Von der Leyen planuoja įkurti savo slaptąją tarnybą – galios kova su Kallas paaštrėja

Briuselyje eskaluojasi galios kova tarp ES Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir užsienio reikalų komisarės Kajos Kallas. Britų laikraščio „Financial Times“ (FT) duomenimis, Komisijos pirmininkė planuoja sukurti savo žvalgybos tarnybą, kuri turėtų rinkti informaciją iš valstybių narių nacionalinių žvalgybos tarnybų.

Oficialiai tai daroma siekiant „geriau operatyviai panaudoti“ turimus duomenis. Tačiau užkulisiuose ES diplomatai įžvelgia dar vieną Komisijos ir jos pirmininkės von der Leyen galios padidėjimą.

Pralaimėtojai: jau esama Europos žvalgybos centras Intcen Europos užsienio reikalų tarnyboje (EAD) ir ES vyriausioji diplomatė Kallas.

Von der Leyen nori pertvarkyti saugumo aparatą

Šis žingsnis žengiamas ES esant įtemptam laikotarpiui. Karas Ukrainoje ir Donaldo Trumpo grasinimai galimai sumažinti Amerikos saugumo garantijas bei jautrią žvalgybos informaciją Europai sukėlė permąstymus dalyje Briuselio. „Europa nori tapti nepriklausomesnė, taip pat ir šnipinėjimo srityje“, – teigė „Financial Times“ vienas pareigūnas, susipažinęs su von der Leyen žvalgybos planais.

Dabartiniai aukšto rango ES diplomatai, žinoma, kritikuoja numatomas dvigubas struktūras ir galios kovas Belgijos sostinės Europos kvartale. Jie baiminasi, kad jų karjeros bus pavojuje, jei von der Leyen pasieks savo. Nors planas dar nebuvo oficialiai pateiktas visoms 27 ES valstybėms narėms, naujoji institucija ketina komandiruoti nacionalinių žvalgybos tarnybų pareigūnus.

Keitimasis žvalgybos informacija jau seniai yra jautri tema ES valstybėms narėms. Įtakingos valstybės, pavyzdžiui, Prancūzija, turinčios didelius žvalgybos pajėgumus, arba Nyderlandai, nuolat delsia dalytis jautria informacija su Europos partneriais. Vakarų Europos šalims ypač nepatinka Vengrijos, Slovakijos ir dabar jau ir Čekijos vyriausybių politika Rusijos atžvilgiu.

Du su šiuo klausimu susipažinę asmenys FT teigė, kad tikisi, jog ES sostinės pasipriešins Komisijos siekiams suteikti Briuseliui naujus žvalgybos įgaliojimus. Tačiau jie taip pat pridūrė, kad jau seniai kyla abejonių dėl dabartinių Europos saugumo institucijų veiksmingumo, ypač atsižvelgiant į Europos reakciją į Rusijos vadinamąjį hibridinį karą.

Projektas dar yra vystymo stadijoje, tačiau aišku viena: U. von der Leyen nori pertvarkyti ES saugumo aparatą. Po to, kai buvo įkurta atskira „saugumo akademija“ komisarams ir visoje ES buvo sustiprintas saugumas, kitas žingsnis galėtų būti atskirų žvalgybos tarnybų įkūrimas, siekiant sukurti Europos saugumo sąjungą su visiškai naujais galios santykiais.

Šaltinis

Euronews nuotr.

Orbano vizito į JAV rezultatai

Viktoras Orbanas neįstojo 1988 m. į Komunistų partiją, jis nebučiuoja svetimų valstybių vėliavų ir netarnauja svetimiems, jis neiškraipo Vengrijos himno žodžių: "Tegul dirba savo naudai...", jam "Vengrija pirmiausia", todėl aš labai aukštai vertinu šį vengrų Tautos sūnų, lygindamas jį su Lietuvos pirmuoju asmeniu, ir labai pavydžiu tokio lyderio Vengrijai. Orbano ištikimybės savo valstybei įrodymu tapo ir jo vizitas į JAV. 

Pasaulio spauda vertina susitarimus, kuriuos Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasiekė JAV. Jo derybų su prezidentu Trumpu reikšmė gerokai viršijo dvišalių santykių ribas ir palietė pačius aktualiausius pasaulio politikos klausimus – nuo Ukrainos krizės ir sankcijų karo iki JAV ir ES bendradarbiavimo.

"Magyar Hirlap" Vengrija

Viktoro Orbano pasiekimai

JAV prezidentas Donaldas Trumpas keletą kartų yra sakęs, kad Viktorą Orbáną laiko puikiu lyderiu ir tinkamiausiu asmeniu vadovauti Vengrijai.

Viktoras Orbánas nuvyko į Vašingtoną siekdamas gauti imunitetą nuo Rusijos naftos ir dujų sankcijų, bet jis gavo daug daugiau nei tai. „Westinghouse“ ir kiti padarė didelių investicijų, taip pat buvo sudaryti kariniai susitarimai. 

"The Observer" (Londonas, Jungtinė Karalystė)

Trumpas leido Orbánui išvengti sankcijų dėl rusiškos naftos

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas išėjo iš Baltųjų rūmų kaip nugalėtojas, gavęs išimtį iš sankcijų dėl Rusijos naftos importo... Tai dar vienas smūgis Ukrainai ir Europos lyderiams, kurie dėjo nemažai pastangų, kad įtikintų Trumpą užimti griežtesnę poziciją Vladimiro Putino atžvilgiu. Tai dar kartą parodo, kaip svarbūs asmeniniai santykiai su Trumpu yra formuojant JAV užsienio politiką.

"Bloomberg" (Niujorkas, JAV)

Orbánas laimėjo: Trumpas Vengrijai suteikė išimtį iš sankcijų dėl rusiškos naftos

Orbánas efektyviai pasinaudojo ryšiais su savo ideologiniu sąjungininku, kad išsiderėtų sau palankias sąlygas... Ekonomikos stagnacija, kaltinimai didelio masto korupcija ir pragyvenimo išlaidų krizė padėjo (opozicijai ) kai kuriose viešosios nuomonės apklausose prieš balandžio mėn. rinkimus Vengrijoje įgyti didelį pranašumą... Tačiau kol kas visiškai neaišku, ar dabartinės padėties su Rusijos energijos ištekliais išsaugojimas bus pakankamas Orbano perrinkimui.

"Frankfurter Allgemeine" (Frankfurtas, Vokietija)

Orbánas žino, kad Trumpas jo klauso

Orbanui, kuris savo šalyje patiria didelį spaudimą dėl sunkios ekonominės padėties ir opozicijos lyderio Peterio Madzaro populiarumo augimo, kvietimas į Vašingtoną buvo svarbus netgi kaip priminimas Vengrijos rinkėjams apie jų ministro pirmininko pasaulinę politinę reikšmę. Orbánas save laiko Europos dešiniųjų lyderiu, o JAV MAGA judėjimas jam rodo dėmesį. Vengrija yra vienintelė ES narė, kurioje yra krikščioniška vyriausybė, premjeras aiškino žurnalistams Vašingtone: „Mes esame sala liberaliame Europos vandenyne“.

"The Times of India" (Mumbajus, Indija)

Palengvėjimas Orbánui: JAV suteikė Vengrijai išimtį iš Rusijos naftos sankcijų vieneriems metams

Orbánas, MAGA judėjimo ir konservatorių visame pasaulyje numylėtinis... paaiškino, kodėl Vengrija vis dar turi Rusijos naftos, nepaisant to, kad Trumpas ragina Europą nutraukti jos importą... Orbánas pareiškė, kad šis klausimas yra gyvybiškai svarbus Vengrijai... Trumpas, siekdamas daryti spaudimą Maskvai, kad ji baigtų karą su Ukraina, atrodo, palankiai įvertino Orbano poziciją.

 

JAV ir vėl kaltina Kiniją genetinės medžiagos vagystėmis

Marco Polo (1254-1324) laikais europiečiai vogė intelektinę nuosavybę iš Kinijos: parakas, kompasas, šilkas, porcelianas. Kelis pastaruosius dešimtmečius kinai vagia svetimą intelektinę nuosavybę.

Lapkričio pradžioje trys Kinijos mokslininkai, dirbantys Mičigano universitete pagal mainų projektus,  buvo suimti JAV už tai, kad į šalį kontrabanda įvežė biologinius mėginius. 

Mokslininkai Bai Xu, Zhang Fengfan ir Zhang Zhiyo kaltinami tuo, kad manipuliavo DNR mėginiais, genetiškai modifikuotų nematodų Caenorhabditis elegans  (C. elegans dažnai naudojamas genetinių optimizavimo projektuose, pavyzdžiui, ląstelių dalijimosi, neuronų aktyvumo ar atsparumo toksinams tyrimams – tai yra fundamentiniai moksliniai tyrimai, kurie gali būti panaudoti tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms), neteisingai deklaruoti paketai. Ši istorija buvo pateikta, kaip baisus komunistinės Kinijos nusikaltimas. Mat jie vežė „plastikinius indus“, vežė "Petri lėkštėles".

"Mat už tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo sąvokos slepiasi strateginis šnipinėjimo, technologijų perdavimo ir tikslingo įtakos darymo tinklas" - rašoma straipsnyje.

Man, dirbusiam genetinės inžinierijos srityje, publikos bauginimas "Petri lėkštelėmis" ir "plastikiniais indais" kelia juoką. 

O kaip Covid-19, ant kokių lėkštelių ir kokiuose induose, daktaras Fauci vežė į Uhanio laboratoriją Kinijoje?

Bet grįžkime į JAV. Čia š.m. birželio mėn. Detroito oro uoste buvo suimta Han Chengxuan, Huazhong mokslo ir technologijų universiteto tyrėja. Pasirodo, ji buvo "Komunistų partijos narė ir dirbo aplinkoje, kuri yra tiesiogiai susijusi su valstybinėmis mokslinių tyrimų įstaigomis. Jos veiksmai nebuvo pavienis atvejis, bet akivaizdžiai sudarė dalį struktūrizuotos veiklos: į JAV laboratorijas įtraukti kinų mokslininkus, pasisavinti jautrią biotechnologinę informaciją ir perduoti mėginius, duomenis bei genetinę medžiagą atgal į Kiniją".

JAV Teisingumo departamento Generalinė prokurorė Pam Bondi kalbėjo apie „rimtą pavojų Amerikos nacionaliniam ir žemės ūkio saugumui“. 

Pavojai aiškinami taip:

Kas siunčia genetiškai modifikuotus C. elegans tarp valstybių, iš tiesų perduoda DNR konstrukcijas, kurios gali turėti potencialiai jautrios informacijos apie mokslinių tyrimų būklę, sekas ar biotechnologinius procesus. Ir būtent tai, matyt, buvo esmė – mėginiai nebuvo nukenksminti, bet turėjo tam tikras DNR plazmides, susijusius su ląsteliniais procesais, kurie taip pat yra įdomūs medicininiams ar biologinių ginklų techniniams tikslams.

Kinijos strategija yra paprasta: mokslininkai, studentai ir stipendininkai yra naudojami kaip valstybės mokslinių tyrimų programų tęsinys. Ten niekas nevyksta be politinės apsaugos, ypač biotechnologijų srityje. Kinija vykdo mokslinius tyrimus ne žmonijos labui, o savo dominavimo labui. Ji bando ribas, tiria Vakarus ir tobulina prieigą prie vidinės informacijos.

 

JAV įtaria Kiniją renkant genetinę informaciją visame pasaulyje per prenatalinius tyrimus

Daugiau nei 8 milijonai moterų visame pasaulyje atliko BGI testą, kurį JAV laiko grėsme nacionaliniam saugumui. Kaip parodė „Reuters“ viešai prieinamų dokumentų apžvalga, prenatalinis testas, kurį atlieka milijonai nėščių moterų visame pasaulyje, buvo sukurtas Kinijos genų kompanijos „BGI Group“ bendradarbiaujant su Kinijos kariuomene ir yra naudojamas šios kompanijos genetinių duomenų rinkimui.

Šiame pranešime pirmą kartą parodoma, kad bendrovė bendradarbiavo su Liaudies išlaisvinimo armija (LIA) kuriant ir tobulinant testą, atliekamą ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, taip pat BGI duomenų saugojimo ir analizės srityje. Jungtinės Valstijos laiko BGI pastangas rinkti ir analizuoti žmogaus genų duomenis grėsme nacionaliniam saugumui.

BGI, didžiausia Kinijos genomikos srities įmonė, 2013 m. pradėjo parduoti šį testą užsienyje. Parduodamas „Nifty“ prekės ženklu, jis yra vienas iš geriausiai parduodamų neinvazinių prenatalinių testų (NIPT) pasaulyje. Jie tikrina nėščios moters kraujo mėginį, siekdami nustatyti anomalijas, pvz., Dauno sindromą, besivystančiame vaisiuje.

BGI duomenimis, iki šiol daugiau nei 8 milijonai moterų visame pasaulyje atliko BGI prenatalinius testus. „Nifty“ parduodamas mažiausiai 52 šalyse, įskaitant Jungtinę Karalystę, Europą, Kanadą, Australiją, Tailandą ir Indiją, bet ne JAV.

BGI patvirtino, kad BGI naudoja likusius kraujo mėginius, išsiųstus į jos laboratoriją Honkonge, ir genetinius testų duomenis populiacijos tyrimams. „Reuters“ nustatė, kad daugiau nei 500 moterų, kurios atliko testą, įskaitant moteris iš Europos ir Azijos, genetiniai duomenys taip pat saugomi vyriausybės finansuojamame Kinijos nacionaliniame genų banke Šenžene, kurį valdo BGI.

2022 m. Kinijos mokslininkai atvirai vagia JAV žemės ūkio prekybos paslaptis

JAV Žemės ūkio departamento (USDA) duomenimis, Kinija yra didžiausia žemės ūkio produktų importuotoja pasaulyje – 2019 m. importo apimtis sieks 133,1 mlrd. JAV dolerių.

Kenčianti nuo ariamosios žemės mažėjimo, stichinių nelaimių ir augančios maisto paklausos, Kinija, siekdama pamaitinti šeštąją planetos gyventojų dalį, jau daugelį metų rodo didelį susidomėjimą JAV žemės ūkio turtu, tarp kurio vertingiausias ir lengviausiai perduodamas turtas yra sėklos.

Inovacijos sėklų gamybos srityje atnešė milijardus dolerių JAV žemės ūkio biotechnologijų bendrovėms, tokioms kaip „Monsanto“. 2021 m. Jungtinės Valstijos į Kiniją eksportavo sėklų už maždaug 174 mln. dolerių, o tai sudarė 15 % bendro eksporto apimties.

2022 m. buvęs „Monsanto“ kompanijos mokslininkas-imidžo kūrėjas Misūryje, buvo nuteistas JAV federalinio teismo 29 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prisipažinęs kaltu dėl komercinių paslapčių vagystės iš savo buvusio darbdavio. Pasak prokurorų, Xiang bandė pavogti algoritmą, kuris padeda ūkininkams optimizuoti žemės ūkio produktyvumą.

Pekino žemės ūkio verslo tarptautinio verslo direktorius, 2011–2012 m. bandė pavogti kukurūzų sėklas iš „Monsanto“ ir kito JAV sėklų gamintojo „Dupont Pioneer“ bandomųjų laukų. Mo buvo nuteistas trejų metų laisvės atėmimo bausme federaliniame kalėjime 2016 m., po to, kai prisipažino kaltu dėl sąmokslo siekiant pavogti komercines paslaptis.

2018 m. du Kinijos ryžių tyrėjai aplankė įvairius JAV tyrimų ir gamybos objektus. JAV prokurorai, apkaltinę juos sąmokslu siekiant pavogti ryžių gamybos technologiją, teigė, kad jų bagaže buvo rasta pavogtų ryžių sėklų, kai jie bandė išskristi atgal į Kiniją iš Honolulu oro uosto. Šiuo metu jie yra laisvėje Kinijoje. Kiti du kinų ryžių tyrėjai, padėję organizuoti jų kelionę, buvo nuteisti susijusioje byloje 2018 m. ir nuteisti atitinkamai vieneriems ir dešimčiai metų laisvės atėmimo.

Kinija vagia viską, nuo branduolinių ginklų paslapčių iki genetiškai modifikuotų sėklų, kaip dalį 600 mlrd. JAV dolerių vertės JAV technologijų vagystės.

Tai atskleidė DailyMail.com tyrimas. Manoma, kad tai gali turėti pražūtingų finansinių pasekmių – viena JAV energetikos įmonė prarado net 550 mln. dolerių, kai kinų įmonė pavogė jos intelektinę nuosavybę.

FBI direktorius Christopher Wray įspėjo, kad Kinijos šnipai tampa „agresyvesni“ nei bet kada anksčiau, stengdamiesi pavogti JAV prekybos paslaptis.

Kovo mėnesį buvęs „Google“ programinės įrangos inžinierius Linwei Ding buvo apkaltintas dėl vagystės iš technologijų giganto AI komercinių paslapčių ir jų perdavimo Kinijos įmonėms.

Mo Hailong buvo nuteistas už genetiškai modifikuotų kukurūzų sėklų iškasimą Ajovoje, siekdamas jas išsiųsti atgal į Kiniją.

DailyMail.com nustatė daugiau nei tuziną atvejų, kai JAV vyriausybė nuo 2018 m. apkaltino Kinijos subjektus ar asmenis sąmokslu pavogti amerikiečių intelektinę nuosavybę Pekino vardu.

Bavo nustatyta:

Kinijos Liaudies Respublika organizavo bandymus pavogti milijardų dolerių vertės komercines paslaptis iš kai kurių didžiausių JAV kompanijų, įskaitant „Tesla“, „Google“, „Apple“ ir „Coca-Cola“.

Nė vienas visuomenės sektorius nėra saugus – Kinijos šnipinėjimas apima žemės ūkį, technologijas, gamybą, mediciną ir karinę sritį.

Nuo šio amžiaus pradžios JAV įmonės pateikė daugiau nei 1200 ieškinių dėl intelektinės nuosavybės vagystės prieš Kinijos įmones.

Kariuomenė

San Chosė gyvenantis Chenguang Gong buvo areštuotas už įtariamą kodų, leidžiančių aptikti raketų paleidimą iš kosmoso, vagystę. 57 metų kinų kilmės vyras, kuris į JAV persikėlė apie 1993 m. ir 2011 m. tapo JAV piliečiu, „siekiu suteikti Kinijos Liaudies Respublikai informaciją, kuri padėtų jos kariuomenei“, teigia JAV Kalifornijos centrinio apygardos prokuroras.

64-erių Liming Li iš Rancho Cucamonga, Kalifornijos, pagal kaltinamąjį aktą, tariamai pavogė dviejų buvusių JAV darbdavių technologines paslaptis, kurios galėjo būti panaudotos branduolinių povandeninių laivų ir karinių lėktuvų gamybai.

Li, kuris dirbo įvairiose inžinerijos ir programinės įrangos kūrimo pareigose Pietų Kalifornijos įmonėse, yra kaltinamas programinės įrangos, kuri buvo taikoma JAV eksporto kontrolei dėl nacionalinio saugumo, branduolinio ginklo neplatinimo ir kovos su terorizmu priežasčių, vagyste.

Genetiškai modifikuotos sėklos ir medicininės paslaptys 

2022 m. gruodžio mėn. duomenimis, Kinijos įmonės valdo 346 915 akrų Amerikos žemės ūkio paskirties žemės.

2016 m. Mo Hailong buvo nuteistas už genetiškai modifikuotų kukurūzų sėklų iškasimą Ajovoje, ketindamas jas išsiųsti atgal į Kiniją. FBI ir JAV Teisingumo departamentas teigia, kad žemės ūkio intelektinės nuosavybės vagysčių atvejų skaičius auga nuo 2011 m., kai Hailong buvo pirmą kartą pastebėtas ieškodamas laukuose. Tai kelia susirūpinimą, kad 2022 m. gruodžio mėn. Kinijos įmonės jau valdo 346 915 akrų JAV žemės ūkio paskirties žemės.  

2021 m. Li Chen nuteistas už sąmokslą pavogti komercines paslaptis iš vaikų ligoninės Ohajo valstijoje.

Chen buvo nuteista 30 mėnesių laisvės atėmimo bausme už pagrindinį vaidmenį Kinijos vyriausybės finansuojamame projekte, kurio metu ji siekė neteisėtai pasisavinti Nationwide Children's Hospital's Research Institute tyrimų rezultatus, susijusius su įvairių vaikų ligų gydymu.

Teismo dokumentai atskleidė, kad 49-metė moteris suplanavo pavogti ir vėliau parduoti eksosomų „izoliavimo rinkinius“, kurie atlieka svarbų vaidmenį gydant tokias ligas kaip kepenų fibrozė ir kepenų vėžys.

Chen gavo paramą iš Kinijos vyriausybės, kad galėtų vykdyti savo darbą, įskaitant Valstybinę užsienio ekspertų reikalų administraciją ir Kinijos nacionalinį gamtos mokslų fondą.

Manoma, kad kinas Shannon You, iš Mičigano, kuri buvo įtrauktas į bandymą pavogti vertingiausią Amerikos prekybos paslaptį – „Coca-Cola“ skardinę, jos vidinio sluoksnio sudėtį. Ją, pasirodo, žino tik du „Coca“ darbuotojai, o be jos "žinomas saldus ir rūgštus receptas sudegintų skardinę".

Negaliu nepasidalinti savo eksperimentine patirtimi naudojant "Coca-Cola" produkciją, kuri, kaip paaiškėjo, ardo skardines. Aš ne kartą šį "gėrimą" naudojau kaip rūdžių surišėją ir su juo restauravau automobilio ratlankius. Priežastis - "Coca-Cola" sudėtyje esanti fosforo rūgštis. 

Formulė, kurią kinai bandė pavogti ir kuri priklausė ją sukūrusioms „Coca“ partnerių įmonėms, buvo sukurta už beveik 120 milijonų dolerių.

2018 m. JAV teismas nustatė, kad amerikiečių energetikos įmonė AMSC prarado daugiau nei 550 mln. dolerių, kai Kinijoje įsikūrusi vėjo jėgainių gamintoja „Sinovel Wind Group LLC“ pavogė jos komercines paslaptis.

Tais pačiais metais Taivano įmonė „UMC“ buvo nubausta 60 mln. dolerių bauda, kai prisipažino pavogusi komercines paslaptis iš JAV įmonės „Micron Technology Inc“, siekdama padėti Kinijos valstybinei mikroschemų gamintojai.

JAV prokurorai pateikė kaltinimus Kinijos piliečiams ir įmonėms dėl sąmokslo pavogti „Tesla“, „Apple“ ir „Google“ komercines paslaptis.

Plačiau apie šias intelektualinės nuosavybės vagystes portale "Daily Mail".

P.S. Gaila, kad "Daily Mail" nesupažindina skaitytojų su statistika apie žemių plotus, kuriuos įvairiose pasaulio šalyse, pvz. Ukrainoje, yra nupirkusios JAV investicinės bendrovės "Black Rock" ir kitos.

V.Orbanas pakeliui į JAV: Jei kada nors buvo auksinis amžius Amerikos ir Vengrijos santykiuose, tai jis yra dabar

 

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vyksta į Vašingtoną, kur susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Išvakarėse buvo padarytas įrašas penktadienio "Radio Kossuth" laidai, o pakeliui į susitikimą su Donaldu Trumpu buvo įrašytas politologo komentaras portalui "Magyar Hirlap". 

Orbanas "Radio Kossuth" laidoje

Viktoras Orbánas: Jei kada nors buvo auksinis amžius Amerikos ir Vengrijos santykiuose, tai jis yra dabar – sekite jį kartu su mumis! 

Orbánas penktadienį susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Ministras pirmininkas Kossuth radijui atskleis, ko galima tikėtis iš šio susitikimo, rašoma vengrų portale "Magyar Nemzet".

Tikroji aljanso vertė slypi jo patikimose pasiekimuose; kuo daugiau kovų jis yra iškovojęs, tuo jis yra stipresnis, ir tai pasakytina apie Amerikos ir Vengrijos aljansą, sakė ministras pirmininkas Viktoras Orbánas "Kossuth" radijo ryto laidoje prieš susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vašingtone. Interviu su vyriausybės vadovu buvo įrašytas ketvirtadienio vakarą Vengrijos ambasadoje Vašingtone.

Ministras pirmininkas priminė, kad 2010 m. Vengrijoje buvo suprasta, kad Vakarų kryptis veda į aklavietę ir kad globalistinis, liberalus valdymas negali pateikti atsakymų į svarbiausius žmonėms rūpimus klausimus. Vengrai buvo pirmieji, kurie pasakė, kad reikalingas ne liberalus valdymas, o nacionalinis krikščioniškas vadovavimas. Tada, 2016 m., mūsų šalis gavo didelį postūmį, kai JAV prezidentu tapo Donaldas Trumpas, kuris buvo priėjęs prie panašios išvados, ir Amerikoje kažkas pradėjo vykti, bet tai baigėsi, kai jis pralaimėjo rinkimus. Puikūs santykiai pablogėjo, kai globalistai grįžo į valdžią Jungtinėse Valstijose. 

Puikūs santykiai pablogėjo, kai globalistai grįžo į valdžią Jungtinėse Valstijose. Tai baigėsi šiais metais, kai Donaldas Trumpas vėl užėmė prezidento postą, tačiau, pasak Vengrijos ministro pirmininko, dabar Amerikos prezidentas yra daug geriau pasirengęs.

Jis grįžo į pasaulio politinę areną su „Trumpo tornadu“, o tai mums, vengrams, yra naudinga , sakė Viktoras Orbánas.

Tai yra auksinis amžius Amerikos ir Vengrijos santykiams

Vengrijoje veikia 1400 amerikiečių įmonių, kurios vengrų ekonomikai suteikia apie 100 000 darbo vietų ir aprūpina šeimas duona. Tai yra modernias technologijas naudojančios įmonės, kurios šaliai suteikia ne tik darbo vietų, bet ir technologijų. Šiais metais amerikiečių investicijos viršijo 100 milijardų forintų, pažymėjo ministras pirmininkas. Jis pabrėžė, kad jei kada nors buvo amerikiečių ir vengrų santykių aukso amžius, tai jis yra dabar, ir jei amerikiečiai kada nors buvo linkę investuoti Vengrijoje, tai yra dabar. Pasak vyriausybės vadovo, Vengrija palaiko draugiškus santykius su Jungtinėmis Valstijomis taikos ir migracijos klausimais, taip pat šeimų apsaugos srityje.

„Donaldas Trumpas yra taikos žmogus“, – pareiškė ministras pirmininkas.

Kalbėdamas apie JAV sankcijas Rusijos naftai, Viktoras Orbánas sakė, kad viskas paaiškės penktadienį, nes tai yra svarbiausias klausimas Vengrijos šeimoms ir namų ūkiams, taip pat verslui.

„Aš nenoriu nieko duoti mainais, mes neprašome dovanos, bet supratimo, kad įvestos sankcijos verčia tokias šalis kaip mūsų į neįmanomą padėtį. Todėl Rusijos energetikos klausimas nėra verslo klausimas, bet klausimas, pagrįstas supratimu, todėl prašau prezidentą Donaldą Trumpą padaryti išimtį mūsų šaliai, remdamasis sveiku protu ir supratimu, – sakė Viktoras Orbánas.

Kaip žinoma, premjeras ir jo palyda ketvirtadienio rytą išvyko į JAV sostinę, kur penktadienio popietę, 16:30 Vengrijos laiku, jis susitiks su Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose.

Lėktuve į Vašingtoną Viktoras Orbánas mūsų žurnalistui sakė:

Turime didelį planą: panaikinę blogas ir klaidingas priemones, kurias Bideno administracija per pastaruosius šešis mėnesius įvedė prieš Vengriją, dabar pradedame naują Amerikos ir Vengrijos bendradarbiavimo etapą.

https://magyarnemzet.hu/belfold/2025/11/orban-trump-csucs-interju-washington-kossuth-radio-elo-kozvetites

Politologo Rajmundo Kiss komentaras portalui "Magyar Hirlap" 

Zelensky norėtų, kad Trumpas darytų spaudimą Viktorui Orbánui. Ne visi linki sėkmės.

Viktoro Orbáno ir Donaldo Trumpo susitikimas vyks penktadienio vakarą Vengrijos laiku Vašingtone. Rajmund Kiss pateikė informaciją Magyar Hírlap iš įvykio vietos.

Kodėl taip svarbu, kad Donaldas Trumpas priima Vengrijos ministrą pirmininką?

Susitikimas su Jungtinių Valstijų prezidentu Baltuosiuose rūmuose yra didžiulė garbė net ir kitų pasaulio valstybių vadovams. Mums, vengrams, tai, žinoma, ypatinga proga.

Kas galėtų būti aptariama? Kas galėtų būti pagrindinė tema?

Svarbiausia yra mūsų strateginių dvišalių ekonominių, prekybos ir investicinių santykių plėtra, bet tikrai bus kalbama ir apie taikų Rusijos ir Ukrainos karo sprendimą, nes Vengrijos taikos politika ir diplomatija jau pelnė JAV prezidento pritarimą ir paramą. Neatsitiktinai Donaldas Trumpas asmeniškai pakvietė Vengrijos ministrą pirmininką į taikos viršūnių susitikimą Egipte.

Žinome, kad jie dažnai bendrauja telefonu arba įvairiais kitais kanalais. Ar tai galėtų reikšti, kad netrukus bus paskelbti kokie nors svarbūs pranešimai?

Tai, kad jie susitinka Baltuosiuose rūmuose po prezidento rinkimų metinių, savaime yra simboliška ir didžiulis pasiekimas. Tikimės, kad bus paskelbti pranešimai, nes didžiosios Amerikos bendrovės pastaruoju metu stengėsi įsiteikti Amerikos prezidentui ir pasinaudoti galimybe, kurią Europa Europos Sąjunga praleido, nes Amerikoje realiai mažėja sąnaudos, o Europos Sąjungoje, ypač vakarų valstybėse narėse, dėl netinkamų ekonominių sprendimų ir ydingos sankcijų politikos energijos kainos šoktelėjo. Jungtinėse Valstijose šios kainos nuolat mažėja. Be to, Amerika tapo didžiausia suskystintų dujų tiekėja Europos Sąjungai, todėl didelėms Europos įmonėms pelningiau investuoti Amerikoje, o kelios didelės Amerikos įmonės grįžta į tėvynę, gauna mokesčių lengvatas ir subsidijas darbo vietų kūrimui. Nepaisant to, didelės Amerikos įmonės toliau daug investuoja Vengrijoje, kur darbo aplinka joms yra ideali, verslo aplinka yra ideali, ir jos mielai bendradarbiauja su ekonomikai palankia nacionaline vyriausybe. Taigi tai yra didelis dalykas, kad ne tik amerikiečių įmonės nepalieka Vengrijos, bet ir kelios tarptautinės daugianacionalinės įmonės, vadinamosios transnacionalinės korporacijos, tai daro, ir mes galime tikėtis naujų bendradarbiavimo projektų ir naujų investicijų.

Viena iš svarbiausių temų galėtų būti Rusijos ir Ukrainos karas. Ar šis dviejų lyderių susitikimas galėtų paskatinti Budapešto taikos viršūnių susitikimą arba paliaubas?

Tai tikrai labai svarbu, nes taika yra ypač svarbi Vengrijai. Europos Sąjungoje yra tik vienas ministras pirmininkas, Viktoras Orbánas, kuris tikrai pasisako už taiką, vadovavo taikos misijoms ir nuosekliai ragino paskelbti paliaubas ir pradėti taikos derybas. Jis ką tik lankėsi Vatikane ir susitiko su Italijos premjere Giorgia Meloni, su kuria kalbėjosi apie taiką, o Donaldas Trumpas taip pat nori užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą. Žinoma, tam reikės Vladimiro Putino ir vėliau Europos Sąjungos vadovybės dalyvavimo. Norėčiau iš visos širdies pasakyti, kad Zelensky, bet, deja, jis nėra tas žmogus, nes iki šiol jis nebuvo tas žmogus. Tikrosios kliūtys yra mūsų pagrindiniai Vakarų partneriai, Europos supervalstybės, NATO supervalstybės, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Jei jie nuspręs, kad bus taika, tada Zelensky taip pat nuspręs, kad bus taika.

Kadangi jau paminėjome Europos Sąjungos lyderius, jei jie susitiks su Trumpu, tai bus grupės susitikimas. Europos lyderiams susitikti su Donaldu Trumpu akis į akį nėra kasdienis reiškinys. Kokią žinią tai siunčia Europos Sąjungos lyderiams?

Vieną dieną prieš istorinę Trumpo ir Orbáno viršūnių susitikimą jaučiuosi tarsi būčiau Vašingtone pasaulio čempionate, kur po grupių varžybų dabar esame atkrintamųjų varžybų etape, o mūsų varžovai mums linki nesėkmės, nes tada jie patys pateks į kitą etapą. Konkrečiai, Kijevas, Briuselis ir daugelis Amerikos liberalų nori, kad rytojaus susitikimas Vengrijoje žlugtų, nes tada jie patektų, tarkim, į pusfinalį ar finalą, bet jie nežino Vengrijos istorijos, jie nežino, kad rungtynės trunka tol, kol mes laimime.

Remiantis požymiais, šis lūkestis tikrai neišsipildys, todėl neatrodo, kad rytojaus susitikimas bus nesėkmingas.

Taip, bet ar aš skaityčiau anglų kalba leidžiamą „Kiev Independent“ Vašingtone, ar „Reuters“, ar keletą didžiųjų Amerikos liberalių laikraščių, ar žiūrėčiau naujienas, visi kalba apie tai, ar bus pasiektas susitarimas energetikos klausimais. Dvišalis energetikos susitarimas, žinoma, bus labai svarbus ekonominiam bendradarbiavimui, kaip ir Vengrijos energetinis saugumas ir suverenumas, bet Ursula von der Leyen ir keli Europos liaudies partijos lyderiai, ypač Kijeve, galbūt yra taip pat nervingi dėl derybų baigties, kaip ir Vengrijoje, tik su priešingu ženklu.

Šiuo metu ar yra kas nors, ką Europa ar net Zelensky galėtų padaryti, kad šios derybos nebūtų sėkmingos?

Šiandien perskaičiau anglų kalbos laikraštį „Kiev Independent“, kurio vienu iš pagrindinių straipsnių buvo tas, kad Zelensky norėtų, kad Trumpas darytų spaudimą ministrui pirmininkui Viktorui Orbánui. Maždaug prieš dešimt dienų, prieš Donaldui Trumpui Pietų Korėjoje beveik valandą trukusius derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, Zelensky buvo įsitikinęs, kad Donaldas Trumpas galės daryti spaudimą Xi Jinpingui dėl Rusijos. Būtų geriau, jei jis nesikliautų tuo, kas gali daryti spaudimą kam, o atstovautų savo šalies interesams, o Ukraina turi tik vieną interesą: taiką. Negali daugiau mirti kareiviai, negali daugiau mirti nekalti civiliai, o ekonomika, kurios šiuo metu nėra, turi būti atkurta.

Ar tokios problemos kaip „Tomahawk“ raketos galėtų būti įtrauktos į darbotvarkę? Ar Donaldas Trumpas gali pasitikėti Viktoro Orbáno žodžiu tokio svarbaus klausimo atžvilgiu?

Manau ir tikiuosi, kad taip, nes esame labai arti Ukrainos, o Vladimiras Putinas ir Viktoras Orbánas palaiko labai pragmatiškus, abipusius ir pagarbaus bendradarbiavimo santykius, nes Vengrija išlaikė dvišalius ekonominius ir prekybinius santykius, atitinkančius Vengrijos interesus. Čia, žinoma, turiu galvoje visų pirma naftos ir dujų pirkimus. Kelios šalys, kurios atsisakė Rusijos žaliavų ar net Rusijos energijos išteklių, pateko į didžiulę ekonominę krizę, nors jos yra didelės, žinomos, gerovės valstybės. Mes žinome kultūrą. Viktoras Orbánas yra ilgiausiai Europos Sąjungoje dirbantis ministras pirmininkas, jau pusantro dešimtmečio, ir mes pažįstame Ukrainą bei Rusiją. Manau, kad galite drąsiai klausytis Viktoro Orbáno ir juo pasitikėti.

Jūs minėjote, kad sekate vietinę spaudą. Ar vietinėje spaudoje yra kokių nors užuominų apie Viktoro Orbáno vizitą pas Donaldą Trumpą?

Žinoma, apie tai rašoma beveik visoje spaudoje, ypač opozicinėje. Jie kalba apie energetikos klausimus, ekonomikos klausimus, o keletas laikraščių cituoja Viktorą Orbáną, kuris Budapešte, Karmelitų vienuolyne, sakė, kad šis susitikimas bus amerikiečių ir vengrų santykių atnaujinimas. Žinoma, jie taip pat aptaria Ukrainą ir Rusiją, bet manau, kad daugelis žmonių čia, Vašingtone, nekantriai laukia Vengrijos ministro pirmininko ir Amerikos prezidento derybų rezultatų.

https://www.magyarhirlap.hu/kulfold/20251106-zelenszkij-szeretne-hogyha-trump-nyomast-gyakorolna-orban-viktorra