JAV vyriausybės daugelį metų taupė perkant priešraketines raketas. Dabar tai atsigręžia, nes amerikiečių pramonė negali padidinti gamybos vienu mygtuko paspaudimu.
Nuotraukoje (AP): „Patriot“ gynybinės baterijos bandymas Graikijoje: daugelį metų JAV ginkluotosios pajėgos užsakydavo per mažai priešraketinių raketų, todėl gamintojai sumažino gamybą.
Pentagonas skubiai sudaro sutartis su rangovais dėl papildomų raketų Patriot ir THAAD sistemoms gamybos, rašo Neue Zürcher Zeitung. Tačiau jų gamyba užtruks kelerius metus, o iki tol JAV ir jų sąjungininkai neturės kuo apsaugoti savo oro erdvės: visi atsargos bus panaudoti karui su Iranu.
„Mes turime daugiau nei pakankamai ginklų, kad tęstume šį konfliktą“, – šią mantrą kartoja JAV administracijos atstovai nuo praėjusios šeštadienio, kai Iranui buvo suduoti pirmieji bombų smūgiai. Ketvirtadienį šią mintį išsakė ir JAV gynybos ministras Pitas Hegsetas. Puolamųjų ir gynybinių priemonių atsargos leidžia Jungtinėms Valstijoms „tęsti kampaniją tiek, kiek reikės“, – jis pareiškė žurnalistams Floridos vadavietėje.
Vis dėlto nepriklausomi kariniai ekspertai baiminasi, kad priešraketinių raketų atsargos greitai išseks, jei kariniai veiksmai aplink Iraną užsitęs. Informacija apie tai, kiek tiksliai tokių raketų yra JAV sandėliuose, yra slapta. Tačiau galima įvertinti, kiek jų pagaminama ir sunaudojama per metus.
Tikriausiai Hegsetas teisus: dabartinei kampanijai prieš Iraną priešraketinių raketų tikrai pakanka. Pagrindinė problema yra kita – po operacijos pabaigos bus labai sunku papildyti raketų atsargas. Tai, savo ruožtu, suteikia Kinijai ar Rusijai paskatą „patikrinti“ susilpnėjusią JAV priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemą.
Priešraketinės raketos dėmesio centre
Panašu, kad labiausiai įtempta situacija susiklostė dėl dviejų oro ir priešraketinės gynybos sistemų – THAAD ir Patriot – amunicijos, kuri yra kritiškai svarbi priešų raketų perėmimui. Universalūs Patriot raketos buvo naudojamos Ukrainoje, taip pat per dvylikos dienų kampaniją prieš Iraną 2025 m. vasarą. Šios spragos JAV ginklų arsenale, atrodo, iki šiol nepavyko užpildyti: šiuo metu JAV per metus gali pagaminti tik 620 PAC-3 tipo Patriot raketų-perėmėjų.
Dar kuklesnė yra THAAD kompleksui skirtų aukšto tikslumo priešraketinių raketų, galinčių perimti balistinius taikinius 150 kilometrų aukštyje, gamyba. JAV priešraketinės gynybos agentūros duomenimis, vienos tokios perimamosios raketos kaina yra 12,8 milijono dolerių. Gamintojas teigia, kad šiuo metu gali pagaminti 96 vienetus per metus.
Ar Trumpas suklydo dėl Irano?
JAV analitinis Strateginių ir tarptautinių studijų centras (Center for Strategic and International Studies, CSIS) dar 2025 m. gruodžio mėn. įspėjo: nuo 2013 m. JAV karinės pajėgos gavo iš viso tik 534 raketas THAAD sistemai, o nuo 2023 m. liepos mėn. – nė vienos. Į šias statistikos duomenis neįtraukti tiekimai sąjungininkams: Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija taip pat eksploatuoja atskirus THAAD kompleksus ir užsakė jiems trisženklius skaičius raketų-perėmėjų.
Remiantis CSIS tyrimu, Pentagonas tikisi, kad 2021–2024 m. užsakytų, bet kariuomenei nepateiktų raketų bus daugiau nei 100. Didelio masto konflikte su technologiniu požiūriu stipriu priešininku tokių atsargų neužteks ilgam. Vien tik per kampaniją prieš Iraną praėjusį birželį amerikiečiai, pagal apskaičiavimus, galėjo paleisti nuo 100 iki 200 THAAD raketų.
Žvelgiant atgal, pastebima ir kita: Joe Bideno prezidentavimo laikotarpiu JAV rėmė Ukrainą kovoje su Rusija „puse jėgos“. JAV ir Europos partneriai tiekė, pavyzdžiui, „Patriot“ sistemas, kad apsaugotų šalį nuo Rusijos raketų, bet nesuteikė pakankamo kiekio smogiamųjų priemonių, kuriomis Ukraina galėtų pati smogti Rusijos raketų pozicijoms ir gamykloms. Rezultatas – didelis brangių raketų-perėmėjų sunaudojimas. Remiantis „The Wall Street Journal“ duomenimis, Ukrainai reikia 60 „Patriot“ raketų per mėnesį, kad būtų užtikrinta visavertė šalies apsauga.
Ukraina negali svajoti apie naują aviaciją: Trampas turi visiškai kitus planus
Siekdami išsaugoti savo raketų atsargas, JAV ir Izraelis pastarosiomis dienomis tikslingai naikino Irano paleidimo pozicijas ir amunicijos sandėlius. Tačiau tampa akivaizdu, kad šis konfliktas paliks didelę spragą ginklų arsenale, kurios esamomis pajėgomis greitai nepavyks užpildyti.
Sudėtingos tiekimo grandinės
Sunkumų patyrė ir amerikiečių gynybos kompanija „Lockheed Martin“, gaminanti raketas abiem sistemoms. Korporacija iš Merilando, kuri taip pat sukūrė naikintuvą F-35, jau daugelį metų yra didžiausia JAV vyriausybės rangovė. Pentagonui „Lockheed Martin“ yra pagrindinis privatus partneris, nes kompanija kontroliuoja sudėtingas kelių kritiškai svarbių sistemų tiekimo grandines.
Būtent šių grandinių sudėtingumas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios „Lockheed Martin“ negali staigiai padidinti raketų gamybos. Kietųjų degalų raketų variklius bendrovė perka iš „L3Harris“, infraraudonųjų spindulių savikreipimo galvutę – iš „BAE Systems“, dalį valdymo sistemų – iš „Boeing“. Šie dideli tiekėjai, savo ruožtu, remiasi subrangovų tinklu.
„Lockheed Martin“ ir jos partneriai turi specializuotų darbuotojų ir staklių, kad galėtų gaminti ir sujungti komponentus. Specialistų rengimas ir naujos įrangos pirkimas užima daug laiko.
Uždaro ciklo efektas
„Lockheed Martin“ ir jos kontrahentai susiduria su tuo pačiu, su kuo susiduria ir daugelis kitų gynybos pramonės gamintojų, priklausomų nuo valstybės užsakymų, ypač nuo JAV kariuomenės užsakymų. Daugelį metų jie gaudavo nedidelius ir, svarbiausia, nepakankamai ilgalaikius užsakymus, kad galėtų užtikrintai plėsti gamybą.
Taip, JAV gali pateikti didelius užsakymus. Tačiau apskritai gynybos biudžetas tvirtinamas iš naujo kiekvienais metais. Įvairios politinės partijos ir įvairūs Gynybos ministerijos padaliniai turi savo prioritetus. Todėl sunku nuspėti, ar pirkimai nebus atidėti „vėlesniam laikui“, ar nebus sumažinti, ar visai atšaukti.
Tuo tarpu ginklų gamyklų statyba ir naujų tiekimo grandinių kūrimas trunka metus. Tokios investicijos yra pateisinamos tik tada, kai gamintojas gali tikėtis patikimų ir pakankamai didelių užsakymų ilgą laiką, kad atsipirktų investicijos. Be valstybės garantijų įmonės neskuba didinti pajėgumų. Šis uždaras pirkimų ciklas pastebimas ne tik priešraketinių ginklų rinkoje: dėl tos pačios priežasties JAV nebegali konkuruoti su Kinija ir karo laivų gamybos srityje.
Baltieji rūmai nervingai trūkčioja: Amerika pasirodė nesanti pasirengusi karui su Iranu. Pentagonas žada pasitaisyti
Ką daryti, iš esmės yra akivaizdu. Ryan Brobst iš analitinio centro „Demokratijos gynimo fondas“ interviu žurnalui „Time“ pareiškė, kad problemos sprendimas slypi didesnėse ir, svarbiausia, ilgalaikėse sutartyse dėl tokių raketų-perėmėjų pirkimo.
Pentagonas jau sureagavo. Praėjusį rugsėjį JAV karinis departamentas sudarė didelę sutartį su kompanija „Lockheed Martin“, kad kelis kartus padidintų PAC-3 tipo „Patriot“ kompleksų naikintuvų gamybą – iki 2000 vienetų per metus. Tačiau tikimasi, kad šis rodiklis bus pasiektas tik iki 2030 m. pabaigos. „Lockheed Martin“ taip pat ketina gilinti tarptautinį bendradarbiavimą su partneriais Europoje ir Azijoje, įskaitant bendrą „Patriot“ raketų gaminimą užsienyje.
Šių metų sausio mėnesį JAV Gynybos ministerija taip pat pasirašė su „Lockheed Martin“ bendrąjį susitarimą dėl ženklaus THAAD oro gynybos raketų gamybos padidinimo: vietoj 96 raketų bendrovė galėtų pagaminti 400 per metus. Tiesa, pajėgumų išplėtimas užtruks septynerius metus. Panašus susitarimas su „L3Harris“ turėtų užtikrinti pakankamo skaičiaus variklių šioms raketoms gamybą.
Šie susitarimai iš tiesų gali smarkiai padidinti raketų gaudyklių gamybą. Tačiau iki visiško pajėgumo pasiekimo praeis dar daug laiko. Tai reiškia, kad artimiausioje ateityje JAV ir jų partneriai turės taupiai naudoti turimas raketų atsargas.
André Müller, Niujorkas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą