ES elitas pataruosius tris dešimtmečius vykdo ES naikinimą. Europa užtvindyta milijonais Afrikos ir Azijos "pabėgėlių", kurie pakeičia baltuosius Europoje, ją islamizuoja, gula nepakeliama ekonomine našta jos ekonomikai. Apie tai pasakoja Prancūzijoje gyvenanti žurnalistė Elena Kondratjeva-Salguero.
Dešinieji balsuoja prieš beveik visas Europos Parlamento liberaliosios daugumos iniciatyvas. Kodėl Europa akcentuoja pagalbą Ukrainai, kai kyla grėsmė pačiai ES struktūrai? - Pranešėja: Elena Kondratjeva-Salguero, žurnalistė, literatūrinio almanacho "Žodžiai ir prasmės" vyriausioji redaktorė.
Degraduoja ES ekonomika
"Euras atsidūrė spąstuose tarp velniškos FRS ir siautėjančių politinių bangų", - rašo "Bloomberg".
"Euras susiduria su staiga blogėjančia politine situacija, kuri paprastai verstų investuotojus atsikratyti valiutos. Tačiau vaizdą temdo vis sunkiau nuspėjamos pasaulinių palūkanų normų perspektyvos. (...) Eurui atsidūrus spąstuose tarp mažesnio iždo obligacijų pajamingumo po silpnesnės, nei tikėtasi, JAV gegužės mėn. infliacijos ataskaitos ir kraštutinių dešiniųjų partijų sėkmės Europos Sąjungos rinkimuose padarinių, investuotojams patariama lažintis už arba prieš eurą naudojant ne dolerio, o kitas valiutų poras", - teigė agentūra.
"Europos bankus, eurą ir Prancūzijos obligacijas sukrėtė bėgimas į saugumą", - rašo "The Wall Street Journal". - Investuotojai atsisakė Europos [įmonių] akcijų ir supirko saugesnes vyriausybių obligacijas, nes politiniai neramumai Prancūzijoje padidino baimę dėl Europos Sąjungos vienybės." "Norima saugumo, - WSJ sakė Nyderlandų banko ING vyriausiasis euro zonos ekonomistas ir pasaulinių makroekonominių tyrimų vadovas Carstenas Brzeski, pridurdamas, kad "yra daug nervingumo".
Europos Komisija leido pradėti perviršinio biudžeto deficito procedūrą prieš Belgiją, Prancūziją, Italiją, Vengriją, Maltą, Lenkiją ir Slovakiją, kurių biudžeto deficitas viršijo 3 proc.
"Šiuo metu beveik ketvirtadalis verslininkų Vokietijoje reguliariai galvoja apie įmonės pardavimą. Beveik visi verslininkai (96 proc.) įsitikinę, kad šalyje prasidėjo deindustrializacija", - rašoma "Die Welt".
Briuselyje, vadovaujant Manfredui Weberiui, susiformavo promaskvietiška, proimigracinė ir prieš ekonomiką nukreipta koalicija, penktadienį Kossuth radijo laidoje "Labas rytas, Vengrija" iš Berlyno pareiškė premjeras.
V. Orbanas teigė, kad Vengrijai svarbiausia išlaikyti atvirą pasaulio ekonomiką. Jis sakė, kad Vengrija negali gyventi pagal dabartinį gyvenimo lygį, jei gali pasikliauti tik dešimties milijonų vengrų ekonomine rinka, ir pabrėžė, kad "būtų tragiška izoliuotis nuo likusio pasaulio".
Jis pabrėžė, kad Vokietija taip pat yra mūsų sąjungininkė, norinti atviros pasaulio ekonomikos, nes ji taip pat yra šalis gamintoja ir turi parduoti savo produktus pasaulyje.
Orbanas kaip dviejų šalių ekonominių santykių pavyzdį pateikė "Mercedes", nurodydamas, kad automobilių gamintojas sukurs 3 800-4 200 naujų darbo vietų Kecskemete, "septyniose užrakintose" gamyklose, kuriose bus gaminami nauji modeliai ir reikalingi komponentai.
Jis pabrėžė, kad Vokietijos pramonėje vyksta permainos, ir kyla klausimas, ar šioje technologinėje kaitoje yra ir bus vietos vengrams, "o atsakymas - bus", nes vokiečiai nemažą dalį šių pokyčių įgyvendina Vengrijoje, sukurdami daug tūkstančių naujų darbo vietų, įskaitant inžinerijos ir kvalifikuotų profesijų mokymus.
Tai pirmiausia turiu patvirtinti su Vokietijos kancleriu, - sakė Vengrijos Ministras Pirmininkas, turėdamas omenyje susitikimą su savo kolega iš Vokietijos, kuris įvyks vėliau šią dieną.
Jis sakė, kad "Vokietijos ir Vengrijos ekonominio bendradarbiavimo patvirtinimo antspaudą reikia uždėti su dabartiniu Vokietijos kancleriu". Svarbiausias tikslas - užtikrinti Vengrijos dalyvavimą Vokietijos ekonomikos plėtroje, sakė jis.
Jis pabrėžė, kad Vengrija yra Vokietijos kanclerio sąjungininkė, nes abi valstybės suinteresuotos atvira pasaulio ekonomika ir priešiškų jėgų Europoje slopinimu.
Jis teigė, kad liepos 1 d. Vengrijai perimant pirmininkavimą ES, jis ir kancleris Olafas Scholzas taip pat aptars "didžiuosius Europos klausimus", apžvelgdami, "ką Vengrija pateikia ant stalo ir kaip toli ji nori eiti". Kaip pavyzdžius jis paminėjo Serbijos narystę ES, mokesčių mažinimą, išmokas šeimoms ir Europos ekonomikos konkurencingumo didinimą.
Kairieji susitarė, EPP su jais sutaria
V. Orbanas sakė, kad šią savaitę vykusiame neformaliame ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime kairiosios partijos paskelbė, kad susitarė tarpusavyje, o Europos liaudies partija (ELP), kuri save vadina dešiniąja, bet sudarydama aljansus visada pereina į kairę, prisijungė prie kairiųjų.
Sudaryta koalicija susitarė dėl Vengrijai nenaudingos programos, kuri skiriasi nuo Vengrijos žmonių nuomonės. Tai yra prokarinė koalicija, koalicija tų, kurie nori tęsti ir net paspartinti Europos įtraukimo į karą procesą.
Jis pridūrė: "Vokietijoje vyksta didžiulė militarizacija, neįsivaizduojama nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Antroji koalicijos programa yra pro-migracinė, jie yra Soroso plano įgyvendintojai, sakė jis ir pridūrė, kad Džordžas Sorosas dar 2015 m. rašė, kad į Europą kasmet reikėtų įvežti milijoną migrantų ir kad jis mielai skolintų europiečiams pinigų šiam tikslui finansuoti.
Europoje vyksta gyventojų pakeitimas
Europoje vyksta gyventojų kaita, mažėja baltųjų, krikščionių, europiečių, daugėja migrantų, o musulmonų bendruomenei priklausančių žmonių skaičius radikaliai didėja, perspėjo jis.
Kalbant apie konkurencingumo klausimą - kaip stiprinti pramonę, kurti daugiau darbo vietų, didesnius atlyginimus ir geresnį gyvenimą žmonėms - koalicija yra "mokesčių didinimo pusėje, taigi ji nėra palanki rinkai", o tai nėra gerai Europos ekonomikai, sakė jis. Koalicija yra už karą, prieš ekonomiką ir už migraciją, užbaigė jis.
V. Orbanas pabrėžė, kad EPP visada nukreipia savo rinkėjus į kairę, užuot atstovavusi tradicinei, nuosaikiai, konservatyviai ir krikščioniškai demokratijai, todėl Europoje kuriama kairioji, o ne dešinioji dauguma.
EPP dalyvavimas yra gėdingas
Vertindamas Europos Parlamento rinkimus, jis teigė, kad pastaruoju metu EPP rinkimai po rinkimų renka nuosaikių, dešiniųjų rinkėjų paramą, tačiau užuot sudariusi dešiniųjų koaliciją, ji eina į kairę ir į kairę, t. y. "vagia ir permeta" rinkėjus iš dešinės į kairę.
"Štai tokį negarbingą vaidmenį atlieka EPP, todėl, nepaisant visuomenės nuomonės poslinkio dešiniųjų naudai, jos dabar Briuselyje negalima tiesiogiai įtvirtinti", - sakė premjeras ir pridūrė, kad netiesioginiai žingsniai, t. y. aljansų ir susitarimų sudarymas, vis labiau stiprina dešiniuosius.
Jis priminė, kad per pastaruosius dvejus ar trejus rinkimus dešiniųjų pažiūrų europiečiai susidūrė su rimta dilema, nes nemaža dalis jų nenori balsuoti už galingą ir stiprėjančią dešinę, įskaitant Vengrijos, Italijos ir Prancūzijos partijas, o nuosaikesni dešinieji rinkėjai, teikiantys pirmenybę tradicinei krikščioniškajai demokratijai, mieliau renkasi EPP.
Pastebimas poslinkis į dešinę, tačiau dėl EPP Europoje daugumą sudaro kairieji
Jis atkreipė dėmesį, kad nuo to laiko, kai Europos Parlamento rinkimai vyko nacionaliniu lygmeniu, beveik visose Europos šalyse susilpnėjo arba buvo sukrėstos ne dešiniosios vyriausybės. Kaip pavyzdį jis pateikė Belgijos ir Prancūzijos rinkimų rezultatus.
Poslinkis į dešinę egzistuoja, tačiau dėl jo valdžia nepasikeitė, nes EPP savo rinkėjus visada veda į kairę, todėl Europoje formuojasi ne dešinioji, o kairioji dauguma, sakė jis.
Vakarai nori nugalėti Rusiją pasitelkdami ukrainiečius
Kalbėdamas apie Rusijos ir Ukrainos karą, jis sakė, kad Vakarų pasaulis, vadovaujamas amerikiečių ir Vokietijos, nori nugalėti Rusiją, tiesiogiai neįsitraukdami į karą su ja, bet iš esmės palikdami karą "ukrainiečiams", nes Vladimiras Putinas užpuolė Ukrainą, pažeisdamas visus tarptautinės teisės principus, nes nori neleisti Ukrainai tapti NATO nare.
Vakarai tai įvertino kaip galimybę susilpninti, o vėliau nugalėti Rusiją, o ne kaip Vengrijos poziciją, kuri teigia, kad šioje situacijoje prioritetas yra izoliuoti konfliktą ir sumažinti karo poveikį, sakė jis, pažymėdamas, kad Vakarai nori nugalėti rusus pasitelkdami Ukrainos karius ir daugybės aukų kaina.
Kyla klausimas, ar Ukraina taps NATO nare, ar ne, t. y., pavyzdžiui, "ar Juodosios jūros uoste Sevastopolyje bus NATO vėliava, ar Rusijos vėliava", - sakė jis, pažymėdamas, kad rusai nenori gyventi šalia tokios šalies kaip Ukraina, kurios kariuomenė turi moderniausiais ginklais ginkluotą NATO kariuomenę.
Jis pavadino beviltiška, kad Vakarai laimės karą, nes, jo žodžiais tariant, už tai teks sumokėti baisią kainą, kurios tiesiog neverta. Iki šiol žuvo šimtai tūkstančių rusų ir ukrainiečių, o Europos rytuose auga milijonas vaikų, kurie neturi tėvo arba kurių tėvas dėl karo traumų tapo neįgalus.
Jis pridūrė, kad išaugs karta, kuri atsidurs beviltiškoje padėtyje, nes, nepaisant žadėto atstatymo, žmonių gyvenimo lygis daugelį metų išliks žemesnis už Europos gyvenimo lygį.
Referendumo rezultatai padės vyriausybės vadovui
V. Orbanas priminė, kad Vengrijoje anksčiau buvo rengiami referendumai svarbiais politiniais klausimais. Jis sakė, kad pasisakydamas prieš migraciją, "aš palaikysiu savo užpakalį" referendumu dėl migracijos, ir pridūrė, kad panaši situacija yra ir ginant tradicinės šeimos modelį.
Jis pabrėžė, kad mes tikrai nenorime, jog mūsų vaikams šiais klausimais būtų aiškinama, kas teisinga, o kas ne. Vesdamas šią diskusiją turiu omenyje Vengrijoje vykusį referendumą dėl lyties, - sakė jis.
Jis teigė, kad referendumo dėl karo nebuvo, tačiau vyko Europos Parlamento rinkimai. "Visos kampanijos metu sakiau, kad kalbama apie karą ir taiką", - priminė jis ir pridūrė, kad žmonės aiškiai pasakė, jog nenori, kad Vengrija dalyvautų kare.
Sakiau, kad yra minimalus tikslas, kurį galime pasiekti: Europos traukinys važiuoja į karą, bet jei turėsime pakankamai paramos, galiu užtraukti avarinį stabdį, šis traukinys sustos ir mes, vengrai, išlipsime. Jei žvaigždėms pasiseks, įtikinsime mašinistą ne tik išlipti iš traukinio, bet ir neleisti jam toliau važiuoti.
Nustatytas minimalus tikslas
Jo vertinimu, minimalus tikslas pasiektas, sakė jis, ir jam pavyko susitarti su NATO generaliniu sekretoriumi, kad Vengrija nedalyvaus NATO misijoje Ukrainoje nei pinigais, nei ginklais, nei kariais.
"Mes taip pat kalbėjomės su mašina, bet mums nepavyko jos įtikinti, tai stipri mašina, tik Donaldas Trumpas gali ją nuversti", - sakė jis, turėdamas omenyje artėjančius JAV rinkimus.
Tačiau jis pabrėžė, kad mes nedalyvausime šiame kare, Vengrija išliks taikos sala tiek viešojo saugumo, tiek socialinio saugumo, tiek karo atžvilgiu, nes dėl viso to susitarė ne tik su kadenciją baigiančiu NATO generaliniu sekretoriumi, bet ir su jo įpėdiniu.
Šiuo metu spaudimas dėl karo kyla ne iš NATO, o iš čia, iš Europos, ir ši kova turi vykti Briuselyje, pažymėjo jis.
Weberis yra prieš Vengriją nusiteikęs EPP lyderis
Jis pabrėžė, kad EPP lyderiui Manferiui Weberiui prie širdies tik vienas tikslas - pakenkti Vengrijai.
Mes neleidome jam tapti Europos Komisijos pirmininku 2019 m., nes jis sakė, kad nenori būti išrinktas vengrų balsais, - priminė jis ir pridūrė, kad Ursula von der Leyen, kuri galiausiai buvo išrinkta vengrų balsais, taip pat turi problemų, "tačiau ji yra tarnaitė, palyginti su ta vengrofobija, kuria serga M. Weberis".
Kol ji ten yra, mes tikrai žinome, kad Europos liaudies partijai vadovauja prieš Vengriją nusiteikęs lyderis, - perspėjo jis.
Jis priminė, kad kai "Fidesz" laimėjo 2018 m. rinkimus, po kelių dienų, veiksmingai remiant Manfedui Weberiui, prieš Vengriją jau buvo pradėta 7 straipsnio procedūra.
Dabar atsitiko tas pats: Vengrijoje laimėjo taikos partija, o promaskvietiškas Briuselis iš karto mums skyrė precedento neturinčią baudą, pažymėjo jis, pabrėždamas, kad migracijos bauda glaudžiai susijusi su karo ir taikos klausimu.
Tačiau jis nurodė, kad buvo sudarytos darbo grupės, turinčios tam pasipriešinti, ir jau ieškoma sprendimų, kaip priversti šią baudą sumokėti tuos, kurie iš migracijos ir karo uždirba daugiausiai. Mes taip pat ginsime šį Weberio išpuolį, kuris dabar pradėtas prieš Vengriją", - sakė jis.
Orbanas taip pat palietė migracijos problemą, remdamasis Vokietijos pavyzdžiu. Tai spalvingas, pasikeitęs, daugiakultūris pasaulis, kuriame migrantai jau nebėra svečiai, bet jiems pagal pagreitintą procedūrą suteikta pilietybė, ir jie yra šalyje, kuri vis dažniau tampa jų nuosavybe.
Jis priminė 2015 m. priimtą sprendimą: jei Vengrijos žmonės nepareikalaus, kad įsileistume migrantus, mes jų neįsileisime, kitaip Vengrija nebebus vengrų šalis. Jis pabrėžė, kad migracija yra vienas iš nedaugelio klausimų, kai neįmanoma ištaisyti klaidos.
Visada patarinėjau vengrams ir dabar prašau jų pasakyti "ne" migracijai, atsispirti spaudimui ir išsaugoti mūsų šalį kaip taikos salą, sakė V. Orbanas.
Europos tyrimų fondas "Gefira" vakar paskelbė 85-tą biuletenį "Vidurinioji karalystė ir jos periferijos: Europa ir Afrika". Žemiau pateikiamas šio biuletenio santraukos vertimas.
Vidurio karalystė iš tiesų tampa vidurio karalyste, nes Europos ekonominė ir politinė įtaka mažėja, o Jungtinės Valstijos ruošiasi įvykdyti nacionalinę savižudybę. Jei Senasis žemynas ir toliau ritasi žemyn, jei Amerika dėl savo noru pasikeitusios demografinės sudėties virsta dar viena Meksika ir Venesuela, jei Kinija užvaldo Afriką, kaip ji, regis, gali padaryti, tuomet iš tiesų visas pasaulis taps maždaug milijardo kinų priedėliu, o Pekinas taps naujuoju pasaulio centru, išstumdamas Londoną ir Paryžių, Vašingtoną ir Niujorką.
Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog Afrika nesiruošia vystytis taip, kaip Šiaurės Korėja, Kinija ar Vietnamas. Afrika, kadaise atsidūrusi Europos globoje ir porą dešimtmečių pati buvusi gana nesėkminga ekonominiu požiūriu, dabar ketina kreiptis pagalbos ir patarimų į Kiniją. Viena iš paskutiniųjų išsivadavimo iš baltojo žmogaus protekcionizmo likučių akcijų, kai kurios tamsiojo žemyno šalys neseniai išvijo arba šiuo metu išstumia prancūzų ar amerikiečių karius. Ką jos planuoja vietoj jų? Dauguma Afrikos šalių nori bendradarbiauti su Pekinu. Perspektyvos atrodo puikios, tačiau dar neaišku, ar Kinija netaps nauja kolonizatore; dar neaišku, kiek laiko prireiks Afrikai, kad į Vidurio Karalystę pradėtų žiūrėti kaip į naują kolonizatorę. Bet kokia pagalba visada yra susijusi su tam tikromis sąlygomis. Jei Rytų Europos tautos nesugebėjo suprasti šios svarbiausios tiesos, kurią jų vadovai turėjo išmokti vaikystėje skaitydami arba klausydami Ezopo pasakėčių (t. y. elementariausios žmogiškosios patirties, sudėtos į labai trumpas istorijas, parašytas pusę amžiaus prieš Kristų), ir veržėsi į Europos Sąjungą ten, kur bijojo žengti angelai, labai tikėtina, kad tas pats nutiks ir Tamsiajam žemynui, t. y. Afrikos vadovai veršis į Kinijos glėbį nė nesusimąstydami. Dėl to afrikiečiai vis dažniau pasikliaus Pekino pagalba ir vėliau dėl to gailėsis.
O kaip dėl Kinijos periferijos? Kinijos periferija skendi savo puvimo liūne. Europa ne tik pasitraukė iš Afrikos, bet ir kartkartėmis demonstruoja savižudiškas tendencijas. Europa, vadovaujama kairiųjų - trockistų - elementų, nerodo jokio noro išlikti, jau nekalbant apie norą kovoti, nebent, žinoma, ji stangrina raumenis santykiuose su Rusija. Priešingu atveju tiek Europa, tiek jos istorinis tęsinys - Jungtinės Amerikos Valstijos - priima įstatymus dėl kūdikių žudymo motinų įsčiose, dėl senų, neįgalių, fiziškai ir protiškai silpnų, nepagydomai sergančių žmonių žudymo iš gailesčio; Europoje ir jos istoriniame tęsinyje vietiniai gyventojai keičiami neeuropiečiais; Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos vis labiau linksta į moralinį palaidumą, literatūros, muzikos ir meno šlykštumą, į planetos garbinimą ir ekonominį nuosmukį. Senąjį žemyną valdantys trockistai su savo "Antifa" šturmuotojais siekia pažaboti žodžio laisvę ir asociacijų laisvę, siekia išnaikinti tautas ir rases, kovoja su pačia gamta: savo arogancijoje jie nori kontroliuoti biologinę lytį, t. y. paversti vyrus ir moteris į daugybę seksualinių orientacijų. Šis XXI a. Babelio bokštas (Europos Parlamento pastatas yra jo atspindys, žr. Pieterio Bruegelio paveikslą) netrukus pasidalys likimu su savo pirmtaku Mesopotamijoje. Kad tik jo žlugimas nesukeltų pernelyg didelių tragedijų.
Vilniaus Petro Vileišio 15 namo, o ir kitų aplinkinių namų gyventojai, neteko žado išvydę, kaip atrodo savivaldybės suremontuotas (!!!) pėsčiųjų takas. "Remonto" vietą, įamžintą iš dviejų krypčių, nuotraukoje apvedžiau mėlynai.
Esu rašęs, kad šis ir iš namo kiemo pusės esantys šaligatviai buvo sunaikinti, kuomet juos traiškė sunkiasvorė statybinė technika, kurios pagalba savivaldybės idiotai, kitaip nesiverčia liežuvis vadinti šitų niekadėjų, vykdė aplinkos "tvarkymo" darbus.
Vaizdas iš priešingos namo pusės
Beprotynmetis Vilniuje
Mano fiksuojamą Vilniaus miesto savivaldybės veiklą pavadinau "Beprotynmečiu". Kai matai tokius šaligatvius Antakalnyje, kaip mano nuotraukose, ir išgirsti, kad Pilaitėje, kieme tarp daugiabučių už milijoną eurų pilamos smėlio kopos, pagalvoji, kad gyveni beprotnamyje, o ne sostinėje.
Vilniuje sparčiai įsibėgėja viešųjų erdvių tvarkymo darbai. (...) Esamos pušelėmis apsodintos poilsio aikštelės bus pritaikomos jaukių susitikimų, nedidelių renginių, stalo žaidimų, piknikų, gimnastikos erdvėms. Vaikų žaidimų aikštelė įrengiama centrinėje skvero dalyje: pakankamai toli nuo gatvės, kad vaikai neišbėgtų į gatvę, taip pat matoma iš suaugusiems skirtų poilsio, susitikimų, gimnastikos erdvių. Šiaurinės skvero dalies pagrindinis akcentas – iš dalies apželdinta smėlio kopa, kurianti ypatingą smėlynų atmosferą. Šios teritorijos sutvarkymas kainuos apie 923 tūkst. Eur.
Gal Antakalnio gyventojai nežino Vilniaus Savivaldybės planų? Gal ir Petro Vileišio gatvėje kuriama kokia nors eko-sistema? Pvz. pelkė ar purvynė?
P.S. Lai mane jie pavadins "vatniku" ar "kremliniu", bet aš vis tiek pasakysiu, kad sovietmečiu štai tokie fokusai buvo neįsivaizduojami. Vagys buvo sodinami, o idiotai gydomi.
Lenkijos visuomenėje pasipiktinimą sukėlę tai, kad pagal Migracijos paktą priimta Prieglobsčio direktyva "pabėgėliams" (kiekvienas nelegalus migrantas pagal Migracijos paktą įteisinamas kaip potencialus pabėgėlis) suteikia teisę į nemokamą aukšto standarto apgyvendinimą, socialines išmokas, visapusišką ir nemokamą medicininę priežiūrą, galimybę patekti į darbo rinką. Prieglobsčio direktyva leidžia pabėgėlių šeimų susijungimą (1,2).
Didelį susirūpinimą sukėlė tai, kad migrantai visoje ES gaus vienodas išmokas. Lenkams nepriimtinas reikalavimas, kad migrantus priimanti valstybė elgtųsi su jais geriau nei su savo piliečiais. Prof. Joanna Senyszyn rašė (3, 4):
Kaip galime suteikti jiems būstą, jei nesuteikiame būsto savo piliečiams. Suteikite jiems dideles išmokas, ir tai didesnes už tas, kurias gauna mūsų pačių piliečiai. Pagrindinė problema yra ta, kad kai kurie iš šių žmonių nenori dirbti, o jie gauna dideles išmokas ir būstą - kaip Švedijoje.
Apskaičiuota, kad po dvejų metų per metus visose ES šalyse bus 4,5 mln. migrantų, kuriuos reikės paskirstyti. Atsisakymas juos priimti mums brangiai kainuos. Šiuo metu už kiekvieną nepriėmusį asmenį numatyta maždaug 20 000 EUR bauda, tačiau ši suma gali būti padidinta. Taip pat daug sumokėsime už migracijos pakto laikymąsi. Juk siekiama, kad priverstinai perkeltieji asmenys norėtų likti šalyse, į kurias jie buvo išsiųsti, todėl tose šalyse jie turi gauti tokias pat lengvatas, kokias jiems garantuoja turtingos ES šalys. Vokietijoje migranto pašalpa yra apie 500-600 eurų. Kaip apskaičiavo buvęs Europos Parlamento narys Jacekas Saryuszas-Wolskis (Jacek Saryusz-Wolski), jei pridėsime maistą, būstą ir šeimos susijungimo galimybę, paaiškės, kad 2+2 asmenų šeima iš Lenkijos valstybės gaus apie 10 000 zlotų pajamų.
Kuomet mes imsime piktintis, kad esame diskriminuojami migrantų atžvilgiu, mums bus atsakyta:
Ukrainai po kelių savaičių gresia bankrotas. Per derybas su obligacijų pirkėjų grupe nepavyko susitarti dėl maždaug 20 mlrd. dolerių (apie 18,7 mlrd. eurų) siekiančios tarptautinės skolos restruktūrizavimo, kaip buvo pranešta pirmadienį. Laikas yra labai svarbus: Rugpjūčio 1 d. baigiasi dvejus metus trukęs mokėjimų įšaldymas.
Dėl to buvo susitarta su tarptautiniais vyriausybės obligacijų pirkėjais, nes šalį ekonomiškai žlugdo Rusijos agresyvus karas.
Ukrainos finansų ministras Sergejus Marčenka sakė, kad derybos bus tęsiamos. Jis tikisi, kad vyriausybė pasieks susitarimą iki rugpjūčio mėn. Karo nuniokota šalis nuo 2023 m. pabaigos nagrinėja planus restruktūrizuoti savo užsienio skolą su pagrindiniais investuotojais.
Prioritetų sąrašo viršuje yra prieiga prie tarptautinių rinkų, nes finansų ministras žino: "Norint laimėti karus, stiprias kariuomenes turi remti stipri ekonomika."
Tačiau, kaip pranešama, abi pusės vis dar toli viena nuo kitos. Obligacijų turėtojų atstovai teigė, kad vyriausybės pasiūlymas "gerokai viršija rinkos lūkesčius". Pasiūlymas gali "padaryti didelę žalą būsimai Ukrainos investuotojų bazei ir jos pagrindiniam tikslui - kuo greičiau atgauti prieigą prie kapitalo rinkų".
Skolos kamavo dar prieš prasidedant karui
Ukraina jau prieš prasidedant karui 2022 m. buvo smarkiai įsiskolinusi šalis. Oficialiais Kijevo duomenimis, nuo karo pradžios valstybės skola padvigubėjo.
Lenkijos dienraštis wPolytice toliau nagrinėja "Migracijos pakto" nuostatas, kurios diskriminuoja Lenkijos piliečius migrantų atžvilgiu. Apie lenkų diskriminaciją pasisakė buvusi Europos Parlamento narė profesorė Joanna Senyszyn.
Migracijos paktas įsigalios, ir mes turėsime perkėlimą. Kol kas tiksliai nežinome, koks jis bus. Anksčiau ES komisaras teigė, kad Lenkija kitaip elgsis su milijonu ukrainiečių dėl to, kad juos priims, tačiau dabar taip nebėra
- sakė ilgametė parlamentarė. Prof. Senyszyn nerimauja, kad vis dar mažai žinome apie laukiantį migrantų perkėlimą.
Šie klausimai, kaip ir visi svarbūs klausimai, turėtų būti aptariami su piliečiais. Nors bus 2026 m., šie klausimai tęsiasi jau seniai ir turėtų būti aptarti. Šiuos nelegalius migrantus reikia labai atidžiai tikrinti, nes tarp jų gali būti užsienio šalių - Rusijos ar Baltarusijos - pasodintų šnipų
- pridurė buvusi Europos Parlamento narė.
Man didelį susirūpinimą kelia vienas migracijos pakto punktas. Jame skaitome, kad migrantai visoje ES gaus vienodas išmokas. Ką reiškia "vienodos"? Jei, pavyzdžiui, paimsime 1 000 EUR, ar tai bus tokia pati suma kaip Belgijoje, ar tai yra perkamosios galios klausimas. Neseniai buvau Briuselyje ir nereikia apsigauti: vienas euras ten nėra keturi zlotai. Ten vienas euras, nuėjus į parduotuvę, yra tiek pat, kiek ir vienas zlotas.
- pastebi profesorė Joanna Senyszyn, kuri nesutinka, kad ES taisyklės turėtų versti Lenkijos valstybę elgtis su migrantais geriau nei su savo piliečiais.
Nepriimtina reikalauti, kad migrantus priimanti valstybė elgtųsi su jais geriau nei su savo piliečiais. Kiekviena valstybė pirmiausia turi įsipareigojimų savo piliečiams. Kaip galime suteikti jiems būstą, jei nesuteikiame būsto savo piliečiams. Suteikite jiems dideles išmokas, ir tai didesnes už tas, kurias gauna mūsų pačių piliečiai. Pagrindinė problema yra ta, kad kai kurie iš šių žmonių nenori dirbti, o jie gauna dideles išmokas ir būstą - kaip Švedijoje
- pastebi kairiųjų pažiūrų politikė, kurią glumina visiška Vakarų šalių kapituliacija prieš pavojų, kylantį dėl didėjančio migrantų skaičiaus tam tikroje visuomenėje.
Briuselyje yra kvartalų, į kuriuos policija bijo įeiti. Ji nesupranta, kaip valstybė gali privesti prie to, kad net policija bijo įeiti į kvartalą. Tai įrodo, kad valstybė čia neatlieka savo funkcijų
- daro išvadą profesorė Joanna Senyszyn.
Reikia priminti, kad EP diskriminuoti europiečius vežamų afrikiečių ir azijatų atžvilgiu planavo jau 2018 metais. Apie tai rašiau dar 2019 metais.
Briuselis įsakė Lietuvai afrikanizuotis: EP rezoliuciją skelbia, kad reikia vežti afrikiečius ir mus diskriminuoti jų atžvilgiu
2019 m. gruodžio 22 dieną pasirodė žinomo Vokietijos žurnalisto-ekonomisto, laikraščio „Franfuter Allgemeine Zeitung“ ir jo tipografijos bendrasavininkio, AfD Desiderius-Erasmus fondo vicepirminiko Klaus Peter Krause straipsnis „Die geplante Afrikanisierung der EU“ (planinė ES afrikanizacija). Jame autorius atkreipia dėmesį į 2019 metų kovo mėnesio 26 dienos Europos parlamento rezoliuciją dėl „afrikietiškos kilmės žmonių pagrindinių teisių.“
Kokia šios kompanijos esmė?
Autoriaus nuomone, tikslingai kuriama sumaišytos rasės visuomenė. „Švenčiate Kalėdas, jūs dar galite tai daryti. Nors mes žinome tiksliai, kuomet mes, balti europiečiai, tapsime užguita mažuma, afrikiečiai migrantai papasakos mums, kas čia vyksta...“ - rašo autorius.
Apie šį ES virsmą informavo tik alternatyvios MIP
Buvo tylima apie rezoliuciją 2018/2899(RSP), apie ją buvo pranešta tik 2019 metų spalio 26 dieną, tai yra po devynių mėnesių. Ji skirta, sprendžiant iš pavadinimo, „pagrindinėms teisėms afrikinės kilmės žmonių Europoje“. Turima omenyje ES, o ne Europą. Tik alternatyvios MIP suprato, ką slepia ši rezoliucija.
„Afrikanizacija jau buvo numatyta 2008 metais“
Apie ES „afrikanizacijos“ planą parašė 2008 metais vienintelis „Daily Express“ straipsnyje "Secret plot to let 50million African workers into EU"(slaptas suokalbis, kad įsileisti 50 milijonų Afrikos darbininkų į ES).
Ši programa yra intensyviai įgyvendinama. Kad nedalyvauti šiame susinaikinimo procese, Anglija bėga iš ES.
„Dabar ES eina toliau. Kuriami konkretūs planai, kaip sukurti ES aplinką, kuri įtvirtins afrikiečius Europoje juridiškai, ir žmonių sąmonėje.“ - rašo Krause.
Šiame baltosios rasės genocido strateginiame plane nurodomą, kad:
Valstybės narės turi užtikrinti, kad migrantai, pabėgėliai ir prieglobsčio ieškantys asmenys galėtų atvykti saugiai ir legaliai.
Afrikiečiai turi būti sustiprintai demonstruojami televizijos laidose ir kitose masinio informavimo priemonėse.
Turi būti nustatyta sistema kvotų etninėms ir rasinėms mažumoms darbinėje veikloje.
Todėl, kad afrikiečiai, neva, diskriminuojami būsto atžvilgiu, valstybė rūpintis jų būsto gerove.
Numatoma sukurti darbo grupes prieš „afrofobiją“ ir finansuoti kairiąsias NVO.
Tie, kas nenori būti perauklėjamas, turi būti suimti, persekiojami ir baudžiami, kaip „neapykantos nusikaltėliai.
Policijai ir specialiosioms tarnyboms draudžiama nurodyti nusikaltėlių rasę, odos spalvą.
Šios rezoliucijos šaknys glūdi JTO migracijos pakte, dėl kurio ne kartą buvo perspėjama ir kurio, laimei, nepasirašė Austrija ir kai kurios kitos Centrinės Europos valstybės. Pagal priimtą rezoliuciją, afrikiečiai turi būti vežami neribojamai, ir planingai paskirstomi Europoje ir būti legalizuoti iš nelegalų statuso. Neturi likti skirtumo tarp nelegalų, pabėgėlių ir prašančiųjų prieglobsčio. Negrams numatoma skirti preferencijas baltųjų eutochtonų atžvilgiu. Šis Lietuvos ir kitų ES valstybių konstitucijos pažeidimas vadinamas „pozityvia diskriminacija“.
Šie nusikalstami ES planai yra surišti su milžiniškomis materialinėmis sąnaudomis, kurias dengs ES mokesčių mokėtojai, tačiau atneš milžiniškus pelnus nusikaltėlių NVO, vykdančių juodąją migraciją (juoda visomis prasmėmis). Plėsis represijos ir draudimai MIP, socialiniuose tinkluose, viešame gyvenime.
Istorijos faktų iškraipymas
Rezoliucijoje tvirtinama: „O. kadangi, nors Afrikos kilmės asmenys per visą istoriją labai padėjo kurti Europos visuomenę“. Klaus Peter Krause rašo: „Tai visiškai neatitinka istorinių faktų. Bet su kokiu melu europiečiams bandoma primesti įsipareigojimą Europai neribotai priiminėti žmones iš Afrikos“. Siūloma afrikiečiams įvažiuoti į ES „saugiai ir legaliai“, jų atvykimą ir apsigyvenimą ES įvairiausiais būdais. ES – jau ėmė kasti sau duobę. Laikas tam pasipriešinti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kodėl kažkokiai dirbtinai išskirtai grupei žmonių sukuriamos specialios teisės, prieštaraujančios konstitucijai, diskriminuojami visi kiti, kurie padaromi nelygūs prieš įstatymą.
Afrikiečiams konstitucija garantuoja tas pačias teises, kaip ir visiems kitiems piliečiams (29 straipsnis), todėl šita rezoliuciją yra žalinga, ji pažeidžia Lietuvos Konstituciją.
Nuo multikultūralizmo į unikultūralizmą
Klaus Peter Krause pažymi, kad „palikuonims šiandieninių mulikultūralizmo pasekėjų (Lietuvoje turime „globalios Lietuvos“ bepročių grupę, A.L.) ateina skausmingas prabudimas. ES ir multikultūrinės daroma unikultūrine, Europa apgyvendinama juodais žmonėmis, todėl visi, kas dar neprarado proto turi sukilti prieš šį neteisėtą ir nedemokratinę savo Tėvynės afrikanizaciją.“
2019 m. kovo 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje (2018/2899(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą preambulės įtraukas, 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą ir 6 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 ir 19 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),
– atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),
– atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(3),
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(4),
– atsižvelgdamas į 2017 m. gruodžio mėn. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) paskelbtą antrąjį Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimą (EU-MIDIS II) ir į FRA ataskaitą dėl Afrikos kilmės asmenų patiriamos rasinės diskriminacijos ir rasistinio smurto prieš juos ES(5),
– atsižvelgdamas į savo 2018 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2016 m(6),
– atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. birželio mėn. įsteigta ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė,
– atsižvelgdamas į Kovos su neteisėtu neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, dėl kurio 2016 m. gegužės 31 d. susitarė Komisija ir svarbiausios IT bendrovės bei kitos platformos ir socialinių tinklų bendrovės,
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 3 d. JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 34 dėl Afrikos kilmės asmenų rasinės diskriminacijos,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 68/237, kuria 2015–2024 m. paskelbti Tarptautiniu Afrikos kilmės asmenų dešimtmečiu,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 69/16, kurioje pateikiama Afrikos kilmės asmenims skirta Jungtinių Tautų tarptautinio dešimtmečio programa,
– atsižvelgdamas į 2001 m. Pasaulinės konferencijos prieš rasizmą metu priimtą Durbano deklaraciją ir Veiksmų programą, kuriose pripažįstama, kad Afrikos kilmės asmenys susiduria su šimtmečius trunkančiu rasizmu, diskriminacija ir neteisybe,
– atsižvelgdamas į Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija (angl. ECRI) bendrąsias politikos rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į 2001 m. rugsėjo 19 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją dėl Europos policijos etikos kodekso(7),
– 2017 m. liepos 25 d. atsižvelgdamas į 2017 m. liepos 25 d. Europos Tarybos vyriausiosios žmogaus teisių komisarės pareiškimą: „Afrofobija. Europa turėtų panaikinti šį kolonializmo ir vergų prekybos palikimą“,
– atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 12 dėl nediskriminavimo,
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl Afrikos kilmės asmenų pagrindinių teisių Europoje (O-000022/2019 – B8–0016/2019),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 128 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi terminas „Afrikos kilmės asmenys“ taip pat gali būti vartojamas kalbant apie afroeuropiečius, Afrikos europiečius, arba juodaodžius europiečius, Afrikos kilmės Karibų regiono gyventojus, arba juodaodžius Karibų regiono gyventojus, ir juo apibūdinami Afrikos kilmės Europoje gimę ar joje gyvenantys asmenys arba Europos Sąjungos piliečiai;
B. kadangi terminais „afrofobija“, „afrifobija“ ir „prieš juodaodžius nukreiptas rasizmas“ apibūdinamas konkrečios formos rasizmas, įskaitant bet kokius smurto ar diskriminacijos aktus, kurį skatina istoriniai piktnaudžiavimo atvejai ir neigiami stereotipai ir dėl kurio Afrikos kilmės asmenys patiria atskirtį ir yra nužmoginami. kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė pripažino, kad šis reiškinys susijęs su istorinėmis represinėmis kolonializmo ir transatlantinės vergų prekybos struktūromis;
C. kadangi Europoje gyvena apytiksliai 15 mln. Afrikos kilmės asmenų(8), tačiau duomenys apie lygybę ES valstybėse narėse renkami nei sistemingai, nei šį procesą grindžiant tapatybės pasirinkimu, o į jį dažnai neįtraukiami migrantų ar trečiosios kartos ir ankstesnių kartų migrantų palikuonys;
D. kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA) yra dokumentais pagrindusi tai, kad Užsachario Afrikos kilmės mažumos Europoje yra ypač linkusios patirti rasizmą ir diskriminaciją pavojus visose gyvenimo srityse(9);
E. kadangi, remiantis pastaruoju antruoju Europos Sąjungos mažumų ir diskriminacijos tyrimu, kurį atliko Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA)(10), per 12 mėnesių iki tyrimo jauni 16–24 metų Afrikos kilmės respondentai dažniau patyrė neapykantos skatinamą priekabiavimą (32 proc.) negu vyresni respondentai, o su priekabiavimu elektroninėje erdvėje dažniausiai susiduria jauni respondentai, tačiau su amžiumi tokio priekabiavimo atvejų mažėja;
F. kadangi valstybėse narėse instituciniu lygmeniu vis dar iš esmės nepripažįstami istoriniai su neteisybe afrikiečių ir Afrikos kilmės asmenų atžvilgiu susiję įvykiai, įskaitant pavergimą, priverčiamąjį darbą, rasinį apartheidą, žudynes ir genocidą Europos vykdyto kolonializmo ir transatlantinės vergų prekybos metu, ir už juos neprisiimama atsakomybė;
G. kadangi kai kuriose Europos tradicijose įsigalėjusiais diskriminaciniais stereotipais, įskaitant juodaodžių kultūros vaizdavimą pramogų tikslais, įtvirtinami giliai įsišakniję stereotipai apie Afrikos kilmės asmenis, dėl kurių gali padidėti diskriminacija;
H. kadangi reikėtų palankai vertinti ir remti svarbų nacionalinių lygybės įstaigų ir Europos lygybės įstaigų tinklo (angl. Equinet) atliekamą darbą;
I. kadangi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro Metinėje neapykantos nusikaltimų ataskaitoje(11) nustatyta, kad Afrikos kilmės asmenys dažnai tampa rasistinio smurto objektais, tačiau daugelyje šalių aukoms, atsigaunant nuo smurtinių išpuolių, trūksta teisinės pagalbos ir finansinės paramos;
J. kadangi už teisinės valstybės principą ir piliečių pagrindines teises pirmiausia yra atsakingos vyriausybės, taigi ir atsakomybė už smurtą, įskaitant afrofobijos skatinamą smurtą, stebėseną ir jo prevenciją, taip pat nusikaltimų vykdytojų traukimą atsakomybėn taip pat tenka vyriausybėms;
K. kadangi esama tik ribotų duomenų apie rasinę diskriminaciją švietimo sistemoje; tačiau, kadangi iš įrodymų matyti, kad Afrikos kilmės vaikai valstybėse narėse mokyklose gauna žemesnius įvertinimus negu baltaodžiai jų bendraklasiai ir Afrikos kilmės vaikai gerokai dažniau nebaigia mokyklos(12);
L. kadangi Afrikos kilmės suaugusieji ir vaikai laikomi policijos areštinėje, vis labiau pažeidžiami, nes užregistruojama daug smurto ir mirties atvejų; atsižvelgdamas į tai, kad vykdoma įprastinė rasinio profiliavimo, diskriminacinio pobūdžio „sustabdyk ir apieškok“ metodika ir stebėjimas, egzistuojant piktnaudžiavimu valdžia teisėsaugos srityje ir vykdant nusikalstamumo prevenciją, kovą su terorizmu arba imigracijos kontrolę;
M. kadangi esama teisių gynimo diskriminacijos atveju priemonių, taigi reikalinga patikima ir konkreti struktūrinio rasizmo, su kuriuo Europoje susiduria Afrikos kilmės asmenys, mažinimo politika, kuri būtų įgyvendinama tokiose srityse kaip, be kita ko, užimtumas, švietimas, sveikatos priežiūra, baudžiamoji justicija ir dalyvavimas politinėje veikloje, taip pat migracijos ir prieglobsčio politikos ir praktikos poveikis;
N. kadangi Afrikos kilmės asmenys Europoje patiria diskriminaciją būsto rinkoje, taip pat teritorinę segregaciją – turi gyventi vietovėse, kuriose gyvena mažas pajamas gaunantys asmenys ir kuriose būstai yra ankšti ir prastos kokybės;
O. kadangi, nors Afrikos kilmės asmenys per visą istoriją labai padėjo kurti Europos visuomenę ir kadangi daug jų susiduria su diskriminacija darbo rinkoje;
P. kadangi mažesnes pajamas gaunančių Europos gyventojų sluoksniuose Afrikos kilmės asmenys sudaro neproporcingai didelę dalį;
Q. kadangi Europos Sąjungoje Afrikos kilmės asmenims itin menkai atstovaujama Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis veikiančiose politinėse ir teisėkūros institucijose;
R. kadangi tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu Afrikos kilmės politikai viešojoje erdvėje vis dar susiduria su gėdingais išpuoliais;
S. kadangi Afrikos kilmės asmenys susiduria su struktūriniu rasizmu ir diskriminacija, kurie dažnai persipina su kitų formų diskriminacija ir priespauda dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės arba socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo aplinkybių, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;
T. kadangi dažnėjantys su afrofobija susiję išpuoliai Europoje pastaruoju metu buvo tiesiogiai nukreipiami į trečiųjų šalių piliečius, ypač pabėgėlius ir migrantus;
1. ragina valstybes nares ir ES institucijas pripažinti, kad Afrikos kilmės asmenys dažniausiai susiduria su rasizmu, diskriminacija ir ksenofobija, taip pat su nevienodomis žmogaus ir pagrindinėmis teisėmis apskritai, t. y. struktūriniu rasizmu ir tai, kad jie turi teisę į apsaugą nuo šių skirtumų tiek kaip atskiri asmenys, tiek ir kaip grupės, įskaitant pozityvias priemones siekiant skatinti ir visapusiškai bei vienodai naudotis savo teisėmis;
2. mano, kad aktyvus ir prasmingas Afrikos kilmės asmenų dalyvavimas socialinėje, ekonominėje, politinėje ir kultūrinėje veikloje yra labai svarbus siekiant kovoti su afrofobijos reiškiniu ir užtikrinti jų įtrauktį Europoje;
3. ragina Komisiją parengti ES Afrikos kilmės asmenų socialinės įtraukties ir integracijos nacionalinių strategijų planą;
4. griežtai smerkia bet kokius fizinius ar žodinius išpuolius prieš Afrikos kilmės asmenis tiek asmeninėje, tiek viešojoje aplinkoje;
5. ragina ES institucijas ir valstybes nares oficialiai pripažinti ir minėti Afrikos kilmės asmenų istorinius įvykius Europoje, įskaitant praeityje įvykdytą ir dabartinę neteisybę ir nusikaltimus žmoniškumui, pavyzdžiui, vergiją ir transatlantinę vergų prekybą, arba nusikaltimus, padarytus Europos kolonializmo metu, taip pat didelius Afrikos kilmės asmenų pasiektus laimėjimus ir teigiamą indėlį, šiuo tikslu tiek ES, tiek ir nacionaliniu lygmenimis oficialiai minint Tarptautinę vergijos ir transatlantinės vergų prekybos aukų atminimo dieną ir pradedant skelbti Juodaodžių istorijos mėnesius;
6. ragina valstybes nares ir Europos institucijas oficialiai minėti tarptautinį JT Afrikos kilmės žmonių dešimtmetį ir imtis veiksmingų priemonių jo veiklos programai įgyvendinti vadovaujantis pripažinimo, teisingumo ir vystymosi principais;
7. primena, kad kai kurios valstybės narės imasi priemonių, siekdamos prasmingai ir veiksmingai atlyginti žalą už praeityje Afrikos kilmės asmenims įvykdytą neteisybę ir nusikaltimus žmoniškumui, atsižvelgdamos į ilgalaikį jų poveikį dabartiniais laikais;
8. ragina ES institucijas ir likusias valstybes nares vadovautis šiuo pavyzdžiu, kuris gali atimti tam tikrų formų žalos atlyginimą, pavyzdžiui, viešą atsiprašymą ir pavogtų artefaktų grąžinimą jų kilmės šalims;
9. ragina valstybes nares išslaptinti savo kolonijinius archyvus;
10. ragina ES institucijas ir jos valstybes nares stengtis sistemingai kovoti su etnine diskriminacija ir neapykantos nusikaltimais ir kartu su kitais pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais parengti veiksmingas, įrodymais grindžiamas teisinio ir politinio atsako į šiuos reiškinius priemones; mano, kad, jei būtų renkami duomenys apie etninę diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus, tai turėtų būti daroma tik siekiant nustatyti ksenofobijos ir diskriminacinių kalbų bei veiksmų priežastis ir kovoti su šiais reiškiniais, vadovaujantis nacionalinėmis teisinėmis sistemomis ir ES duomenų apsaugos teisės aktais;
11. ragina valstybes nares rengti nacionalines kovos su rasizmu strategijas, kuriomis būtų gerinama Afrikos kilmės asmenų padėtis tokiose srityse kaip švietimas, aprūpinimas būstu, sveikatos priežiūra, užimtumas, viešosios tvarkos palaikymas, socialinės paslaugos ir teisingumo sistema bei dalyvavimas ir atstovavimas politinėje veikloje; ragina Afrikos kilmės asmenis dalyvauti televizijos programose ir kituose žiniasklaidos kanaluose, siekiant tinkamai spręsti atstovavimo Afrikos kilmės asmenims ir sektinų pavyzdžių Afrikos kilmės vaikams trūkumo problemas;
12. pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės organizacijų vaidmenį, atliekamą kovojant su rasizmu ir diskriminacija, ir ragina Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis didinti visuomeninėms organizacijoms skiriamą finansinę paramą;
13. ragina Komisiją savo dabartinėse finansavimo programose ir kitu daugiamečiu laikotarpiu skirti dėmesio Afrikos kilmės asmenims;
14. Ragina Komisiją atitinkamose savo tarnybose sudaryti specialią darbo grupę, itin daug dėmesio skiriant afrofobijos klausimams;
15. reikalauja, kad valstybės narės įgyvendintų ir tinkamai vykdytų Tarybos pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, visų pirma diskriminacija dėl rasės, pilietybės ar etninės kilmės grindžiamus nusikaltimų motyvus laikytų sunkinančiomis aplinkybėmis, siekiant užtikrinti, kad prieš Afrikos kilmės asmenis vykdomi neapykantos nusikaltimai būtų užregistruojami ir ištiriami, o jų vykdytojai – patraukiami atsakomybėn ir nubaudžiami;
16. ragina valstybes nares veiksmingai reaguoti į neapykantos nusikaltimus, be kita ko, ištirti diskriminacija dėl rasės, pilietybės ar etninės kilmės grindžiamus nusikaltimų motyvus ir užtikrinti, kad neapykantos nusikaltimai prieš Afrikos kilmės asmenis būtų registruojami, tiriami, juos padarę asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiami;
17. ragina valstybes nares visų baudžiamosios teisėsaugos procedūrų metu, taip pat taikant kovos su terorizmu ir imigracijos kontrolės priemones nebesinaudoti rasiniu arba etniniu profiliavimu ir oficialiai pripažinti neteisėtos diskriminacijos ir smurto praktiką bei kovoti su šiais reiškiniais organizuojant valdžios institucijų mokymą kovos su rasizmu ir diskriminacija klausimais;
18. ragina valstybes nares pasmerkti rasistines ir afrofobija grindžiamas tradicijas ir nuo jų atgrasyti;
19. ragina valstybes nares savo baudžiamosios justicijos ir švietimo sistemose bei socialinėse tarnybose stebėti diskriminaciją dėl rasės ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti vienodą teisingumą ir gerinti teisėsaugos institucijų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius, užtikrinti vienodas švietimo galimybes ir gerinti švietimo įstaigų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius ir užtikrinti vienodas galimybes gauti socialines paslaugas ir gerinti socialines paslaugas teikiančių institucijų ir mažumų bendruomenių tarpusavio santykius, visų pirma santykius su juodaodžių bendruomenėmis ir Afrikos kilmės asmenimis;
20. ragina valstybes nares užtikrinti, kad Afrikos kilmės suaugusieji ir vaikai turėtų vienodas galimybes gauti kokybišką išsilavinimą ir priežiūrą be diskriminacijos ir segregacijos, o prireikus užtikrinti tinkamas paramos mokymuisi priemones; ragina valstybes nares Afrikos kilmės asmenų istoriją įtraukti į mokymo programas ir pateikti išsamią kolonializmo ir vergijos apžvalgą, kurioje būtų pripažįstamas istorinis ir šiuolaikinis neigiamas jų poveikis Afrikos kilmės asmenims, taip pat užtikrinti, kad mokytojai būtų tinkamai parengiami šiai užduočiai ir pakankamai pasirengę suvaldyti įvairovę klasėje;
21. ragina ES institucijas ir valstybes nares skatinti ir remti Afrikos kilmės asmenims skirtas užimtumo, verslumo ir ekonominio įgalėjimo sričių iniciatyvas, kad būtų galima mažinti vidurkį viršijantį Afrikos kilmės asmenų nedarbo lygį ir diskriminaciją darbo rinkoje su kuria jie susiduria;
22. ragina valstybes nares spręsti Afrikos kilmės asmenų diskriminacijos būsto rinkoje problemą ir imtis konkrečių žingsnių mažinant nelygybę įsigyjant būstą, o taip pat užtikrinant galimybes įsigyti tinkamą būstą;
23. ragina Komisiją ir valstybes nares, atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus ir esamą praktiką, užtikrinti saugius ir teisėtus migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų atvykimo į ES būdus;
24. ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą veiksmingai užtikrinti, kad organizacijoms arba grupuotėms, dalyvaujančioms pavergiant juodaodžius ir Afrikos migrantus, prekiaujant jai, juos kankinant prievartaujant arba siejamoms su tokia neteisėta veikla, nebūtų skiriamos jokios ES lėšos ir parama ir su jomis nebūtų bendradarbiaujama;
25. ragina Europos institucijas patvirtinti darbo jėgos įvairovės ir įtraukties strategiją, kuria būtų nustatomas etninių ir rasinių mažumų dalyvavimo jų darbo rinkoje strateginis planas, kuriuo būtų papildomos šiuo metu dedamos pastangos;
26. ragina Europos partijas ir politinius fondus, taip pat visais ES lygmenimis veikiančius parlamentus remti ir plėtoti iniciatyvas, kuriomis Afrikos kilmės asmenys skatinami dalyvauti politinėje veikloje;
27. ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su tarptautiniais subjektais, pavyzdžiui, su ESBO, JT, Afrikos Sąjunga ir Europos Taryba, taip pat su kitais tarptautiniais partneriais, kad su afrofobija būtų kovojama tarptautiniu lygmeniu;
28. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai.
