Cenzūra - pūvančios visuomenės kvapas

Mano literatūros mokytoja Laimutė Abraitytė septintame dešimtmetyje už lietuvybę buvo priversta pasitraukti iš darbo Vilniaus universitete. Man pasisekė, aš turėjau nuostabią mokytoją, sugebėjusią mus padaryti raštingais ir Lietuvos patriotais. 

1991 m. buvau kupinas iliuzijų, kad nepriklausomoje Lietuvoje niekas nepersekios lituanistų už meilę Lietuvai, nebus įvesta griežta cenzūra. Klydau, jau keli metai Lietuvos valdžioje esantys globalistai, mano nuomone, už meilę Lietuvai persekioja nuostabią lituanistę  poetę Astrą Astrauskaitę. 

Prieš kelias dienas prie prezidentūros įvyko piketas, kurio dalyviai protestavo dėl šalyje klestinčios cenzūros ir patriotų persekiojimo.

Portale "Alkas" apie  spalio 10 d. piketą rašoma, kad "...eilė dalyvių laikė paveikslus Lietuvos piliečių, persekiojamų už pažiūras: Jolanta Mažylė – pašalinta iš Vilniaus universiteto už neteisingas pažiūras, Virginijus Savukynas – persekiojamas LRT už neteisingas pažiūras, Alina Laučienė – teisiama už lietuvių kalbos gynimą, Vidmantas Valiušaitis – atleistas už istorinės atminties gynimą, Birutė Obelenienė – persekiojama VDU už dėstymą apie prigimtinę šeimą, Almantas Stankūnas – persekiojamas už kovą dėl Lietuvos istorijos, Audrius Volotka – šalinamas iš pareigų už valstybinės kalbos įstatymo vykdymą, Vytautas Radžvilas – pašalintas iš VU TSPMI už neteisingas pažiūras…"

NS pirmininkas prof.Vytautas Radžvilas kreipėsi į susirinkusius:

Šią trumpą kalbą reikia pradėti iš naujo po tik ką įvykdytos provokacijos. Dar vienas NS renginys –  mėginamas sužlugdyti, arba siekiama mesti ant jo šešėlį. Ši diena atėjo natūraliai ir neišvengiamai – yra daugelį metų mūsų šalyje vykusio slenkančio demokratijos ir laisvės gniaužimo baigiamasis taškas. Iš tikrųjų prieš dvi dienas Seimui buvo pasiūlyta priimti rinkimų įstatymo [norėta pasakyti – politinių organizacijų] pataisą, kuria faktiškai sukuriamos prielaidos, jeigu ji, žinoma, būtų priimta, be jokio vargo uždrausti visas patriotines ir valstybines partijas, remiantis absoliučiai sugalvotomis dingstimis.

Prie tokių įstatymų dažniausia prieinama ne iš karto. Ilgus metus, lėtai, bet užtikrintai buvo varžomos Lietuvos piliečių konstitucinės laisvės ir teisės. Visa tai buvo daroma tarsi laisvoje ir demokratinėje Lietuvoje, bet toje Lietuvoje nepastebimai vis stiprėjo ideologinė cenzūra ir kitaminčių persekiojimas. Tai nebuvo tremtys į Sibirą, ar šaudymai. Bet diktatūra labai dažnai ateina nepastebimai ir daugybė žmonių tiesiog šito nepajunta. Nors represijos iš pirmo žvilgsnio švelnios, jos griovė daugelio žmonių gyvenimus ir likimus. Niekas šiandien neįvertins moralinių ir psichologinių patirtų kančių, prarasto darbo, socialinio statuso, galiausiai atstumtojo vaidmens visuomenėje. 

Nes ši visuomenė, kaip ir anais laikais, yra įbauginta, ir žmonės, kurie išdrįsta pareikšti savo nuomonę, atsiduria tokioje pat padėtyje, kokioje būdavo sovietmečio laikų disidentai. Susikūrus NS, nuosekliai ir metodiškai mūsų partija taip pat pradėta gniaužti. Viskas prasidėjo nuo palyginti švelnios ir nepastebimos informacinės blokados. Daugybė partijų, kurias sudarė rėksniai ir marginalai, buvo noriai reklamuojamos šalies žiniasklaidoje, bent jau parodant ir afišuojant jų skandalingus ir tautos laisvės reikalą kompromituojančius veiksmus. Tačiau NS buvo sąmoningai nutylimas, nes suprasta, kad tai partija, kuri vienintelė gali pakeisti Lietuvos ateitį. 

Tai štai šiandien jūs matote ne tik šūkius, bet ir portretus žmonių, kurie yra gyvas įrodymas, kad tos represijos nėra perkaitusios vaizduotės pramanas. Tie žmonės iš tiesų egzistuoja, jie yra šalia mūsų, ir labai svarbu, kad tai pamatę mūsų piliečiai suprastų, kad jeigu šitų žmonių nepalaikysi, neparemsi, tik laiko klausimas, kada ateis ir tavo eilė. Pats atsidursi panašioje padėtyje.

NS taip pat, ypač šitos rinkimų kampanijos metu, yra atvirai represuojamas. Štai jūs visi matote plakatą, kuriame pavaizduota graži lietuvė mergaitė migrantų apsuptyje. Vis dėlto šito plakato nebuvo leista kabinti viešose vietose. Tai daranti įmonė tiesiog išsigando. 

Iš tikrųjų šis plakatas nepasako nieko naujo. Seniai žinoma tiesa, kad jeigu šalyje gausėja svetimšalių, kurie negerbia tavo tautos ir kultūros, anksčiau  ar vėliau jie ima dominuoti ir diktuoti savo sąlygas. Daugybė žmonių šiandien taip pat susiduria su raginimu kalbėti rusiškai, tai yra „žmonių“ kalba. 

Mes mėginame šitą problemą iškelti, skelbdami garso įrašą, bet vis dėlto atsirado radijo stotis, ji vadinasi „Lietaus radijas“, kuri kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją nuomonės, ar tai esą nekursto tautinės nesantaikos. O, iš tikrųjų, gavo miglotą ir dviprasmišką atsakymą ir tada savo nuožiūra nutarė, kad vis dėlto toks garso įrašas, kuris atspindi tikrovę, su kuria kasdien susiduria vis daugiau Lietuvos žmonių, esą gali griauti socialinę darną. 

Lygiai taip pat yra uždraustas Tiesos.lt portalas, iš tiesų artimas NS, ypatingas tuo, kad tai yra vienintelis portalas, kuriame itin dalykiškai, profesionaliai ir visapusiškai yra atskleidžiamos didžiausios Lietuvai iškilusios grėsmės. Pirmiausia masinės migracijos ir kolonizacijos grėsmės. 

Parodoma, kaip jos katastrofiškai paveikė daugybės šalių gyvenimus. Turbūt tai yra pagrindinė priežastis, kodėl portalas buvo uždraustas, bet uždraustas taip, kaip dar Lietuvoje neregėta. Jis buvo uždraustas neįspėjus savininko, kad ketinama tai padaryti, įslaptintu teismo sprendimu, su kuriuo neįmanoma susipažinti. Visi prašymai pateikti bylos medžiagą yra atmetami visiškai šito nemotyvuojant. 

Taigi, faktiškai Lietuvoje jau pradeda veikti slapta susidorojimo sistema. Tai yra didžiulė naujovė, nes iki tol, šiaip ar taip, kaltinamasis, kuris galiausiai būdavo vienaip ar kitaip represuojamas, bent jau būdavo viešai apkaltinamas. Dabar veikia slaptosios policijos griežčiausia ir tiksliausia to žodžio prasme režimas. 

O šiaip, kas sieja visas tas istorijas, visus tuos žmones su NS, yra vienas pamatinis dalykas – visi šitie žmonės ir mūsų partija yra norinčios išlikti lietuvišku Lietuvos balsu.Tik šitą balsą norima nutildyti brutaliausiu būdu, kaip čia stovinčios mokytojos Alinos Laučienės atveju. Jai iškelta baudžiamoji byla už tai, kad paprasčiausiai parašė, jog svetimšaliai, kurie negerbia Lietuvių tautos ir nenori kalbėti lietuviškai, vis dėlto turėtų pagalvoti, ar jiems nereikėtų palikti mūsų šalies ir ieškoti savo vietos ten, kur galima apsieiti be lietuvių kalbos. 

Tuo tarpu šitoje šalyje nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleidžiami asmenys, kurie atvirai reikalauja ir ragina šaudyti lietuvius, kurie visiškai nesislėpdami drįsta pareikšti, kad nekantrauja, kada į Lietuvą atplūs Putino tankai. Lietuvos Temidė tokiems nusikaltimams yra iš tiesų akla. 

Be abejo, tai rodo fundamentalią Lietuvos vidaus politikos kryptį. Šita kryptis yra tokia – visomis išgalėmis slopinti lietuvybę Lietuvoje. Valdantiesiems lietuviška Lietuva nereikalinga ir jie nori vadinamosios globalios Lietuvos. O mums nelieka nieko kito, kaip tik tvirtai stovėti ir tęsti savo kovą. Ir mes šitą kovą laimėsime. O šiandien paprasčiausiai turime parodyti tautai, kad paskutinis kantrybės lašas iš tiesų įkrito į lietuvybės kančių taurę. Taigi, būkime tvirti!

Esu ne kartą ir savo kailiu išbandęs cenzorių persekiojimą. Po 2015 metų migracijos krizės aš buvau cenzūruojamas dėl straipsnių migracijos temomis, o prasidėjus kovidinei plandemijai buvo Lietuvos teritorijoje užblokuotas mano blogas. Tuo pačiu sunaikinta ir mano FB paskyra su 5000 draugų. Cenzoriai yra pasiekę tokią beprotystės stadiją, kad prieš kelias dienas pašalino straipsnio iš "Berliner Zeitung" legalų vertimą covido tema ("Berliner Zeitung: turbo-vėžys po mRNR vakcinų").

Po totalios cenzūros laikotarpio, sekė Gorbačiovo TSRS perestroikė, prasidėjo žodžio laisvės epocha, kuri Lietuvoje tęsėsi iki šio šimtmečio antrojo dešimtmečio. Pastarasis dešimtmetis man panašus į gūdų sovietmetį. Tai galėtų reikšti vieną: prasidėjo ES degradacija, o cenzūra - pūvančios visuomenės kvapas.

Dieve, suteik proto Lietuvos rinkėjams, pasigailėk Lietuvos!

Nuotraukoje: mankurtų darymo technologija. Alternatyva - cenzūra.