. Kuo aš tai grindžiu?

Naftai terminą nustatė Briuselis. Kovo mėn. jie pareiškė, kad ES šalys per šešis mėnesius turi nutraukti naftos importą iš Rusijos. Dėl per trumpo termino pasipiktino kelios valstybės narės. Buvo nuspręsta kurį laiką palaukti. Galutinis terminas buvo nustatytas tik šeštajame ES sankcijų pakete: šeši mėnesiai nuo jo įvedimo žalios naftos ir aštuoni mėnesiai naftos produktų atžvilgiu. Paketas įsigaliojo birželio 5 d., todėl naftos importas iš Rusijos turi būti nutrauktas gruodžio 5 d. (išimtis taikoma naftai, kuri į Europą patenka naftotiekiu "Družba").

Su gamtinėmis dujomis padėtis nėra tokia aiški. Europa yra dar labiau priklausoma nuo Rusijos dėl dujų nei dėl naftos. Praėjusiais metais Rusija importavo apie ketvirtadalį viso ES "juodojo aukso" naftos, o gamtinių dujų - 45 %. Briuselis galutinai patvirtins "i" dėl dujų sankcijų tik tada, kai Europos Sąjunga bus pasirengusi žiemai. Kitaip tariant, kai dujų saugyklos bus užpildytos 100 proc. (bus pasiektos tikslinės atsargos).

Vasaros pradžioje atrodė, kad tokio užpildymo pasiekti neįmanoma. Buvo panikos nuotaikų. Tačiau vasaros pabaigoje padėtis Europoje pasikeitė į gerąją pusę. Viena vertus, buvo sumažinti saugojimo tikslai (įtrauktos kuro taupymo priemonės). Kita vertus, gamtinių dujų pirkimas iš Rusijos stebėtinai išliko labai aukštame lygyje (ne tik sąnaudų, bet ir fizinio kiekio požiūriu). Tuo pat metu SGD buvo perkamos iš alternatyvių šaltinių, kurie kompensavo sumažėjusį fizinį importą iš Rusijos. Žinoma, šios dujos Europai pasirodė esančios labai brangios, tačiau ji pasiryžusi mokėti, kad išgyventų. Šiuo metu SGD sudaro trečdalį viso Europos dujų importo ir ši dalis turi tendenciją didėti.

Remiantis Europos dujų infrastruktūros tinklo (GIE) duomenimis, Europos šalys iki vasaros pabaigos sugebėjo užpildyti savo požemines dujų saugyklas dujomis kitam šildymo sezonui iki 80 proc. Tai dar daugiau nei prieš metus. Vasaros pradžioje Briuselis siekė, kad iki žiemos pradžios (gruodžio 1 d.) būtų išnaudota 80 proc. Vėliau data buvo nukelta į lapkričio 1 d. Paaiškėjo, kad planas įgyvendinamas dviem mėnesiais anksčiau nei planuota. Didžiausias sandėlių užimtumas šiuo metu yra Portugalijoje ir Lenkijoje (atitinkamai 100 % ir 99,54 % atsargų). Pagal atsargų lygį taip pat pirmauja Prancūzija (91,54 proc.), Švedija (90,8 proc.) ir Danija (89,12 proc.). Vokietijos saugyklos užpildytos 83,65 %, Italijos - 81,93 %, Ispanijos - 84,37 %, Nyderlandų - 77,03 %, Čekijos - 82,03 %, Belgijos - 88,47 %, Slovakijos - 79,38 %. Penkios Europos šalys, kuriose UGS užimtos mažiausiai, yra Latvija (54,97 %), Bulgarija (60,91 %), Vengrija (63,19 %), Austrija (66,06 %) ir Rumunija (72,69 %).

Briuselis įsitikinęs, kad iki žiemos pradžios ES galės pasiekti 100 proc. bendrą dujų atsargų tikslą.

Rugpjūtį Rusija į užsienį išsiuntė rekordinį kiekį naftos. Tarptautinio finansų instituto (IIF) duomenimis, Rusija per paskutinį vasaros mėnesį dar niekada nepardavė tiek naftos, kiek dabar - beveik 160 mln. barelių, t. y. vidutiniškai 5,16 mln. barelių per dieną. Dėl šio rekordo "kalti" ir pardavėjai, t. y. Rusijos naftos gamintojai, ir pirkėjai, daugiausia iš Azijos ir Europos, kurie perka didelius kiekius rusiškos naftos laukdami gruodžio pradžioje įsigaliosiančio embargo.

Taigi matome, kad Europa kažkaip prisitaiko prie didelių sąnaudų, kurias patyrė dėl savo antirusiškų sankcijų. Ir, kaip bebūtų keista, dėl šios adaptacijos kalta Rusija. Ji, apeidama sankcijas, tiekia Europai energijos išteklius. Pavyzdžiui, buvo sukurtos "pilkosios" schemos, skirtos tiekti naftą iš Rusijos į Europą. Jose dalyvauja tokie gerai žinomi Europos naftos prekybininkai kaip Šveicarijos milžinė "Vitol", Anglijos ir Šveicarijos bendrovė "Glencore", Kipre įsikūrusi "Gunvor" ir Singapūre įsikūrusi "Trafigura". Europos importuotojai tikisi, kad šios schemos bus taikomos ir po gruodžio 5 d. Vašingtonas ir Briuselis gerai žino apie šias schemas ir kol kas jas toleruoja. Jie tikisi, kad iki žiemos pradžios Europai pavyks rasti alternatyvių rusiškos naftos šaltinių, o tada "pilkosios schemos" bus užgniaužtos.

Tuo pat metu didėjo rusiškos naftos ir rusiškų dujų tiekimas į Rytus. Daugelis Rusijos žiniasklaidos priemonių tai pateikė kaip įrodymą, kad Rusija, padedama Rytų draugų, gali kompensuoti nuostolius, patirtus dėl kolektyvinių Vakarų sankcijų.

Iki karo Ukrainoje daugiau kaip 60 % Rusijos naftos eksporto teko ES, tačiau gegužės mėn. šis rodiklis sumažėjo iki maždaug 40 %, o pusė tiekiamos naftos buvo bendrai tiekiama iš Kinijos ir Indijos. Rusijos naftos eksportas į Kiniją birželį pasiekė rekordinį 2 mln. barelių per dieną (bpd) lygį - 55 proc. daugiau nei 2021 m. ir 25 proc. daugiau nei 2022 m. balandį. Tiesa, liepos mėn. naftos tiekimas į Kiniją ir Indiją šiek tiek sumažėjo, tačiau, ekspertų teigimu, taip atsitiko dėl padidėjusio rusiškos naftos importo iš Europos. Ilgalaikėje perspektyvoje rytinės krypties dalis Rusijos juodojo aukso eksporte didės. Remiantis Kinijos muitinės duomenimis, liepos mėn. į Kiniją buvo išsiųsta apie 1,68 mln. barelių naftos per parą, todėl Rusija jau trečią mėnesį iš eilės yra didžiausia eksportuotoja į šią šalį, aplenkusi Saudo Arabiją.

Rusiška nafta Kinijai tapo konkurencingesnė už Saudo Arabijos naftą. Priežastis ta, kad pirmoji parduodama Kinijai su didelėmis nuolaidomis. Panašias nuolaidas Indijos importuotojai gauna ir iš Rusijos tiekėjų. Liepos 20 d. "Bloomberg" pranešė, kad rusiška nafta Kinijai parduodama 10 proc. pigiau nei panašios rūšies kitų tiekėjų (pvz., Brazilijos) nafta. Tai sudaro apie 10-12 JAV dolerių už barelį, tačiau kai kurie ekspertai pažymi, kad didelė dalis Rusijos naftos tiekimo Kinijai sandorių yra slapti, kad Vašingtonas neprovokuotų taikyti antrinių sankcijų Kinijai. Tokiems pasiūlymams taikoma 25-30 % nuolaida. Yra net įverčių: 30-40 %. Nafta Indijai tiekiama su panašia nuolaida. Šiandien dėl pigios rusiškos naftos konkuruoja net Indija ir Kinija. Dėl mažų rusiškos naftos kainų mūsų partneriai iš Azijos yra linkę perparduoti naftą ten, kur jos kaina yra dar didesnė nei vidutinė pasaulinė. Tai yra, į Europą. Tačiau ši versija dar nepatvirtinta.

Kalbant apie gamtines dujas, tai jau ne spėjimas, o faktas. Gamtinių dujų importas iš Rusijos į Kiniją Sibiro dujotiekiu pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 63 proc. Tuo pat metu per pirmąjį pusmetį iš Rusijos importuota 2,35 mln. tonų SGD, kurių vertė - 2,16 mlrd. dolerių. Palyginti su praėjusiais metais, pristatymų apimtis padidėjo 28,7 proc. Kinija tapo ketvirta pagal dydį SGD importuotoja iš Rusijos. Ekspertai pažymi, kad Kinijos vidaus paklausą visiškai patenkina vamzdynais tiekiamos dujos. Tačiau kodėl jai reikia SGD? Atsakymas: perparduoti ją Europai. Kaip rugsėjo 2 d. pranešė Turkijos leidinys "Yeni Şafak", Kinija reeksportuoja rusiškas suskystintas gamtines dujas ir iš to gerai uždirba. Pasak jos, JAV atsakas į tokias siuntas yra neaiškus.

Kinijos SGD prekybos bendrovė "JOVO Group" paskelbė, kad tieks SGD Europos klientui. Be JOVO, didžiausia šalies naftos perdirbimo įmonė "Sinopec" balandžio mėn. taip pat pranešė, kad siunčia SGD perteklių į tarptautinę rinką. Kinijos žiniasklaida pranešė, kad per pirmuosius šešis šių metų mėnesius vien "Sinopec" Vakarų šalims pardavė apie 3,15 mln. tonų SGD.

Rugpjūčio 30 d. Didžiosios Britanijos laikraštis "Financial Times" paskelbė straipsnį apie tai, kaip Kinija perparduoda suskystintąsias gamtines dujas Europai. Straipsnio paantraštė skambi: "Dujų perteklius silpnina Rusijos įtaką, bet didina Pekino įtaką". Laikraštis "Financial Times" pažymėjo, kad Europos valstybėms pradėjus gauti SGD iš Kinijos, Europos saugyklas užpildyti dujomis tapo labai smagu. Ir kad iki gruodžio mėn. jos bus visiškai užpildytos.

Rugpjūčio 31 d. gerai žinomas neortodoksinis ekonomikos leidinys "Zero Hedge" tęsė: "Kaip neseniai rašė "Financial Times", "Europos nuogąstavimus dėl dujų trūkumo artėjant žiemai galėjo įveikti netikėtas baltasis riteris: Kinija". Leidinys [Nikkei priklausantis leidinys] taip pat pažymėjo, kad "didžiausia pasaulyje suskystintų gamtinių dujų pirkėja [Kinija. - V.K.] perparduoda dalį savo suskystintų gamtinių dujų pertekliaus dėl silpnos energijos paklausos vidaus rinkoje. Dėl to neatidėliotinų sandorių dujų rinkoje atsirado didelė dujų pasiūla, kurią ES perka nepaisant aukštų kainų." "Financial Times" ignoruoja (galbūt sąmoningai), kad tai nėra "perteklius": juk jei tai būtų Kinijos perteklius, Rusijos SGD importas į Kiniją žlugtų. Teisingas žodis, apibūdinantis SGD, kurias Kinija parduoda Europai, yra rusiškos SGD.

Taigi Europa, padedama Rusijos ir Kinijos, sparčiai ruošiasi šaltajam sezonui. Visiškas pasirengimas naudoti gamtines dujas bus pasiektas lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje. Gruodžio 5 d. įsigalios prieš Rusiją nukreiptas ES naftos embargas, tačiau Europa turės laiko pereiti prie kitų naftos tiekėjų. Atsižvelgiant į tai, kolektyvinis Vakarų sankcijų karas prieš Rusiją įžengs į naują etapą. Pažymėsiu du pagrindinius naujojo etapo aspektus (nesileisdamas į detales).

Pirma, Vakarai nebetoleruos Rusijos energijos tiekimo pagal "pilkąsias" schemas; įsigalios visiškas antirusiškas energetikos embargas.

Antra, Rusija įšaldys (ir galbūt konfiskuos) savo užsienio valiutos atsargas, kurios buvo sukauptos iš energijos eksporto per sankcijų karą. Kaip žinome, įplaukos užsienio valiuta nebuvo kaupiamos kaip Rusijos banko turtas. Ji kaupėsi ir tebesikaupia Rusijos bankuose. Kurios? JAV finansų žvalgyba tai žino geriau nei mes. Tačiau kai kurie dalykai žinomi ir mums. Pavyzdžiui, pajamos užsienio valiuta, gautos už gamtinių dujų eksportą į Europą, kaupiamos "Gazprombank". Tai sudaro dešimtis milijardų eurų.

Žinoma, toks scenarijus nėra pražūtingas, tačiau reikia prevencinio veiksmų plano, kad taip nenutiktų. Kol kas nematau jokio plano ar prevencinių veiksmų.

Prof. Valentinas Katasonovas




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Koks Jurgis, tokia ir kepurė

Lapkričio 24 d. išvydau keistą reginį. Gauja degeneratų, o gal ir nacikų, sprendžiant iš vieno jų demonstruojamų tatuiruočių, koneveikė Kaun...