Gintaras Furmanavičius. Nesekmadieniniai skaitiniai

 

Per dešimt metų, nuo 2013 metų iki 2022 metų iš Lietuvos emigravo 343 tūkstančiai gyventojų, iš jų 298 tūkstančiai, arba 86,7 procento buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Nuo 1990 metų iki 2018 metų Lietuvos migracijos balansas (imigrantai minus emigrantai) buvo neigiamas ir siekė minus 684 810 gyventojų. Tačiau nuo 2019 metų situacija pasikeitė: smarkiai išaugo imigrantų skaičius, o emigracija sumažėjo. Pavyzdžiui, 2004 - 2017 metais vidutiniškai per metus emigruodavo po beveik 47 000 gyventojų, tuo tarpu 2018 - 2023 metų laikotarpiu – jau tik po 27 000 gyventojų. Apibendrinant, nuo 1990 iki 2022 metų iš Lietuvos emigravo daugiau nei 1 milijonas piliečių.

Kodėl? Juk mums kartu su siaubo pasakomis apie neišvengiamą karą pastoviai kalama į galvas, kad mes dar niekada taip gerai negyvenome. Statistika teigia, kad viena svarbiausių neekonominių sprendimo emigruoti priežasčių apklaustieji nurodo valstybės požiūrį į savo piliečius ir nuovargį nuo neteisybės. Apie tai tikrai galima jaučio odas išrašyti. Šiandien pateiksiu jums vieną pavyzdį, kuris yra gana retas ir su juo susiduria labai mažas ratas žmonių, tačiau jis yra labai iškalbingas.

2017 metais tuometinis Kauno technologijos universiteto rektorius Petras Baršauskas buvo apkaltintas plagijatu savo habilitaciniame darbe. Skandalas kilo po to, kai buvęs KTU magistrantas Donatas Raščius paviešino vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad P. Baršausko monografijoje „Tarptautinio verslo vadybos principų taikymo ypatybės Vidurio ir Rytų Europos šalyse“ yra ištisos pastraipos, nukopijuotos iš užsienio autorių darbų be tinkamų nuorodų.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimą ir nustatė, kad P. Baršauskas pažeidė akademinės etikos normas, nes monografijoje panaudojo kitų autorių tekstus be deramo citavimo. Dėl to buvo rekomenduota Vilniaus Gedimino technikos universitetui panaikinti P. Baršauskui suteiktą habilituoto socialinių mokslų daktaro laipsnį.

Petras Baršauskas surengė spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo ir KTU Akademinės etikos kolegijos pirmininkas Nerijus Čepulis, paviešinęs KTU akademinės etikos kolegijos tyrimo rezultatus. Štai jo mintys: „Buvo sušauktas neeilinis universiteto valdybos posėdis. Susirinkusi valdyba priėmė tokį sprendimą, jog tai jau nebe rektoriaus reikalas, o viso universiteto reputacijos reikalas. Buvo aišku, kad reikia reaguoti, bet kaip? Reikia KTU akademinės etikos komisijos tyrimo. Pasitelkėme universiteto mokslų valdybą, kuri turi priėjimą prie įvairių duomenų bazių. Gavę medžiagą iš komisijos, ją posėdžių metu ištyrėme“.

Ką gi parodė minėtas tyrimas? N. Čepulis paaiškino: „Svarbus parametras - koks yra didžiausias atitikmuo su vienu kokiu nors šaltiniu. Atitikimas su vienu šaltiniu - nuo 1 iki 3 procentų. Galimas ribas nustato kiekviena leidykla atskirai. Jeigu sutaptis yra iki 20 proc., nekyla klausimas dėl plagiato. Jei šiek tiek daugiau - reikia, kad redaktorius peržiūrėtų tas sutaptis, citatas. Juk iš pradžių tikrina tik robotas.”

Priežastys, sukėlusios visą šią sugalvotą istoriją buvo daugiau, negu aiškios. Jas suprato ir pats rektorius: „Vienintelis sakiau, kad Kaune galima turėti vieną tarptautinį konkurencingą universitetą, o tą galima padaryti tik sujungus universitetus. Tuomet ir prasidėjo tas puolimas. Noriu pabrėžti, jog niekuomet nebuvau įsikabinęs į jokius postus, kėdes, pozicijas. Man svarbiausia – tikslai ir idėjos, aukštojo mokslo pertvarka.”

Savo teiginius rektorius įrodė veiksmais. Reaguodamas į kaltinimus, P. Baršauskas 2017 metų spalio mėnesį paskelbė apie atsistatydinimą iš KTU rektoriaus pareigų. Nepaisant to, jis toliau neigė plagijavimo kaltinimus ir sutiko, kad monografijoje gali būti citavimo problemų, tačiau tai nėra plagiatas. Šis skandalas sukėlė didelį rezonansą akademinėje bendruomenėje. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas Juozas Augutis teigė, kad tokie įvykiai kenkia visam šalies aukštajam mokslui.

Algis Krupavičius, žinomas Lietuvos politologas ir buvęs Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, dažnai pasisakantis ne taip, kaip reikalauja vyraujanti vėjo kryptis. 2020 metais seimo rinkimuose dalyvavo su partija „Lietuva - visų“, bet mandato nepelnė. Mokslininkas į plagijavimo skandalą buvo įveltas 2022 metais. Kauno apylinkės teismas pripažino jį kaltu dėl kito autoriaus kūrinio dalių panaudojimo be tinkamo citavimo ir skyrė 5 tūkstančių eurų baudą. Algis Krupavičius apskundė šį sprendimą, tačiau 2023 m. rugsėjį Kauno apygardos teismas paliko galioti kaltinamąjį nuosprendį, sumažindamas baudą iki 3,7 tūkstančio eurų. Politologas dėl savo reputacijos kovojo dvejus metus. Galiausiai, 2024 m. balandžio mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino ankstesnių instancijų sprendimus ir nutraukė bylą, taip visiškai išteisindamas Algį Krupavičių. Pabandykite atspėti, ar apie išteisinimą žiniasklaidoje buvo tiek pat antraščių, kiek apie neteisingus kaltinimus?

Ir štai šią savaitę plagijavimo šešėlis užtemdė madam iš neliečiamųjų kastos šlovę. Kristina Sabaliauskaitė, kuri įvardijama viena žymiausių šiuolaikinių lietuvių rašytojų ir dailės istorikė, garsėjanti savo romanais, kuriuose anot istorikų gana diletantiškai pateikia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį, socialiniame tinkle buvo apkaltinta plagijavimu. Savo „Facebook“ paskyroje Vilniaus dailės akademijos meno istorikė daktarė Rūta Janonienė pastebėjo, kad jaunimui skirtoje meną pažinti mokančioje ir Lietuvos meno kūrinius pristatančioje knygoje „Kaip skaityti meną” niekur nėra paminėti autoriai, kuriais, anot jos, galėjo remtis K. Sabaliauskaitė. Ypač meno istorikės dėmesį atkreipė skyrius, kuriame yra pasakojama apie Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskas. Šiuose skyriuose, pasak R. Janonienės, yra per daug panašumų su jos pačios rašytais tekstais. „Skyrelyje apie Vilniaus Bernardinų bažnyčios freskas pastebėjau daugokai paralelių su savo tekstais, bet vietoj savo pavardės aptikau tik nekonkrečią nuorodą į anoniminių „menotyrininkų“ tyrimus“, – socialinio tinklo paskyroje rašė R. Janonienė.

Ponia Rūta kreipėsi į leidyklą: „Kreipdamasi į „Baltų lankų“ leidyklą norėjau tik atkreipti dėmesį, kad tokio pobūdžio knygoje kaip K. Sabaliauskaitės turėtų būti naudotos literatūros sąrašas ar kažkaip kitaip (gal įvade) įvardyti autoriai, kurių tyrimais remtasi.“ Ji iškart patikino, kad nesiruošia nei teistis, nei bylinėtis. Vienam naujienų portalui ji pasakojo: „Aš nusiunčiau laišką leidyklai, trumpai išdėsčiusi savo pastebėjimus ir iš karto pasakiau, kad bylinėtis nenoriu, todėl tikiuosi, kad bus įmanoma surasti bendrą sutarimą ir ištaisyti pažeidimą arba bent jau sulaukti atsiprašymo“.

Spėkite, sulaukė? Atspėjote: „Vietoj to per leidyklą gavau arogantišką K. Sabaliauskaitės laišką, kuriame ji teigia neskaičiusi mano knygos ir net rankose jos neturėjusi, todėl esą negalėjusi ja naudotis. Kadangi manau, jog tai netiesa, parašiau savo nuomonę pagrindžiančias pastabas, kurias nutariau paviešinti, nes viešumas, man atrodo, tam tikra išeitis norint atkreipti dėmesį į problemą“.

Įdomu yra tai, kad R. Janonienės tekstas iš socialinio tinklo staiga paslaptingai dingo. Tuo tarpu K. Sabaliauskaitė po kelių dienų jau pakeitė savo poziciją, kurią perdavė leidykla: „Autorė teigia, kad aprašydama kūrinius knygoje vaikams ir paaugliams laikėsi įprasto tokiais atvejais ne mokslinio, o populiarinimo žanro. Pasak K. Sabaliauskaitės, jis „visada yra itin supaprastintas, „suvirškinęs“ daugybę įvairiausios literatūros ir faktelių, kylantis ir iš daugiamečio bendrojo išsilavinimo“. Po kelių dienų leidykla „Baltos lankos” raštu dar pateikė tokį tekstą: „Kristinos Sabaliauskaitės vaikams ir paaugliams skirtam meno populiarinimo, eseistikos žanro leidiniui „Kaip skaityti meną“ nėra taikomas reikalavimas pateikti akademiniams tekstams būdingas detalias nuorodas ar šaltinius, tačiau gerbiame Lietuvos mokslininkų ir menotyrininkų įdirbį, girdime jų pastabas, todėl šią knygą papildysime literatūros sąrašu ir citatų šaltiniais“.

Istorija tyliai numarinta. Jokio atsiprašymo, jokio apgailestavimo. Tik keistas faktas, kad knyga bus papildyta sąrašu tos literatūros, kurios iškili rašytoja ir nuo 2023 metų Vilniaus garbės pilietė, jau daugiau, nei du dešimtmečius gyvenanti Londone K. Sabaliauskaitė niekada neskaitė.

Šioje vietoje leisiu sau priminti, mieli bičiuliai, kad ši kūrėja prieš kurį laiką su purvais sumaišė daugeliui lietuvių šventą Justino Marcinkevičiaus trilogiją: „Tai yra didžioji drama ir didysis paradoksas, kad mes statysime paminklą Marcinkevičiaus trilogijai, kuri yra melo ir propagandos kūrinys“, – LRT eteryje teigė K. Sabaliauskaitė, darniai stodama į vieną gretą su tuščiu kostiumu kiaulės akimis kultūros ministro kėdėje Simonu Kairiu, visą kadenciją griovusiu Lietuvos kultūrą. Kaip žinote žymiausias jo darbas - režisierių Rimą Tuminą prilyginti girtam rusų kareiviui.

Trys istorijos iš akademinio pasaulio. Trys skirtingos pabaigos. Stebina? Manęs tai ne. Tie, kuriuos stebina, jau nebegyvena Lietuvoje. Ir tai yra baisiausia, kad ne tik aš, bet ir daugelis likusių baigia prie to priprasti. „Jeigu reikia amžiams panaikinti žmonių lygybę, jeigu aukštieji, kaip mes juos vadiname, nori išlaikyti savo valdžią amžinai, - tai vyraujanti sąmonės būsena turi būti valdoma beprotybė” - rašė Džordžas Orvelas savo knygoje „1984”.

https://www.facebook.com/gintaras.furmanavicius

Sąžiningai apie kovas Kursko srityje

Vakar Maksimas Kalašnikovas paskelbė video "Karo Kursko srityje keistenybės ir paslaptys", kuris pasakoja apie jo viešnagę į pafrontę Rusijos Kursko srityje, kur su ukrainiečiais kovoja specialiosios paskirties elitinio dalinio "Achmat" kariai. Dalinį, autoriaus žodžiais, sudaro 20% čečėnų ir 80% rusų.

Anonse rašoma:

Maksimas Kalašnikovas apie Kursko-2 mūšio paslaptis, kuriomis turėtų susidomėti Lavrentijus Pavlovičius Berija.

https://www.youtube.com/watch?v=9ohf8IgkEJA

Video autorius atvirai ir sąžiningai išdėsto problemas, kylančias kariams dėl kariuomenės vadų nekompetencijos, peraugančios į atvirą sabotažą, prasto jų techninio aprūpinimo. Ne be reikalo autorius mini Berijos pavardę. Šis žmogus Antrojo pasaulinio karo metu vadovavo TSRS saugumo tarnybai ir prisidėjo prie vokiečių kariuomenės sutriuškinimo, kad ir labai žiaurių represijų keliu.

D. Trumpo sustabdytas programų užsienyje finansavimas daro poveikį Ukrainai

D. Trumpo įsakymu sustabdytas programų Ukrainoje finansavimas turi žymų poveikį. Kijevas dabar praneša apie problemas, nes praktiškai visa Ukrainos žiniasklaida buvo finansuojama USAID ir dabar nežino, kaip toliau dirbti.

Praėjusią savaitę naujasis JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įsakė nedelsiant 90 dienų sustabdyti beveik visų užsienio projektų programų finansavimą. Sprendimai dėl programų tęsimo, keitimo ar nutraukimo priklausys nuo valstybės sekretoriaus atliktos peržiūros rezultatų, nes JAV prezidentas D. Trumpas anksčiau buvo nurodęs sustabdyti programų finansavimą, kad galėtų peržiūrėti, ar jos atitinka, jo nuomone, JAV interesus.

Vienintelė išimtis buvo susijusi su Izraeliui ir Egiptui skirtomis programomis, kurios, atrodo, yra susijusios su D. Trumpo planais perkelti palestiniečius iš Gazos ruožo į Jordaniją ir Egiptą.

USAID

Kiek vėliau buvo pranešta, kad USAID taip pat sustabdė pagalbos projektus Ukrainai.

USAID yra JAV valstybės departamentui priklausanti agentūra, teikianti dotacijas projektams „demokratijai skatinti“, teigiama oficialioje legendoje. Iš tikrųjų USAID yra agentūra, turinti tik vieną užduotį - suteikti JAV ekonomikai (t. y. stambioms JAV korporacijoms) prieigą prie užsienio rinkų. Tai gali būti tiek pardavimo rinkos, tiek prieiga prie gamtinių išteklių ir žaliavų. Šiam tikslui USAID turi milijardinį biudžetą, kurį naudoja NVO, žiniasklaidai, įtakingiems asmenims ir pan. atitinkamose šalyse finansuoti, kad jie pateiktų JAV politiką atitinkančius pranešimus ir remtų JAV politiką.

Pagal apibrėžimą tai yra propaganda. Vien tik 2019 m. USAID antirusiškai propagandai buvo skirtas specialus beveik 600 mln. dolerių biudžetas, o neseniai rašiau apie tai, kaip USAID Armėnijoje kursto viešąją nuomonę prieš Rusiją ir už suartėjimą su Vakarais. Tai buvo tik pavyzdžiai, kaip USAID veikia visame pasaulyje.

USAID reguliuoja viešąją nuomonę šalyse, kurios leidžia USAID dirbti jų naudai. USAID taip pat finansuoja žiniasklaidą, nevyriausybines organizacijas, tinklaraštininkus, įtaką darančius asmenis, savaiminius faktų tikrintojus ir t. t., ir pan.

Ukrainoje niekas neveikia be USAID

Dabar tapo aišku, kokiu mastu Kijevo režimas yra priklausomas nuo JAV, būtent USAID, pinigų ir kokiu mastu Kijevas yra kontroliuojamas JAV. Nepraėjus nė savaitei po to, kai buvo sustabdytos USAID programos, pirmosios Ukrainos žiniasklaidos priemonės paskelbė, kad sustabdžius USAID programas dėl lėšų stygiaus įšaldė kai kuriuos savo projektus ir pradėjo prašyti savo prenumeratorių aukoti.

Ukrainos „Masinės informacijos instituto“ vadovė Oksana Romanjuk trečiadienį pareiškė, kad beveik 90 proc. ukrainiečių žiniasklaidos priemonių pastaraisiais metais dirbo dotacijų iš užsienio sąskaita, daugiau kaip 80 proc. jų - USAID programų sąskaita.

Tai ji sakė Ukrainos radijo stočiai „Hromadskoje“ ir paaiškino, kad pajamų iš reklamos nepakanka transliavimo veiklai finansuoti. Ji pažymėjo, kad „beveik visi jie gavo subsidijas“, tačiau vieniems jos sudarė 100 proc. finansavimo, o kitiems - apie 40-60 proc.

Dėl to bent 80 proc. ukrainiečių žiniasklaidos priemonių gavo finansavimą iš JAV Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) programų, tačiau ES struktūros ir kitos tarptautinės organizacijos taip pat skyrė dotacijas, vis dėlto pabrėžė Romanjuk:

„Amerikos dotacijos buvo svarbiausios. <...> Europos institucijos liko. Tikiuosi, kad jos ir toliau atliks savo vaidmenį ir teiks pasiūlymus Ukrainos žiniasklaidai, kad mus paremtų ir apsaugotų.“

Ukrainos parlamentas, Aukščiausioji Rada, pradėjo konsultacijas su Europos kolegomis dėl galimybės pakeisti pagalbą, kurią Ukraina gavo pagal USAID programas. Rados interneto svetainėje paskelbtame pareiškime teigiama, kad parlamentinis Humanitarinės pagalbos ir informacijos politikos komitetas:

„Kol auditas tęsiamas, Ukraina turėtų imtis neatidėliotinų veiksmų. <...> Parlamento lygmeniu jau pradėtos konsultacijos su kolegomis iš Europos dėl galimo JAV pagalbos pakeitimo - bent jau kol Vašingtone bus priimti galutiniai sprendimai.“

Jame pažymima, kad problemų, su kuriomis Ukraina susiduria dėl JAV pagalbos sustabdymo, mastas yra „daug didesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio“, ir kad procesų normalizavimas gali užtrukti nuo trijų iki šešių mėnesių dėl sustabdymo. Komitetas pabrėžė, kad USAID lėšos yra labai svarbios Ukrainai, ir pabrėžė, kad „būtina išlaikyti šiuos projektus, kad būtų užtikrinta tolesnė šalies vystymosi pažanga“. Taip pat buvo pabrėžta, kad dotacijos sudaro daugelio Ukrainos žiniasklaidos priemonių pagrindą ir yra „beveik vienintelis būdas kultūros ir žiniasklaidos srities projektams funkcionuoti“.

Kijevas yra JAV marionetė

Šie pranešimai rodo, kaip Kijevo režimas yra priklausomas nuo JAV, ir kartu rodo, kad visi Vakarų teiginiai, jog Ukraina yra nepriklausoma ir suvereni valstybė, tėra nesąmonė.

Kijevo režimas susiduria su didelėmis problemomis, kaip rodo masinis gyventojų išvykimas iš Ukrainos ir, svarbiausia, kaip rodo didėjantis pasipriešinimas priverstiniam verbavimui į fronto liniją. Žiniasklaida Ukrainoje jau seniai laikosi linijos, apie tai daugiau ar mažiau atvirai rašė net „Der Spiegel“ praėjusį spalį.

Ukrainos žiniasklaidoje griežtai cenzūruojamos visos kitokios nuomonės, tačiau Kijevo režimas turi tokių problemų su viešąja nuomone savo šalyje.

O dabar sužinome, kad Ukrainos žiniasklaidą finansuoja ir kontroliuoja ne Kijevas, o Vašingtonas. Tai reiškia, kad Ukrainos žiniasklaida nėra nepriklausoma (tai ir taip buvo aišku), bet žiniasklaidos diskursą ir viešąją nuomonę Ukrainoje kontroliuoja Vašingtonas.

O tai savo ruožtu reiškia, kad Ukrainos vyriausybė yra priklausoma nuo JAV malonės, nes JAV bet kada gali pradėti žiniasklaidos kampaniją, kad nušluotų Kijevo režimą ir pakeistų jį kitu.

Šaltinis

LRT laidai "Istorijos detektyvai": Ukmergėje prieškaryje žaidė žaidimą "Lim-po-po"

LRT laidoje "Istorijos detektyvai" yra skyrelis "Žaidimai", kuriame du simpatingi vaikinai demonstruoja istorinius žaidimus. 

Nepajėgiau suvaldyti juoko pagalvojęs, kaip atrodytų šie vaikinai, žaisdami istorinį žaidimą "Lim-po-po".

Ukmergės kalėjime, kuris buvo Paupio gatvėje, prieškaryje kaliniai žaisdavo štai tokį "Lim-po-po" žaidimą:

Du vyrai imdavo virvę ir jos galus pririšdavo prie savo penių. Laimėdavo tas, kuris nutempdavo savo konkurentą.

Ukmergės kalėjimas (1918-1948)

Man apie šį žaidimą pasakojo senelis Petras Klibavičius (1891-1978), gyvenęs Paupio atgvėje Nr.46 ir dirbęs prieškaryje Ukmergės kalėjimo felčeriniame punkte. 

LRT rodytas žaidimas „Šaukšto paėmimas“ | Istorijos detektyvai: https://fb.watch/xpTyCAnniK/

JAV pasienio tarnybos vadovas peikia popiežiaus Pranciškaus veidmainystę dėl nelegalios imigracijos

JAV prezidento Donaldo Trampo pasienio reikalų vadovas Tomas Homanas pavadino popiežių Pranciškų veidmainiu, kritikuodamas Trampo planą deportuoti nelegalius imigrantus.

'Jis gali apsaugoti Vatikaną, kuriame gyvena. Jis gali pastatyti sieną ten, kur gyvena. Amerikos žmonėms to neleidžiama? Tomas Homanas, visą gyvenimą katalikas, sakė. Jis turėtų laikytis Katalikų Bažnyčios ir tai sutvarkyti. Tai netvarka.'

Sausio 19 d. laidoje „Che Tempo Che Fa“ Pranciškus sakė, kad JAV nelegalių migrantų deportavimas būtų „gėda“. Penktadienį Homanas pabrėžė, kad JAV politika atitinka Vatikano vykdomą savo sienų apsaugą.

„Jie turi sieną aplink Vatikaną. Jei nelegaliai pateksite į Vatikaną, nusikaltimas bus rimtas“, - sakė Homanas per ‚Newsmax‘ pasirodymą ir pridūrė, kad kiekvienas, kuris nelegaliai ten pateks, praleis laiką kalėjime.

Tiesą sakant, tik šių metų gruodį Vatikanas sugriežtino bausmes tiems, kurie nelegaliai patenka į riboto patekimo zonas, ir dabar už tai gresia baudos nuo 10 000 iki 25 000 eurų, arba nuo 10 200 iki 25 700 JAV dolerių, ir kalėjimas nuo vienerių iki ketverių metų. Asmenims, nuteistiems už neteisėtą patekimą į Vatikano teritoriją, draudžiama iki 15 metų lankytis mieste-valstybėje.

Didelę Vatikano miesto dalį, įskaitant rūmus, sodus ir biurus, juosia maždaug 40 pėdų aukščio sienos, o prie vartų budi šveicarų gvardiečiai, kurie saugo miestą nuo įsibrovėlių.

Homanas apie Pranciškų pastebėjo: 

„Jis gali apsaugoti Vatikaną ten, kur gyvena. Jis gali pastatyti sieną ten, kur gyvena. Amerikos žmonėms to daryti neleidžiama?“

„Sienos apsauga gelbsti gyvybes“, - pabrėžė Homanas. „Kai atvyksta mažiau žmonių, mažiau moterų išprievartauja kartelis. Mažiau vaikų miršta upėje. Mažiau amerikiečių miršta nuo fentanilio perdozavimo“. 

Spalio mėn. paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad vien prekyba vaikais sekso tikslais patrigubėjo Bideno-Harriso administracijai vykdant atvirų sienų politiką.

„Aš visą gyvenimą esu katalikas. Gimiau kataliku. Esu perėjęs katalikų doktriną. Žiūrėkite, jis turėtų susitelkti ties Katalikų Bažnyčios sutvarkymu... ten yra didelių problemų“, - sakė Homanas. 

„Jis turėtų pasilikti prie Katalikų Bažnyčios ir ją sutvarkyti. Tai netvarka“, - užbaigė jis. 

Iš tiesų, Pranciškui vadovaujant, pagrindinė popiežiaus pareiga aiškinti ir ginti Bažnyčios doktriną buvo apleista, nes buvo priimta daugybė dviprasmiškų ir klaidinančių dokumentų ir pareiškimų, kurie sudarė įspūdį, kad pritariama nuodėmei, pavyzdžiui, Amoris Laetitia ir Fiducia Supplicans, kuriuose atitinkamai siūloma, kad svetimaujančios „poros“ gali priimti šventąją Komuniją be išpažinties ir kad homoseksualios „poros“ gali būti „palaimintos“.

Pranciškus ne kartą yra teigęs, kad nepritarimas imigracijai yra „sunki nuodėmė“. Tačiau Katalikų Bažnyčios katekizme pripažįstama politinių vadovų teisė reguliuoti imigraciją:

„Politinė valdžia, siekdama bendrojo gėrio, už kurį ji yra atsakinga, gali nustatyti, kad naudojimasis teise imigruoti priklauso nuo įvairių teisinių sąlygų, visų pirma susijusių su imigrantų pareigomis jų kilmės šaliai.“

Be to, Katekizme pabrėžiama, kad „imigrantai privalo su dėkingumu gerbti juos priimančios šalies materialinį ir dvasinį paveldą, paklusti jos įstatymams ir padėti nešti pilietinę naštą“.

Šį mokymą 2011 m. popiežius Benediktas XVI išdėstė savo žinioje 97-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga. Cituodamas popiežių Joną Paulių II ir gindamas žmonių „galimybę“ „atvykti į kitą šalį ieškoti geresnių gyvenimo sąlygų“, Benediktas XVI taip pat gynė gimtųjų šalių teisę riboti tokį atvykimą:

Kartu valstybės turi teisę reguliuoti migracijos srautus ir ginti savo sienas, visada užtikrindamos pagarbą kiekvieno žmogaus orumui. Be to, imigrantai turi pareigą integruotis į priimančiąją šalį, gerbdami jos įstatymus ir nacionalinį identitetą.

https://www.lifesitenews.com/news/trump-border-chief-blasts-pope-francis-hypocrisy-on-illegal-immigration/?utm_source=featured-news&utm_campaign=usa

 

Į užsienį pabėgę baltarusiai-opozicionieriai, dalyvavę sausio 26 d. akcijose, neteks turto Baltarusijoje

Praeitas Lietuvos seimas išrinko Baltarusijai "prezidentę" Svetlaną Tichanovskają, gerai organizavo jos asmeninį gyvenimą, žmonės sako už 35000 eurų per mėnesį, ir laukė keturis metus grąžos. Jokio rezultato, kaip parodė praėjusio sekmadienio įvykiai. 

Tichanovskaja ir visas būrys jos vyriausybės ministrų mėgino pademonstruoti, kad kovoja su Lukašenkos režimu. Baltarusijoje vykstančių prezidento rinkimų proga įvairiuose Europos miestuose opozicija surengė protesto renginius. Pagrindinis iš jų vyko Varšuvoje.

Užsienio spauda Svetos renginiui Varšuvoje buvo perdėm šykšti. Perverčiau lenkų portalus wPolytice. pl, Rzeczpopolita.pl, Gazeta Wyborcza.pl, Gazata.pl, Polskieradio.pl. Niekur neaptikau reportažų iš baltarusių opozicijos renginių Varšuvoje. Tiesa, DB Guardian.com paskelbė straipsnį apie rinkimus Baltarusijoje ir įdėjo Varšuvoje protestuotojų nešamos vėliavos nuotrauką.

Baltarusių opozicijos portalas "Naša niva" sekmadienį vykusius renginius Varšuvoje mini dviejuose savo straipsniuose. Pasakojama ne apie vieną renginį, bet apie du skirtingus, kuriuos organizavo S.Tichanovskaja ir fašistinės litvinizmo ideologijos skleidėjas Zenonas Pozniakas.

Pirmoji "Naša niva" publikacija pavadinta "Šiandien Varšuvoje vyksta masinė baltarusių akcija"

Straipsnyje rašoma:

Protestuotojai protestuoja prieš tai, kad Baltarusijoje neįvyko tikri rinkimai, prieš smurtą ir represijas tėvynėje. 12.00 val. dalyviai susitiko Trijų kryžių aikštėje ir pro Koperniko paminklą žygiavo į Pilies aikštę. Dalyviai išskleidė 330 metrų ilgio baltai raudonai baltą vėliavą. Kolonai vadovavo Sviatlana Tihanovskaja, Pavielas Latuško ir kiti opozicinio judėjimo lyderiai.

Antroji "Naša niva" publikacija "Vietoj Tichanovskos "karnavalinės eisenos" Pozniakas ir Usovas surengė savo masinę akciją Varšuvos centre."

2025 m. sausio 26 d. Varšuvoje įvyko du Baltarusijos renginiai. Keli šimtai žmonių žygiavo per miesto centrą kolonoje, kuriai vadovavo Sviatlana Tihanouskaja, Pavelas Latuško ir Anželika Melnikova. Protestuotojai išskleidė 330 metrų ilgio baltai raudonai baltą vėliavą.

Tuo tarpu Zenonas Pazniakas savo šalininkus subūrė prie Kosciuškos paminklo.

Žodis pačiam Pozniakui:

„Baltarusiams gėdingų pseudorinkimų dieną Varšuvoje jie surengė karnavalinę eiseną su muzika, dūdmaišininkais ir linksmais šūksniais, kaip 2020 m. vaikščiojant po Minską. „Laisvoji Baltarusija„ tą dieną prie Kosciuškos paminklo viešai informavo visuomenę apie melagingų rinkimų esmę, priminė apie Kalinovskio lenko kario Eduardo Lobo mirties metines, apie Dangaus šimtinės didvyrį Mišą Žižnevskį, apie baltarusių kovą prieš Maskvos mordorą“.

Baltarusijos valdžios pozicija. Baltarusijos valdžia perspėjo užsienyje gyvenančius baltarusius, kad sausio 26d. renginių dalyviai bus specialiųjų tarnybų agentų fotografuojami ir iš jų bus atimtas Baltarusijoje esantis turtas. Apie tai pasakojama video žemiau.

Gėdingas bėglių mitingas Varšuvoje. Baltarusijos žvalgybos VIDEO. Prezidento įsakymas ir žvalgų humoras

https://www.youtube.com/watch?v=Lb6x8myG5Zg

Anonse rašoma: Liūdniausia šventė yra ta, į kurią niekas neatvyko. Taip trumpai Baltarusijos prezidento rinkimų dieną apibūdina bėgliai. Jie bandė diskredituoti rinkimus ir diskreditavo save. Skelbti kaip didelio masto mitingai ir eitynės kartais susidarydavo tiesiogine prasme - iš dviejų žmonių. 

O ten, kur dalyvių dešimtys - yra niuansų. Atsitiktiniai praeiviai ir žurnalistai, kurie bandė nuslėpti nesėkmę bent vaizdo įrašuose, taip pat buvo užfiksuoti kaip aktyvistai. 

Be šio fiasko, šiandien įvyko dar vienas: Tyrimų komitetas mažiau nei per 24 valandas pradėjo baudžiamąsias bylas prieš visus dalyvius. Ir Baltarusijos specialiosioms tarnyboms nėra problema visus identifikuoti visame pasaulyje.

Video pasakojama, kad visų tų, kad dalyvavo protesto mitinguose prieš rinkimus Baltarusijoje, turtas, esantis Baltarusijoje bus konfiskuotas.

Larry Ellisonas plačiai atidaro skaitmeninio konclagerio vartus?

Tuojau po inauguracijos JAV prezidento Donaldo Trampo aplinkoje atsirado nauji personažai ir buvo pagarsintos naujos revoliucinės idėjos. Vienas iš Trampo aplinkoje atsireiškusiųjų  - trečias JAV ir ketvirtas pasaulyje turtuolis Larry Ellisonas, "Oracle" ir daugelio kitų įmonių akcininkas. 

„Oracle“ vadovas Larry Ellisonas yra “visko generalinis direktorius". 

Larry Ellisonas įkūrė „Oracle“ 1977 m., gerokai prieš tai, kai pasaulį pakeitė internetas. Nuo to laiko ji tapo duomenų bazių valdymo ir debesų kompiuterijos lydere ir padėjo pagrindus pasaulinei skaitmeninei infrastruktūrai. Kadangi dirbtinis intelektas pradeda naują erą, „Oracle“ yra pasirengusi vadovauti pokyčiams.

Praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas, skelbdamas apie projektą "Žvaigždžių vartai" (The Stargate Project), pavadino Ellisoną „visko generaliniu direktoriumi“. „Larry Ellisonas... yra nuostabus žmogus, nuostabus verslininkas“.

D. Trumpo paminėjimas visiškai logiškas, turint omenyje, kad „Oracle“ yra itin svarbi partnerė investuojant 500 mlrd. dolerių į dirbtinio intelekto infrastruktūrą JAV. Be to, L. Ellisonas atėjo į pagalbą „TikTok Global“, apie kurią daug kalbama ir kuri buvo atsidūrusi ties uždarymo Amerikoje riba. Bendrovei „Oracle“ priklauso 12,5 proc. šios vaizdo įrašų platformos akcijų.  JAV prezidento artumas Ellisonui pastūmėjo jį pasirašyti vykdomąjį įsaką dėl draudimo atidėjimo. 

Bendrovė „Oracle“ padės JAV vyriausybei statyti naujus duomenų centrus, kurie aprūpins šalies dirbtinio intelekto infrastruktūrą. „Didžiuojamės, kad dirbame su „OpenAI“, „SoftBank“ ir MGX projekte „The Stargate Project“, siekdami užtikrinti Amerikos lyderystę dirbtinio intelekto srityje, sukurti šimtus tūkstančių amerikiečių darbo vietų ir duoti didžiulę ekonominę naudą visam pasauliui“, - sakoma bendrovės X pranešime.

Nuo pat D. Trumpo pranešimo „Oracle“ akcijos šoktelėjo beveik 13 %. Tai taip pat teigiamai paveikė Ellisono grynąją vertę ir atspindėjo investuotojų pasitikėjimą „Oracle“ ateitimi dirbtinio intelekto technologijų srityje.

Duomenų centrai jau pradėti statyti Teksase, o kitos vietos vertinamos visoje šalyje. „Oracle“, ‚NVIDIA‘ ir ‚OpenAI‘ bendradarbiaus kuriant ir eksploatuojant skaičiavimo sistemą. Ši partnerystė pratęsia nuo 2016 m. nusistovėjusį „OpenAI“ ir NVIDIA bendradarbiavimą ir naujesnius santykius su „Oracle“.

„Pirmasis iš jų (duomenų centrų) statomas Teksase. Kiekvienas pastatas yra pusės milijono kvadratinių pėdų ploto. Šiuo metu statoma 10 pastatų, tačiau jų skaičius išsiplės iki 20... kitose vietose“, - sakė Ellisonas.

Be to, „Oracle“ dabar glaudžiai bendradarbiaus ir su „OpenAI“, ypač dėl to, kad „Microsoft“ nebėra išskirtinis startuolio debesijos partneris. Dabar „OpenAI“ savo darbo krūvius vykdys „Oracle Cloud Infrastructure“ (OCI), išplėsdama „Microsoft Azure“ dirbtinio intelekto platformą į „Oracle“ debesijos paslaugas. 

„Kaip ir daugelis kitų, „OpenAI“ pasirinko OCI, nes tai yra sparčiausia ir ekonomiškiausia pasaulyje dirbtinio intelekto infrastruktūra“, - sakė ‚Oracle‘ vadovas Safra A Catz neseniai vykusiame pokalbyje dėl pelno.

2024 m. „Oracle“ paleido pirmuosius zettascale debesų kompiuterijos klasterius, kuriuos spartino NVIDIA „Blackwell“ platforma. Šiuo metu „OCI“ priima užsakymus didžiausiam dirbtinio intelekto superkompiuteriui debesyje, palaikančiam iki 1 31 072 GPU.

Keista, kad Ellisono artimo bendražygio Elono Musko xAI nedalyvauja projekte „The Stargate Project“. Pažymėtina, kad xAI praėjusiais metais nutraukė 10 mlrd. dolerių vertės serverių sandorį su „Oracle“, o tai rodo, kad jų santykiai gali būti įtempti.

Ligų gydymas naudojant dirbtinį intelektą

Baltuosiuose rūmuose Ellisonas aptarė dirbtinio intelekto potencialą sveikatos priežiūros srityje ir pabrėžė jo galimybes anksti nustatyti vėžį ir kurti individualizuotas vakcinas. 

„Naudojant dirbtinį intelektą galima atlikti ankstyvą vėžio nustatymą kraujo tyrimu, o atlikus to vėžio naviko genų seką, galima paskiepyti žmogų [ir] sukurti vakciną kiekvienam asmeniui atskirai, kad jis būtų paskiepytas nuo to vėžio“, - sakė jis. 

Jis pridūrė, kad mRNA vakcinos gali būti pagamintos robotiškai, naudojant dirbtinį intelektą, maždaug per 48 valandas. „Tai yra dirbtinio intelekto pažadas ir ateities pažadas.“

D. Trumpui paskelbus apie „Projektą ‚Žvaigždžių vartai‘ - 500 mlrd. dolerių vertės bendrą dirbtinio intelekto įmonę, L. Ellisonas išsamiai papasakojo, kaip ji leis anksti aptikti vėžį ir apskritai gydyti vėžinius susirgimus, kas laikoma proveržio sveikatos priežiūros technologijomis.

Prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad „Oracle“, „OpenAI“ ir „Softbank“ suvienijo jėgas, kad pradėtų įgyvendinti projektą „Stargate“, pagal kurį JAV bus statomi duomenų centrai, skirti dirbtiniam intelektui.

Ellisonas, kuris taip pat yra „Oracle“ vyriausiasis technologijų biuro vadovas, interviu metu sakė, kad jo bendrovė naudoja „OpenAI“ ir „Softbank“ įrankius, kad sukurtų vakciną nuo vėžio. 

„Oracle“ įkūrėjas Larry Ellisonas kalba per spaudos konferenciją su prezidentu Donaldu Trumpu Baltųjų rūmų Ruzvelto kambaryje 2025 m. sausio 21 d. Vašingtone (Andrew Harnik / Getty Images / Getty Images)

„Tada, be to, kai tik nustatysime to vėžinio naviko genų seką, galėsite paskiepyti žmogų, sukurti vakciną kiekvienam asmeniui atskirai, kad paskiepytumėte jį nuo to vėžio“, - tęsė D. Elisonas. „Ir tą vakciną, tą mRNA vakciną, vėl galite pagaminti robotiškai, naudodami dirbtinį intelektą, maždaug per 48 valandas.“

Prieš antrąją kadenciją D. Trumpas stengėsi skatinti privataus verslo investicijas JAV. Praėjusį mėnesį prie D. Trumpo prisijungė „Softbank“ vadovas Masayoshi Sonas, paskelbęs apie „Softbank“ planus Amerikoje investuoti 100 mlrd. dolerių, kuriais siekiama sukurti 100 000 naujų darbo vietų.

„FOX Business“ duomenimis, po rinkimų D. Trumpas jau užsitikrino 1 trilijoną JAV dolerių privačių investicijų į įvairius projektus.

Ekaterinos Kovalenko (Italija) vaizdo įrašas: 

„Žvaigždžių vartai“ DIREKTORIUS: VISIEMS DARYSIME mRNR INJEKCIJAS NUO VĖŽIO IR KAS 2 DIENAS TESTUOSIME

https://www.youtube.com/watch?v=35KSE-yLpgE

Linas Karpavičius. Kas tu Svetlana? Arba FSB operacija „baltarusiškas pasas“

Kas yra bent kiek susipažinęs su Lietuvos pokario pasipriešinimo istorija, puikiai žino apie NKVD, MGB, KGB ir kitų tarnybų agentūrinę veiklą ir bandymus likviduoti pasipriešinimą. FSB metodai nesikeičia ir yra iki skausmo pažįstami. Jie paveldėti iš „šlovingos“ praeities. Šios tarnybos vykdydamos savo užduotis visada taiko į aukščiausio lygio postus. Patogiausia ir efektyviausia perimti visą opoziciją ir pasipriešinimą į savo rankas, užverbuojant arba infiltruojant, kaip galima aukštesnį organizacijos hierarchijoje esantį asmenį.

Vien ko verta A. Markulio – Erelio istorija, kurį savo laiku buvo bandoma padaryti BDPS (Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio) vadu. Ir beveik pavyko. Tik galime įsivaizduoti kas būtų nutikę pasipriešinimo sąjūdžiui jei partizanams nebūtų pavykę A. Markulio iššifruoti. Deja, viena apygarda (Didžios kovos) tuo nepatikėjusi, infiltravus į ją naują apygardos vado pavaduotoją, o iš tikro MGB agentą Griežtą, buvo sunaikinta, o pats apygardos vadas J. Misiūnas - Žalias velnias, buvo suimtas ir 1947 išvežtas į Maskvą. Spėjama, kad Butyrkuose buvo sušaudytas. Didžios kovos apygarda po tokio smūgio jau neatsigavo.

Pasipriešinimo pabaigoje Rytų Lietuvoje „Vytauto“ apygardoje buvo vykdoma daugiapakopė operatyvinė operacija siekiant sukurti netikrus partizanų štabus, taip vadinamus „legenduojančius“ štabus. Buvo stengiamasi suimti apygardos vadą ir įvairiomis priemonėmis jį paveikus, prikalbinti dirbti okupantų specialiosioms tarnybos. Užverbuotas vadas sukurdavo netikrą štabą, kuris imitavo tolesnę partizaninę veiklą ir partizanus, nieko apie tai nenutuokiančius, įviliodavo į sovietinių specialiųjų struktūrų paspęstas pasalas. Taip buvo sunaikinti gerai užsikonspiravę paskutiniai Lietuvos partizanai. Jei ne šie fiktyvūs štabai, pavieniai kovotojai galėjo slapstytis net iki 1990 metų ir sulaukti nepriklausomybės.

Panašiais metodais sovietų specialiosios tarnybos siekė perimti ir „baltųjų“ emigrantų organizacijų vadovavimą Europoje.

Operacijos "Pasitikėjimas" ir „Trestas“ buvo organizuotos ČK (Ypatingoji komisija), GPU (Vyriausioji politinė valdyba) ir OGPU (Jungtinė vyriausioji politinė valdyba), kuri vyko 1921–1927 m. Jos metu buvo sukurta netikra antibolševikinė pogrindžio "Centrinė Rusijos monarchistų asociacija" (ICR), organizacija, padedanti sovietų specialiosioms tarnyboms nustatyti tikruosius monarchistus ir antibolševikus.

Pasak istorikų operacijos prasidėjo nuo Aleksandro Jakuševo, aukšto rango užsienio prekybos liaudies komisariato pareigūno, kelionės į užsienį. Komandiruotės metu A. Jakuševas susisiekė su vienu iš baltųjų emigracijos atstovų. Šis kontaktas tapo žinomas čekistams ir grįžęs A. Jakuševas buvo suimtas. Manoma, kad čekistai sugebėjo įtikinti A. Jakuševą vadovauti fiktyviai monarchistinei organizacijai (ICR) ir taip dalyvauti daugiapakopėje operacijoje prieš rusų baltųjų emigrantų judėjimą užsienyje ir sovietų valdžios priešininkus šalies viduje.

Pradėdami kontržvalgybos žaidimą, čekistai išsikėlė šias užduotis:

1. Pritraukti į organizaciją kuo daugiau baltųjų judėjimo simpatikų šalies viduje ir taip juos iššifruoti ir kontroliuoti.

2. Užmegzti ryšį su emigrantų centrais užsienyje ir bandyti jiems daryti įtaką ir pjudyti tarpusavyje.

3. Susisiekti su užsienio žvalgybos tarnybomis, maitinti jas dezinformacija ir nustatyti jų agentus.

Viena sėkmingiausių šios operacijos dalių yra laikoma 1924 metais žinomo kovotojo prieš bolševikus B. Savinkovo atviliojimas į Rusiją ir jo suėmimas. Čia jis buvo nuteistas mirties bausme, kuri vėliau buvo pakeista į 10 metų laisvės atėmimą. Tačiau pagal oficialią versiją, 1925 m. gegužės 7 d., Lubiankoje, B. Savinkovas nusižudė. Pasinaudojęs tuo, kad kambaryje, kuriame jis buvo grįžęs iš pasivaikščiojimo, trūksta langų strypų, Borisas Savinkovas iššoko pro penkto aukšto langą į vidinį kiemą. Tačiau, remiantis šiuolaikiniais istorikų tvirtinimais, Savinkovą kalėjime nužudė OGPU pareigūnai.

Nieko naujo. Ar pamenate saugumo karininką, A. Pociūną, kuris anot Baltarusijos KGB, iškrito pro viešbučio langą? Žmonės kiti, metodai tie patys.

1926 m. Gruodį A. Jakuševas paskutinį kartą lankėsi Europoje. GPU tapo aišku, kad operacija turi būti baigta. Ji atliko savo vaidmenį: penkerius metus buvo paralyžiuota baltųjų emigracijos grupuočių kovinė dvasia, buvo iššifruoti svarbūs antisovietinio judėjimo nariai, per juos buvo vykdomos operacijos, skirtos dezinformuoti Vakarų specialiąsias tarnybas. 1927 m. pavasarį pagaliau pradėjo pasitvirtinti tų, kurie netikėjo organizacija, įtarimai. Emigrantų laikraščiuose pasirodė migloti pranešimai apie kai kurių monarchistinių organizacijų, kurios tariamai bendradarbiavo su organizacija, likvidavimą Maskvoje.

Galima pasakoti sovietinių specialiųjų tarnybų operacijas be pabaigos ir jų braižas bus tik vienas: perimti juos dominančios struktūros ar organizacijos vadovybę. Blogiausiu atveju artimus vadovybei žmones. Galite kiek norite ieškoti šnipų marginalų, smulkių opozicionierių ir pensininkų tarpe, bet jei jie ten ir yra, tai tik tam, kad priedangos sumetimais kartais vieną kitą paaukoti. Jei jų tarnybos dirba, tai dirba aukščiausiame lygmenyje. Ieškokite jų ambasadose, valstybės tarnyboje, Seime, Prezidentūroje, kariuomenės vadovybėje.

Bet grįžkime į Lietuvą ir prisiminkime kaip Svetlana Cichanovskaja atsidūrė pas mus ir palyginkime jos likimą, su kitos kovotojos, tik tikros kovotojos - Marijos Kalesnikovos likimu. Marija šiandien yra uždaryta Lukašenkos kalėjime, kai tuo tarpu Svetlana naudojasi Lietuvos valstybės suteiktu prieglobsčiu ir aplink save buria visas pasipriešinimo Lukašenkai jėgas. Ir ne tik naudojasi, bet ir kuria provokacijas su naujuoju baltarusišku pasu, taip kiršindama dvi broliškas tautas.

Keistas ir koks skirtingas dviejų pasipriešinimo A. Lukašenkos režimui kovotojų likimas. Ta, kuri nesutinka bendradarbiauti su specialiosiomis struktūromis uždaroma ilgiems metams į kalėjimą, o kita mėgaujasi puikiu gyvenimu laisvėje. Dvi moterys, du skirtingi likimai.

Ir nė viena Vakarų valstybė net piršto nepajudina, kad išlaisvinti M. Kalesnikovą. Nors prisimenant A. Merkel skambuti dėl migrantų problemos, A. Lukašenką gerai paspaudus, tai būtų galima padaryti.

Nežinau kaip jums. Man, tai geniali OGPU operacija. Oi, ne OGPU, bet FSB ir Baltarusijos KGB operacija. Net labai stengtis nereikėjo. Patys atvežė ir pridavė Vyriausybei, kuri geriausia kas galėjo nutikti Lietuvai. Ir dar yra išlaikoma ir vežiojama po pasaulį ne iš jų, bet iš Lietuvos biudžeto pinigų.

O dėl Svetlanos neturiu abejonių (jos infiltravimas yra klasikinė, pagal visas Felikso Dzeržinskio rekomendacijas atlikta operacija), o štai dėl mūsų valstybės galvų abejonė kirba. Ar jie tik apvynioti aplink pirštą avigalviai, ar jie naudojantys Svetlaną kaip priemonę kaulyti iš Vakarų grynų pinigų ir jiems nusispjaut kieno žvalgybai galimai ji dirba, ar jie sąmoningai dirbantys priešui bendrininkai? To pasakyti negaliu, nes nežinau.

Tai kur gi Marija Kalesnikova? 2020 metais ją bandė išgrūsti į Ukrainą, bet ji prie sienos suplėšė savo pasą ir grįžo į Minską. Kitais metai ji buvo nuteista kalėti 11 metų. M. Kalesnikova interviu po teismo sakė, kad jos buvimo kardomojo kalinimo centre metu jai ne kartą buvo siūloma bendradarbiauti su tyrimu, parašyti malonės prašymą arba pasirodyti "tokiame filme kaip Romanas Protasevičius" (buvęs telegram kanalo NEXTA vyriausiasis redaktorius), tačiau Marija į jokius kompromisus nesileido.

Nors rinkiminės kampanijos metu ji buvo Svetlanos C. štabe ir dirbo kartu, tačiau abiejų likimai visiškai skirtingi. Viena, jei dar gyva, yra kalėjime ir savo gražiausius 11 metų praleis už grotų, kita gyvena už Lietuvos pinigus Vilniuje ir rengia įvairias provokacijas, kurios kalą pleištą tarp lietuvių ir baltarusių tautų. Štai taip vykdomos specialios užduotys ir dvi broliškos tautos daromos priešais, nors praeityje buvo vienu bendru etnosu. Taip, taip...Ir mes, ir jie esame baltai. Tik dėl tam tikrų istorinių peripetijų mes likome prie savo kalbos, o jie priėmė slavų prokalbę.

Dar 988 metais Kijevo kunigaikščiui Vladimirui priėmus krikščionybę ir žiauriomis priemonėmis verčiant visas konfederacijos gentis ją priimti, dalis genčių nesutiko atsisakyti senojo tikėjimo ir įsitvirtino miškuose ir pelkėse tarp Dnepro baseino, Maskvos ir Vyslos upių. Čia ir formavosi mūsų išskirtinis etnosas. O mūsų broliai, tuomet tose žemėse gyvenę, dabartiniai baltarusiai palaipsniui priėmę krikščionybę suslavėjo ir nutolo nuo mūsų. Lietuviai išsaugoję senąjį tikėjimą nemėgo išdavikų ir vadino juos nepagarbiai – gudais. Išlikęs senas posakis – „Mušk gudą kaip šunį rudą“.

Mūsų protėvių gyvenamas arealas traukėsi, kol likome tarp Vyslos ir Dauguvos upių. Tačiau šiose pelkėse ir miškuose, per du šimtmečius įvyko, kaip spėju, stiprus demografinis stebuklas, nes kitaip paaiškinti Lietuvos valstybės iškilimą būtų sunku. Moterys gimdė daug vaikų, ūkis juos išmaitino, o užaugę vyrai, vadovaujami narsių kunigaikščių, savo energiją realizavo užimdami naujas teritorijas. Lietuva tapo per maža sparčiai augančiam krašto genofondui.

Štai kodėl įžengiančią Lietuvos kariuomenę tiek dabartinių Baltarusijos, tiek Ukrainos, tiek Rusijos teritorijose įsikūrę miestai sutikdavo palankiai ir jungdavosi savo noru. Juk grįždavo savi. Dar visai neseniai, prieš kelis šimtus metų, buvę vieno tikėjimo broliai.

O dabar bet kokia kaina norima mus supykdyti su baltarusiais. Tiek Rusija, tiek Lenkija, tiek dar viena tauta, kurios pavadinimo neminėsiu. Visi turi savų pretenzijų mūsų šaliai. Kai du broliai susikivirčys ir kol jie tampys vienas kitą už skvernų, kažkas kitas jų namuose darys tvarką. Ne šiaip sau naujųjų baltarusiškų pasų pristatymas vyks Lenkijoje. Visi nori padaryti „gešeftą“ lietuvių ir baltarusių sąskaita.

Ir litvinizmas ištrauktas iš to paties stalčiaus. Tam, kad mus pjudyti. Nepasiduokime. Mes puikiai sutarsime su baltarusiais ir abi tautos atras savo vietą didžioje mūsų istorijoje. Mums nėra ko dalintis. Mūsų istorija tokia didelė, kad jos užteks visiems. Ir lietuviams, ir baltarusiams, ir ukrainiečiams.

https://www.facebook.com/linas.karpavicius.7