2023 m. gruodžio 29 d., penktadienis

Recesija Europoje. V.Katasonovas


Recesija Europoje - nebe prognozė, o medicininis faktas. Europos atsilikimas nuo pasaulio ekonomikos sparčiai didėja.

Europos ekonomikos branduolį sudaro euro zonos šalys (20 Europos Sąjungos valstybių narių, kurios sukuria apie 85 % visų ES šalių BVP). Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, praėjusiais metais ES teko 14,87 proc. pasaulio BVP (apskaičiuoto pagal euro ir JAV dolerio perkamosios galios paritetą). TVF nepateikia euro zonos skaičiavimų. Tačiau mes patys galime apskaičiuoti šį skaičių: apie 12,6 proc. Pasirodo, kad susivienijusi Europa yra trečias pagal dydį pasaulio ekonomikos centras po Kinijos (18,5 proc. pasaulio BVP dalis praėjusių metų pabaigoje) ir JAV (15,5 proc. dalis).

Be abejo, pasaulio ekonomikos būklė labai priklauso nuo euro zonos šalių ekonominės būklės. Todėl pastebime, kad euro zonos ekonominei dinamikai vis daugiau dėmesio skiria TVF, Pasaulio bankas, pagrindiniai pasaulio prekių ir finansų rinkų dalyviai. 

Ir šiandien euro zona ne be pagrindo laikoma viena silpniausių pasaulio ekonomikos grandžių. Pasaulio banko skaičiavimais, 1990-2020 m. pasaulio BVP išaugo 4,53 karto. O euro zonos šalių BVP - tik 3,06 karto. 

Iki 2008 m. antrojo ketvirčio, kai Europą ištiko pasaulinė finansų krizė, ES ir euro zonoje augimas buvo daugmaž padorus. Po užsitęsusio atsigavimo po krizės (kuris buvo ilgesnis nei JAV), 2011-2014 m. euro zonoje ir ES buvo užsitęsusi stagnacija. Vėliau (2015-2019 m.) buvo gana gero augimo laikotarpis (ES - 2,1 % per metus). 


2020 m. Europa (kaip ir visas pasaulis) pasinėrė į krizę, kurią sukėlė vadinamoji "kovido pandemija". Nuo 2021 m. 3-4 ketvirčių Europoje pastebimi naujos tvarios stagnacijos požymiai. Euro zonos BVP 2023 m. II ketvirtį viršijo 2019 m. IV ketvirčio (paskutinio ketvirčio prieš "kovido pandemiją") BVP tik 3,0 proc. Palyginimui, JAV šis rodiklis buvo viršytas 6,0 proc. 

Kad ir kaip žiūrėtume, Europos atsilikimas nuo visos pasaulio ekonomikos pagal tempą buvo, išlieka ir netgi didėja. Pavyzdžiui, 2022 m. pabaigoje (kai ekonomikos atsigavo po vadinamosios "kovido pandemijos") pasaulio BVP augo 3,3 %, o euro zonos BVP - tik 1,8 %. 

Šiais metais euro zonos ekonomikoje stebuklų taip pat neįvyko. Europos Komisija (EK) prognozavo, kad 2023 m. euro zonos ekonomika augs kukliai - 0,8 proc. Tačiau lapkričio mėn. ji šią prognozę sumažino iki 0,6 proc. Beje, ES ekonomikos augimo šiais metais prognozė taip pat buvo pabloginta nuo 0,8 iki 0,6 proc. Ir taip yra nepaisant to, kad, remiantis TVF ir tomis pačiomis EK prognozėmis, pasaulio BVP šiemet turėtų padidėti 3,5 proc. 

Euro zonos ir visos ES atsilikimas nuo pasaulio ekonomikos tapo ypač juntamas nuo to momento, kai Briuselis įsitraukė į aktyvų sankcijų karą prieš Rusiją (po to, kai praėjusių metų vasario mėn. prasidėjo SKO (speciali karinė operacija, A.L.) Ukrainoje). Ekspertų skaičiavimais, kuriuos paskelbė "RIA Novosti", dėl antirusiškų sankcijų Europos Sąjungos šalys prarado beveik 1,5 trilijono JAV dolerių. 

EK ne tik sumažino euro zonos ir visos Europos Sąjungos prognozes, bet šiandien vis dažniau kalbama, kad Europa įžengia ir jau įžengė į recesijos, t. y. ekonominio nuosmukio, etapą. Norėčiau priminti, kad ne taip seniai Europa jau patyrė nedidelį nuosmukį. Pirmąjį 2023 m. ketvirtį euro zonos (ir ES) BVP susitraukė 0,1 %, o dieną prieš tai, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, buvo užfiksuotas toks pat minusas (ketvirčio pagrindu). Tai vadinama technine recesija - neigiamas augimas du ketvirčius iš eilės. Iki visiškos recesijos nebuvo prieita, nes 2023 m. antrąjį ketvirtį pavyko patekti į teigiamą zoną - plius 0,2 % BVP augimas. 

Tačiau trečiąjį ketvirtį euro zona vėl pateko į neigiamą teritoriją - BVP sumažėjo 0,1 %. Didžiausią nuosmukį liepos-rugsėjo mėn. demonstravo Airija (1,8 %), Austrija (0,6 %) ir Čekija (0,3 %), o Austrijos ekonomika mažėjo antrą ketvirtį iš eilės (antrąjį ketvirtį ji smuko 0,8 %). Didžiausia Europos ekonomika - Vokietija - liepos-rugsėjo mėn. susitraukė 0,1 %.

Jei ketvirtąjį ketvirtį vėl bus neigiamas, teks pripažinti, kad Europoje vėl prasidėjo techninė recesija. Ketvirtasis ketvirtis dar nesibaigė. Tačiau spalio ir lapkričio mėn. mėnesiniai duomenys ir gruodžio mėn. prognoziniai įverčiai rodo, kad ketvirtasis ketvirtis bus neigiamas. Net Briuselis pripažįsta "medicininį faktą": euro zona išgyvena techninę recesiją.

Be to, EK ir nepriklausomų ekspertų prognozės byloja apie tai, kad 2024 m. pirmąjį ketvirtį BVP dar kartą sumažės ir kad toks sumažėjimas labai tikėtinas kitų metų antrąjį ketvirtį. Todėl euro zonos laukia visiška recesija. Ir iš jos ji greičiausiai pradės išbristi tik kitų metų antrąjį pusmetį. 

Euro zonos ir visos Europos ekonomikos "lokomotyvas" visada buvo Vokietija. Dabar Vokietija tapo viena silpniausių Europos ekonomikos grandžių. Vokietijos verslo aktyvumo indeksas, kurį stebi pasaulinė ne pelno siekianti projektų valdymo ir mokslinių tyrimų organizacija PMI, jau šešis mėnesius nesiekia 50 balų ribos, o tai reiškia "nepatenkinamą" įvertinimą. Tai yra artėjančios recesijos, tiksliau, jos tęsimosi, ženklas. Tiesa ta, kad Vokietija jau patyrė " techninę recesiją" antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Ketvirtasis ketvirtis Vokietijoje garantuotai bus neigiamas. Taigi spalio mėn. pramonės gamyba, palyginti su rugsėjo mėn. Vadinasi, iki Naujųjų metų Vokietijoje bus visiška recesija. 

Šiandien daug kalbama ir rašoma apie Vokietijos recesijos veiksnius ir apraiškas. Pavyzdžiui, vykdomas griežčiausias biudžeto taupymas, todėl kyla abejonių dėl tolesnio valstybės subsidijavimo galimybės, energijos, elektros energijos ir kai kurių žaliavų tarifų ir kainų. O biudžeto griežtinimą lemia tai, kad lapkričio mėn. po Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo šalies valstybės finansuose atsirado 60 mlrd. eurų skylė. Teismas uždraudė naudoti skolinimosi teisių "rezervus", išsaugotus nuo pandemijos ir ją lydinčios antikrizinės programos laikų, einamajam deficitui finansuoti. Dabar kyla grėsmė, kad 2024 m. federalinis biudžetas nebus patvirtintas iki metų pabaigos. Biudžeto krizė gilina problemas ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.

Statybos užsakymų apimtis smarkiai mažėja, o statybos pramonė ir susiję sektoriai visada sudarė didelę BVP dalį. Daugelis stambių Vokietijos korporacijų nusprendžia perkelti savo gamybos įmones į Naująjį pasaulį, o nemažai jų tokį perkėlimą jau įvykdė. Pažymėtina, kad, nepaisant jau įvykusio nuosmukio ir biudžeto krizės, M. Scholzo vyriausybė neatsisako planų pervesti Ukrainai 8 mlrd. eurų.

https://www.fondsk.ru/news/2023/12/28/recessiya-v-evrope-uzhe-ne-prognoz-medicinskiy-fakt.html




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Kai vadovauja ginekologė-akušerė lauk persileidimo

ES didelėje krizėje. ES narės parasiskolinusios, prekės nekonkurencingos, pramonė bėga dėl keturis kartus pakilusių energijos šaltinių kainų...