Spalio mėn. įvyko 20-asis Kinijos komunistų partijos suvažiavimas. Komentatoriai daugiausia dėmesio skyrė tam, kas buvo pašalintas iš LKP CK ir Politbiuro, kas į jį pateko, kaip pasikeitė Komunistų partijos vadovybės frakcijų jėgų pusiausvyra ir pan.
Daug mažiau dėmesio buvo skirta esminiams renginio aspektams. Pirmiausia turiu omenyje prezidento Xi Jinpingo pranešimą suvažiavimui, taip pat suvažiavimo rezoliuciją dėl CPK centrinio komiteto pranešimo.
Drįsčiau šiek tiek pasvarstyti apie šiuo metu Kinijos Liaudies Respublikoje egzistuojančią socialinę ir ekonominę sistemą ir jos raidą. Tačiau jei Kinijos komunistų partijos nariai (ypač KKP CK ir Politbiuro nariai) laiko save komunistais, atrodo, kad jie vadovaujasi atitinkama konceptualia sistema, kurioje vartojama sąvoka "socialinė ir ekonominė formacija" (SEF), reiškianti socialinės ir ekonominės visuomenės modelį.
Priminsiu, kad marksizmo teorijos požiūriu OEF apima ekonominį pagrindą (visuomeninio produkto gamybos, mainų, paskirstymo ir vartojimo santykių sistemą) ir politinį antstatą (teisę, politines partijas, valdžią, ideologiją, kultūrą ir religiją). Kartu lemiamą vaidmenį atlieka ekonominis pagrindas. O pagrindo pobūdį lemia santykiai gamybos srityje (mainai, paskirstymas ir vartojimas yra antraeiliai). Galiausiai santykiai gamybos srityje tiesiogiai priklauso nuo gamybos priemonių (žemės, gamtos išteklių, ilgalaikio turto ir kt.) nuosavybės. Tai pagrindinės tiesos.
Visada buvo daug nesutinkančių su OEF teorija. Sovietmečiu jie buvo vadinami revizionistais. Su tokiu revizionizmu buvo kovojama ir Kinijoje Mao laikais. 1961 m. Guangdžou mieste vykusioje konferencijoje Deng Siaopingas (tas pats, kuris 1978 m. pradėjo Kinijos ekonomikos reformas) pasakė bene garsiausią savo teiginį: "Nesvarbu, ar tai juoda, ar balta katė, jei ji sugeba gaudyti peles, ji yra gera katė. Danas užsiminė, kad gamybos priemonių nuosavybės klausimas nėra pats svarbiausias. 1962 m. jis tiesiai pasakė: "Reikėtų pasirinkti, kuri gamybinių santykių forma yra efektyviausia, kurią formą, kuria regionas gali lengvai atkurti ir plėtoti žemės ūkio gamybą, reikėtų pasirinkti; kurios formos nori žmonės, tą ir turėtume pasirinkti, o jei ji nėra teisėta, įteisinti. Už šias pastabas Deng Xiaopingas buvo išsiųstas į tremtį "perauklėjimui per darbą".
Pasibaigus Šaltajam karui ir žlugus SSRS, pasaulyje labai sumažėjo marksistais save vadinančių žmonių, tačiau jie neišnyko. Kinija ir jos Komunistų partija, kuriai priklauso beveik 97 mln. narių, yra marksizmo-leninizmo tvirtovė šiuolaikiniame pasaulyje. XX LKP suvažiavimas dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą laikytis šių mokymų. Suvažiavimo rezoliucijoje teigiama, kad partija "tvirtai laikosi marksizmo-leninizmo, Mao Dzeduno idėjų, Deng Siaopingo teorijos...".
Taip pat paaiškėja, kad Kinijos komunistams "marksizmas yra ne dogma, o veiklos vadovas" (ši sparnuota frazė priklauso Friedrichui Engelsui). Mintis apie kūrybingą marksizmo plėtrą rezoliucijoje išreikšta labai aptakiai, pagal Kinijos partijos ezoterikos kanonus: "Tik pagrindinių marksizmo nuostatų derinimas su konkrečiomis Kinijos realijomis ir geriausiais tradicinės kinų kultūros pasiekimais, nuolatinis dialektinio ir istorinio materializmo taikymas leis mums duoti teisingus atsakymus į svarbius epochos ir praktikos keliamus klausimus, visada išsaugoti galingą ir neišsenkantį marksizmo gyvybingumą." Kitoje vietoje ši mintis išreikšta aiškiau: "Praktika rodo, kad KKP sėkmės priežastis ir kinų savitumo socializmo privalumai galiausiai slypi marksizmo vaisingume ir kinizuoto bei modernizuoto marksizmo vaisingume. Taigi marksizmas Kinijoje modernizuotas ir įgavo kinišką specifiką.
Frazė "Kinijos specifika" skamba visose Kongreso kalbose ir dokumentuose. Vien tik nagrinėjamoje rezoliucijoje terminas "socializmas su Kinijos specifika" pavartotas penkiasdešimt kartų. Taip pat egzistuoja "socialistinė teisinė sistema su Kinijos specifika". Mintyse savęs klausiu: "Kinų specifika reiškia, kad socializmas KLR turi tam tikrų skirtumų nuo kito socializmo modelio, bet kurio? Ar iš sovietinės, jugoslavų, ar iš tos, kurią nurodė marksizmo-leninizmo klasikai?" Deja, man prieinamuose šaltiniuose nerandu atsakymo.
Kai kurie atskleidimai prasiskverbia pro Kinijos partijos ezoteriką. Rezoliucijoje du ar tris kartus vartojamas terminas "socialistinė rinkos ekonomika". Kažkas labai pažįstamo. Na, taip! 1960-aisiais Josipo Broz Tito vadovaujami Jugoslavijos komunistai nusprendė kurti "rinkos socializmą", ir kas keista, remdamiesi marksizmu. Ortodoksiniai marksistai tuo metu kritikavo šias idėjas, vadindami jas revizionizmu. "Rinkos socializmas", "rinkos socialistinė ekonomika" marksizmo požiūriu yra oksimoronas, neatitikimų derinys. Maždaug tas pats, kas "sausas vanduo". Maždaug tas pats, kas Klauso Schwabo "integracinis kapitalizmas". "Įtraukus" reiškia: atsižvelgti į visų visuomenės narių interesus. Tačiau tai nėra kapitalizmas! "Rinkos socializmas" reiškia, kad visuomenės nariai yra rinkos dalyviai. Tarp jų vyksta konkurencija, kuri negali nesuskirstyti (procesas, atvirkščias ryšiui, kuriuo grindžiama socialistinė visuomenė). Rinkos dalyvių tikslas - gauti pelną (pagrindinis kapitalizmo bruožas). Kad maksimizuojant pelną reikia naudoti samdomą darbą, o tam reikalingas kapitalas tiek pinigine, tiek gamybos priemonių forma. ir t. t. ir t. t. Taip visiškai paneigiamas socializmas, kaip jį įsivaizdavo marksizmo klasikai. Sovietmečiu "rinkos socializmo" kritika iš ortodoksinio marksizmo perspektyvos buvo išdėstyta šimtuose straipsnių ir dešimtyse knygų.
Ir man atrodo, kad KKP pirmininkas Xi Jinpingas supranta nesąmones apie "rinkos socializmą". Jis negali neprisiminti, kad Sovietų Sąjungos žlugimas taip pat prasidėjo nuo Michailo Gorbačiovo raginimų kurti socializmą SSRS "rinkos ekonomikos" pagrindu.
Kinijoje džinas iš butelio buvo paleistas Deng Siaopingo laikais. Buvo pradėtos reformos, kuriomis pertvarkyta visuomenės ekonominė bazė. Dar prieš tai Kinijoje buvo iškraipytas marksizmo supratimas ir taikymas. Pavyzdžiui, "kultūrinė revoliucija". Tai iš dalies priminė 1918-1921 m. bolševikų vykdytą "karo komunizmo" politiką. Tačiau ji buvo pakreipta į kairę. Valdant Deng Xiaopingui, jos pradėjo krypti į dešinę (nuo 1978 m.). Tai šiek tiek priminė NEP Rusijoje nuo 1921 m. iki 1920 m. pabaigos, pavojingą socializmo kūrimo planams laikotarpį, nes privatus kapitalas stiprėjo ir ruošėsi užgrobti politinę valdžią. Bolševikai suprato politinio antstato atitikimo ekonominiam pagrindui dėsnį. Stalinui pavyko išgelbėti socializmo idėją inicijuojant industrializaciją ir kuriant tikrą socialistinę ekonominę bazę.
Tačiau Kinijos draugai to nepastebėjo. Tik stebuklas gali padėti jiems ištraukti kapitalistinį džiną iš butelio. Iš kai kurių požymių matyti, kad Xi Jinpingas būtent tai ir bando daryti.
Štai keletas skaičių, apibūdinančių Kinijos ekonominės bazės pokyčius pastaraisiais dešimtmečiais. 1978 m. (kai prasidėjo pirmoji Deng Xiaopingo pertvarka) viešasis sektorius sukūrė 56 proc. Kinijos BVP, kooperatinės bendrovės ir įmonių sektorius - 43 proc., o vadinamasis neviešasis sektorius (paprasčiau tariant, privatusis sektorius) - tik 1 proc. Svarbus etapas kuriant didelio masto privatųjį sektorių Kinijoje buvo 1993 m. įvesta standartinė valstybinių įmonių valdymo struktūra, kuriai vadovauja direktorių valdyba. Dėl to 1997-2002 m., vykdant valstybinių įmonių restruktūrizavimą, buvo privatizuota daug nepelningų valstybinių įmonių. Keliose srityse valstybė taip pat nusprendė sumažinti savo akcijų paketą, išlaikydama kontrolinį akcijų paketą. Kitas svarbus žingsnis stiprinant privataus sektoriaus padėtį ekonomikoje buvo 2007 m. priimtas privačios nuosavybės apsaugos įstatymas (šis įstatymas buvo rengiamas apie 14 metų); juo buvo patvirtintos individualių verslininkų teisės ir įtvirtintas nuosavybės, įskaitant gamybos priemones, neliečiamumas. Ilgą laiką bankų sektorius buvo uždarytas privačioms įmonėms. Tačiau ir šiuo atveju 2014 m. buvo nuspręsta pradėti projektą, kurį įgyvendins kelios privačios kredito įstaigos.
Viešasis ekonomikos sektorius pamažu ėmė užleisti vietą privačiajam sektoriui. Štai "McKinsey & Company" surinkti duomenys: vien per pastaruosius 20-25 metus privačių įmonių išlaikoma užimtumo dalis Kinijos miestuose padidėjo daugiau nei keturis kartus - nuo 18 proc. 1995 m. iki 87 proc. 2018 m. Privačiojo sektoriaus sukurto eksporto apimtys taip pat padidėjo: nuo 34 iki 88 proc. 2018 m. privataus sektoriaus investicijų į pagrindinį kapitalą dalis sudarė 65 proc., o 1995 m. - 42 proc. Apskaičiuota, kad pastaraisiais metais privataus sektoriaus dalis kuriant šalies BVP sudarė 60 proc. 2022 m. kovo 24 d. "Renmin Jibao" paskelbė Kinijos generalinės valstybinės rinkos kontrolės ir reguliavimo administracijos 2012-2021 m. duomenis: privačių įmonių skaičius Kinijoje išaugo keturis kartus - nuo 10,857 mln. vienetų iki 44,575 mln., o privačių įmonių dalis visose įmonėse padidėjo nuo 79,4 proc. iki 92,1 proc.
Šaltinis:https://www.fondsk.ru/news/2022/12/13/kakoj-obschestvenno-ekonomicheskij-stroj-v-knr-57942.html
Tęsinys:
https://lebionka.blogspot.com/2022/12/2021-m-xi-jinpingui-pirma-karta-pavyko.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą