Vos keletą metų atgal retas Lietuvos gyventojas iš viso žinojo kur yra mečetės, kas jose meldžiasi ir niekam tai nekliuvo. Niekam nekliuvo šimtmečius čia gyvenę totoriai. Niekam nekliuvo kažkada gatvėse besisukinėję mormonai, nekliuvo savo religiją išpažįstantys žydai, budistai ir pan.
Kas atsitiko, kad tokioje ramioje, kantrioje ir sakyčiau net labai religiškai tolerantiškoje šalyje, kaip Lietuva kilo tokia įtampa?
Pradėkime nuo antrojo muftiato atsiradimo, kuris jau savaime buvo pareiškimas, kad matyt Lietuvos musulmonai (totoriai) yra netinkami musulmonai, todėl reikia naujo muftiato. Nors būtent Lietuvos totoriai galėtų būti tobulas kultūrinio ir religinio sugyvenimo pavyzdys ne tik Lietuvoje. Kodėl jis netiko?
Mano spėjimas labai paprastas. Tai neatitinka agresyvios islamizacijos tikslų. O ir pastebėjimas dėl čia Lietuvoje gyvenančių totorių neva tai netinkamo islamo išmanymo ir pan. yra ne mano sugalvotas. Tai buvo viešai išsakyta kaip priekaištas paties Begansko vienoje iš LRT radijo diskusijų.
Pamažu gudrumu ir išmaniai manipuliuojant teisiniu reguliavimu mūsų vietos totoriai buvo išprašyti iš jiems dar tarpukariu pastatytų maldos namų. Spynos pakeistos ir ten įsikūrė "naujos kokybės" bendruomenė, tarp kurių ir religiniai "atsivertėliai". Tokie paprastai būna patys agresyviausi.
Tai buvo pirmieji du eskalacijos žingsniai ir juos pradėjo tikrai ne baikeriai.
Trečiasis žingsnis buvo bandymas paaiškinti kaip reikia ar nereikia elgtis viešoje vietoje, Kaune Ramybės parke. Tai buvo padaryta neįvertinus, kad nepaisant viso ES bejėgiškumo ir stumiamos tolerancijos visų ir viskam, Lietuva taip toli nenuėjo ir visiškai nėra nusiteikusi leisti kažkam pasakoti kur ir kaip jie gali vaikščioti ar demonstruoti jausmus. To užteko, kad kauniečiai ateitų ir pademonstruotų savo nuomonę apie tokius "prašymus".
Toliau vystantis diskusijoms apie demografiją, vienas iš pagrįstų viešo diskurso elementų yra iš gausios iš trečiųjų šalių atvykstančių asmenų šeimos ir to nešami pokyčiai (kultūriniai, religiniai, saugumo ir pan.) senosiose ES valstybėse. Ir klausimas ar mes to paties norime Lietuvoje. Atsakymas į tokius pasvarstymus buvo to paties Begansko nepraustaburniška provokacija apie tai, kad esą visi ar beveik visi Lietuviai turi meilužes ir gali su joms ir savo žmonomis pasidaryti vaikų ir nereikės kaltinti musulmonų dėl jų gausių šeimų.
Ir tai buvo ketvirtoji tiesmuka ir agresyvi provokacija, bandant sumenkinti visus Lietuvius, pasakant, kad jie mususlmonų požiūriu baveik visi gyvena "nuodėmingą gyvenimą" ir dar kažkam priekaištauja.
Todėl nepasimeskime tarp trijų pušų ir nepamirškime tikrųjų dabar vykstančių reiškinių priežasčių ir chronologijos, nes susidaro vaizdas, kad tai jau niekam nebeįdomu.
O, kad būtų dar įdomiau, įkeliu į komentarus savo kolegų iš Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos parengtą monografiją apie musulmonų broliją Europoje ir jos keliamą grėsmę.
O jei muftijus iš tiesų nori deeskaluoti situaciją, jis tam turi visas galimybes. reikėtų sugražinti maldos namus Lietuvos totoriams ir jie jau patys nuspręstų, ką ten daryti ir kaip organizuoti pamaldas. Iki šiol jiems dėl to problemų neklidavo. Kaip ir nekildavo konfliktų su visuomene. Na ir atsiprašyti Lietuvos totorių už padarytą skriaudą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą