2024 m. balandžio 18 d., ketvirtadienis

Politico: Ukrainos laukia pralaimėjimas


Tai, kad Vakarai nesiunčia ginklų Kijevui, padeda Putinui laimėti karą.

Jamie Dettmer yra "POLITICO Europe" nuomonių redaktorius.

Paklauskite Ukrainos kario, ar jis vis dar tiki, kad Vakarai palaikys Kijevą "tiek, kiek reikės". Šis pažadas skamba tuščiai, kai praėjo keturios savaitės nuo tada, kai tavo artilerijos dalinys paskutinį kartą galėjo paleisti sviedinį, kaip skundėsi vienas karys iš fronto linijos.

Ne tik dėl to, kad Ukrainos pajėgoms trūksta amunicijos. Vakarų delsimas siųsti pagalbą reiškia, kad šaliai pavojingai trūksta dar daugiau, nei šovinių: kovinės dvasios, reikalingos pergalei.

Karių nuotaika niūri, nes juos smukdo nesiliaujantis bombardavimas, pažangių ginklų trūkumas ir nuostoliai mūšio lauke. Miestuose, esančiuose už šimtų mylių nuo fronto, nebeliko minios jaunuolių, kurie pirmaisiais karo mėnesiais stojo į kariuomenę. Dabar būsimieji kariai, atitinkantys šaukimo reikalavimus, vengia šaukimo į kariuomenę ir popietes leidžia naktiniuose klubuose. Daugelis jų apskritai išvyko iš šalies.

Kaip sužinojau per pastarąjį mėnesį rengdamas reportažus iš Ukrainos, iš dešimčių interviu su politiniais lyderiais, kariškiais ir paprastais piliečiais susidarė vaizdas, kad šalis ritasi į katastrofą.

Nors prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina bando rasti būdą, kaip nesitraukti, kariškiai privačiai pripažįsta, kad šią vasarą neišvengs didesnių nuostolių. Vienintelis klausimas, kokie jie bus. Vladimiras Putinas tikriausiai dar niekada nebuvo arčiau savo tikslo.


"Mes žinome, kad žmonės yra nusiminę, ir tai girdime iš regionų gubernatorių ir pačių žmonių", - "POLITICO" sakė įtakingas Zelenskio štabo vadovas Andrijus Jermakas. Pasak jo, Jermakas ir jo viršininkas kartu keliauja į "pavojingiausias vietas", kad sutelktų piliečius ir karius kovai. "Mes sakome žmonėms: "Jūsų vardas bus įrašytas į istorijos vadovėlius".

Jei per šiuos trečiuosius Rusijos invazijos metus tendencija greitai nepasikeis, tai Ukrainos tauta, kokia ji yra dabar, liks praeityje.

Vakarų lyderių veiksmai, kuriais jie siekia padėti Kijevui atremti Rusijos užpuolikus, toli gražu neatitiko jų skambios retorikos. Dėl šio nusivylimo visų grandžių ukrainiečiai - nuo kareivių, kasančių tranšėjas, iki šaliai vadovaujančių ministrų - yra pavargę ir irzlūs.

Kai POLITICO paklausė užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos, ar jis mano, kad Vakarai paliko Ukrainą kovoti su viena ranka surišta už nugaros, jo atsakymas buvo aiškus: "Taip, taip", - atsakė jis duodamas interviu savo biure, praėjus valandai po dar vienos Rusijos vidudienio raketų atakos.

V. Zelenskis dar aiškiau išdėstė, kas yra statoma ant kortos, sakydamas, kad Ukraina "pralaimės karą ", jei JAV Kongresas nesiims veiksmų ir nesuteiks pagalbos.

Vis labiau atrodo, kad V. Putino lažybos, jog jis gali palaužti Ukrainos pasipriešinimą ir Vakarų paramą, gali pasiteisinti.

Be esminių pokyčių, susijusių su pažangių Vakarų ginklų ir pinigų tiekimu, Ukraina negalės išlaisvinti dabar Putino pajėgų valdomų teritorijų. Tai leis Putinui laisvai graužti sužeistą šalį ateinančiais mėnesiais ar metais. Net jei Rusijai nepavyks pribaigti Ukrainos, dėl dalinės pergalės Kijevo viltys įstoti į ES ir NATO įstrigs nežinioje.

Tokio rezultato pasekmės pasauliui bus rimtos. V. Putinas paskelbs pergalę savo šalyje, o atskleidęs Vakarų silpnąsias vietas, jis gali sustiprinti savo platesnes imperines ambicijas užsienyje. Lietuva, Latvija ir Estija ypač baiminasi, kad jos yra kitos jo smogikų sąraše. Kinija, kuri jau dabar tampa vis patikimesne Maskvos partnere, nematys priežasčių keisti savo poziciją.

Didelis Putino taikinys yra antras pagal dydį Ukrainos miestas

Šiuo metu Ukrainai labiausiai reikia artilerijos sviedinių - milijonų. Be to, Ukraina teigia, kad jai reikia bent dviejų dešimčių oro gynybos sistemų "Patriot", kad apsaugotų karius fronto linijose ir apgintų Charkovą, didžiausią šalies miestą po Kijevo, kuris jau kelias savaites yra įnirtingai atakuojamas raketų ir artilerijos.

Vis labiau baiminamasi, kad Rusija netrukus gali surengti antžeminį puolimą antrajame Ukrainos mieste.

"Tai simboliška, nes sakoma, kad Charkovas buvo pirmoji Ukrainos sostinė. Tai didelis taikinys", - sakė V. Zelenskis praėjusią savaitę duodamas interviu "POLITICO" patronuojančiai žiniasklaidos bendrovei "Axel Springer".

Ukrainos kariuomenė artimiausiais mėnesiais ruošiasi patirti daugiau nuostolių. Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis perspėjo, kad padėtis Ukrainos rytiniame fronte "pastarosiomis dienomis gerokai pablogėjo". Kaip kitur sakė pats Zelenskis, "mes bandome rasti kokį nors būdą, kaip nesitraukti".




Nuogąstavimus dėl fronto linijų pažeidžiamumo dar labiau sustiprino beprecedentės Rusijos atakos, kuriomis siekiama nutraukti Ukrainos elektros tinklų darbą.

Neseniai vykusiuose susitikimuose su POLITICO šalies politiniai lyderiai pripažino, kad visuomenės nuotaika yra prislėgta, ir nors visi jie stengėsi išlikti optimistiškai nusiteikę, nusivylimas Vakarais buvo juntamas kiekviename pokalbyje.

"Atiduokite mums prakeiktus patriotus", - atšovė Ukrainos vyriausiasis diplomatas Kuleba. Sėdėdamas duoti interviu Užsienio reikalų ministerijoje, jis negalėjo nuslėpti susierzinimo dėl delsimo ir dėl Vakarų ginkluotės keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, kad nebūtų smogta Rusijos naftos objektams.

Kuleba, žinoma, besąlygiškai padėkojo už visą paramą, kurią per pastaruosius dvejus metus suteikė Vakarų sąjungininkai. Tačiau jis perspėjo, kad Ukraina yra įstrigusi užburtame rate: Vakarų sąjungininkai skundžiasi, kad Kijevas traukiasi, todėl mažėja tikimybė, kad ateityje jie siųs daugiau pagalbos. (Po POLITICO susitikimo su Kuleba Vokietija sutiko tiekti "Patriots", tačiau vis dar lieka klausimas, ar jų pakaks).

Aukščiausių kariuomenės pareigūnų nuotaikos dar niūresnės nei Kulebos.

Keli aukšto rango karininkai su "POLITICO" kalbėjosi tik su sąlyga, kad jų pavardės nebus skelbiamos ir jie galės kalbėti laisvai. Jie pateikė niūrią prognozę, kad fronto linijos gali sugriūti šią vasarą, kai Rusija, turėdama didesnį skaičių karių ir pasirengusi priimti didžiules aukas, pradės numatomą puolimą. Galbūt dar blogiau, jie išreiškė asmeninius nuogąstavimus, kad gali susilpnėti pačios Ukrainos ryžtas, nes dėl beviltiško atsargų stygiaus krinta kariuomenės moralė.

Ukrainos vadai reikalauja daugiau karių - buvusio vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno skaičiavimais, jiems reikėtų papildomų 500 000 karių.

Tačiau V. Zelenskis ir Ukrainos parlamentas abejoja, ar duoti įsakymą masiškai šaukti naujus karius. Duodamas interviu "POLITICO", įtakingas Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Jermakas nurodė svarbią - ir pašaliečiams galbūt netikėtą - priežastį, kodėl nepradedama masinė mobilizacija: toks šaukimas neturėtų žmonių palaikymo. Zelenskis vis dar yra "liaudies prezidentas", - sakė jis. "Jam tai labai svarbu, ir labai svarbu, kad liaudis ką nors darytų ne tik todėl, kad jai įsakyta tai daryti."

Ir štai čia yra problema. Vakarai nesugebėjo pasiūlyti to, ko reikia, ir tai savo ruožtu pakerta Ukrainos valią daryti tai, ko reikia.

Šalį ištiko egzistencinė krizė - Putinas tiesiogine prasme nori ją išbraukti iš žemėlapio, tačiau akivaizdu, kad visuomenė nepakankamai remia naują projektą.

Ukrainiečių jaunimas vengia šaukimo į kariuomenę

Tiesa, Ukraina niekuo nesiskiria nuo kaimyninių Europos šalių, kuriose, kaip rodo pastarojo meto visuomenės nuomonės apklausos, daugybė žmonių atsisakytų šaukimo į kariuomenę, net jei jų valstybės būtų užpultos. Tačiau Ukraina yra šalis, kurioje vyksta karas. Tokios egzistencinės kovos, kaip ši, neįmanoma laimėti nesumobilizavus visos tautos.

Ir vis dėlto, konfliktui tęsiantis, Kijeve, šalies centre ir vakaruose - toliau nuo fronto linijos - gyvenantys ukrainiečiai, atrodo, tam tikra prasme yra pasirengę susitaikyti su rytuose siaučiančiu karu, jei tik galės grįžti prie įprasto gyvenimo.

Todėl yra ir atsisakančiųjų šaukimo į kariuomenę: reikalavimus atitinkantys jaunuoliai randa kitų užsiėmimų, o vėlyvą popietę renkasi į hipsterių barus ir techno klubus.

Vitalijus Kličko, buvęs sunkiasvorių bokso čempionas, dabar einantis Kijevo mero pareigas, sakė suprantantis, kodėl žmonės nori grįžti į normalų gyvenimą, ir teigė, kad tai sveika. Jis sakė "POLITICO", kad noras atnaujinti kasdienę veiklą - tai pasipriešinimo išraiška Putino bandymams nualinti žmones.

Galbūt taip ir yra. Tačiau susidūrus su nesiliaujančiu priešu, kuris savo pranašumą nukreipia prieš blogai aprūpintą gynėjų armiją, toks rankų nenuleidimas atrodo labai rizikingas.

Kaip įsitikino nušalintasis Ukrainos vyriausiasis vadas Zalužnyj, racionalūs perspėjimai, kad viskas gali baigtis blogai, gali sukelti problemų komentatoriams ir analitikams. Tačiau sustabdžius kritinį mąstymą šio karo taip pat nepavyks laimėti.

Vakarai per daug pasitikėjo sankcijomis, manydami, kad jos privers Rusiją atsiklaupti. Taip pat buvo išmintingai galvojama apie tai, kad rusai nusistatys prieš Putiną dėl aukų skaičiaus arba vilčių, kad jis gali būti nuverstas per Kremliaus perversmą. Vietoj to Rusijos ekonomika išliko tvirta, o V. Putinas sustiprino savo valdžią.

Tiesa, kad prieš pradėdamas 2022 m. invaziją, Rusijos vadovas galėjo būti suklaidintas savo nevykusių žvalgybos vadovų ir manyti, kad trumpas karas užtikrins greitą pergalę.

Tačiau Putinas gali sau leisti laukti. Praėjusį mėnesį jis paskyrė sau dar vieną šešerių metų prezidento kadenciją. Jis gali pasitenkinti aklaviete: Jei Ukraina įstrigs tarp pergalės ir pralaimėjimo, išstumta iš NATO ir ES, tai vis tiek bus pergalė.

O ką aklavietėje atsidūręs konfliktas padarytų Ukrainos atsparumui?

Ankstyvasis patriotinio užsidegimo protrūkis, kai šaukimo centrus užplūdo savanoriai, išgaravo. Apytikriai 650 000 kovinio amžiaus vyrų pabėgo iš savo šalies, dauguma jų slapta persikėlė per sieną.

Prieš dvejus metus iš Ukrainos išvykstančiais traukiniais prieglobsčio ieškojo beveik vien moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės. Šią savaitę maždaug trečdalis vieno traukinio, kuriuo šis korespondentas išvyko iš šalies, keleivių buvo kovinio amžiaus vyrai. Jiems kažkokiu būdu pavyko gauti dokumentus, leidžiančius išvykti.

V. Zelenskio prezidentiniame biure Bankovos gatvėje jo pareigūnai tvirtina, kad vis dar yra teigiamai nusiteikę. Tačiau Vakarų pagalba, ypač prezidento Joe Bideno ilgai atidėliotas 60 mlrd. dolerių paramos paketas, negali ilgai laukti.

Ką Putinas darytų, jei Ukraina negautų Vakarų pagalbos, kurios jai reikia, kad laimėtų? "Jis viską visiškai sunaikintų. Viską", - sakė Zelenskis žiniasklaidai "Axel Springer". Ukrainos miestai virstų griuvėsiais, šimtai tūkstančių žmonių žūtų, sakė jis.

"Žmonės nebėgs, dauguma jų, todėl jis nužudys daugybę žmonių. Taigi kaip tai atrodys? Daug kraujo."

https://www.politico.eu/article/why-ukraine-losing-russia-war/





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Koks Jurgis, tokia ir kepurė

Lapkričio 24 d. išvydau keistą reginį. Gauja degeneratų, o gal ir nacikų, sprendžiant iš vieno jų demonstruojamų tatuiruočių, koneveikė Kaun...