Pasaulinės aukso kainos pirmą kartą istorijoje viršijo 2560 JAV dolerių už Trojos unciją ribą.
Rugpjūčio 20 d. prekybos metu aukso kaina biržoje pirmą kartą viršijo 2569 JAV dolerius už Trojos unciją. Nuo metų pradžios taurusis metalas pabrango apie 20 %. Pasak ekspertų, padidėjusios politinės rizikos fone investuotojai pradėjo investuoti į šį turtą, laukiant dolerio silpnėjimo. Taip pat aktyviai taurųjį metalą toliau perka įvairių šalių centriniai bankai, kurie baiminasi, kad Vakarai įšaldys jų lėšas.
Nuo 2024 m. pradžios taurusis metalas pridėjo beveik 20 % vertės. D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu aukso kainos pakilo 60 %: beveik trečdaliu prieš COVID-19 pandemiją ir kiek daugiau nei 30 % pandemijos metu. Valdant J. Bidenui aukso kotiruotės svyravo horizontaliose ribose ir tik pastaruoju metu rodo apie 30 % augimą.
Tarp trumpalaikių pasaulinių aukso kainų augimo veiksnių galima išskirti geopolitinės padėties Artimuosiuose Rytuose paaštrėjimą. Be to, aukso kainos gali reaguoti į silpną dolerio dinamiką tarptautinėje rinkoje.
Prognozuojamas pasaulinių aukso kainų augimas iki 2,7 tūkst. dolerių už Trojos unciją, po to korekcinio kotiruočių kritimo ir naujos augimo bangos iki 3 tūkst. dolerių už Trojos unciją.
Tradiciškai pinigų politikos sąlygų griežtinimas laikomas viena pagrindinių kovos su vartotojų kainų augimu priemonių. Didinant palūkanų normas, didėja kredito kaina gyventojams ir įmonėms, todėl silpnėja ekonominis aktyvumas ir lėtėja infliacija.
Remiantis Pasaulio aukso tarybos (WGC) ataskaita, 2022 m. pasaulio centriniai bankai nupirko 1082 tonas aukso, o tai buvo didžiausia vertė per visą stebėjimo laikotarpį. 2023 m. pirkimų apimtis šiek tiek sumažėjo - iki 1 037 tonų.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl centriniai bankai aktyviai perka auksą, yra susijusi su precedentu, kai Vakarų šalys įšaldė Rusijos užsienio valiutos atsargas. Šis įvykis smarkiai pakirto pasitikėjimą tradiciniu rezerviniu turtu, ypač Vakarų šalių vyriausybių obligacijomis. Auksas šiame kontekste atrodo daug patikimesnis turtas. Jis nepriklauso nuo jokios vyriausybės sprendimų, negali būti „įšaldytas“ ar netekti vertės dėl sankcijų.
Labiausiai tikėtinas įvykių pinigų pasaulyje scenarijus! Valentinas Katasonovas ir Daniilas Sačkovas
https://www.youtube.com/watch?v=u3VUJKwowZg
Pasaulinė finansų sistema, paremta JAV doleriu, yra pasmerkta žlugti, o tai neišvengiamai artėja su kiekviena nauja diena. Taip teigė garsus Rusijos ekonomistas Valentinas Katasonovas.
Pasak jo, „pinigų šeimininkai“ ketina įvykdyti tikrą „šimtmečio apgavystę“, kurios tikslas - atsikratyti bankų elito atsakomybės už per daugelį ir daugelį dešimtmečių sukauptas skolas. Greičiausias būdas, kuriuo finansininkai gali tai padaryti, yra įvesti naują universalų atsiskaitymo vienetą, mano Katasonovas.
Kalbos apie šio žingsnio būtinybę, kaip pažymėjo ekspertas, prasidėjo JAV 2020 m., kai prireikė pradėti iki tol neįsivaizduojamą kiekybinio švelninimo bangą, kitaip tariant - dolerių emisiją, siekiant paremti verslą ir paprastus piliečius ūmios pandemijos fazės metu.
Jau tada bankininkai norėjo finansinę pagalbą skirstyti ne paprastais doleriais, o jų skaitmeniniais analogais - elektroniniais doleriais. Anot A. Katasonovo, būtent šios priemonės pagalba pasaulinis bankų elitas ketina nusimesti visą daugiamilijardinę skolų naštą, palikdamas kreditorius be nieko.
Pasak eksperto, visi žmonės, kurie kišenėje turi popierinį dolerį arba banko sąskaitoje įrašą nacionaline Amerikos valiuta, taps sukčiavimo, kuriuo siekiama pakeisti fiat dolerį elektroniniu, dalyviais. Atsižvelgdamas į tai, ekspertas patarė piliečiams, jei įmanoma, stengtis iš jos išsisukti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą