69-asis Bilderbergo susitikimas vyko 2023 m. gegužės 18-21 d. Lisabonoje, Portugalijoje. Savo dalyvavimą patvirtino apie 130 dalyvių iš 23 šalių. Pagrindinės šių metų diskusijų temos: Dirbtinis intelektas, Bankų sistema, Kinija, Energetikos permainos, Europa, Fiskaliniai iššūkiai, Indija, Pramonės politika ir prekyba, NATO, Rusija, Tarptautinės grėsmės, Ukraina, JAV lyderystė.
"Bilderberg 2023" darbotvarkėje dirbtinio intelekto (DI) klausimas yra vienas svarbiausių: "Lisabonoje vyksiančiose verslo ir politikos elito derybose daugiausia dėmesio bus skiriama dirbtiniam intelektui".
Kodėl dirbtinis intelektas?
Dirbtinis intelektas yra galingiausia karo technologija - Pentagonas tai oficialiai paskelbė Bilderbergo klubo susitikimo išvakarėse. Štai JAV kariuomenės štabų vadų komiteto pirmininko Marko Millio žodžiai: "Technologijų, kurios mus pasiekia taip greitai, sąraše, ko gero, galingiausia iš visų sparčiai besivystančių technologijų karyboje yra dirbtinis intelektas... Gebėjimas priimti greitesnius ir tikslesnius sprendimus yra didelis pranašumas karyboje. Dirbtinis intelektas ir kvantinė kompiuterija tai suteiks tai šaliai, kuriai pavyks jį sėkmingai pritaikyti karinėje srityje.
Kariavimas šiuo atveju reiškia kovines operacijas tiek mūšio lauke, tiek informacinėje erdvėje. Tame tarpe ir prieš savo piliečius, kurie nepritampa prie ,,naujosios normos". JAV sparčiai kuriama nauja federalinė agentūra ("Tiesos ministerija"), kuri užtikrins "elgesio kodeksų" laikymąsi socialinių tinklų platformose.
Kinijoje jau sukurta struktūra, prižiūrinti dirbtinio intelekto naudojimą informaciniuose karuose. Neseniai paskelbta, kad pirmą kartą suimtas žmogus, kuris naudojo dirbtinį intelektą gandams kurti ir skleisti - naudojosi šalyje uždraustu pokalbių robotu. Gegužės 5 d. pietinės Guangdongo provincijos Dongguano mieste sulaikytas vyras, naudodamasis ChatGPT, sukūrė netikrą naujieną apie traukinio avariją ir ją paskleidė iš 20 paskyrų Baijiahao socialiniame tinkle. Joje buvo rašoma apie 9 žmonių žūtį dėl tariamos balandžio 25 d. įvykusios traukinio avarijos. Iš tikrųjų tokio incidento nebuvo. Prieš Kinijos kibernetinei policijai aptikus klastotę, ji sulaukė daugiau kaip 15 000 peržiūrų.
Verta pastebėti, kokie dažni, įžūlūs ir tiesmuki tapo tokie pareiškimai, tačiau jie vis dar pasimeta bendrame informacijos pertekliaus chaose.
Dirbtinis intelektas gali būti labai pavojingas visuomenei. Tai patvirtinantį tyrimą neseniai paskelbė JAV Kornelio universiteto mokslininkai. Priklausomai nuo savo algoritmų šališkumo, tokie pokalbių robotai kaip "ChatGPT", "Bard" ar "Claude" gali pakeisti naudotojų mąstymą jiems nežinant. Dirbtinis intelektas visų pirma yra algoritmas. Kas išmoko dirbtinį intelektą ką ir kokiu tikslu daryti, tas tai ir darys.
Ne karinėje sferoje naudoti dirbtinį intelektą vis dar nėra paprasta. Dar vienas to įrodymas - "dirbtinio intelekto robotas advokatas" (t. y. pokalbių robotas), kuriam kovo mėnesį JAV iškelta kolektyvinio ieškinio byla "už vertimąsi advokato praktika neturint licencijos". (t. y. pokalbių robotas), kuris, kaip teigiama reklamoje, "gali pakeisti teisės ateitį visame pasaulyje, padėdamas milijonams žmonių teisiniuose ginčuose". Ak, tas nuostabus naujas Švabo ir Ko pasaulis, kuriame galima paduoti į teismą virtualų robotą už veiklą be teisinio išsilavinimo ar licencijos! Šiuo atveju ieškinys dėl "nekokybiškų teisinių konsultacijų" pareikštas ne pačiam robotui, o jo kūrėjui, advokatų kontorai DoNotPay. Ieškovas Džonatanas Faridianas esą tikėjo, kad perka "tinkamus naudoti" teisinius dokumentus ir paslaugas iš teisininko, kompetentingo jas teikti". O dabar teigia, kad roboto elgesys buvo "neteisėtas", ir reikalauja atlyginti žalą...
"Pasaulinio perkrovimo" architektai mano, kad dėl dirbtinio intelekto, kūnų interneto (IoB) ir daiktų interneto (IoT) artimiausiais metais galės visiškai kontroliuoti žmonių sveikatą, mintis ir emocijas. "Kai turėsime prieigą prie žmonių minčių ir emocijų, turėsime prieigą ir prie pačių žmonių", - teigia K. Švabas.
Milijardierius "futuristas" Rėjus Kurzveilas (Ray Kurzweil), kalbėdamas radijo stočiai "StarTalk Radio" apie "žmogaus smegenų išplėtimą", jau skelbė, kad iki 2030 m. nanorobotai sujungs žmogaus neurokorekciją su virtualiomis informacijos saugyklomis ("debesimis"). Kitaip tariant, jei tikėti šiuo entuziastingu Švabu, kitą dešimtmetį bus sukurti dirbtinio intelekto įrenginiai, kuriuos bus galima "įterpti į smegenis".
Švabas ir jo bendraminčiai siekia skaitmeninio, biologinio ir fizinio pasaulių sintezės. Jie tai aiškiai išreiškia pasisakydami už tai, kad žmonės būtų čipuojami ir visiškai kontroliuojami pasitelkiant dirbtinį intelektą. Billas Gatesas tiki, kad ChatGPT "pakeis pasaulį". Interviu Vokietijos laikraščiui "Handelsblatt" B. Gatesas įvertino Lisabonoje vykstančio susitikimo kaip pasaulinės kontrolės mechanizmo potencialą. Pasak B. Gateso, dirbtinis intelektas po kartos visus žmones pavers liberalais.
"Dirbtinis intelektas gali sukurti religijas, kad galėtų kontroliuoti žmones... Įvaldęs tik žmogaus kalbą, dirbtinis intelektas turi viską, ko reikia, kad apgaubtų mus į Matricą panašiu iliuzijų pasauliu", - teigia Yuval Noah Harari, ištikimas Klauso Schwabo adjutantas-žurnalistas.
 |
| Yuval Noah Harari - 69-jo Bilderbergo klubo susitikimo Lisabonoje dalyvis |
Yuval Noah Harari teigia, kad baimė, kurią įkvėpė tokie filmai kaip "Terminatorius" ir "Matrica", yra nepagrįsta. Kad dirbtinis intelektas keltų pavojų žmonijai, nebūtina, kad jis taptų "jautrus ir išvystytų sąmonę", jaustų ir jaustų emocijas arba mokėtų "orientuotis fiziniame pasaulyje"[1]. Viskas, ko reikia, kad dirbtinis intelektas užvaldytų pasaulį, yra "gebėjimas manipuliuoti ir kurti kalbą"[2], kurią jis dabar gali išmokti pats. Kadangi dabar dirbtinis intelektas "įvaldo kalbą taip, kad pranoksta vidutinius žmogaus gebėjimus", jis "geba užmegzti gilius ir intymius santykius su žmonėmis", kurie leistų dirbtiniam intelektui juos valdyti. Dirbtinis intelektas yra ties riba, kai galės "pasisavinti pagrindinį raktą, kuris atrakins visų svarbiausių mūsų institucijų - nuo bankų iki šventyklų - duris".
E.Michael Jones knygoje "Logos Rising" skyriuje apie šį Izraelio mąstytoją nurodo, kad jo dirbtinio intelekto suvokimas kilo iš nekritiško materialistinio darvinizmo supratimo. Kaip pažymėjo Dennisas Bonnette'as, tai, kad gamtos mokslai laikomi vieninteliu teisingu ir objektyviu pasaulio matymu, daugeliui atrodo kaip vienintelis teisingas ir objektyvus būdas į jį pažvelgti, kyla iš pozityvistinių prielaidų, būdingų tokiam technologijų amžiui kaip mūsų. Visa tai gimdo tam tikrą metafizinį materializmą, pagal kurį viskas, ką randame kosmose, yra materialių esybių ir jų elgesį valdančių fizikinių jėgų produktas[3].
E.Michael Jones pažymi, kad materialistinį savo minties pagrindą, Hararis skelbia, kad dirbtinis intelektas "ką tik nulaužė žmogaus civilizacijos operacinę sistemą", t. y. kalbą, nes "mes naudojame kalbą, kad sukurtume Dievą ir pinigus"[5].Kaip dviejų subjektų, turinčių šią dieviškąją galią, pavyzdį Hararis mini "Samą Bankmaną-Friedą ir Bernie Madoffą", kurie "nesukūrė daug vertingų dalykų, bet jie visi buvo kūrybingi istorijų pasakotojai". Kai Hararis pasakoja, kad "ką tik susidūrėme su ateivių intelektu ne kosmose, o čia, Žemėje"[6], išvada tampa neišvengiama. Jis kalba apie save ir grupę, kuri suteikia jam tapatybę, būtent apie žydus.
Jones rašo:
Tada, pagaliau išleisdamas katę iš maišo, Hararis klausia: "Kaip būtų gyventi pasaulyje, suformuotame nežmogiško ateivio, kuris moka nežmoniškai efektyviai išnaudoti žmogaus proto silpnybes?" Atsakymas į šį klausimą akivaizdus, nes mes jau gyvename tokiame pasaulyje. Ateiviai, kurie žino, "kaip antžmogiškai efektyviai išnaudoti žmogaus proto silpnybes", vadinami žydais, ir jie jau valdo internetą, kaip Elonas Muskas sužinojo, kai nusipirko "Twitter" ir bandė jį reformuoti, arba visai neseniai, kai išdrįso paminėti Džordžo Sorošo vardą ir buvo pavadintas antisemitu, o Antidifamacijos lygos generalinis direktorius Džonatanas Grinblatas (Jonathan Greenblatt) jį pavadino antisemitu.
Jei į "Google" paieškos sistemą įvedu E. Michaelas Jonesas, pirmasis įrašas, kuris visada pasirodo, yra ADL, vadinanti mane antisemitu. Kompiuteriai negali nustatyti prioritetų, nes negali pasirinkti gėrio. Ar kas nors rimtai tiki, kad tokį sprendimą priėmė mašina? Ne, žydai užprogramavo "Google" algoritmą priimti tokį sprendimą. Mašinos negali nustatyti prioritetų, nes jos negali suvokti gėrio, kuris yra būtina sąlyga norint pasirinkti vieną dalyką vietoj kito. Jos gali priimti sprendimus tik remdamosi tuo, kaip jos buvo užprogramuotos priimti sprendimus.
Hararis teigia, kad "dirbtinis intelektas turi tapti protingas ir išvystyti sąmonę, jausmus, emocijas", kol jis "norės užvaldyti pasaulį", nesuvokdamas, kad dirbtinis intelektas gali norėti tik to, ko jam liepiama norėti (mano kursyvas).Kadangi žydai valdo internetą, jie gali pasakyti dirbtiniam intelektui, ko jis turi norėti, ir viskas, ką dirbtinis intelektas gali daryti, yra reaguoti į tai, kas jam buvo užprogramuota.
Jei skaitysime tarp Harario kalbos eilučių, pamatysime, kad Hararis mano, jog dirbtinis intelektas yra pavojingas dėl grėsmės, kurią jis kelia dabartiniam žydų minčių kontrolės režimui, o ne iš kokios nors tolimos ateities, kur mašinos mąstys už mus. Harari perspėjimas, kad dirbtinį intelektą reikia reguliuoti, pasirodo, yra raginimas palikti kontrolę žydų, kurie jau kontroliuoja internetą, rankose, paverčiant dirbtinį intelektą netikru piktadariu. Dirbtinis intelektas jau yra reguliuojamas, o Hararis nori, kad jis liktų tų, kurie jau yra atsakingi, rankose. Plačiau čia.
Nuorodos:
https://viesulas22.blogspot.com/2023/05/vykstantis-69-asis-bilderbergo.html
https://www.unz.com/ejones/why-its-easier-to-talk-to-a-robot-than-to-a-jew/
Spektaklis pavadinimu "JAV skolos lubos". Ar bus happy end?
Sausio 19 d. buvo užfiksuota, kad Amerikos vyriausybės skolinimosi limitas išnaudotas. Amerika jau ilgą laiką gyvena skolon. Įmonių ir bankų, piliečių ir valstybės skolos vis didėja. Federalinis biudžetas yra nuolat nesubalansuotas - išlaidos viršija pajamas. Biudžeto deficitas dengiamas skolinantis (daugiausia skolinantis JAV iždo obligacijas). Valstybės skola didėja.
XX a. pradžioje JAV valstybės skola buvo matuojama milijardais dolerių. 1910 m. ji buvo 2,7 mlrd. dolerių, o 1920 m. - 26,0 mlrd. dolerių. JAV dolerių. 1981 m. skola pirmą kartą viršijo 1 trilijoną dolerių. 2020 m. gruodžio 31 d. valstybės skola pasiekė 26 trln. dolerių, o sausio 19 d. skola pasiekė 31,4 trln. dolerių ir pasiekė viršutinę ribą.
Skolos riba - tai JAV Kongreso nustatyta valstybės skolos viršutinė riba. JAV Kongresas skolos lubas svarstė daugiau nei šimtą kartų. JAV iždo departamento duomenimis, vien nuo 1960 m. ji buvo persvarstyta 79 kartus.
Jau keturis mėnesius JAV verda aistros dėl skolos ribos ir būtinybės ją padidinti. Karštų debatų esmė paprasta: demokratai reikalauja automatiškai padidinti viršutinę ribą, o respublikonai kelia savo sąlygas, kad ji būtų padidinta. Svarbiausias reikalavimas - nustatyti tam tikrą biudžeto išlaidų ribą.
Daugelis stebėtojų diskusijas JAV Kongrese dėl skolos lubų laiko spektakliu. Jie nebėra tokie susirūpinę, kaip, tarkime, 2000-aisiais, nes supranta, kad spektaklis tikrai baigsis laimingai. Iždo sekretorė Janet Yellen sakė, kad spektaklis turėtų baigtis birželio 1 d.
Šiandien JAV Kongreso žemuosiuose rūmuose daugumą turi respublikonai. Kaip įprasta, jie bando įtikinti savo oponentus demokratus paremti juos nustatant biudžeto išlaidų ribas. Tačiau šį kartą sutarimo pasiekti nepavyko. Į šį klausimą įsitraukė JAV prezidentas Joe Bidenas. Gegužės 19 d. Baltieji rūmai surengė derybas su Kongreso respublikonais, tačiau ir jos buvo be rezultatų. Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Kevinas McCarthy pareiškė, kad atėjo laikas derybas pristabdyti, o Baltieji rūmai pripažino, kad esama "realių nesutarimų".
Dauguma ekspertų linkę manyti, kad Kongresas vis dėlto nuspręs padidinti skolos lubas. Ir tai gali įvykti paskutinę gegužės mėnesio dieną. Šio scenarijaus tikimybė, galima sakyti, yra 90 %. Likusieji 10 % gali būti valstybės įsipareigojimų nevykdymas. Rimčiausia pasekmė Amerikai, kaip didžiajai galybei, būtų smarkiai smukęs JAV dolerio kursas.
Tačiau yra ir kitas 10 proc. scenarijus. Gegužės 9 d. J. Bidenas pareiškė, kad tiria galimybę užkirsti kelią įsipareigojimų nevykdymui be Kongreso pritarimo. Kelių ekspertų teigimu, JAV Konstitucijos 14-oji pataisa leidžia tai padaryti. Tačiau dėl tokio žingsnio gali užsitęsti bylinėjimasis. "Tai būtų konstitucinė krizė", - sakė Janet Yellen, atsakydama į klausimą, ar J. Bidenas galėtų vienašališku sprendimu padidinti valstybės skolos lubas. Tačiau iš dviejų blogybių įsipareigojimų nevykdymas tikriausiai yra baisesnis už konstitucinę krizę. "JAV įsipareigojimų nevykdymas sukeltų ekonominę ir finansinę katastrofą", - pabrėžė Finansų ministerijos vadovė.
Taigi prieš akis iškyla trys galimi scenarijai: 1) JAV neįvykdys savo įsipareigojimų, nes nebus priimtas sprendimas padidinti skolos lubas; 2) neįvykdys savo įsipareigojimų, prezidentas pats priims sprendimą dėl lubų, tačiau šiuo atveju kils konstitucinė krizė; 3) neįvykdys savo įsipareigojimų, nes Kongresas vis dėlto nuspręs padidinti skolos lubas.
Trečiasis variantas yra laiminga pabaiga. Tačiau ar ją galima laikyti laiminga spektaklio pabaiga? Pasirodo, kad negali. Pasekmės Amerikai bus labai jautrios.
Gegužės 19 d. apie tokias pasekmes pradėjo kalbėti daugelis Amerikos žiniasklaidos priemonių. Ir beveik visos cituoja amerikiečių ekspertą Ari Bergmaną, strateginio valdymo ir rizikos valdymo konsultacinės įmonės "Penso Advisors" įkūrėją. Leiskite paprastai paaiškinti, ką jis sako. Visos JAV iždo banko sąskaitos yra nulinės, arba "išdžiūvusios". Gavęs teisę išleisti naujas iždo vertybinių popierių dalis, ištroškęs iždas į rinką išmestų iki 1 trilijono JAV dolerių vertės obligacijų. Esant dabartinei pagrindinei Federalinės rezervų sistemos palūkanų normai, iždo vertybinių popierių palūkanos bus labai patrauklios, o naujų vertybinių popierių tranšų paklausa taip pat bus didelė. Vertybinių popierių pirkimui reikės didelio kiekio grynųjų pinigų doleriais, kurie bus perpumpuoti iš įvairių JAV ekonomikos sektorių į JAV iždo banko sąskaitas (visų pirma atidarytas FED). Tokių operacijų poveikį galima vadinti kiekybiniu griežtinimu. Federalinis rezervų bankas ir anksčiau yra išėmęs dolerių iš JAV ekonomikos, tačiau nedidelėmis dalimis. O pakėlus skolos lubas, pinigų išėmimas bus masinis.
Daugelis JAV žiniasklaidos priemonių cituoja Bergmano žodžius: "Labiausiai mane neramina tai, kad išsprendus skolos lubų klausimą - o aš manau, kad jis bus išspręstas - susidursite su labai, labai dideliu ir staigiu likvidumo nutekėjimu... Ir mes jau matėme, kad toks likvidumo sumažėjimas daro tikrai neigiamą poveikį didelės rizikos rinkoms, pavyzdžiui, akcijų ir kredito rinkoms."
JAV ekonomika atsidūrė ant rimto nuosmukio slenksčio. Jį gali sukelti bet koks įvykis. O valstybės skolos ribos padidinimas gali būti tas gaidukas, kuris sukels JAV ekonomikos krizę. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje arba liepos mėn.
Prof.Valentinas Katasonovas
https://www.fondsk.ru/news/2023/05/22/spektakl-pod-nazvaniem-potolok-dolga-us-59315.html
