Bloomberg rašo, kad Europos naftos chemijos pramonė atsidūrė ant žlugimo ribos. Regiono gamintojai importuoja plastikams gaminti naudojamas žaliavas iš užsienio. Taip yra todėl, kad dėl energijos kainų vietinė gamyba tampa per brangi. Paskutinį kartą Europos naftos chemijos gamyklose taip mažai mėgstamos žaliavos buvo 1975 m., kai regionas dar tik laižėsi žaizdas po pirmosios naftos krizės. Praėjus beveik pusei amžiaus, pramonė miršta.
Regiono gamintojai importuoja plastiko gamybai reikalingas sudedamąsias dalis iš užsienio, nes dėl energijos kainų vietinė gamyba yra per brangi.
Naftos - naftos chemijos pramonės pagrindo - suvartojimas Europoje 2023 m. sumažės iki beveik 50 metų žemiausio lygio, t. y. 40 proc. nuo didžiausio kiekio.
Naftos chemijos produktai iš esmės reikalauja daug energijos. Europoje gamtinės dujos yra maždaug penkis kartus brangesnės nei JAV. Šiuo metu pigiau pirkti etileną, kuris yra plastikų sudedamoji dalis, Teksase ir gabenti jį per Atlantą tolimesniam perdirbimui į Europą, nei gaminti jį savo šalyje. Būtent taip naftos chemijos įmonės ir daro. Dėl to Europoje mažėja ekonominė veikla, blogėja bloko prekybos chemijos produktais balansas ir galiausiai prarandamos darbo vietos bei energetinis saugumas.
Europos aplinkos agentūros duomenimis, vienas europietis per metus vidutiniškai sunaudoja apie 150 kilogramų plastiko, t. y. daugiau nei du kartus daugiau nei vidutiniškai 60 kilogramų pasaulyje. Plastiko yra visur - nuo maisto pakuočių iki statybinių medžiagų, nuo mobiliųjų telefonų iki drabužių.
Naftos chemijos pramonėje daugiausia naudojamos dvi žaliavos: gamtinės dujos ir pirminis benzinas, pastarasis yra naftos perdirbimo šalutinis produktas, tam tikrais atžvilgiais panašus į benziną. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šiais metais Europoje pirminio benzino suvartojimas sumažės iki 48 metų minimumo - 34,2 mln. metrinių tonų. Vartojimas yra 18,5 % mažesnis nei iki Kovid-19 ir beveik 40 % mažesnis už prieš du dešimtmečius pasiektą rekordinį lygį.
Kadangi perdirbimas toks mažas, pramonės darbiniai arkliai, vadinamieji garo krekingo įrenginiai, kuriuose pirminis benzinas ir dujos paverčiami cheminėmis sudedamosiomis dalimis, dirba neekonomiškai. Dėl milžiniškų pastoviųjų sąnaudų įmonės paprastai visus metus eksploatuoja garo krekingo įrenginius beveik visu pajėgumu. Bet kokia mažesnė nei 90 % riba kelia susirūpinimą, 85 % - blogai, o 80 % laikoma katastrofa. Tačiau pastaraisiais ketvirčiais įmonės dirbo nuostolingai, kai jų pajėgumai siekė 65-75 %.
Privačių įmonių vadovai teigia, kad jos negali tiek ilgai prarasti pinigus, todėl atrodo, kad 2024 m. tikrai bus uždarytos. Praėjusią savaitę TEA diplomatiškiau kalbėjo, kad "vis sunkiau įsivaizduoti, kaip žemyno naftos chemijos pramonė gali atgauti savo ankstesnį pajėgumą". Kelias pastarąsias savaites pramonės vadovai teigė: "Neatsigaus - ir taškas".
Investicinio banko "Jefferies Financial Group Inc." skaičiavimais, per pastarąjį pusantro dešimtmečio Europos chemijos bendrovių išlaidų dalis naujiems projektams Azijoje išaugo apie 50 %.
Kaip tai atsiliepia ekonomikai? Iki pandemijos Europos prekybos cheminėmis medžiagomis balansas su likusiu pasauliu paprastai būdavo 40 mlrd. Praėjusiais metais perteklius sumažėjo iki 2,5 mlrd. dolerių. Nors tikėtina, kad 2023 m. jis šiek tiek atsigaus, 2024 m. prognozės niūrios.
Europos Sąjungos prekybos chemijos produktais perteklius gerokai sumažėjo, nes įmonės vidaus gamybą keičia importuojamais produktais.
Šiuo metu daugelis Europos valstybių yra užsiėmusios bandymais gelbėti jūrinių vėjo jėgainių pramonę, o ką daryti naftos chemijos bendrovėms, gaminančioms dervas ir plastiką, iš kurių gaminamos mentės?
Europa prarado ir kitas pramonės šakas, kurias perleido Azijai. Plienas, tekstilė ir laivų statyba persikėlė į Rytus. Šį kartą konkuruoja ne tik Kinija, bet ir JAV, nes ten gausu angliavandenilių. Vadovaujant prezidentui Joe Bidenui, šalyje sparčiai auga angliavandenilių gavyba.
Pramonės ir energetikos politika yra svarbi. Bloomberg nuomone, jei Europa nori išsaugoti dalį savo senosios pramonės galios, politikos formuotojai turi viešai remti naftos chemijos pramonę - net jei tai nepopuliaru tarp klimato kaita besirūpinančių rinkėjų. Pačiai pramonei taip pat reikia ieškoti savęs. Skubiai reikia konsolidacijos. Dabar vienai tonai pagaminto plastiko tenka per daug įmonių ir jų vadovų. Išlaidų mažinimas turėtų prasidėti nuo viršūnių.
Europos naftos chemijos pramonė atsidūrė ant išnykimo ribos: importas keičia vietinę plastikų gamybą. Europa ir toliau vartoja milžiniškus putų, dažiklių, dervų ir visų kitų naftos chemijos gamyklų gaminamų produktų kiekius. Tačiau vietinę gamybą ji keičia importuojamomis prekėmis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą