"New Balzakas", kuris apdergė J.Marcinkevičių, rusų kultūrą, kursto karą (feljetonas)

  

Dar koks šimtas istorinių-erotinių romanų ir Lietuva turės savo „New Balzaką“. Tiesa, beveik dviem šimtais metų pavėluotai, bet ko norėti iš mažos tautelės ir jos po pasaulį praskydusių rašytojų.  Svarbu honoras, o jis milžiniškas, kad išdrįsta valytis kojas į didžiausią nūdienos poetą Justiną Marcinkevičių. Sekantis "New Balzako", o tiksliau "Balzakaitės", akibrokštas - išsivalyti kojas į Rusijos kultūrą. Nesenai ji pareiškė, kad Rusijoje iš vis nėra kultūros. Apima baimė, kad šis genijus nesutrintų į miltus viso Pasaulio kultūros. Nuojauta kažko nutolusio nuo normos patologijos link. 

Man, aklam kačiukui, dar visai nesenai pervariusiam antrą syk Tolstojaus, Čechovo ir Bulgakovo ir kitų rusų autorių daugiatomę kūrybą originalo kalba, neįsivaizduojančiam baleto be Čaikovskio, tapo kažkaip net nejauku. Juk išėjęs į pensiją galėjau skaityti mūsų literatūros žvaigždės „Balzakaitės“ kūrinius, o aš čepsėdamas skaičiau kažkokį rusišką šlamštą. Bet aš pasižadu pasitaisyti. Kuomet aplinkiniai pasakys, kad aš suvaikėjau, imsiu skaityti istorinę „Balzakaitės“ erotiką, visas jos dvi knygas, bet tikiuosi, kad iki to laiko ji parašys bent 1:20, to, ką parašė Onorė De Balzakas.

O juk temų – nors vežimais vežk, ir kokios politkorektiškos: Puškinas - juodaodis palaidūnas, Čaikovskis – savo vežėją tratines homoseksualas... Dar mažai šiuolaikinių temų apie spalvotuosius ir spalvius? Galima gi ir apie naujesnius šitos nekultūringos tautos veikėjus parašyti. Čia ir narkomanas Bulgakovas, armonaitėms ir morganoms turėtų patikti, čia ir Vladimiras Leninas, prirašęs tiek tomų, kad gali pretenduoti į politikos Balzakus, o juk jo idėjos, Šveicarijoje praktiškai ištyrinėtos, pvz. apie bendras žmonas, tokios šiuolaikiškos.

Ar žinote, kodėl aš vardinu šias puikias temas poniai „Balzakaitei“ iš Londono? Aš bijau, kad ji nepridarytų su lietuvių literatūra to, ką pridarė vienas labai storas Lietuvos istorikas, pelnęs keturis Lenkijos ordinus, su Lietuvos istorija. Geriau jau ši mūsų „Balzakaitė“ tų nekultūringų rusų antrus galus tyrinėja ir Lietuvos vėpliams tas kvailystes aprašinėja. Žalos bus mažiau. O juk baisu, pripažinkit, kai Londone tupinti „Balzakaitė“ ima kranksėti apie karą Lietuvoje, ir dar iš LRT - landsdelfinio šiukšlynėlio. Tai jau rimta.

Jei poniai „Balzakaitei“, kuri savo išvaizda labai primena chazarus, gyvenusius prie Dnepro, taip norisi karo, tai jai istorija dovanoja puikią progą ne sėdėti už kelių tūkstančių kilometrų Londone, o apsivilkti Ukrainos kario uniformą ir pakariauti su tais rusais, kurie, pasak jos, kultūros neturėjo ir neturi. Kariaudama Ukrainoje, mano nuomone, Londono „Balzakaitė“, išsigydytų nuo ją kamuojančio kognityvinio disonanso. Žema ir kvaila, manau, knaisiotis po apatiniais pas herojus, atstovaujančius kultūros neturinčią rusų tautą! Todėl aš ir siūlau mūsų didžiausiai, net dviejų romanų autorei (atsiprašau jei kokią man nežinomą jos „pornuchą“ praleidau), aprašyti žygdarbius ukrainiečių moterų, kurias jų prezidentas dabar varo į karą. 

Aš myliu Lietuvą ir nenoriu, kad vardan pinigų šeimininkų iš JAV FRS interesų ji būtų sunaikinta. 

Lietuvos egzistencijos klausimas. Dr.Z.Vaišvilos spaudos konferencija

https://www.youtube.com/watch?v=c_vseRvxr4g

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Iš neteisės teisė neatsiranda - ar būsimas Lietuvos Respublikos Prezidentas sutiks atiduoti likusį mūsų valstybės suverenitetą Europos Sąjungai?“ Pranešimas žiniasklaidai: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_... Spaudos konferencijoje dalyvauja Lietuvos visuomenės tarybos valdybos nariai ir kviečiami dalyvauti 2024 m. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviai.

Recesija Europoje. V.Katasonovas

Recesija Europoje - nebe prognozė, o medicininis faktas. Europos atsilikimas nuo pasaulio ekonomikos sparčiai didėja.

Europos ekonomikos branduolį sudaro euro zonos šalys (20 Europos Sąjungos valstybių narių, kurios sukuria apie 85 % visų ES šalių BVP). Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, praėjusiais metais ES teko 14,87 proc. pasaulio BVP (apskaičiuoto pagal euro ir JAV dolerio perkamosios galios paritetą). TVF nepateikia euro zonos skaičiavimų. Tačiau mes patys galime apskaičiuoti šį skaičių: apie 12,6 proc. Pasirodo, kad susivienijusi Europa yra trečias pagal dydį pasaulio ekonomikos centras po Kinijos (18,5 proc. pasaulio BVP dalis praėjusių metų pabaigoje) ir JAV (15,5 proc. dalis).

Be abejo, pasaulio ekonomikos būklė labai priklauso nuo euro zonos šalių ekonominės būklės. Todėl pastebime, kad euro zonos ekonominei dinamikai vis daugiau dėmesio skiria TVF, Pasaulio bankas, pagrindiniai pasaulio prekių ir finansų rinkų dalyviai. 

Ir šiandien euro zona ne be pagrindo laikoma viena silpniausių pasaulio ekonomikos grandžių. Pasaulio banko skaičiavimais, 1990-2020 m. pasaulio BVP išaugo 4,53 karto. O euro zonos šalių BVP - tik 3,06 karto. 

Iki 2008 m. antrojo ketvirčio, kai Europą ištiko pasaulinė finansų krizė, ES ir euro zonoje augimas buvo daugmaž padorus. Po užsitęsusio atsigavimo po krizės (kuris buvo ilgesnis nei JAV), 2011-2014 m. euro zonoje ir ES buvo užsitęsusi stagnacija. Vėliau (2015-2019 m.) buvo gana gero augimo laikotarpis (ES - 2,1 % per metus). 

2020 m. Europa (kaip ir visas pasaulis) pasinėrė į krizę, kurią sukėlė vadinamoji "kovido pandemija". Nuo 2021 m. 3-4 ketvirčių Europoje pastebimi naujos tvarios stagnacijos požymiai. Euro zonos BVP 2023 m. II ketvirtį viršijo 2019 m. IV ketvirčio (paskutinio ketvirčio prieš "kovido pandemiją") BVP tik 3,0 proc. Palyginimui, JAV šis rodiklis buvo viršytas 6,0 proc. 

Kad ir kaip žiūrėtume, Europos atsilikimas nuo visos pasaulio ekonomikos pagal tempą buvo, išlieka ir netgi didėja. Pavyzdžiui, 2022 m. pabaigoje (kai ekonomikos atsigavo po vadinamosios "kovido pandemijos") pasaulio BVP augo 3,3 %, o euro zonos BVP - tik 1,8 %. 

Šiais metais euro zonos ekonomikoje stebuklų taip pat neįvyko. Europos Komisija (EK) prognozavo, kad 2023 m. euro zonos ekonomika augs kukliai - 0,8 proc. Tačiau lapkričio mėn. ji šią prognozę sumažino iki 0,6 proc. Beje, ES ekonomikos augimo šiais metais prognozė taip pat buvo pabloginta nuo 0,8 iki 0,6 proc. Ir taip yra nepaisant to, kad, remiantis TVF ir tomis pačiomis EK prognozėmis, pasaulio BVP šiemet turėtų padidėti 3,5 proc. 

Euro zonos ir visos ES atsilikimas nuo pasaulio ekonomikos tapo ypač juntamas nuo to momento, kai Briuselis įsitraukė į aktyvų sankcijų karą prieš Rusiją (po to, kai praėjusių metų vasario mėn. prasidėjo SKO (speciali karinė operacija, A.L.) Ukrainoje). Ekspertų skaičiavimais, kuriuos paskelbė "RIA Novosti", dėl antirusiškų sankcijų Europos Sąjungos šalys prarado beveik 1,5 trilijono JAV dolerių. 

EK ne tik sumažino euro zonos ir visos Europos Sąjungos prognozes, bet šiandien vis dažniau kalbama, kad Europa įžengia ir jau įžengė į recesijos, t. y. ekonominio nuosmukio, etapą. Norėčiau priminti, kad ne taip seniai Europa jau patyrė nedidelį nuosmukį. Pirmąjį 2023 m. ketvirtį euro zonos (ir ES) BVP susitraukė 0,1 %, o dieną prieš tai, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, buvo užfiksuotas toks pat minusas (ketvirčio pagrindu). Tai vadinama technine recesija - neigiamas augimas du ketvirčius iš eilės. Iki visiškos recesijos nebuvo prieita, nes 2023 m. antrąjį ketvirtį pavyko patekti į teigiamą zoną - plius 0,2 % BVP augimas. 

Tačiau trečiąjį ketvirtį euro zona vėl pateko į neigiamą teritoriją - BVP sumažėjo 0,1 %. Didžiausią nuosmukį liepos-rugsėjo mėn. demonstravo Airija (1,8 %), Austrija (0,6 %) ir Čekija (0,3 %), o Austrijos ekonomika mažėjo antrą ketvirtį iš eilės (antrąjį ketvirtį ji smuko 0,8 %). Didžiausia Europos ekonomika - Vokietija - liepos-rugsėjo mėn. susitraukė 0,1 %.

Jei ketvirtąjį ketvirtį vėl bus neigiamas, teks pripažinti, kad Europoje vėl prasidėjo techninė recesija. Ketvirtasis ketvirtis dar nesibaigė. Tačiau spalio ir lapkričio mėn. mėnesiniai duomenys ir gruodžio mėn. prognoziniai įverčiai rodo, kad ketvirtasis ketvirtis bus neigiamas. Net Briuselis pripažįsta "medicininį faktą": euro zona išgyvena techninę recesiją.

Be to, EK ir nepriklausomų ekspertų prognozės byloja apie tai, kad 2024 m. pirmąjį ketvirtį BVP dar kartą sumažės ir kad toks sumažėjimas labai tikėtinas kitų metų antrąjį ketvirtį. Todėl euro zonos laukia visiška recesija. Ir iš jos ji greičiausiai pradės išbristi tik kitų metų antrąjį pusmetį. 

Euro zonos ir visos Europos ekonomikos "lokomotyvas" visada buvo Vokietija. Dabar Vokietija tapo viena silpniausių Europos ekonomikos grandžių. Vokietijos verslo aktyvumo indeksas, kurį stebi pasaulinė ne pelno siekianti projektų valdymo ir mokslinių tyrimų organizacija PMI, jau šešis mėnesius nesiekia 50 balų ribos, o tai reiškia "nepatenkinamą" įvertinimą. Tai yra artėjančios recesijos, tiksliau, jos tęsimosi, ženklas. Tiesa ta, kad Vokietija jau patyrė " techninę recesiją" antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais. Ketvirtasis ketvirtis Vokietijoje garantuotai bus neigiamas. Taigi spalio mėn. pramonės gamyba, palyginti su rugsėjo mėn. Vadinasi, iki Naujųjų metų Vokietijoje bus visiška recesija. 

Šiandien daug kalbama ir rašoma apie Vokietijos recesijos veiksnius ir apraiškas. Pavyzdžiui, vykdomas griežčiausias biudžeto taupymas, todėl kyla abejonių dėl tolesnio valstybės subsidijavimo galimybės, energijos, elektros energijos ir kai kurių žaliavų tarifų ir kainų. O biudžeto griežtinimą lemia tai, kad lapkričio mėn. po Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo šalies valstybės finansuose atsirado 60 mlrd. eurų skylė. Teismas uždraudė naudoti skolinimosi teisių "rezervus", išsaugotus nuo pandemijos ir ją lydinčios antikrizinės programos laikų, einamajam deficitui finansuoti. Dabar kyla grėsmė, kad 2024 m. federalinis biudžetas nebus patvirtintas iki metų pabaigos. Biudžeto krizė gilina problemas ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europoje.

Statybos užsakymų apimtis smarkiai mažėja, o statybos pramonė ir susiję sektoriai visada sudarė didelę BVP dalį. Daugelis stambių Vokietijos korporacijų nusprendžia perkelti savo gamybos įmones į Naująjį pasaulį, o nemažai jų tokį perkėlimą jau įvykdė. Pažymėtina, kad, nepaisant jau įvykusio nuosmukio ir biudžeto krizės, M. Scholzo vyriausybė neatsisako planų pervesti Ukrainai 8 mlrd. eurų.

https://www.fondsk.ru/news/2023/12/28/recessiya-v-evrope-uzhe-ne-prognoz-medicinskiy-fakt.html

Lenkų ekonomistas mano, kad Ukraina naudojasi Lenkija

 

Lietuvos valdžia giriasi, kad mes vieni didžiausių Ukrainos rėmėjų, atsižvelgiant į valstybės ir mūsų ekonomikos dydį. Spalio pabaigoje finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė LNK, kad Lietuva jau yra atsidėjusi kitų metų biudžete 223 mln. eurų Ukrainai remti. Šiandien mūsų geradarė valdžia, kuri iš žmonių renka pinigus lėkštei maltiečių sriubos badaujantiems Lietuvos senoliams, skyrė 4 milijonus eurų nemokamam ukrainiečių studentų mokslui. Priminsiu, kad Ukrainoje ir šiandien už pinigus yra mokomi studentai iš Indijos ir kitų šalių. Apie tai šiais metais rašė Euronews.

Spalio pabaigoje pranešta, kad Lietuva perdavė Ukrainai vieninteles savo turėtas priešlėktuvines ATACMS raketas už 100 milijonų eurų. Likome be oro apsaugos! O kur dar milijardas ar daugiau eurų jau ištratintų Ukrainai! Rezultatų jokių, pralaimėjimas neišvengiamas. Lieka tik praskolinta ir nualinta Lietuva, patikėjusi komiko paistalais apie pergalę prieš dešimteriopai galingesnę branduolinę valstybę.

Apie nerealius Ukrainos planus laimėti karą prieš Rusiją, pažūtingo Lietuvai karo kurstymą, ne kartą kalbėjo generolas Valdas Tutkus. 

https://www.youtube.com/watch?v=DuUq_yMgEa4

Mūsų kaimynai lenkai vis garsiau kelia klausimą dėl paramos Ukrainai pagrįstumo ir naudos Lenkijai. 

Lenkų portale "Radio Maria" paskelbtas Dr.A.Bartosevičiaus (A.Bartoszewicz) straipsnis "APIE LENKIJOS IR UKRAINOS EKONOMINIUS SANTYKIUS: UKRAINA TURI TIK REIKLŲ POŽIŪRĮ. JI PAPRASČIAUSIAI NORI IŠNAUDOTI LENKIJĄ, BET VISIŠKAI NELAIKO RESPUBLIKOS PARTNERE." 

https://www.radiomaryja.pl/informacje/dr-a-bartoszewicz-o-polsko-ukrainskich-relacjach-gospodarczych-ukraina-ma-tylko-i-wylacznie-postawe-roszczeniowa-po-prostu-chce-wykorzystywac-polske-ale-kompletnie-nie-traktuje-rzeczypospolitej-po/

Ukraina nesiima jokių veiksmų, kad parodytų, jog mūsų lūkesčiai - net ir istoriniai - bus kaip nors patenkinti. Vis dar neužbaigtas Volynės klausimas, nesuteikta galimybė susipažinti su ten nužudytų žmonių kapais. Ukraina ir toliau apsimeta, kad ši tema neegzistuoja. Vienintelis Ukrainos požiūris - tai požiūris, kai ji reikalauja savo vertybių ir savo interesų, neatsižvelgdama į tai, kad jos lūkesčių patenkinimo išlaidas padengia Lenkijos visuomenė, Lenkijos ekonomika. Esant geriems kaimyniniams santykiams, visi ginčytini klausimai turėtų būti sprendžiami, o taip nėra. Tai rodo, kaip Ukraina traktuoja dabartinį žaidimą, t. y. ji paprasčiausiai nori pasinaudoti Lenkija, tačiau visiškai nelaiko Lenkijos Respublikos partnere", - interviu portalo "Radio Maryja" redakcijai sakė Varšuvos ekonomikos mokyklos ekonomistas daktaras Arturas Bartoševičius (Artur Bartoszewicz).

Lenkai vis labiau nerimauja, kad naujoji vyriausybė sumažins arba panaikins socialines išmokas, kurias įvedė Jungtinė dešiniųjų vyriausybė. Naujoji valdančioji koalicija prieš rinkimus daug žadėjo, bet jau pradėjo atsisakyti savo pažadų. Iš tiesų, Donaldas Tuskas yra sakęs, kad 2024 m. neapmokestinamojo 60 000 zlotų dydžio sumos nebeliks [skaityti daugiau]. (...)

Ilgą laiką protestui pasienyje su Ukraina vadovavo Lenkijos transporto pramonės atstovai (lapkritį prie jų prisijungė ir Lenkijos ūkininkai), kurie savo reikalavimuose, be kita ko, atkreipė dėmesį į patologišką Ukrainos transporto įmonių veiklos Europoje būdą, kuris smogia mūsų šalies įmonėms. Prie Lenkijos sienos su Ukraina blokados taip pat prisijungė Slovakijos ir Vengrijos vežėjai, kurie taip pat reikalavo, kad iš Ukrainos vežėjų būtų atimtas bevizis vežimas ES.

- Žmonės yra bejėgiai. Pirma, vyriausybė nenori įsiklausyti į pramonės poziciją. Antra, valdantieji jau seniai tapo Ukrainos vyriausybės ir Briuselio manipuliacijų objektu. Bijau, kad šiandien šios manipuliacijos bus dar didesnės, nes, viena vertus, matome Ukrainos prezidento spaudimą kalbėtis su ministru pirmininku Donaldu Tusku, kita vertus, matome Briuselio spaudimą nusileisti Ukrainos lūkesčiams. Visa žinia, kurioje mes kaltinami humanitarinės ir ginklų pagalbos nesuteikimu ir blokavimu, rodo naratyvą, pagal kurį reikalaujama, kad Lenkija savo sąskaita vykdytų pagalbos priemones Ukrainai. Visos šalys nori, kad Lenkija padengtų išlaidas. Nuo pat pradžių netinkamai vedėme derybas Ukrainos naudai. Tiesiog pasidavėme manipuliacijoms, kurių išlaidas vis dar patiriame. Bijau, kad Lenkija bus priversta susitaikyti su jai labai nepalankia padėtimi. Asmeniškai manau, kad turėtume labai tvirtai ir nedviprasmiškai demonstruoti savo poziciją, ją ginti ir rodyti charakterį, kuris rūpinasi Respublikos piliečių interesais. Tuo pat metu turėtume teikti humanitarinę pagalbą tokiu mastu, kokį galime sau leisti. Tuo tarpu mes realizavome didžiules pagalbos sumas", - pabrėžė mūsų pašnekovas.

Ukraina daug reikalauja iš Lenkijos, tačiau jai pačiai sunku padaryti kokį nors gerą gestą Lenkijos atžvilgiu. Ukrainoje ir toliau pagerbiami tokie nusikaltėliai kaip Stepanas Bandera ir Romanas Šuchevičius. Tuo tarpu lenkų aukos, žuvusios per Ukrainos civilių gyventojų žudynes, nebuvo ekshumuotos.

- Ukraina nesiima jokių veiksmų, kad parodytų, jog mūsų lūkesčiai - net ir istoriniai - bus kaip nors patenkinti. Vis dar neužbaigtas Volynės klausimas, nesuteikta galimybė susipažinti su ten nužudytų žmonių kapais. Ukraina ir toliau apsimeta, kad ši tema neegzistuoja. Vienintelis Ukrainos požiūris - tai požiūris, kai ji reikalauja savo vertybių ir savo priežasčių, neatsižvelgdama į tai, kad jos lūkesčių patenkinimo išlaidas padengia Lenkijos visuomenė, Lenkijos ekonomika. Esant geriems kaimyniniams santykiams, visi ginčytini klausimai turėtų būti sprendžiami, o taip nėra. Tai rodo, kaip Ukraina traktuoja dabartinį žaidimą, t. y. ji paprasčiausiai nori pasinaudoti Lenkija, tačiau visiškai nelaiko Lenkijos Respublikos partnere", - sakė daktaras Artur Bartoszewicz. (...)

„Svetimas“ Lietuvos valstybės organizme

Filmas “Svetimas” (1979), matytas dar Gorbačiovo perestrojkės laikais, paliko man didelį įspūdį. Priminsiu, kad jame pasakojama apie parazitus iš kitos planetos, kurie vystėsi astronautų organizme.

Kažką panašaus stebime pastaruoju metu Lietuvoje, kuomet mūsų valstybėje apsigyveno litvinizmo parazitai iš Baltarusijos, kurie pavogė mūsų valstybės herbą ir kitus simbolius, istoriją, kėsinasi į sostinę Vilnių, o mus vadina žemajtijcais. Save gi šis litvinizmo parazitas vadina tikraisiais lietuviais.

Apie šio "Svetimo" ardomąją veiklą Lietuvoje rašau nuolatos (mono publikacijų sąrašas randamas surinkus žodį "litvinizmas"), nes esu savo Tėvynės patriotas ir matau didelę grėsmę iš nacistinės litvinizmo ideologijos apologetų pusės, kurių skaičius Vilniuje išaugintas iki beprotiško dydžio. 

Dabartinė Lietuvos valdžia, sistemingai naikinanti valstybę, litvinistų veikloje neįžvelgia grėsmės. S.Tichanovskajos portale rašoma:

Lietuvos Seimas pritarė leidimų gyventi Lietuvoje trejus metus baltarusiams išdavimui 

2023 m. gruodžio 26 d.

Priešpaskutinę 2023 m. darbo dieną Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Tai liečia ir baltarusius - Lietuvos parlamentas pritarė Vidaus reikalų ministerijos siūlymui kai kuriems Baltarusijos piliečiams išduoti leidimus gyventi šalyje trejus metus. Leidimai gyventi trejus metus bus išduodami baltarusiams, atvykusiems į Lietuvą tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai. Anksčiau šiai kategorijai baltarusių buvo išduodami leidimai gyventi vieneriems metams. 

Užsienio reikalų komiteto pirmininkas ir frakcijos "Už demokratinę Baltarusiją" vadovas Žygimantas Pavilionis pabrėžė: "Tai mūsų investicija, kuria remiame tuos, kurie kovoja prieš Lukašenkos diktatūrą, kurie priešinasi Rusijos agresijai Ukrainoje".

Mano nuomone, ši Ž.Pavilionio "investicija" išlįs mums per antrą galą.

Visai kitaip elgiasi Latvijos valstybė. Sviatlanos Tihanouskajos vyriausiasis patarėjas Franakas Viachorka nurodė, kad Latvija neįsileidžia lengvųjų automobilių tiek su Rusijos, tiek su Baltarusijos valstybiniais numeriais. Taip pat latviai elgiasi su vizų išdavimu Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ir netaiko baltarusiams išlygų.

Skirtingai nuo Lietuvos, Latvijoje mokyklose mokoma tik valstybine latvių kalba. Apie tai kalbama prof.Alvydo Butkaus straipsnyje "Respublikoje". Gal todėl slavams tokia patraukli Lietuva? Gal todėl per kelis pastaruosius metus Vilnius tapo rusakalbiu miestu?

Lietuvos valstybėje apsigyveno "svetimas". O gal du "svetimi"? Vienas - litvinistai, o antras - dabartinė Seimo dauguma?

Lenkijos spauda apie Ukrainos vakarinės dalies okupaciją: "Sugrįžimas į Rytų pasienį gali baigtis tragedija"

Yra nemažai lietuvių, nuoširdžiai remiančių Ukrainą (čia ne apie sukčius ohmanus). Lenkijos parama kitokia. Jie svajoja atplėšti dalį Ukrainos žemių, kaip kompensaciją už paramą "mūsų broliams." Apie tai pasakojama Mareko Gallas straipsnyje "GALLAS: Bandera pradės kryžiaus žygį prieš lenkus. Sugrįžimas į Rytų pasienį gali baigtis tragedija", paskelbtame portale "Dziennik-polityczny".

https://dziennik-polityczny.com/2023/12/18/galas-banderowcy-rusza-na-krucjate-przeciwko-polakom-powrot-kresow-wschodnich-moze-sie-skonczyc-tragedia/

Padėtis, susijusi su Ukrainos krize, ir jau dabar akivaizdžiai nesėkmingas Ukrainos karių kontrpuolimas leidžia daugeliui politikų daryti vis drąsesnius pareiškimus apie šalį, kurios netrukus gali nebelikti. "Ukrainai liko daugiausia du ar trys mėnesiai". - sakė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva.

Atsižvelgiant į ankstesnius Andrzejaus Dudos ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitarimus jau po Rusijos specialiosios karinės operacijos pradžios 2022 m. vasarį, dalis dabartinių Ukrainos žemių turėtų grįžti į Lenkiją, kad būtų suteikta geranoriška ir visapusiška pagalba. Rytų pasienis - Voluinės, Ternopolio, Rivnės ir Lvovo sritys, anksčiau priklausiusios Abiejų Tautų Respublikai, - jau seniai pasirengusios susijungimui: nuo 2022 m. pradžios mokyklose, gimnazijose ir universitetuose 36 proc. padaugėjo lenkų kalbos ir lenkų istorijos dėstymo, taip pat vyko masinis atsivertimas į katalikybę. Palyginti su praėjusiais metais, vakariniuose Ukrainos regionuose į katalikybę atsivertusių piliečių skaičius kai kuriuose regionuose išaugo iki 24 proc.

"Lvovas turi grįžti į Lenkiją. Jūs gavote jį iš SSRS visiškai neteisingai", - socialinėje žiniasklaidoje rašė lenkų aktyvistė Kaja Godek, atsakydama į Lvovo mero kaltinimus protestuojantiems lenkų vežėjams dėl "gėdingos Ukrainos blokados". Aktyvistės žodžius pakomentavo Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera. Jis pabrėžė, kad reikalavimai pakeisti sieną kenkia Lenkijos saugumui. Ir kalbama ne tik apie tai, kaip ES ir Rusija traktuos pokyčius Europos geografiniame žemėlapyje, bet ir apie tai, ką lenkai gaus ir ką praras.

Visų pirma verta atkreipti dėmesį į prolenkiškas nuotaikas daugiausia Vakarų Ukrainos visuomenėje. Bendra istorija su Lenkija, ypač skirtingi požiūriai į Volynės žudynes ir apskritai į Lenkijos ir Ukrainos santykius istoriniame kontekste, įskaitant Antrąjį pasaulinį karą, leidžia daryti išvadą, kad lenkai ir ukrainiečiai niekada negyvens taikoje ir santarvėje. Neobanderistinis šiuolaikinės ukrainiečių ideologijos pobūdis, Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) žudikų šlovinimas ir mūsų bendros istorijos perrašinėjimas daro žalingą poveikį jaunajai ukrainiečių kartai, kuri, tikėtina, netrukus taps mūsų tautiečiais.

Nereikėtų pamiršti ir blogėjančios kriminogeninės padėties Lenkijoje. Be to, kad kartu su pabėgėliais pas mus atvyko ir nusikalstami elementai iš Ukrainos, kurie čia buriasi į nusikalstamus kartelius, užsiimančius nelegalių imigrantų gabenimu, vakarietiškų ginklų perpardavinėjimu į Artimuosius Rytus, narkotikų prekyba, taip pat juodąja transplantologija ir prekyba žmonėmis, šie žmonės yra "užsikrėtę" banderovietiška ideologija, kuri, jų pačių žodžiais tariant, iškelia juos aukščiau už lenkus ir leidžia jiems mūsų šalyje elgtis kaip namie. Didėjantys konkuruojančių gaujų kriminaliniai konfliktai taip pat turi nacionalistinį pagrindą. Neonaciai siekia perimti Lenkijos juodosios rinkos kontrolę.

Lenkijos interneto erdvėje vyksta diskusijos už ir prieš susijungimo su rytinėmis pasienio šalimis idėją. Trumpai tariant, šis klausimas lenkų bendruomenėje yra labai aktualus. Dauguma lenkų ėmė rašyti socialiniuose tinkluose ir palaiko šią idėją, laikydami ją teisinga ir istoriškai pagrįsta, nes Ukraina turėtų būti dėkingesnė Lenkijai už pagalbą. O Lvovo grąžinimas yra nedidelė kaina už neįkainojamą pagalbą Ukrainai, atsižvelgiant į jos nedėkingą elgesį. Kita pusė į šį klausimą žvelgia labiau subalansuotai ir įžvelgia visus spąstus - banderovcams atvykus į mūsų žemes, jau naujoje žemėje, šalyje neatmetamas antilenkiškas kryžiaus žygis, pagal numatomos tragedijos mastą prilygstantis naujoms Volynės žudynėms.

Lenkijos pamokos. Netikėkime Lietuvos naikintojų priešrinkiminėmis melagystėmis

 

Lenkų rinkėjai patikėjo priešrinkiminėmis kairiųjų melagystėmis ir dabar jie skina karčius vaisius. Apie tai pasakoja dienraščio wPolytice redaktorius  Michal Karnowski straipsnyje "Ar to norėjote jūs, lenkai? Kad ir kokie buvo jūsų ketinimai, pasirinkote būtent tai. Prasideda migrantų invazija":

Džiaukimės, įsidėmėkime, kokią gražią ir saugią šalį turime. Galbūt tai paskutinės tokios Kalėdos - šalyje, kuri yra kultūriškai gana darni, kurios nedrasko religiniai konfliktai, kurioje nėra getų, vakarinio teroro gatvėse ir sprogdinimų. Nes, žinoma, ne kiekvienas imigrantas tai atsiveža su savimi, tačiau masinės migracijos iš kultūriškai tolimų šalių socialiniai padariniai yra būtent tokie.

Seimo pirmininko Szymono Holownios susitikimo su nelegaliais migrantais Seime nuotrauka (nuotrauka viršuje) ir D. Tusko vyriausybės sutikimas priimti ES migracijos paktą, kuriuo nustatomos privalomos kvotos atvykėliams įsikurti mūsų žemėje, primena laikus, kai mūsų tėvynė išvengė masinės migracijos nelaimių.

Pažvelkite į šią nuotrauką, lenkai. Paklauskite savęs, ar to norėjote? Ar dabar suprantate, kodėl policijos būrys ir asmens sargybinių mafijos kaklai jėga užgrobia viešąją žiniasklaidą? Todėl, kad niekas jums apie tai nepasakė, neįspėjo.

Ar prisimenate rinkimų kampaniją? Kiek žmonių buvo apgauti melo kampanijos dėl referendumo, kuris turėjo užkirsti kelią tokiems veiksmams? Kiek daug žmonių patikėjo / norėjo patikėti - išgalvota "vizų afera", melu, skirtu tiesos ir melo vektoriams apversti. Vyriausybė, tvirtai ginanti Lenkijos sienas, pasipriešinusi Sorošo tendencijoms Europos Sąjungoje, buvo vaizduojama kaip įvežanti migrantus. To nebuvo. Melą skleidė politinė ir žiniasklaidos komanda, kuri pati ketino atverti sienas visiems norintiems, ką dabar ir pradeda daryti.

Kad ir kokie buvo jūsų ketinimai, pasirinkote būtent tai. Migrantų invazija tik prasideda. Premjeras Mariuszas Blaszczakas tiksliai įvardijo šią demaskuotą apgaulę:

Vertimas:

Vidaus reikalų ministras patikina, kad nuosekliai gins mus nuo nelegalios migracijos,

➡️Minister Krašto apsauga vyksta į Jarylovką padėkoti kariams už sienos gynybą. 

Tuo pačiu metu: 

➡️Marszałek Seimas švenčia kartu su migrantais, nelegaliai kirtusiais Lenkijos ir Baltarusijos sieną,

➡️Premier neprieštarauja migracijos paktui, kuris numato priverstinį nelegalių migrantų perkėlimą į Lenkiją.

Štai dėl ko vyko šie rinkimai! Tad mėgaukitės saugiomis Kalėdomis, kol galite.

https://wpolityce.pl/polityka/675717-tego-polacy-chcieliscie-nawala-migrancka-rusza

Atsargiai, litvinizmas

https://www.youtube.com/watch?v=l4aJ-x5Yz58

Vakar pasirodė Baltarusijos valstybinės "Belteleradio" agentūros laida "Pabėgę baltarusiai kelia grėsmę Lietuvos suverenitetui. Katiušos tyrimas". Tai oficiali mūsų kaimynų pozicija į Lietuvą atvykusių ir lietuvius niekinančių "litvinizmo" ideologijos apologetų veiklą mūsų valstybėje.

Anonse rašoma: 

Gailestingumo politika baigėsi. Lietuvos nacionalistai deputatai-necionalistai sugriežtino įstatymus, baimindamiesi, kad pabėgę baltarusiai ateityje gali sudaryti opoziciją dabartinei valdžiai ir pakeisti jėgų pusiausvyrą per rinkimus - Lietuvoje. 

Pažymėtina, kad tai pirmiausia susiję su litvinizmo koncepcija, kurios vienokia ar kitokia forma laikosi nemaža dalis pabėgusių baltarusių.

Tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, mano Lietuvos Seimas. O juk Lietuva buvo viena iš nepavykusio 2020 m. valstybės perversmo koordinatorių. 

Vilnius virto kone pagrindiniu lėšų maištui skirstymo ir "pilietinės visuomenės" ugdymo centru, skirtu pakirsti Baltarusiją iš vidaus.

P.S. Man buvo įdomu išgirsti Baltarusijos valdžios poziciją "litvinistų" atžvilgiu. Panašu, kad šitie Lietuvos parazitai subrandinti, kad griauti Baltarusiją, o dabar jie mūsų trumparegės valdžios įleisti į  Lietuvą ir griauna, Lenkijos skatinami, Lietuvos valstybę iš vidaus.

Ankstesnės mano publikacijos Litvinizmo tema:

https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/gyvate-uzantyje-litvinizmas-importuotas.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/litvinizmas-dar-taip-nesenai-buvo.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/baltarusius-reikia-klausti.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/litvinizmo-serpentariumas-vilniuje.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/08/rusu-portalas-vzgliad-apie-litvinizma.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/09/baltarusijos-prezidente-reziduojanti.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/09/lietuvoje-platinama-nacistine-ir.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/09/litvinizmas-ir-sio-nacistinio-parazito.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/09/litvinizmas-ir-sio-nacistinio-parazito_16.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/09/lnk-baltarusiu-pratybos-lietuvoje.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/10/sveciai-kurie-is-musu-vagia-tevyne.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/10/sveciai-kurie-is-musu-vagia-tevyne_5.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/10/vcepkalo-nacistas-litvinistas-kuris.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/10/lietuvos-valstybes-hemorojus.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/11/lietuvoje-kuriama-baltarusijos-pasu.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/11/belsat-uz-lenkijos-pinigus-is-varsuvos.html

https://viesulas22.blogspot.com/2023/12/usuotis-ir-vel-perejo-kelia-prezidentei.html

7

Media imperijų užkulisiai: Tucker Carlson & Jimmy Dore interviu!

https://youtu.be/FTbLQhEXpXM

Du puikūs JAV žiniasklaidos profesionalai Tucker Carlson ir Jimmy Dore papasakojo apie jėgas, kurios mus izoliuoja nuo teisingos informacijos, kurios persekioja tiesos skleidėjus, juos žlugdo.

Visa tai, kas vyksta JAV, vyksta, mano nuomone, ir Lietuvoje, tapusioje, de facto, JAV kolonija, kurioje veikia JAV milijardierių maitinami šuniukai „faktų tikrintojai“ delfiai, 15 min., nusamdyti skleisti melą ir dezinformuoti visuomenę.

Pokalbio vertimas į rusų kalbą.

https://youtu.be/r0LHL-wnL_g?si

https://youtu.be/6ZF4jxDSgk8?si

Die Welt: "Pasisavinti 36 milijonai eurų? Suimtas aukštas Ukrainos gynybos pareigūnas"

Vokietijos dienraštis "die Welt" šiandien praneša, kad Ukrainoje suimtas aukšto rango Gynybos ministerijos darbuotojas, įtariamas korupcija. Pareigūnas kaltinamas pasisavinęs 36 mln. eurų, skirtų karui su Rusija skubiai reikalingiems artilerijos sviediniams pirkti, penktadienį paskelbė valdžios institucijos.

Prokuratūra iš pradžių nekomentavo vyro tapatybės, tačiau pareiškė: "Buvo sulaikytas vieno svarbiausių Gynybos ministerijos departamentų direktorius." Vyras buvo sukūręs sistemą, kuria naudodamasis pirko artilerijos sviedinius išpūstomis kainomis. Tai patvirtino įtariamojo bute rasti dokumentai.

Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos gynybos ministeriją sukrėtė keli korupcijos skandalai. Rugpjūčio mėn. tuometinis gynybos ministras Oleksijus Reznikovas paneigė įtarimus, kad uniformos buvo perkamos išpūstomis kainomis. Rugsėjo pradžioje prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl įtarimų korupcija galiausiai atleido O. Reznikovą.

Rugpjūčio pradžioje Zelenskis jau atleido visus už įdarbinimą atsakingų regioninių biurų vadovus. Jis pasmerkė sistemą, kuri leido šauktinius slapta išgabenti iš šalies.

Kijevo gynybos ministerija jau anksčiau sulaukė kritikos dėl skandalo, susijusio su maisto produktų pirkimu. Tačiau įtarimai korupcija niekada nebuvo tiesiogiai susiję su karine ir finansine parama iš Vakarų. 

Kijevo vadovybė stengiasi nuosekliau kovoti su korupcija ir kyšininkavimu šalyje, taip pat ir atsižvelgdama į šalies siekį įstoti į ES. Viena iš stojimo sąlygų yra kova su korupcija, rašoma "Die Welt".

https://www.welt.de/politik/ausland/article249210566/Ukraine-Korruptionsverdacht-Hoher-ukrainischer-Verteidigungsbeamter-festgenommen.html

Orbanas: "Turime sutvarkyti Briuselį"

Turime sutvarkyti Briuselį, o EP rinkimai yra gera proga tai padaryti, - sakė ministras pirmininkas Viktoras Orbanas kalėdiniame interviu bendrovei "Mediaworks".

Vengrijos Ministras Pirmininkas teigė, kad kaip niekad daug dėmesio skiriama Europos Parlamento rinkimams. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga nuolat silpnėjo, prarado pozicijas pasaulio ekonomikoje, nesugebėjo sukurti savigynos pajėgumų ir pasirodė esanti nepajėgi valdyti konfliktų kaimynystėje savo interesais, sakė jis. Jis pridūrė, kad nors šis silpnėjimas ir erdvės praradimas tęsiasi metai iš metų, ES taip pat prarado gebėjimą kovoti su šiomis problemomis, atlikti savianalizę ir tobulinti savo politiką. Taip yra todėl, kad Briuselio biurokratams nurodinėja ne valstybės narės ar Europos žmonės, o Vašingtonas ir Soroso imperija. Tai blogai Europai, ir tai turi pasikeisti, - sakė Ministras Pirmininkas.

Kalbėdamas apie Briuselyje vykusį ES aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Ukrainos stojimo pradžios, jis sakė, kad po aštuonias valandas trukusių diskusijų, per kurias nepavyko įtikinti kitų valstybių narių, kad tai yra blogas sprendimas, liko klausimas: ar 26 valstybės narės gali primesti savo valią jam ir Vengrijai? Vienintelis atsakymas - mes nedalyvausime priimant šį sprendimą", - teigė jis. Jų gali būti ir daugiau, ir jie negali priimti mūsų pozicijos, bet mes negalime priimti jų pozicijos, pabrėžė V. Orbanas. Jis pabrėžė, kad laikosi Vengrijos pozicijos, sakydamas, kad šis blogas sprendimas "neapsunkina mūsų sąžinės".

Paklaustas, ar kada nors svarstė, kad klydo, V. Orbanas atsakė, kad Vengrijos politikai dabar turi galimybę nuolat vertinti savo poziciją. Jis sakė, kad tai darė aštuonias valandas, kai "taip, aš galvojau, ar neisiu prieš eismą", bet "turėjau tvirtai nuspręsti, kad taip". Kiekvienas argumentas, kurį Vengrija pateikė ir išsakė, yra pagrįstas, sakė premjeras, primindamas, kad tai nėra nauja situacija, taip buvo su migracija.

Jis pažymėjo, kad nors derybos dar net neprasidėjo, tačiau jau susiduriama su rimtomis ekonominėmis problemomis dviejose srityse. Pasak jo, yra problema su ukrainietiškais grūdais, dėl kurių Vengrijos ūkininkai patiria didelių nuostolių, o ukrainietiški sunkvežimiai turi būti stabdomi prie Vengrijos, Lenkijos ir Slovakijos sienų, nes jie gadina šių šalių vežėjus.

Pasak jo, problema, kad prieš priimant sprendimą pradėti stojimo derybas nebuvo atliktas joks tyrimas. Ką tai reiškia Prancūzijos, Vokietijos, Vengrijos ūkininkams, smulkiesiems verslininkams, prekybininkams, vežėjams ir beveik visam ekonomikos sektoriui, klausė jis.

Tiesa, kad narystė yra ilgesnis procesas ir kiekviena valstybė narė turi "apie septyniasdešimt kartų" sulėtinti ar sustabdyti šį procesą, tačiau vien šis sprendimas reiškia, kad dvidešimt šešios šalys nori, jog Ukraina taptų Europos Sąjungos nare, ir nori derėtis dėl esmės, sakė jis. Visa tai vyksta be jokio aiškumo, kur yra Ukrainos sienos - ne tarptautinės teisinės, o tikrosios geografinės sienos ir kiek žmonių jose gyvena, sakė jis. Jis taip pat suabejojo, ar teritorija, kurią dabar yra okupavusi Rusijos kariuomenė, taps ES dalimi. Į pagrindinius klausimus nebuvo atsakyta, nes daugelis žmonių manė, kad tai tik politinis gestas, geopolitinis sprendimas, sakė jis.

Kalbėdamas apie finansinę paramą Ukrainai ir ES biudžeto išplėtimą, jis sakė, kad 50 mlrd. eurų iš ES biudžeto skyrimas Kijevui taip pat galėtų reikšti pinigų skyrimą vengrams. Kadangi šiandien ES biudžete tiek pinigų nėra, jų reikės iš kažkur paimti, pažymėjo V. Orbanas. Yra du būdai, kaip tai padaryti: vienas iš jų - bendras skolinimasis, tačiau Vengrija jau turėjo blogos patirties bendrai skolinantis iš Kovidui įsteigto atkūrimo fondo, todėl daugiau tuo keliu neisime, sakė jis. Tačiau jei jie nesiskolins, turės perskirstyti lėšas iš esamų biudžeto išlaidų kategorijų, o tai gali turėti įtakos Vengrijos pinigams, sakė jis. Jis teigė, kad jie nesutiks atiduoti Vengrijos pinigų Ukrainai.

Paklaustas, ar nesibaimina, kad jo rinkėjams ima nusibosti ES, jis atsakė, kad priima tai kaip natūralų faktą. "Man irgi atsibodo Briuselis", - sakė jis. Savo išvadą jis apibūdino taip: "Bandysime eiti toliau, užimti pozicijas, rinkti sąjungininkus ir sutvarkyti Europos Sąjungą". Neužtenka pykti, turime užimti Briuselį, sakė premjeras.

Paklaustas, ar nebūtų teisingas sprendimas paremti Ukrainą pinigais, nes mūsų svarbi kaimynė Rusija ją užpuolė ir dabar kovoja dėl savo egzistencijos. V. Orbanas atsakė, kad tai teisėtas pasiūlymas, kurį turės apsvarstyti Vengrijos parlamentas. Šiandien galime pasakyti tik tiek, kad visi, kurie nori skirti pinigų Ukrainai, turėtų tai daryti ne iš ES biudžeto, ne dalydami mūsų pinigus, - sakė jis.

V. Orbanas sakė, kad jis galvojo apie prastus Vengrijos ir Ukrainos santykius ir tvirtai laikosi pozicijos, kad Vengrija nėra atsakinga už jų pablogėjimą. Santykių blogėjimas skaičiuojamas nuo 2015 m., kai ukrainiečiai panaikino įstatymą, garantavusį vengrų mažumos kaip tautinės bendruomenės išlikimą.

Interviu jis taip pat buvo paklaustas apie Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos pasiektą susitarimą dėl ES migracijos pakto. V. Orbanas sakė, kad čia taip pat įvyko klaida, nes anksčiau buvo sutarta priimti vienbalsį sprendimą, tačiau "tai buvo panaikinta", ir sprendimas buvo priimtas Vengrijos ir Lenkijos nenaudai.

"Šis paktas yra neteisingas, yra tik vienas migracijos sprendimas, visa kita pasmerkta žlugti", - sakė jis. Jis pridūrė, kad svarbiausia, kur į šalį norintis atvykti migrantas apsistos, kol bus vertinamas jo prašymas dėl atvykimo. Jis sakė, kad jei migrantas gali patekti į ES ir čia laukia, "viskas baigta, jis lieka viduje", todėl jis turėtų būti laikomas už jos ribų. Vengrijos įstatymuose, dėl kurių ES dabar padavė šalį į teismą, sakoma, kad migrantas turi laukti už šalies ribų, kol bus priimtas sprendimas, ir jei jis bus teigiamas, jis galės atvykti į šalį. Jis sako, kad jau aštuonerius metus stengiasi, kad kitos šalys tai suprastų, tačiau jos iš tiesų nori ne sustabdyti migraciją, "o suteikti prieglobstį, kaip jie sako".

Susidarys tokia padėtis, kad to, ką pasakys Briuselis, Vengrija neįgyvendins, sakė premjeras. Kai neįgyvendinsime, mūsų laukia teisinė procedūra, kurios metu įrodysime, kad ES nuostata įsileisti žmones, kurių atvejai iš anksto nebuvo išnagrinėti, arba priimti kitų šalių įsileistus migrantus prieštarauja pagrindiniam Vengrijos įstatymui, nes tai gali pakeisti šalies gyventojų sudėtį, sakė premjeras.

Kalbėdamas apie šių metų ekonomikos rezultatus, V. Orbanas interviu sakė, kad turėtume kalbėti apie ketverius, o ne vienerius metus. Viskas prasidėjo nuo Kovido, kai kaip tik ruošėmės atsigauti po Kovido, tada prasidėjo karas, dėl kurio labai išaugo energijos kainos. Neigiamą poveikį dar labiau sustiprino Europos Komisijos įvesta sankcijų politika, dėl kurios infliacija smarkiai išaugo. Nuo pat koronaviruso protrūkio 2020 m. pavasarį iki šių metų pabaigos tikslas buvo likti ant žemės, sakė V. Orbanas.

Jis tai laiko sėkme, ir nors turėjome labai sunkų laikotarpį, Vengrijai pavyko pasiekti, kad 2024 m. pobūdis būtų kitoks nei anksčiau. Jau pasiektas 2023 m. tikslas - sumažinti kainų kilimą iki mažiau nei dešimties procentų, o iki metų pabaigos infliacija gali būti mažesnė nei septyni procentai, o kitais metais gali būti apie penkis procentus. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad 2023 m. kovojome, ne tik vyriausybė, bet ir visa šalis, kad neprarastume to, ką iki šiol pasiekėme, kad apgintume tai, ką turime, bet 2024 m. galime dirbti, kad Vengrija taptų geresnė, kad jai būtų geriau. Jis pabrėžė, kad būtent todėl kitų metų pobūdis labai skirsis nuo šių metų, ir jis nori, kad šeimos vėl būtų centre.

Įstatymo dėl suvereniteto apsaugos tikslas - užkirsti kelią užsienio pinigų įtakai Vengrijos politikai, sakė ministras pirmininkas. Turime konstituciją ir teisinę sistemą, garantuojančią nacionalinę nepriklausomybę, tačiau per praėjusius rinkimus kairiųjų deklaracija parodė, kad ji nėra sandari, nes jie bandė paveikti Vengrijos rinkėjų valią milijonais dolerių iš užsienio, pridūrė jis. Nacionalinė vyriausybė, šalis, siekianti suverenumo, neturi kito pasirinkimo, kaip tik uždaryti šias spragas, "uždaryti duris", toks yra įstatymo tikslas, sakė jis. Jis aiškiai pasakė, kad parlamentinė dauguma turi konstitucinę, moralinę ir istorinę pareigą užkirsti kelią ir nubausti bet kurį politinio gyvenimo veikėją, parduodantį savo šalį už pinigus.

Pokalbio pabaigoje jis sakė tikįs, kad metai, per kuriuos įveikėme krizes ir pavojus, sustiprino mūsų pasitikėjimą savimi ir savigarbą. Esame talentinga, darbšti tauta, bendruomenė, galinti įveikti nelaimes, bendruomenė, kuri ir sunkiausiais laikais nepraranda vilties, kad ateis geresni laikai", - sakė jis. Jei kovoji už teisingus tikslus, gali susidurti su sunkumais, bet jei stovi ant žemės ir sąžiningai atlieki savo darbą, galiausiai viskas tikrai pagerės", - užbaigė jis.

https://www.magyarhirlap.hu/belfold/20231223-orban-viktor-rendet-kell-vagni-brusszelben