Liepos 31 d. susitikime su Baltarusijos diplomatinių žinybų vadovais Aleksandras Lukašenka dar kartą pasiteisino dėl politinių kalinių, tarp jų ir Sergejaus Tichanovskio, paleidimo. Jis taip pat pareiškė, kad pareikalavo, jog JAV ką nors duotų mainais.
A. Lukašenka pripažino, kad buvo kritikuojamas dėl politinių kalinių paleidimo.
"Kai kurie mūsų visuomenės nariai pradėjo smerkti ne tik mane. Bet ten pasigirdo ir laukinių šūksnių. Ir kas keista, kad labiausiai kritikuojami bėgliai. Aišku, jiems ten papildomų burnų nereikia. Nes jei ką nors paleidžiame, sąlyga ta pati, kad ir kas manęs prašytų (dažniausiai amerikiečiai): jei norite, prašau, išvežkite. Ar to reikia mūsų bėgliams?" - pareiškė jis.
Pasak A. Lukašenkos, per derybas su JAV jis pasiūlė paleisti kelis tūkstančius už įvairius nusikaltimus nuteistų žmonių, pranešė A. Lukašenkos spaudos tarnyba.
"Aš jiems pasakiau paskutinį kartą: „Norite - pridėsime jums ir šiuos“. - „Ne, ne, ne, ne, mes nenorime šitų, mes norime šitų“, - sakė jis.
Lukašenka kalbėjo apie Sergejaus Tichanovskio paleidimą ir vėl pavadino jį prorusišku.
"Paimkite, pastarąjį sėdėtoją - paleidome. Na, jūs gi jo paprašėte. Ir aš savo ranka jam atleidau. O šitas ten visą „avietę“ išmaišė. Jūs jo prašėte. Taigi pasiimkite jį. „Štai, jis prorusiškas...“
Argi jūs nežinojote, kad jis prorusiškas? Jūs žinojote jo biografiją. Jūs statėte už jį. Ir jie statė ant visų, kad tik užgrobtų valdžią, o paskui, sako, mes viską sutvarkysime. Politikoje taip nebūna. Valdžią galima užgrobti, nes jie statė ant idiotų ir padugnių, ir jie gali likti valdžioje. Bet jie galvojo kitaip", - sakė A. Lukašenka.
Jis taip pat sakė, kad mainais už politinių kalinių paleidimą kažko pareikalavo iš JAV, bet nelaikė to prekyba žmonėmis.
"Aš buvau kategoriškai prieš, kaip sakoma - mainus. To mane išmokė amerikiečiai. Per derybas jie apie tai kalbėjo tiesiogiai. Sakiau: "Vyrai, tai jūs mane paskatinote tai padaryti. Jei norite, pasiimkite tai. Ką mainais?" - "Mes apie tai pagalvosime. - Eikite ir pagalvokite", - atsakė Lukašenka.
Tiems, kurie nepatenkinti politinių kalinių paleidimu, Lukašenka pasiūlė naują argumentą: jų išlaikymas valstybei brangiai kainuoja.
"Taigi, ar mes juos išlaikysime...? Tai mano atsakymas tiems, kurie šiandien yra tokie dideli patriotai. Ar mes ketiname juos čia nemokamai maitinti, aprengti ir taip toliau? Žiūrėjau tik dalį šio bėglio interviu. Jis niekada nesakė, kad čia buvo skriaudžiamas, kad buvo pažeistos žmogaus teisės. Jis norėjo tai pasakyti, bet nepasakė. Bet tai ne pigiai kainuoja", - sakė Lukašenka.
Primename, kad birželio 21 d. Lukašenka po derybų su D. Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Keithu Kelloggu paleido 14 žmonių, įskaitant Tichanovskį. Po savaitės jis atsiprašė už tai ir sakė, kad ši politika neturėtų būti tiesmuka.
Pastaruoju metu žiniasklaidai ir visuomenei atkreipus dėmesį į S. Cichanouskajos veiklą kilo ir daug klausimų apie jai skiriamas lėšas. Noriu pabrėžti, kad aš klausimų apie pinigus iki šiol nekėliau, bet juos kelia žurnalistai ir niekas nesiteikia atsakyti. URM sako, kad negali (LRT), Olekas sako, kad kainuoja nedaug (Žinių radijas), o pati Cichanouskaja sako, kad išvis nieko nekainuoja. Suprantama, kelių tiesų būti negali, tad kažkas mus klaidina.
Pasigilinau į situaciją, susidariau tikslesnį vaizdą ir šiandien išsiunčiau premjerui (K. Budrys nemato problemos) kelis jau gana konkrečius klausimus. Kol laukiame atsakymų, kviečiu pasirašyti peticiją dėl Cichanouskajos biuro akreditacijos panaikinimo. Nuoroda komentare, o klausimai žemiau.
***
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui
Gintautui Paluckui
Gerbiamas Premjere,
vadovaujantis Seimo statuto 213 straipsniu prašau suteikti šią informaciją:
1. Kiek nuo 2020 metų rugpjūčio Lietuvos Respublikai kainavo Sviatlanos Cichanouskajos apsauga, vilos išlaikymas (iki kada), kitos išlaidos, susijusios su jos veikla (pvz., VIP terminalų užsakymai)?
2. Kokiu pagrindu Sviatlana Cichanouskaja yra saugoma Vadovybės apsaugos tarnybos, jei kiti opozicijos atstovai yra saugomi Kriminalinės policijos biuro? Ar šie ankstesnės Vyriausybės sprendimai turi teisinį pagrindą?
3. Sviatlanai Cichanouskajai Vadovybės apsaugos tarnybos apsauga suteikiama ir jai vykstant į užsienį. Ar šie ankstesnės Vyriausybės sprendimai turi teisinį pagrindą?
4. Kokiu pagrindu Sviatlanai Cichanouskajai yra suteiktas C kategorijos svečio statusas, jei ji niekada neužėmė jokių valstybinių pareigų Baltarusijoje ar jokioje kitoje užsienio valstybėje? Ar šie ankstesnės Vyriausybės sprendimai turi teisinį pagrindą?
5. Kodėl Vyriausybė nesiima veiksmų panaikinti šį sprendimą?
6. Kokiu teisiniu pagrindu Sviatlanai Cichanouskajai suteikiama teisė į užsienį keliauti naudojantis Vilniaus tarptautinio oro uosto VIP svečių terminalu ir atitinkamais terminalais užsienio oro uostuose? Kuri valstybės institucija moka už šias privilegijas?
7. Kokiu teisiniu pagrindu Sviatlanos Cichanouskajos ofisas yra akredituotas prie Užsienio reikalų ministerijos?
8. Kokia yra Jūsų pozicija dėl šio buvusio užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sprendimo? Ar planuojama jį atšaukti?
"Moters elgesys Malmėje kelia pasibjaurėjimą", - rašoma švedų portale Friatider.
X tinklapyje Friatider demonstravo neredaguotas stop kadro nuotraukas, o visą švedų kultūros praturtinimo vaizdą galima pamatyti žemiau. Jis buvo pateiktas viename iš X komentarų.
Iš visos europiečių masės, kurią Kudenhove-Kalergi vadina „kiekybės žmonėmis“, jis išskyrė dvi „kokybės žmonių“ rases, kurios tiki savo aukščiausia misija, į savo pranašumą pagal kraują, - kilmingą dvarininkiją ir žydus, sudarančius kartu būsimos europinės aristokratijos branduolį. Tačiau pagrindine šios aristokratijos grandimi vis tiktai yra žydai, kaip dėl „ypatingo savo etinio santykio su pasauliu“, taip ir dėl jų proto pranašumo – jie sudaro taip vadinamą „proto aristokratiją“ arba „dvasinę aristokratiją“, užimančią lyderių pozicijas kovoje už žmonijos valdymą. Tai lėmė pati jų istorija.
Kudenhove-Kalergi mato tokią Europos ateitį: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis, ir išnyksta kaip individualybės, o jų elitos pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta. Kaip nurodė Kudenhove-Kalergi, jau dabar Europa religijos požiūriu yra žydų užkariauta, bet kariniu požiūriu ji užkariauta vokiečių. Tačiau pokyčių dėka, kuriuos patirs vakarų idealai kelyje su žydais taikingesnėje ateities Europoje, aristokratija praras savo karingą charakterį ir pasikeis dvasiškai – religiškai. „Taikiems ir socializuotiems Vakarams nebereikės jokių valdovų – bet tiktai vadovų, auklėtojų ir pavyzdžių sekimui“. Tai yra politinė valdžia tradicinio elito bus pakeista dvasine žydijos valdžia. Socializmas, prasidėjęs panaikinimu aristokratijos ir visų žmonių valdymu, atves į sukūrimą naujos aristokratijos ir į aukščiausią žmonijos diferenciacijos tašką. „Čia, socialinėje eugenikoje, slypi aukšta istorinė misija, kuri šiandien dar nepripažinta: judėti nuo neteisingos nelygybės į teisingą, nuo nuolaužų pseudoaristokratijos į tikrą naują aristokratiją".
Tikrais įvykiais pagrįstas filmas "Afera Majamyje", su Penelope Kruz, pasakoja apie kubiečių emigrantus JAV, tarp jų infiltruotus Kubos agentus.
O kiek infiltruotų Backos ir Rusijos agentų yra tarp pastaruoju metu Lietuvą užplūdusios 60 tūkstantinės armijos baltarusių ir 20 tūkstantinės armijos rusų emigrantų? VSD to nežino, pajėgumų neturi, o optimistams, tokiems kaip URM ministras Kęstutis Budrys, rekomenduoju šį kino filmą.
Imigrantai iš Baltarusijos, manau, ypač pavojingi Lietuvos valstybei. Dažnai jie yra indoktrinuoti nacistine litvinizmo ideologija, neigiančia lietuvių tautą, vagiančia Lietuvos istoriją, simbolius, reiškiančia teritorines pretenzijas. Tai tikras vėžinis navikas, kurio židiniu tapo nerinktos "prezidentės" S.Cichanouskajos "Baltarusijos atstovybė", parazituojanti, mano nuomone, Lietuvos valstybę. Situacija tapo visiškai nepakenčiama, kuomet į Lietuvą atsibastęs "prezidentės" S.Cichanouskajos vyras Sergėjus prakalbo apie baltarusių autonomijas Lietuvoje.
Prieš kelias dienas Seimo narys Vytautas Sinica kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją dėl S.Cichanouskajos demokratinės Baltarusijos atstovybės akreditacijos panaikinimo. Užsienio reikalų ministerija atsakė, kad to nedarys ir nemato reikalo:
„Ministerijos vertinimu, atstovybės akreditacija turi būti išlaikyta ir tęsiama tol, kol tiek Baltarusijos piliečiai, tiek jiems atstovaujančios demokratinės jėgos galės laisvai ir demokratiškai apsispręsti dėl savo valstybės ateities“. - Seimo nariui atsakė URM.
FB V.Sinica rašo:
Bijau, kad šie žodžiai reiškia, kad Cichanouskaja Lietuvoje nužengė visiems laikams, nes jos veikla čia, Lietuvoje, prie permainų Baltarusijoje niekada neatves. Keturis metus nematyti jokio opozicijos Baltarusijoje augimo ir telkimosi, juo labiau tiesioginės šio biuro įtakos. Bet, priešingai, jos veikla gali atvesti prie visai nenorimų permainų čia, Lietuvoje. Jeigu to nenorime, visgi negalime taip paprastai numesti šio klausimo.
Kviečiu palaikančius siūlymą nepatingėti skirti minutę ir pasirašyti šią peticiją (https://www.peticijos.lt/visos/87496/reikalaujame-panaikinti-baltarusiu-demokratijos-atstovybes-akreditacija/?). Viena ji tikrai nenulems politikų sprendimo, neturiu tokių iliuzijų. Bet akmenuku vežimui ji gali būti ir prisidėti prie bent rimto klausimo svarstymo, o ne greito aklo atmetimo, koks yra dabar. Tad paspauskite nuorodą ir pasidalinkite ja su kitais.
Koliaže panaudotas Jono Balvočiaus koliažas ir LRT nuotrauka.
Praėjusį savaitgalį Yotube pasirodė eilė pranešimų apie rusų spec. dalinių operaciją Ukrainos mieste Očakove ir čia suimtus tris DB karininkus, paimtą slaptą informaciją, įrodančią tiesioginį jų dalyvavimą Ukrainos-Rusijos kariniame konflikte. Analogiškų pranešimų Rusijos centrinėje spaudoje apie šią operaciją man nepavyko surasti. Nekomentuosiu, todėl, pasirodžiusių pranešimų, kelis iš kurių žemiau pateikiu.
Slapta naktinė operacija Očakove: britų karininkai jau yra Rusijos rankose. Londonas panikoje!
Operacija „SKAT-12“ Očakove tapo tikru šoku Londonui ir NATO. Nakties tamsoje Rusijos specialiosios pajėgos suėmė britų karininkus, kurie dalyvavo koordinuojant smūgius prieš mūsų pozicijas. Maskvos rankas pateko ne tik aukšti karininkai, bet ir dokumentai, galintys iš esmės pakeisti tarptautinę padėtį.
Šiame vaizdo įraše sužinosite:
— Kaip vyko drąsus specialiųjų pajėgų naktinis reidas prie Očakovo kranto
— Kurie britų karininkai pateko į nelaisvę ir kokie slaptieji dokumentai buvo paimti
— Kodėl Londonas panikuoja ir kokių skubių veiksmų imasi NATO
— Naująją Andrejus Belousovo karinę doktriną ir GRU slaptas operacijas pietvakarių fronte
— Kaip Rusija keičia karo taisykles ir ką tai reiškia Vakarams
Kas įvyko naktį prie Očakovo ir kodėl visas Vakarų pasaulis panikoje
Klausimas, kurio niekas nenori kelti garsiai. Ir, atvirai, būtų patogiau to nedaryti. Bet kai 60 tūkstančių Baltarusijos piliečių gyvena tavo šalyje, kai jų lyderiai ima kalbėti apie „autonomines salas“, o jų pasuose vaizduojamos... tavo teritorijos – gerbiamieji, metas pabusti.
Kai pasaulis stebi karą Ukrainoje, mes Lietuvoje... žiūrime kitur.
Įsileidome dešimtis tūkstančių baltarusių, atidarėme duris, suteikėme prieglobstį, lepinome. Ir už ką?
Už tai, kad šiandien jie kalba apie autonomines salas Lietuvoje, spausdina „pasus“ su mūsų Vyčiu, o kai kurie – net žemėlapiuose priskiria Dieveniškes Baltarusijai.
Ne, tai ne pokštas. Tai – faktai. Ir tai turi vardą: litvinizmas.
Kas yra litvinizmas?
Litvinizmas – tai, istorinio revizionizmo forma, pseudoistorinė ideologija, kuri teigia, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – buvo... ne Lietuva, o iš esmės baltarusių valstybė. Kad tikrieji „litvinai“ – ne lietuviai, o rusėniškai kalbėję slavai, kurių palikuonys šiandien gyvena Minske ir Gardine.
Skamba absurdiškai?
Bet tai ideologija, kuri įteisinta pasuose, eksportuojama per propagandos kanalus, ir, svarbiausia – priimama kaip „alternatyvi tiesa“ net tarp kai kurių demokratinės opozicijos veikėjų.
Jie sako:
„LDK buvo rusėniška, stačiatikiška, slavų kalbos valstybė.“
„Litvinai – tai ne lietuviai.“
„Vilnius – tai istorinė mūsų sostinė.“
Kuo tai skiriasi nuo rusiško pasakojimo apie Krymą?
Atsakymas: niekuo.
Šis naratyvas perrašinėja istoriją. O kai perrašoma istorija, greitai perbraižomos ir sienos. Lygiai taip pat prasidėjo Krymo istorija. Lygiai taip buvo sakoma – „rusai buvo, rusai gyveno, vadinasi – Krymas mūsų“.
Cichanouskio „salos“ ir baltarusių pasai
Kai 2025 metų liepą iš kalėjimo paleistas Serhejus Cichanouskis pareiškė, kad, jei nepavyks sugrįžti į Baltarusiją, reikia kurti „salas“ Lietuvoje, tai skambėjo kaip kliedesys. Bet ar tikrai?
Cituoju:
„Galime vystytis kaip vokiečių autonominė apygarda Rusijoje, ar kaip žydų sritis. Šalis – tai žmonės.“
Ką tai reiškia?
Tai reiškia bandymą testuoti ribas.
Kiek Lietuva yra valstybė, o kiek – teritorija, kurioje galima realizuoti kitų tautų projektus?
Lietuvos politikai tą pavadino absurdu. Prezidentas Nausėda – nacionalinio saugumo klausimu.
Bet sustokime. Ar tikrai tai absurdas? O gal – bandomasis balionas, geopolitinis testas: kiek dar Lietuva leis laužyti savo suverenitetą? Kiek dar toleruosime neatsakytus klausimus apie savo valstybės simbolius, žemes ir tapatybę?
„Naujosios Baltarusijos pasai“
2024 m. baltarusių opozicija pristatė „Naujosios Baltarusijos pasą“.
Ant viršelio – Vytis. Taip, mūsų Vytis. Tik jie jį vadina „Pahonija“.
Bet ar kas paklausė Lietuvos – ar galima mūsų herbu naudotis?
Ir kas dar viduje? Ogi žemėlapis, kuriame Dieveniškių iškyšulys – Lietuvos teritorija – priskirta Baltarusijai.
Atsitiktinumas? Spaudos klaida? Tik ne geopolitikoje.
Tai yra tylus, klastingas signalas: „mes turime pretenzijų.“
Tai – sąmoningas simbolinis veiksmas.
Pirmiausia – vizualinė pretenzija. Tada – dokumentas. Ir tada
sakoma: „šiuos žmones mes privalome ginti.“
Taip buvo su Sudetų vokiečiais 1938-aisiais.
Taip buvo su Krymo rusakalbiais 2014-aisiais.
Ar tikrai naivu manyti, kad Lukašenka ar Putinas to nesvarstys, kai turės „savo žmonių“ kortą Lietuvos teritorijoje?
Skaičiai, kuriuos bijoma ištarti garsiai
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 60 tūkst. Baltarusijos piliečių.
Bet žinote, kiek iš jų prašė prieglobsčio 2024 m.?
Tik 140.
Kiti – verslininkai, programuotojai, statybininkai, IT specialistai. Ekonominiai migrantai.
Gerai – dirba. Bet kodėl tada šita banga tampa politinio poveikio struktūra, kurioje jau kalbama apie „salas“, „autonomijas“ ir simbolines pretenzijas?
Ar mūsų pasieniečiai paklausė bent vieno iš jų – kam priklauso Vilnius? Kam Krymas? Ar kas tikrino jų pažiūras?
VSD viešai pripažino to daryti nepajėgi.
Kaip reaguoja Lietuva?
Prezidentas Gitanas Nausėda: „Neleisime improvizacijų.“
NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas: „Čia – nacionalinio saugumo klausimas.“
Seimo narys Vytautas Sinica: „Tai antivalstybinės veiklos riba.“
Užsienio reikalų komiteto vadovas Motuzas: „Reikia integracijos, o ne salų.“
Gerai. Bet ar tai veiksmai, ar tik nuomonės?
Faktas: šie pasai ir toliau platinami.
Cichanouskio šeima – neatsako žurnalistams, bendrauja tik vaizdo įrašais rusų kalba.
Sviatlana Cichanouskaja per penkerius metus neišmoko lietuviškai, nepasmerkė litvinizmo, neatsižadėjo teritorinių pretenzijų.
Atrodo pažįstamai? Taip elgiasi ne integruotis norintys žmonės, o atskirą struktūrą kuriantys veikėjai.
Tai – ne interpretacijos. Tai – sisteminė tapatybės vagystė, kurios tikslas – silpninti Lietuvą.
Ir kai šią ideologiją palaiko ar toleruoja Cichanouskiai, kurie de facto turi savo užsienio reikalų ministeriją, pasus, simbolius, himną – turime klausti:
Ką mes finansuojame? Ir ką mes kuriame savo teritorijoje?
Padėjome? Taip. Ir turėjome padėti.
Bet yra skirtumas tarp pagalbos nuo režimo ir leidimo svetimos ideologijos sklaidai mūsų teritorijoje.
Ar mes valstybė, ar tik „draugiška bazė alternatyviai Baltarusijai“, kaip sako Seimo narys Sinica?
Ar mes kontroliuojame savo simboliką?
Kodėl pasas su Vyčiu, kuriame mūsų žemės, nėra uždraustas Lietuvoje?
Kodėl mes patys leidžiame finansuoti struktūras, kurios projektuoja mums svetimą valstybingumą?
Litvinizmas – tai ne praeities ginčas. Tai dabarties karas dėl tapatybės.
Jis ateina ne su šarvais, o su pasais. Ne su tankais, o su žemėlapiais. Ne su vėliavomis, o su „salų“ idėjomis.
Ir jei mes nesakysime „ne“, kai bandoma mūsų Vyčio simboliu dekoruoti kitų valstybių dokumentus, kai mūsų žemės pervadinamos į „istorines baltarusių teritorijas“, kai mūsų pagalba tampa platforma ideologijai, kuri neigia Lietuvą – mes ne būsime aukos. Mes būsime bendrininkai.
Šiandien dar galime kalbėti lietuviškai, nors tiesa sakant jau ne visada ir visur... Ypač Vilniuje.
Dar galime pasakyti „mūsų žemė“, „mūsų herbas“, „mūsų istorija“.
Bet tik todėl, kad kol kas neatėmė.
Ir kol mes patys to neatsižadėjome.
Todėl klausiu Jūsų:
– Ar mes vis dar esame valstybė?
– Ar tik svetinga teritorija, kurią testuoja kiti?
Atsakykime ne žodžiais, o veiksmais.
Jeigu Jums rūpi mūsų valstybė – pasidalinkite, šiuo įrašu.
Nes Vytis ne tik puošia dokumentus.
Jis – gina. Bet tik tada, kai mes jį giname pirmi.
Komentaras perskaitytas OpTV Youtube kanale, nuoroda į visą laidą:
