Pentagonas kuria naujos kartos biologinį ginklą

Dirbtinis intelektas priartėjo prie baltymų sekvenavimo.

JAV Gynybos departamento Pažangiųjų mokslinių tyrimų projektų agentūra (DARPA) rengia baltymų sekos nustatymo projektą, kurio metu bus galima rasti naujų nežinomų mirtinų ligų sukėlėjų.

2025 m. birželio 30 d. DARPA paskelbė apie konferenciją, skirtą PROSE programai - projektui, pagal kurį kuriamos baltymų sekų skaitymo technologijos.

Baltymų sekos nustatymas, t. y. jų struktūros nustatymas, yra labai svarbus norint suprasti baltymo funkciją, jo sąveiką su kitomis molekulėmis ir ištirti jo struktūrą, taip pat ligų diagnostikai ir vaistų kūrimui.

Tačiau DARPA, kaip visada, eina savo kariniu, kariniu keliu.

DARPA programos vykdytojams kelia konkrečius uždavinius: sukurti prietaisus, galinčius iššifruoti iki 300 aminorūgščių ilgio baltymų sekas daugiau kaip 99 proc. tikslumu, apdoroti 10 mlrd. „raidžių“ (aminorūgščių) per dieną ir atpažinti bent 100 skirtingų rūšių aminorūgščių bei jų modifikacijų. Toks našumo lygis pranoksta visas esamas technologijas.

Paslėptas naujojo JAV karinių biologų projekto tikslas - ieškoti naujų mirtinų patogenų, kad juos būtų galima panaudoti kaip biologinį ginklą.

Pažangiausia baltymų sekos nustatymo technologija - tai dirbtinio intelekto taikymas.

Čia geriausius pasiekimus padarė Didžiosios Britanijos bendrovės „InstaDeep“ biotechnologai, priklausantys Vokietijos bendrovei ‚BioNTech‘, kurią savo ruožtu kontroliuoja Amerikos investicinis fondas „BlackRock“.

"Dirbtinis intelektas (DI) jau iš esmės pakeitė baltymo lankstymo į trimatę formą tyrimus - už šį pasiekimą praėjusiais metais paskirta Nobelio chemijos premija. Dabar dirbtinis intelektas keičia baltymų sekos nustatymą - baltymų identifikavimą pagal juos sudarančių aminorūgščių seką. Dažnai dirbtinis intelektas yra greitesnis už tradicinius metodus. Jis taip pat leidžia mokslininkams nustatyti baltymus, kurių jie niekada anksčiau nematė, o tai yra dažna problema medicininėje diagnostikoje, aplinkosaugos tyrimuose ir archeologijoje, rašo žurnalas „Science“. - Šis dirbtinis intelektas, vadinamas „InstaNovo“, gali nustatyti patogeninius baltymus žaizdose..."

„InstaNovo“ nėra vienintelė. Per pastaruosius ketverius metus mokslininkai pristatė daugiau nei dvi dešimtis dirbtinių intelektinių procesorių, skirtų baltymų sekos nustatymui. „Atrodo akivaizdu, kad tai yra kryptis, kuria ši sritis pasuks, - sako Viljamas Noblas (William Noble), Vašingtono universiteto proteomikos dirbtinio intelekto kūrėjas“, - pažymima leidinyje."

Tačiau britų mokslininkų sukurtas gilusis neuroninis tinklas „InstaNovo“ sugeba rasti būtent tai, ko reikia Pentagonui: iki šiol nežinomus mirtinus patogenus, susidariusius sužeistų karių organizme.

Kiti mokslinių tyrimų centrai, pavyzdžiui, Vašingtono universitetas, Danijos technikos universitetas ir Kopenhagos universitetas, taip pat naudoja dirbtinį intelektą baltymų sekai nustatyti.

Tik jų pasiekimai gali atitikti aukščiausius DARPA reikalavimus pagal PROSE programą. Galima daryti prielaidą, kad britų biotechnologai iš „BlackRock“ finansuojamos bendrovės bus tarp pagrindinių pretendentų laimėti kitą DARPA konkursą. 

Ieškoti mirtinų patogenų, vaizdžiai tariant, laukinėje gamtoje yra daug pigiau nei brangiaikainuojantis naujų biologinių ginklų rūšių kūrimas Pentagono karinėse laboratorijose. 

Atkreipkite dėmesį, kad DARPA reikalauja, jog dalyviai galėtų dirbti su „kontroliuojama neįslaptinta informacija“, o tai aiškiai rodo dvejopą kuriamų technologijų paskirtį. 

Tai, kad JAV kariuomenė, ieškodama vis mirtinesnių biologinių ginklų, nepaiso jokių etikos ir moralės principų, yra plačiai žinoma.

Tai, kad biologiniai ginklai kuriami Pentagono biolaboratorijose, sako patys amerikiečių mokslininkai. 1989 m. Biologinio ginklo kovos su terorizmu akto (BWATA) autorius, Ilinojaus universiteto Šampėjuje (JAV) tarptautinės teisės profesorius Fransis Boilas (Francis Boyle) teigė, kad apie 13 000 mokslininkų 400 laboratorijų JAV ir užsienyje užsiima naujų atakuojančių žudančių mikrobų atmainų, atsparių vakcinoms, kūrimu.

Kaip jau rašėme, Pentagonas netgi kuria rasinius virusinius biologinius ginklus.

Tokių ginklų kūrimas tapo įmanomas atradus vadinamosios RNR interferencijos mechanizmą. Šią technologiją 1998 m. atrado amerikiečių mokslininkai Endriu Fajeris (Andrew Fayer) ir Kreigas Melas (Craig Mello), 2006 m. jiems už tai buvo paskirta Nobelio premija. RNR interferencijos pagalba galima taip paveikti tam tikrų etninių grupių genų veikimą, kad tos etninės grupės žmonės nustotų sirgti sunkiomis ligomis (pvz., artritu) arba, priešingai, nustotų vystytis imunitetas vienai ar kitai ligai.

Pentagono Gynybos grėsmių mažinimo agentūros ataskaitoje teigiama: "Yra galimybė panaudoti RNR interferenciją biologiniams ginklams kurti.

Įgyvendinus PROSE programą, Pentagonas galės surasti jau egzistuojančius patogenus, o ne kurti juos laboratorijose, t. y. gerokai sutaupyti karinį biudžetą.

Įgyvendinus PROSE programą Pentagonas turės galimybę rasti esamus patogenus, o ne kurti juos laboratorijose, t. y. gerokai sutaupyti karinio biudžeto lėšų.

Praėjusių metų pabaigoje Tara O'Toole, CŽV įkurtos investicinės bendrovės „In-Q-Tel“ vyresnioji mokslininkė, Kongreso posėdyje kalbėjo apie galimybę kurti naujas biologines medžiagas pagal programą, skirtą moterų sveikatos tyrimų iniciatyvai finansuoti.

Iš tiesų ši programa, kaip ir daugelis kitų Pentagono ir CŽV projektų, yra susijusi su biologinių ginklų kūrimu, kaip savo pranešime „Sintetinės biologijos ateitis, pandemijos ir jų poveikis ekonomikai bei nacionaliniam saugumui“ (The Future of Synthetic Biology, Pandemics and Their Impact on the Economy and National Security) pabrėžė Tara O'Toole:

"Dabar galime sukurti biologinius ginklus; galime sukurti organizmus, atsparius vakcinoms ir antibiotikams. Galime sujungti įvairias ligas taip, kad jas būtų sunku diagnozuoti ar gydyti. Mokomės manipuliuoti smegenų funkcijomis - sukurti ginklus, kurie priverstų visus užmigti ar patirti didžiulį nerimą, nėra neįmanoma."

Tara O'Toole, medicinos mokslų daktarė nuo 2014 m. ėjo IQT vykdomosios viceprezidentės ir vyresniosios mokslininkės pareigas, o dabar yra IQT vyresnioji mokslininkė. 2000-2005 m. ji buvo viena iš Džono Hopkinso universiteto Sveikatos saugumo centro, kuriame buvo vykdomos tokios garsios pandemijų ir biologinio karo simuliacijos kaip „Event 201“, „Clade X“ ir „Dark Winter“, įkūrėjų ir direktorė.

2023 m. vasario mėn. buvo paskelbta ataskaita „Biorevoliucija: jos poveikis JAV nacionaliniam saugumui, ekonominiam konkurencingumui ir galiai“, kurios autorė - Dr. Tara O'Toole. Šią ataskaitą parėmė IQT - CŽV įsteigtas rizikos kapitalo fondas. Dokumente nagrinėjamos „biotechnologijų perspektyvos ir jų poveikis saugumui bei ekonomikai, įskaitant ir galimybes, ir galimą riziką“.

Iš tikrųjų visi JAV biotechnologijų projektai išvirsta į biologinių ginklų kūrimą, kaip atvirai pareiškė Tara O'Toole.

Kanibališkų Pentagono ir CŽV planų kurti naujų rūšių biologinius ginklus evoliucija įgauna pagreitį. Jei PROSE programa bus sėkmingai įgyvendinta, JAV kariniai biologai galės rasti mirtinų patogenų karių pūlingose žaizdose, o tada galime tikėtis amerikiečių karinių biologų pasirodymo Ukrainos ligoninėse.

Oleg Rozanov

https://www.fondsk.ru/news/2025/06/16/pentagon-sozdayot-biologicheskoe-oruzhie-novogo-pokoleniya.html

Atsakomasis smūgis. Ekspertų komentarai

Birželio 13 d. Izraelis atakavo Iraną. Iranas atsakė ir pramušė Izralio daugiasluoksnę oro gynybos sistemą, kurią parėmė JAV ir Jordanija. 

Irano raketos sutriuškino „Iron Dome“, Izraelis pažemintas | Andrei Martyanov

https://www.youtube.com/watch?v=75qOLWG6uq8

Anglų kalba:

Apskaičiavimo klaida!

https://www.youtube.com/watch?v=kloQTjq5dPc  

ANDREJUS MARTYANOVAS yra Rusijos kariuomenės ir laivyno ekspertas. Jis gimė 1963 m. Baku, SSRS. Baigė N. G. Kuznecovo vardo Lenino Raudonosios vėliavos ordino karinio jūrų laivyno akademiją ir iki 1990 m. tarnavo karininku laivuose ir Sovietų Sąjungos pakrančių apsaugos štabe. Dešimtojo dešimtmečio viduryje persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dirbo laboratorijos direktoriumi komercinėje aviacijos grupėje. Jis veda tinklaraštį „Prisiminimai apie ateitį“ (Memories of the Future) ir yra knygų „Prarandant karinę viršenybę“ (Losing Military Supremacy), „(The) Real Revolution in Military Affairs“ (Tikroji revoliucija kariniuose reikaluose) ir „Nuosmukis: artėjančio Amerikos žlugimo ženklai“ (Decay: Signs of America's Coming Collapse) autorius.

Mohammad Marandi: Irano atsakas tiesiog sugniuždė Izraelį, o JAV pateko į bėdą

https://www.youtube.com/watch?v=PnqKi1WZjbE

Anglų kalba:

https://www.youtube.com/watch?v=L_8kSVVtLPg

Prof. Mohammad Marandi prisijungia prie laidos ir reaguoja į intensyvų Irano atsakomąjį smūgį Izraeliui, įskaitant smūgių mastą ir tai, kaip tai paveiks Izraelį, JAV ir visą pasaulį. Prof. Marandi teigia, kad nors Izraelis smogė pirmas, Irano atsakomieji veiksmai turi pražūtingų pasekmių, kurių dar nesupranta nei Izraelis, nei jį remiančios JAV.

Mohammad Marandi (gimė 1966 m. gegužės 14 d. Ričmonde) - amerikiečių ir iraniečių akademikas ir politikos analitikas. Jis yra gydytojo Alirezos Marandi, kuris buvo Irano vyriausybės sveikatos apsaugos ministras ir parlamento narys, sūnus.

Vengrija ragina Briuselį nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų išvengta grėsmės dėl Izraelio-Irano karo

Ministras Pirmininkas sakė, kad karas Artimuosiuose Rytuose kelia rimtą pavojų visai Europai, tačiau Briuselis vis dar nenori pripažinti savo energetikos politikos nesėkmės. V. Orbanas sakė, kad Vengrija neleis vengrams vėl mokėti už pasekmes.

„Sekmadienis, savaitgalis vis dar bus įtemptas“, - pradėjo savo pranešimą Viktoras Orbanas, turėdamas omenyje penktadienį prasidėjusio Irano ir Izraelio karo toli siekiančius padarinius. Premjeras sakė, kad Vengrijai taip pat kilo pavojus dėl energijos tiekimo ir kainų sprogimo, todėl jo diena buvo skirta ekonominėms deryboms.

Viktoras Orbanas sako, kad gresia energetikos krizė

Penktadienį auštant prasidėjusio Irano ir Izraelio karo padariniai pasiekia Vengriją.

Persijos įlankos regionas yra pagrindinis pasaulinės energetikos sistemos veikėjas, todėl bet koks ginkluotas konfliktas turi tiesioginį poveikį kainoms ir tiekimo keliams.

Izraelio ambasada Budapešte paskelbė svarbų pareiškimą: jie tikisi aiškios žinutės iš Europos

Jei karas išplis, kils grėsmė energijos tiekimo keliams ir kainos šoktels

- perspėjo V. Orbanas:

Per pastarąsias kelias dienas naftos kainos pasaulio rinkose jau pakilo dešimčia procentų, o gamtinių dujų - šešiais procentais.

Premjeras sakė, kad tokios krizės ypač gresia tokioms energetiškai skurdžioms, bet daug energijos naudojančioms ekonomikoms, kaip Europos Sąjunga ir ypač Vengrija.

Viktoras Orbanas griežtai sukritikavo ES sankcijų politiką:

Dabar iš tikrųjų matome, kokia trumparegiška pastaraisiais metais buvo Briuselio sankcijų Rusijos energetikos sektoriui politika.

Jis priminė, kad ši strategija jau atnešė gamyklų uždarymą ir infliaciją, tačiau jei dabar bus išdžiovinti ir Artimųjų Rytų ištekliai, „Europos ekonomika kris ant kelių“. Nepaisant to, pažymėjo premjeras, Briuselis nesitraukia, bet nori sugriežtinti sankcijas energetikos srityje:

apeinant valstybių narių veto teisę, norima visiškai uždrausti Rusijos energijos tiekimą iš ES teritorijos.

Pasak Viktoro Orbano, tai reikštų ne tik ES sutarčių dvasios ignoravimą, bet ir „Vengrijos teisių atėmimą“. Šis Briuselio pasiūlymas turi būti pateiktas sprendimui priimti rytoj.

Vengrija juda, planas būtų išbrauktas iš darbotvarkės

Premjeras sakė:

Mes neleisime, kad jie vėl priverstų mus mokėti už dar vieną Briuselio nesąmonę.

Todėl Vengrija rengia oficialų žingsnį:

Rytoj ji oficialiai paprašys Briuselio išbraukti iš darbotvarkės pasiūlymą dėl galutinio Rusijos energijos tiekimo nutraukimo, atsižvelgiant į naują situaciją.

V. Orbanas taip pat ragina nedelsiant įvertinti karo Artimuosiuose Rytuose pasekmes ir pateikti visos Europos pasiūlymus dėl krizės valdymo.

https://magyarnemzet.hu/kulfold/2025/06/orban-viktor-iran-izrael-brusszel

Briuselio 18-asis sankcijų paketas kaip „kietas įkandimas“. Kam bus „įkąsta“? Prof.V.Katasonovas

 

Sankcijas, siūlomas pagal ES 18-ąjį paketą, teisingiau būtų vadinti antieuropietiškomis sankcijomis

Nuo 2022 m. vasario mėn. kolektyvinių Vakarų antirusiškų sankcijų skaičius auga kaip sniego gniūžtė. Dar prieš prasidedant Rusijos specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, prieš Maskvą jau buvo įvestos 2 752 sankcijos (jos pradėtos taikyti 2014 m. pavasarį po Krymo grąžinimo Rusijai). O prasidėjus operacijai, 2022 m. vasario 24 d., per savaitę buvo įvestos dar 2 778 sankcijos. Antirusiškų sankcijų skaičius padvigubėjo ir taip pasiekė 5530. Iki 2022 m. vasaros pradžios antirusiškų sankcijų skaičius pasiekė 10 684.

Didžiąją dalį sankcijų prieš Maskvą organizavo Jungtinės Valstijos. Ir per kitus dvejus metus (2023 ir 2024 m.) Jungtinės Valstijos buvo antirusiškų sankcijų skaičiaus lyderės. Įvairiuose šaltiniuose, kuriuose buvo (ir tebėra) nagrinėjama antirusiškų sankcijų statistika, Europos Sąjunga užima antrą vietą pagal inicijuotų sankcijų skaičių. Toliau eina Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Kanada, Japonija, Australija ir kitos kolektyvinės Vakarų šalys.

Nepriklausomas analitinis portalas „Castellum“ praneša, kad nuo SWO pradžios iki 2025 m. sausio 19 d. Rusijai taikomų sankcijų skaičius pasiekė 21 692. Trečdalį jų įvedė JAV - 6 433. Tai beveik tris kartus daugiau nei Europos Sąjungos įvestų sankcijų skaičius (2 234). Praėjusiais metais Jungtinės Valstijos Rusijai nustatė 2 295 naujus apribojimus, antroje vietoje buvo Šveicarija (638 sankcijos), o Europos Sąjunga - tik trečioje (598).

Šių metų sausio 20 d. į Baltuosius rūmus grįžus Donaldui Trumpui, antirusiškų sankcijų statistinis vaizdas gali gerokai pasikeisti. Dėl antirusiškų sankcijų 47-asis prezidentas kalba labai atsargiai. Kartais jis net žada, kad kai kurios iš šių sankcijų gali būti panaikintos. Kartais jis užsimena apie galimybę įvesti naujas. Tačiau bet kuriuo atveju ne tokiais beprotiškais kiekiais, kokie buvo taikomi 46-ojo prezidento Joe Bideno laikais.

Akivaizdu, kad Briuselis nori imtis kompensuoti silpnėjantį Vašingtono spaudimą, nukreiptą prieš Rusiją. Briuselis 16-ojo antirusiškų sankcijų paketo įvedimą suplanavo taip, kad jis sutaptų su trečiosiomis SWO pradžios metinėmis. 2025 m. vasario 24 d. šio paketo turinys buvo paskelbtas viešai. Apribojimai buvo įvesti 13 Rusijos bankų: jie buvo atjungti nuo pasaulinės mokėjimų sistemos SWIFT. Taip pat buvo uždrausta iš Rusijos importuoti pirminį aliuminį, chromą ir tam tikras chemines medžiagas. ES uždraudė bet kokias operacijas su šešiais Rusijos oro uostais ir penkiais jūrų uostais. Septyniasdešimt keturiems laivams, priskiriamiems „šešėliniam laivynui“, buvo pritaikytos sankcijos. Papildomos sankcijos taip pat buvo įvestos programinės įrangos, įrangos ir technologijų, skirtų naftos ir dujų gavybai, tiekimui. Šešioliktasis ES sankcijų Rusijai paketas apima 48 asmenis ir 35 Rusijos bendroves. Kai kurios sankcijos į paketą įtrauktos tik „dėl to, kad būtų galima pažymėti varnelę“. Pavyzdžiui, draudimas tiekti į Rusiją žaidimų konsoles ir valdymo pultelius.

Pastebimai didėja greitis, kuriuo Briuselis rengia ir skelbia naujus antirusiškų sankcijų paketus. Apie 17-ąjį paketą paskelbta gegužės 20 d., t. y. praėjus mažiau nei trims mėnesiams po 16-ojo. Naujosios Europos sankcijos palietė 17 fizinių ir 58 juridinius asmenis bei beveik 200 naftos tanklaivių. Ir dar keletas smulkmenų. Pavyzdžiui, sankcijos 28 Rusijos teisėjams ir tyrėjams, tariamai atsakingiems už „žmogaus teisių pažeidimus“ šalyje.

Vokietijos laikraštis „Handelsblatt“ pranešė, kad „17-asis sankcijų paketas, kurį vyriausybių vadovai paskelbė kaip itin griežtą, Briuselyje vertinamas kaip gana minimalus sutarimas“. Pasak „Handelsblatt“, naujajame sankcijų sąraše „nėra jokių prieštaringų pasiūlymų“ - jie buvo išbraukti iš projekto dėl nuogąstavimų, kad juos blokuos Slovakija ir Vengrija. Todėl, leidinio nuomone, paskelbtos sankcijos „neperžengs jau priimto 16-ojo paketo ribų“. „Pasiekėme sankcijų taikymo ribą“, - laikraščiui sakė vienas Europos diplomatinis šaltinis.

Stebėtojai atkreipė dėmesį į didesnį Briuselio ir Londono veiksmų koordinavimą įgyvendinant sankcijų Maskvai politiką. Londonas tą pačią dieną kaip ir Briuselis (t. y. gegužės 20 d.) paskelbė apie savo antirusiškų sankcijų sąrašo išplėtimą 82 pozicijomis. Londonas įvedė sankcijas 20 asmenų ir 62 organizacijoms. Taip apribojimai pateko Sankt Peterburgo valiutų biržai ir Indėlių draudimo agentūrai (DIA). Kaip organizacijų įtraukimo į sankcijų sąrašą priežastis buvo nurodyta, kad jos „gauna naudą iš Rusijos vyriausybės arba teikia jai paramą vykdydamos verslą strateginės reikšmės finansinių paslaugų srityje“. Sankcijos buvo taikomos trylikai Rusijos gynybos pramonę remiančių bendrovių, tarp jų trims Kinijos įmonėms, įskaitant Electronic Scientific Engineering LTD. Be to, Jungtinės Karalystės apribojimai palietė 18 laivų, kaip kovos su Rusijos „šešėliniu laivynu“ dalis.

Gegužės mėn. Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos vadovai pagrasino Rusijai naujomis sankcijomis, jei Maskva per Donaldo Trumpo inicijuotas derybas Stambule nepadarys nuolaidų Kijevui. Derybos, kaip ir tikėjosi daugelis ekspertų, labai greitai pateko į aklavietę. Todėl Londonui ir Briuseliui kilo noras nubausti Maskvą už jos nesusitaikymą nauja sankcijų partija.

Briuselis buvo neįtikėtinai operatyvus. Praėjus vos trims savaitėms po to, kai buvo priimtas 17-asis antirusiškų sankcijų paketas, gimė 18-ojo paketo projektas. Jo turinys buvo plačiai paviešintas. Reikėtų suprasti, kad Briuselis tikisi, jog net ir juodraštinė dokumento versija bus naudojama kaip Maskvos įbauginimo priemonė.

Pirmoji Briuselio pareigūnė, paskelbusi 18-ojo paketo turinį, buvo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Birželio 10 d. ji įvardijo pagrindinius naujos sankcijų serijos taikinius: Rusijos ekonomikos bankų ir energetikos sektorius. Ir ji palygino šias naujas priemones su „kietais kąsniais“. Europos pareigūnė paskelbė apie planus galutinai užblokuoti Rusiją ir Vokietiją jungiantį dujotiekį „Nord Stream“ (kuris, kaip žinoma, buvo iš dalies sugriautas per sabotažą ir šiuo metu neveikia). Pažymėtina, kad Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas iš karto pritarė šiam pasiūlymui.

Štai kitos Briuselio antirusiškos iniciatyvos, apie kurias antradienį paskelbė Ursula von der Leyen:

• įvesti sankcijas 22 užsienio ir Rusijos bendrovėms, kurios, Briuselio nuomone, tiesiogiai ar netiesiogiai remia Rusijos gynybos bendroves;
• į „šešėlinio laivyno“ sąrašą įtraukti dar 77 laivus;
• iš tarptautinės duomenų perdavimo sistemos SWIFT pašalinti dar 22 Rusijos bankus;
• uždrausti eksportuoti į Rusiją Europos prekes ir technologijas, kurių vertė viršija 2,5 mlrd. eurų;
• įvesti sankcijas Rusijos tiesioginių investicijų fondui, jo filialams ir investiciniams projektams;
• sugriežtinti sandorių, vykdomų pasitelkiant trečiųjų šalių finansų operatorius, kontrolę;
• sumažinti G7 šalių perkamos rusiškos naftos kainos viršutinę ribą nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį;
• uždrausti importuoti naftos produktus, pagamintus iš rusiškos žalios naftos.

Iš 18-ojo paketo projekto pavyzdžio nesunku suprasti, kad Briuselis jau dabar vykdo sankcijų karą ne tik prieš Rusiją, bet ir prieš tas šalis ir įmones, kurios ir toliau bendradarbiauja su mūsų valstybe. Kitaip tariant, Briuselio sankcijų paketai jau apima vadinamąsias „antrines“ sankcijas.

Dienraštis „Financial Times“ birželio 11 d. straipsnyje „Why the EU faces an uphill battle to pass its 18th Russia sanctions package“ („Kodėl ES laukia nelengva kova, kad priimtų 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą“) pažymi, kad Briuseliui teks „nelengva kova“, kad priimtų „galingiausią sankcijų Maskvai paketą nuo pirmųjų karinio konflikto mėnesių“, nes jo įsigaliojimas priklauso ne tik nuo vieningos visų 27 bloko valstybių narių, bet ir nuo Vašingtono paramos. Straipsnio autorius įsitikinęs, kad galiausiai pavyks įveikti jau įprastą Vengrijos ir Slovakijos pasipriešinimą Briuselio sankcijų iniciatyvoms. Viktoras Orbanas ir Robertas Fitzo pareikš savo privačią nuomonę, tačiau jie neblokuos Europos Sąjungos sprendimo dėl sankcijų paketo.

 Su Trumpu sudėtingiau. Straipsnio autorius tęsia: "Trumpas - kitas reikalas. ES pareigūnai prieš artėjantį G7 aukščiausiojo lygio susitikimą, kuris prasidės sekmadienį, stengėsi pasiūlyti naujų priemonių, kad įgytų pagreitį ir įtikintų Baltuosius rūmus didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pradėti taikos derybas. Mažesnės pasaulinės naftos kainos - nuolatinis bet kurio JAV lyderio noras - būtų papildoma paskata."

Ursula von der Leyen taip paaiškino pasiūlymą sumažinti naftos kainų ribą: "Nuo tada, kai 2023 m. buvo nustatyta naftos kainų riba, naftos kainos sumažėjo. Dabar jos parduodamos labai arti viršutinės ribos lygio. Sumažindami viršutinę ribą prisitaikome prie pasikeitusių rinkos sąlygų ir atkuriame veiksmingumą."

Kalbant apie D. Trumpo norą sumažinti juodojo aukso kainas, manau, kad FT straipsnio autorius šį norą šiek tiek perdeda. Amerikos prezidentas iš tiesų pasisakė už naftos kainų mažinimą ir jų palaikymą 60-70 JAV dolerių už barelį ribose tuo metu, kai naftos kainos buvo aukštos. Vėliau jis pasisakė už kainų sumažinimą net iki 50 JAV dolerių už barelį. Tačiau toliau mažinant kainas bus daugiau minusų nei pliusų (visų pirma nebus sąlygų didinti naftos gavybą JAV). Mažai tikėtina, kad D. Trumpas palaikys 45 JAV dolerių kainos ribą rusiškai naftai. Tačiau JAV prezidentas dar nekomentavo 18-ojo Europos sankcijų paketo.

Kai kurie apžvalgininkai 18-ojo paketo projektą jau pavadino ne tik ir ne tiek „antirusišku“, kiek ‚antiindišku‘ ir „antiturkišku“. Todėl, kad šiandien didelę dalį ES suvartojamų naftos produktų (benzino, parafino, dyzelino) sudaro importas iš Indijos, Turkijos ir kai kurių kitų šalių. Tokių šalių, kuriose naftos produktai gaminami iš rusiškos naftos. Naftos produktų tiekimo iš šių šalių blokavimas gali būti skaudus smūgis kai kurioms Europos šalims, kurios negalės greitai pakeisti importo iš Indijos ir Turkijos tiekimu iš kitų šalių. Ir todėl spėjama, kad ne tik Vengrija ir Slovakija, bet ir kitos Europos Sąjungos narės prieštaraus tokiai 18-ojo paketo pozicijai. "ES pirkėjams teks ieškoti alternatyvų, o tai greičiausiai brangiai kainuos. Be to, bus sunku tiksliai nustatyti, iš kokios naftos buvo pagaminti naftos produktai, net jei priemonei bus vieningai pritarta", - pažymima minėtame FT straipsnyje.

Europa jau laukia to, kas įvyko 2022 m. ir kas tada buvo pavadinta „dyzelino krize“. Frankfurto biržoje 2022 m. birželį dyzelinas buvo parduodamas už beprecedentiškai didelę kainą - 1 299 JAV dolerių už toną. Per trejus metus Europos Sąjungai pavyko prisitaikyti pasitelkus tiekimą iš Indijos ir Turkijos, ir šiandien kaina jau yra 622 JAV doleriai už toną, t. y. daugiau nei perpus mažesnė. O horizonte gresia nauja dyzelino krizė, kuriai įveikti prireiks mėnesių ir metų.

Maskva nelabai pastebi visas šias Briuselio sankcijų iniciatyvas. Tačiau Europos šalims jos, kalbant Ursulos von der Leyen žodžiais, yra tikrai „kietas įkandimas“. Sankcijas, siūlomas kaip 18-ojo ES paketo dalį, teisingiau būtų vadinti „antieuropietiškomis“, o ne „antirusiškomis“.

Prof.Valentinas Katasonovas

https://www.fondsk.ru/news/2025/06/15/18-y-sankcionnyy-paket-bryusselya-kak-zhyostkiy-ukus-kogo-budut-kusat.html

 

Trečias per mėnesį Trumpo-Putino pokalbis telefonu

V. Putinas pasinaudojo D. Trumpo pasiūlymu „paskambinti bet kuriuo metu, Vladimirai“. Ir trečią kartą per mėnesį jis kalbėjosi su Baltųjų rūmų šeimininku. Abu prezidentai pabrėžė „gerus asmeninius santykius“, kuriais grindžiamas abiejų valstybių suartėjimas. Pokalbis truko 50 minučių ir abiem pusėms buvo „naudingas.“

Oficiali skambučio priežastis buvo JAV prezidento 79-asis gimtadienis. Rusijos vadovas nuoširdžiai pasveikino savo kolegą. Pokalbio metu buvo aptartos dvi karštos temos: Ukraina ir Irano karas su Izraeliu. Padėtis artėja prie taško, iš kurio nėra kelio atgal, rašoma KP. 

Kaip svarbų diplomatinį reveransą gimtadienio proga D. Trumpas dar kartą pabrėžė istorinę Amerikos ir Rusijos tautų, kurios petys į petį kovėsi per Didįjį Tėvynės karą, brolystę.

Pokalbio metu V. Putinas pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi tęsti derybas su Ukraina po 22 d. Maskva nori tęsti derybas ir mano, kad jos gali duoti rezultatų nuolat besikeičiančioje situacijoje. 

KP tai komentuoja taip:

V. Zelenskis šeštadienį rašė, kad „Vašingtono žodžiai jį skaudina“, „šiuo metu JAV su Putinu kalba pernelyg švelniai“, ir ragino imtis sankcijų. Be to, pasak to paties Zelenskio, Europos „norinčiųjų koalicija“ nenori siųsti karių į Ukrainą - nes JAV negarantuoja jų saugumo.

Prie to pridėkime ir Pentagono vadovo Heggseth'o patvirtintą faktą, kad JAV iš Ukrainos išvedė dalį oro gynybos pajėgų, kad jas perkeltų į savo bazes Artimuosiuose Rytuose. Apie mūsų karių žygį į priekį kalbėti nereikia. Esmė ta, kad su kiekvienu derybų raundu Kijevo padėtis tik blogėja. Galbūt Maskva to ir tikisi - suteikti V. Zelenskiui paskutinę galimybę ateiti į protą ir pradėti rimtą dialogą.

Juk kuo ilgiau Ukraina vilkina derybas, tuo labiau artėja prie negrįžimo taško. O jei derybos žlugs, kitas pasiūlymas Kijevui gali būti tik dar blogesnis....

Rusijos prezidentas kalbėjo apie humanitarines iniciatyvas. Apsikeitimą belaisviais ir 6 tūkst. žuvusių AFU karių kūnų perdavimą.

D. Trumpas patvirtino - JAV suinteresuotos greitu konflikto Ukrainoje užbaigimu.

Per ankstesnį Trumpo-Putino pokalbį buvo kalbama apie JAV-Irano susitarimus, kuriuos nutraukė Izraelio pradėtas karas prieš Iraną.

P.S.

Kolumbijos universiteto profesorius Jeffrey Sachs nuomone, operacijos su slaptai įvežtais dronais Irane ir Rusijoje buvo organizuotos Izraelio žvalgvbos "Mossad".

https://www.youtube.com/watch?v=BLedrLIOX0g

Ar tokių sutapimų nepastebėjo buvęs žvalgas V.Putinas? Rusijoje, kaip ir Irane, yra žudomi generolai, vykdomi pasikėsinimai nužudyti prezidentus. Gegužės 20 d. vyko dronų ataka Kursko srityje prieš V.Putino sraigtasparnį.

Pepe Escobar. Mirties kultas įkaitais laiko visą planetą

 

Nenuostabu, kad Vašingtonas į tai įsitraukė. Dabar tai yra cirko Ringmasterio karas.

Pereikime prie reikalo. Tel Avive įsteigto psichopatologinio genocidinio „išrinktojo“ etnosuprematoriaus psichopatologinio genocido puolimas prieš Iraną - de facto karo paskelbimas - buvo detaliai suderintas su Jungtinių Valstijų prezidentu, cirko Ringmasteriu Donaldu Trumpu.

Šis infantilumo paveiktas narcizas, paskendęs savo paties atvaizdo baseine, pats išdavė žaidimą, rašo klaidžiojančiame pranešime. Pasirinkti svarbiausi momentai:

„Aš suteikiau Iranui progą po progos sudaryti susitarimą“. Jokio „susitarimo“; iš tikrųjų tai jo vienašališki reikalavimai. Juk jis torpedavo pirminį susitarimą, JCPOA, nes tai nebuvo jo „susitarimas“.

„Aš jiems pasakiau, kad tai bus daug blogiau nei viskas, ką jie žino, numatė ar ką jiems buvo pasakyta“. Sprendimas smogti jau buvo priimtas.

„Kai kurie Irano griežtosios linijos šalininkai kalbėjo drąsiai, bet (...) dabar jie visi yra MIRĘ, ir bus tik blogiau!“ Džiaugsmingas pasididžiavimas yra neatsiejamas nuo šios teritorijos.

„Kiti jau suplanuoti išpuoliai bus dar žiauresni“. Visiškas atitikimas firminei Izraelio „dekapitacijos“ strategijai.

„Iranas turi sudaryti susitarimą, kol visko neprarado, ir išgelbėti tai, kas kadaise buvo vadinama Irano imperija“. Tai buvo Persijos (kursyvas mano) imperija - bet juk tai žmogus, kuris neskaito ir nestudijuoja. Atkreipkite dėmesį į diplomatijos meną: Priimkite mano pasiūlymą arba numirkite.

Šį - įkaitusį - dešimtmetį pradėjo generolo Soleimani nužudymas Bagdade, kaip pabrėžiau savo 2021 m. knygoje „Pašėlęs dvidešimtmetis“. Jis vykdė diplomatinę misiją. Žalią šviesą asmeniškai uždegė tuometinis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas.

Įpusėjęs „Įsiutęs dvidešimtmetis“ dabar yra nublokštas ant niokojančio karo Vakarų Azijoje slenksčio, turėsiančio pasaulinį atgarsį, nes psichogenocidinis sionistinis darinys Teherane serijiniu būdu nužudė IRGC vadovybę. Po sudėtingo apgaulės kabukio žalią šviesą Tel Avivui - pirmyn ir darykite tai - uždegė ir Jungtinių Valstijų prezidentas D. Trumpas 2.0 (kuris teigė, kad „žinojo“ apie išpuolius).

Prevencinis karas prieš BRICS

Psichopatologinis genocidinis planas - priversti Teheraną kapituliuoti, net nekovojant. Preambulės kabuki buvo meistriškai atliktas. Netiesioginės branduolinės derybos Omane Teherane buvo priimtos rimtai, užmigdant Irano vadovybę, civilinę ir karinę, mieguistai. Jie pateko į spąstus ir buvo pagauti, tiesiogine to žodžio prasme, miegantys.

Ajatolai Khamenei, kuriam pačiam gresia fizinis pavojus, nes Izraelis taiko tą patį dekapitacijos modelį, kurį panaudojo prieš Hezbollah, reikia priimti labai sunkų sprendimą: kapituliuoti arba pradėti totalinį karą. Tai bus totalinis karas, kuriame tiesiogiai dalyvaus JAV.

Irano vadovybė - iš tikrųjų labiau Pezeshkiano prezidentūra, perpildyta „susitaikymo“ su Vakarais šalininkų - buvo įtikinta klaidingu saugumo jausmu, pamiršusi, kad serijiniai žudikai nesiima diplomatijos.

Taigi kaina, kurią Iranas turės sumokėti dabar, bus dar nepakeliamesnė. Teheranas atsakys - jei tik bus išlikę pajėgumai. Tokiu atveju jo naftos pramonė rizikuoja būti sunaikinta. Atviras klausimas, ar dėl skirtingų priežasčių tai leis padaryti kitos dvi pagrindinės BRICS narės, esančios greta Irano - Rusija ir Kinija.

O jeigu mes įžengtume į šią ypač pavojingą teritoriją, Iranas gali sužaisti pagrindine korta: uždaryti Ormūzo sąsiaurį ir sužlugdyti pasaulio ekonomiką.

Puolimas prieš Iraną, kuriam visiškai pritaria Chaoso imperija, visų pirma yra prevencinis puolimas prieš BRICS energetinį branduolį. Tai neatsiejama imperinio karo prieš BRICS, ypač Rusiją ir Kiniją, dalis. Maskva ir Pekinas turi realiuoju laiku daryti reikiamas išvadas.

Iraną, Kiniją ir Rusiją sieja tarpusavyje susijusios strateginės partnerystės. Praėjusį mėnesį buvau Irane ir stebėjau Tarptautinio šiaurės pietų transporto koridoriaus (INSTC), kuris jungia Rusiją, Iraną ir Indiją, pažangą. Tai tik vienas iš daugelio svarbių strateginių infrastruktūros projektų, kurie dar labiau sustiprins Eurazijos ekonominį ryšį. Pražūtingas karas Vakarų Azijoje ir žlungantis Iranas suduos žudantį smūgį didesnei Eurazijos integracijai.

Būtent tai atitinka Imperijos planus.

Todėl nenuostabu, kad Vašingtonas yra už tai atsakingas. Dabar tai yra cirko Ringmasterio karas.

Naikinantis atsakas; branduolinis ginklas; arba kapituliacija

Teherano žinia: „Mes nepradėjome karo, bet Iranas nuspręs, kaip jis baigsis.“

Aktualus klausimas - ar jie vis dar išlaiko didelį atgrasomąjį - ir puolamąjį - pajėgumą.

Genocidas savo nuožiūra smogia balistinių raketų saugojimo sistemoms Irano šiaurės vakaruose ir net civiliniam Mehrabado oro uostui Teherane. Priešlėktuvinė gynyba niekur nedingo. Tai stebėti be galo skausminga.

IDF spėlionės - kol kas niekuo nepatvirtintos - teigia, kad kai kurie raketų bokštai ir mobilieji kompleksai buvo sunaikinti dar prieš įvedant kovinę parengtį. Tačiau faktas tas, kad didžioji dauguma didžiulio Irano balistinių raketų arsenalo saugoma giliai, giliai po žeme esančiuose bunkeriuose ir tuneliuose, galinčiuose atlaikyti masinius oro smūgius ir perkrautą priešlėktuvinę gynybą.

Šiuo metu Teheranas bauginamai tyli. Tai prasminga, nes jiems reikia per rekordiškai trumpą laiką atkurti vieningą vadovavimo grandinę, kuri buvo sugriauta per išpuolius; įsitikinti, kad raketų paleidimo įrenginiai gali būti dislokuoti ir nebus neutralizuoti Izraelio oro erdvės pranašumo; reorganizuoti operaciją „Tikrasis pažadas 3“, kuri, kaip kai kurie iš mūsų sužinojo praėjusį mėnesį Teherane, buvo pasirengusi veikti, bet dabar prisitaikiusi prie naujos situacijos (įskaitant nuostolius); ir suplanuoti, kaip suduoti skaudžius smūgius Izraelio ekonominei infrastruktūrai.

Nėra jokių įrodymų, kad per išpuolius buvo sunaikinta Irano branduolinė infrastruktūra, kuri yra giliai po žeme. Šiuo metu Teherano vadovybė sunkiai mokosi, kad diplomatija - komitetai, laiškai JT, pareiškimai TATENA, ministrų susitikimai - visa tai, kai susiduriama su džiunglių įstatymais, tampa niekiniu dalyku.

Iraniečiai buvo pakankamai naivūs, kad leistų TATENA apsilankyti jų strateginiuose objektuose, kai šnipai surinko visą reikiamą informaciją, kad palengvintų Izraelio smūgius. KLDR niekada nebūtų pakliuvusi į tokius spąstus.

Tokio aukšto rango asmens kaip Ali Shamkhani, svarbiausio Khamenei patarėjo, pagrindinio Irano branduolinių derybų dalyvio, dešimtmečius dariusio įtaką IRGC ir žvalgybos aparatui, pašalinimas yra rimtas smūgis.

Sistemingas Irano karinės ir diplomatinės vadovybės sunaikinimas per kelias valandas atitinka siekį sunaikinti Chamenėjaus artimiausią aplinką. Tai prasidėjo jau seniai, kai Trumpo įsakymu buvo nužudytas Soleimani, ir neabejotinai apima paslaptingą buvusio prezidento Raisi ir FM Abdollahiano žūtį per įtartiną sraigtasparnio „avariją“. Visa tai skirta režimo pakeitimo sąlygoms sukurti.

Retai pasitaikanti palanki aplinkybė - prieš išpuolius IRGC leido suprasti, kad kūrė slaptą technologiją, skirtą sustiprinti savo raketų smūgį Izraeliui.

Dabar mes visi esame audros dalyviai. Vėlgi, išeities nėra: arba suduodamas triuškinantis smūgis psichogenocidininkams, arba Iranas akimirksniu surinks branduolinį ginklą. Trečioji galimybė - kapituliacija, nužeminimas ir režimo pakeitimas.

Tuo tarpu visa planeta tampa mirtinos grėsmės įkaite. Andrea Zhokas yra Milano universiteto moralės filosofijos profesorius, jis ne tik puikiai analizuoja, bet ir parašė praėjusiais metais išleistos mano knygos „Pašėlęs dvidešimtmetis“ itališkojo leidimo įžangą.

Profesorius A. Zhok glaustai nurodė, kad jokia politinė konstrukcija šiuolaikinėje istorijoje nėra sukaupusi tokio nuodingo mesianistinio etninio supremacizmo, didžiausios nepagarbos žmogaus gyvybei (visi kiti, kurie nėra „išrinktieji“, vis tiek yra „amalekas“), didžiausios nepagarbos tarptautinei teisei ir neribotos prieigos prie mirtinos ugnies galios derinio.

Taigi ką daryti su tokiu įkyriu, nekontroliuojamu mirties kultu?

Pepe Escobar

Nepriklausomas geopolitikos analitikas, rašytojas ir žurnalistas

https://strategic-culture.su/news/2025/06/13/the-whole-planet-is-being-kept-hostage-by-a-death-cult/

P.S. Per parą, praėjusią nuo šio straipsnio originalo publikacijos, įvyko kelios bangos Irano oro atakų prieš Izraelį. Tai gana objektyviai atspindėta šiame straipsnyje: 

https://www.zerohedge.com/geopolitical/over-200-israeli-warplanes-used-against-iran-trump-warns-even-more-brutal-attacks