Karas Artimuosiuose Rytuose ir Izraelio ateitis: Didysis ar jokio? V.Katasonovas

Ekspancionizmas, siekiantis senovės tikėjimus, yra pagrindinis žydų valstybės politikos bruožas.

Jau dvylika dienų žmonija gyvena ypatingos įtampos būsenoje. Nuo tada, kai Izraelis pradėjo klastingą smūgį Iranui.  Nepaisant D. Trumpo paskelbtų paliaubų, bet kurią akimirką Izraelio ir Irano karas gali atsinaujinti ir peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą. Izraelis ir jį dengiančios Jungtinės Valstijos tvirtina, kad birželio 13 d. smūgis buvo prevencinis. Jie teigia, kad Izraelis norėjo „panaikinti“ Irano branduolinio smūgio grėsmę. Jie sako, kad Iranas jau turi branduolinių ginklų arba yra arti jų sukūrimo.

Daugelis žmonių iš tiesų mano, kad jei kažkokiu srebuklingu būdu Izraeliui pavyks visiškai „panaikinti“ Irano branduolinę programą ir taip gauti 100 proc. branduolinio saugumo garantiją, padėtis Artimuosiuose Rytuose normalizuosis. Ir ateis ilgai laukta taika. Jei ne amžina, tai ilgiems metams.

Mano versija yra kitokia. Irano branduolinė programa buvo panaudota kaip pretekstas užpulti ir užgrobti Iraną. Ekspertai teisingai nurodo, kad birželio 13 d. išvakarėse nebuvo jokių požymių, kad Iranas turi branduolinių ginklų ar artimiausiu metu ketina pradėti jų gamybą.

Pirma, tai pareiškė pats Teheranas. Islamo respublikos aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei ne kartą yra sakęs, kad branduoliniai ginklai prieštarauja islamui. Pavyzdžiui, 2019 m. jis sakė: "Mes nesukursime branduolinių ginklų. Ne dėl JAV, o todėl, kad manome, jog tai draudžia religija". Irano religiniai lyderiai branduolinius ginklus vadina „šaitano ginklais“.

Antra, 1970 m. Iranas tapo Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (NPT) šalimi. Po ketverių metų jo branduolinę programą pradėjo reguliariai stebėti Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). Birželio 13 d., smūgio išvakarėse, dar viena TATENA inspekcija apsilankė Irane ir nustatė, kad nėra jokių branduolinio ginklo kūrimo požymių.

Trečia, JAV žvalgyba 47-ajam Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trumpui pranešė, kad Iranas neturi branduolinių ginklų ir nerodo jokių ženklų, kad yra pasirengęs juos pasigaminti. Tiesa, D. Trumpas šią informaciją ignoravo.

Versija apie branduolinio ginklo buvimą Teherane reikalinga tam, kad Izraelis ir JAV galėtų pradėti karą prieš Iraną ir jį vesti iki pergalingos pabaigos. Primenu, kad jei Vašingtonas ir Tel Avivas iš tiesų būtų susirūpinę dėl Teherano branduolinių ginklų, jie elgtųsi kitaip.

 2015 m. liepos 14 d. Iranas ir P5+1 šalys (Kinija, Rusija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, JAV ir Vokietija) pasiekė susitarimą dėl Irano branduolinės programos mainais į sankcijų Iranui panaikinimą. Pagal susitarimą Iranas turi įsileisti TATENA inspektorius į savo branduolinius objektus, o Vakarų šalys savo ruožtu palaipsniui panaikins sankcijas Iranui. Atrodytų, kad Tel Avivas turėjo džiaugtis šiuo susitarimu (vadinamu „Irano branduoliniu susitarimu“): juk yra 200 proc. garantija, kad Iranas negrasins Izraeliui branduoliniu ginklu. Vietoj to Tel Avivas tuometinį JAV Prezidentą Baracką Obamą pavadino „Izraelio interesų išdaviku“. Kokia tai buvo išdavystė, Tel Avive niekas negalėjo paaiškinti. Po B. Obamos į Baltuosius rūmus atėjo Donaldas Trumpas. Ir 45-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie JAV pasitraukimą iš Irano branduolinio susitarimo. Ir po to Tel Avivas (asmeniškai Ministras Pirmininkas Netanyahu) pavadino Trumpą „tikru Izraelio draugu“. JAV pasitraukimo iš Irano branduolinio susitarimo logikos tuo metu niekas iki galo nesuprato. Tik dabar ji tampa aiški: branduolinio susitarimo išsaugojimas atėmė iš Vašingtono ir Tel Avivo argumentą, kad Teheranas turi branduolinių ginklų. JAV pasitraukimas iš susitarimo atrišo rankas ir Izraeliui, ir Jungtinėms Valstijoms. Jei branduolinis susitarimas būtų likęs galioti, nebūtų buvę pasiteisinimo birželio 13 d. Izraelio klastingai atakai prieš Iraną.

Kyla pagrįstas klausimas: kodėl Izraelis apskritai turėtų pulti Iraną? Ir čia aš pereinu prie pagrindinės pokalbio temos ir pateikiu savo atsakymo versiją: todėl, kad Iranas, žydų valstybės politinių lyderių požiūriu, yra Didžiojo Izraelio dalis. Tel Avivas „Didįjį Izraelį“ laiko strateginiu savo politikos tikslu. Tai imperialistinė, ekspansionistinė politika, kuria siekiama išplėsti 1948 m. JT įsteigtos valstybės sienas.

 Izraelis yra unikali valstybė pasaulio politiniame žemėlapyje. Bet kuri valstybė turi oficialias sienas (sausumos, jūros ir oro), kurios yra užfiksuotos ir jos nacionalinių agentūrų, ir tarptautinių organizacijų. Bet kuri valstybė, išskyrus Izraelį.  Jos sienos yra „plaukiojančios“, aiškiai linkusios plėstis. Jau po savo gimimo 1948 m. Izraelis pradėjo karą su palestiniečiais (kurie pagal JT sprendimus taip pat turėjo įkurti savo valstybę, bet taip ir neįkūrė) ir atėmė dalį jų teritorijos. 1949 m. Izraelio kontroliuojama teritorija buvo maždaug 20,77 tūkst. kvadratinių kilometrų. Po 1967 m. Šešių dienų karo bendra Izraelio kontroliuojama teritorija, įskaitant Palestinos savivaldą ir teritorijas, jau buvo 27,80 tūkst. kvadratinių kilometrų. Niekas negali tiksliai pasakyti, kiek teritorijos Izraelis kontroliuoja šiandien. Pavyzdžiui, 2023 m. spalio 7 d. prasidėjus Izraelio karui su palestiniečiais, žydų valstybė nustatė 77 % Gazos ruožo teritorijos (kuri pagal JT sprendimus kartu su Jordano upės Vakarų kranto teritorija apibrėžiama kaip Palestinos teritorija) kontrolę.

Tarptautinė bendruomenė, įskaitant JT, mano, kad Izraelio gyvenvietės okupuotose teritorijose pažeidžia tarptautinę teisę, ypač Ketvirtosios Ženevos konvencijos 49 straipsnį. 2024 m. JT Tarptautinis Teisingumo Teismas patvirtino Izraelio gyvenviečių neteisėtumą ir paragino Izraelį nutraukti okupaciją bei išmokėti kompensaciją Palestinos žmonėms.

B. Netanyahu mano, kad sionistai jam yra labai dėkingi.  Jis yra ilgiausiai Izraelio premjeru dirbantis ministras pirmininkas ir niekada „nenusileido“ Palestinos valstybės pripažinimo klausimu.   Būdamas „Likud“ partijos lyderis, jis sakė, kad ‚didžiuojasi‘, jog „užkirto kelią Palestinos valstybės sukūrimui“.  Likud pozicija Palestinos klausimu aiškiai išdėstyta jos programoje: „Žydų tautos teisė į Izraelio žemę yra amžina ir neginčijama... todėl Judėja ir Samarija nebus perduota jokiai užsienio administracijai; tarp jūros ir Jordano bus tik Izraelio suverenitetas.“

Šiandien Izraelis pradeda „vystyti“ Sirijos teritorijas, kurios pernai žlugus B. Assado vyriausybei tapo beveik „bešeimininkės“. 2024 m. gruodį Izraelio gynybos pajėgos (IDF) pradėjo invaziją į Sirijos pasienio teritorijas (operacija pavadinta „Bašano strėlės“).  Prieš šią intervenciją protestavo nemažai valstybių (daugiausia arabų). Tačiau Tel Avivui jie neturėjo jokios įtakos.

Ekspansionizmas yra pagrindinis žydų valstybės politikos bruožas: mažas Izraelis, gimęs 1948 m., nori tapti didelis ir „didis“.  „Didžiojo Izraelio“ projektas gimė likus maždaug pusei amžiaus iki Izraelio valstybės atsiradimo.  Pasaulinės sionistų organizacijos įkūrėjas ir prezidentas Teodoras Herclis (Theodor Herzl) 1897 m. Šveicarijos Bazelio mieste vykusiame pirmajame sionistų kongrese pareiškė, kad sionizmo tikslas - atkurti Palestinoje karalių Dovydo ir Saliamono laikų Izraelį. Pirmasis Izraelio ministras pirmininkas Ben-Gurionas 1948 m. skelbdamas apie Izraelio valstybės įkūrimą nepamiršo priminti: „Yra dar vienas žemėlapis, kurį nubraižys žydų tauta, jos jaunystė - nuo Nilo iki Eufrato“. „Didžiojo Izraelio“ idėjos šalininkai remiasi šiais Toros žodžiais: „Šią dieną Viešpats sudarė sandorą su Abraomu, sakydamas: ‚Tavo palikuonims duodu šitą žemę nuo Egipto upės iki didžiosios upės, Eufrato‘“ (Pr 15, 18).

Didysis Izraelis, jei Toros žodžius suprasime pažodžiui ir išstudijuosime karalių Dovydo ir Saliamono laikų Izraelio žemėlapius, apima dabartinių Egipto, Jordanijos, Libano, Sirijos, Saudo Arabijos ir Irako žemes. Žinoma, Didžiojo Izraelio kontūrai nėra tiksliai apibrėžti. Kai kurie Izraelio politikai mano, kad Didysis Izraelis turėtų apimti ir Irano bei Turkijos teritorijas. Kartu nereikėtų pamiršti, kad išvardytos valstybės turi savo gilią istoriją, kuri suteikia pagrindo kalbėti ir apie ambicingus geopolitinius projektus. Pavyzdžiui, Irano lyderiai mėgsta nostalgiškai prisiminti Achemenidų Persijos imperijos laikus VI-IV a. pr.  Pasirodo, jie taip pat turi „Didžiojo Irano (Didžiosios Persijos)“ projektą.

Tel Avivas jau seniai nusitaikė į Iraną, tačiau iki šiol savo ekspansionistinius planus stengėsi laikyti paslaptyje.   Tarp žydų yra daug tokių, kurie nepritaria Izraelio ekspansionistinei politikai, laikydami ją vienodai pavojinga ir žydams, ir visai žmonijai.

Štai, pavyzdžiui, žydų žurnalistas iš Vokietijos daktaras Martinas Gackas. Kaip griežtas „Didžiojo Izraelio“ priešininkas, jis neseniai sakė: "Manau, kad B. Netanyahu, jo koalicija ir Izraelio kraštutiniai dešinieji turi vieną tikslą - teritorinę ekspansiją. Ir, atvirai kalbant, jų planas pranoksta net teologinę Didžiojo Izraelio koncepciją". Jis taip pat pažymėjo, kad Izraelio tikslas yra ne tik tos šalys, kurios atitinka Toros koncepciją, bet ir tos, kurios peržengia tradicines „Didžiojo Izraelio“ ribas. "Pastarosiomis dienomis Izraelyje vis dažniau kalbama, kad pusfinalis bus su Iranu, o finalas - su Turkija. Tai nebėra religinis mąstymas..."

O štai kitas žymus antisionistas Normanas Finkelšteinas (Norman Finkelstein) taip pat pabrėžia, kad Izraelio pretenzijos toli peržengia „Didžiojo Izraelio“ ribas. Dar 2009 m. sausio 19 d. interviu laikraščiui „Today's Zaman“ Finkelšteinas perspėjo pasaulį: „Izraelis rengia išpuolius prieš Iraną... Tai beprotiška valstybė“.    Tiesa, kitais, 2010 m., puolimas (iš oro) buvo atšauktas, tačiau jam iš tiesų buvo ruošiamasi jau seniai.

2018 m. Izraelio premjeras B. Netanyahu paviešino toli siekiančius Izraelio planus Iranui. Ši informacija paskelbta jau minėto Normano Finkelšteino interneto svetainėje pavadinimu „Netanyahu Begins Calling For Israeli Return To Ancient Homeland Of Iran“ („Netanjahu pradeda raginti Izraelį grįžti į senovės tėvynę Iraną“).  Pasirodo, Netanjahu požiūriu, Iranas (Persija) taip pat yra istorinė žydų tėvynė:

„Irano žemė nuo seno yra mūsų paveldo dalis, todėl prašome tarptautinės bendruomenės bendradarbiauti su mumis, kad užtikrintume jos sugrąžinimą nepriklausomai žydų valstybei“, - sakė Netanyahu ir pridūrė, kad Izraelis yra pasirengęs prireikus panaudoti karinę jėgą, kad vėl užimtų visas 636 400 kvadratinių mylių dabartinio Irano teritoriją, kuri istoriškai sudarė dalį pažadėtosios žemės, bibliniu įsakymu suteiktos žydų tautai....".

Ir dar viena citata iš B. Netanyahu apreiškimo: "Vadinamieji islamo miestai Teheranas, Mašhadas, Isfahanas ir dešimtys kitų miestų buvo įkurti kadaise buvusiose senovės žydų karalystėse, jau nekalbant apie tai, kiek mūsų švenčiausių vietų dabar užima Iranas, įskaitant Imamo Rezos šventąjį kapą, Džamkarano mečetę ir zoroastristų ugnies šventyklą Čak Čak. Tiesą sakant, Irane yra didžiausia žydų senovinių šventųjų vietų koncentracija pasaulyje, išskyrus Meką, Lumbinį ir Vatikaną. Reikalaujame, kad žydų tautai būtų leista grįžti į mūsų protėvių persų tėvynės valdymą."

Beje, Izraelio politikai teigia, kad dalis šiuolaikinės Turkijos taip pat yra istorinė žydų tautos tėvynė. R. T. Erdoganas tai gerai žino, todėl yra įsitikinęs, kad po Irano kitas Izraelio taikinys bus Turkija.

Kad Iranu reikalas nesibaigs ir kad Izraelio svyravimas apima visus Artimuosius Rytus ir net visą pasaulį, liudija toks B. Netanyahu atviravimas birželio 19 d. LCI laidoje: "Tai, kas dabar vyksta, yra kažkas istorinio. Mes vykdome istorinę operaciją. Tai ne tik egzistencinės grėsmės Izraelio valstybei pašalinimas. Mes ketiname pakeisti Artimųjų Rytų veidą. Tam tikra prasme ketiname pakeisti viso pasaulio veidą".

Akivaizdu, kad Netanyahu nori įeiti į istoriją kaip Trečiojo pasaulinio karo iniciatorius. Beje, 2012 m. Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) prognozavo, kad netrukus (po dešimties metų) Izraelio apskritai nebeliks. Netanyahu tvirtina, kad Didysis Izraelis jau visai netoli. Kuris iš šių dviejų žydų yra teisus? Manau, kad pirmasis.

Prof. Valentinas Katasonovas

https://www.fondsk.ru/news/2025/06/25/voyna-na-blizhnem-vostoke-i-buduschee-izrailya-velikiy-ili-nikakogo.html

NYT: JAV žvalgybos ataskaita apie Iraną sužlugdė Trumpo triumfą NATO viršūnių susitikime

Preliminari JAV gynybos žvalgybos agentūros ataskaita, kurioje vertinami JAV smūgių Irano branduoliniams objektams rezultatai, pakirto pergalės džiūgavimą, kurio prezidentas Donaldas Trumpas tikėjosi per NATO viršūnių susitikimą Hagoje, pranešė „New York Times“.

Antradienį JAV žiniasklaida, įskaitant CNN, remdamasi Gynybos žvalgybos agentūros ataskaita, pranešė, kad JAV smūgiai trims Irano branduoliniams objektams nesunaikino svarbiausių Irano branduolinės programos komponentų ir, remiantis preliminariu žvalgybos vertinimu, tik keliais mėnesiais "atitolino" jos plėtrą. Baltieji rūmai paneigė šiuos pranešimus, o D. Trumpo specialusis pasiuntinys Artimiesiems Rytams Steve'as Whitkoffas pareiškė, kad tokios informacijos nutekinimas yra "išdavystė", dėl kurios turėtų būti atliekamas tyrimas.

"Žvalgybos ataskaita apie Iraną sugriovė pergalės džiaugsmą, kurio tikėjosi D. Trumpas NATO.... Antradienį atvykęs į Nyderlandus į kasmetinį NATO sąjungininkų susitikimą, prezidentas D. Trumpas desperatiškai bandė išsaugoti trapias paliaubas tarp Izraelio ir Irano, bambėdamas ir įkalbinėdamas, kad istorija jį prisimins už tai, kad praėjusį savaitgalį bombardavo Irano branduolinius objektus, o po kelių dienų tarpininkavo sudarant taikos susitarimą. Tačiau praėjus vos kelioms valandoms po to, kai jis nusileido, nutekėjus naujai JAV žvalgybos ataskaitai, buvo suabejota jo nuolatiniu tvirtinimu, kad amerikiečių smūgiai "sunaikino" Irano branduolines programas", - rašė leidinys.

Laikraštis įvertino, kad preliminarios ataskaitos išvados buvo „ypač žalingos“, nes jas pateikė Pentagonas. Pasak leidinio, D. Trumpas „norėjo“ pasidžiaugti savo sėkme NATO ir pasidžiaugti, kad įvykdė ataką, kurios nedrįso įvykdyti nė vienas iš jo pirmtakų, tačiau kai žvalgybos ataskaita pradėjo nutekėti į spaudą, D. Trumpo optimistinė nuotaika „sudužo“.

Trečiadienio vakarą D. Trumpas apkaltino CNN ir laikraštį „New York Times“ bandymu diskredituoti JAV smūgius Iranui, žiniasklaidai pranešus, kad Irano branduoliniai objektai nebuvo sunaikinti.

Translated with DeepL.com (free version)

Pirmieji žvalgybos duomenys taip pat rodo, kad atsargos nebuvo sunaikintos, o tai prieštarauja dabartiniams prezidento D. Trumpo ir kai kurių jo aukščiausių pareigūnų teiginiams apie „pergalę“. Toliau pateikiamas naujas CNN pranešimas, paremtas nutekintu Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) vertinimu:

Vertinimą, apie kurį anksčiau nebuvo pranešta, parengė Gynybos žvalgybos agentūra, Pentagono žvalgybos padalinys. Jis grindžiamas kovinės žalos vertinimu, kurį po JAV smūgių atliko JAV Centrinė vadovybė, teigė vienas iš šaltinių.

Analizė dėl objektams padarytos žalos ir smūgių poveikio Irano branduolinėms ambicijoms tebevykdoma ir gali keistis, kai bus gauta daugiau žvalgybinės informacijos. Tačiau pirmosios išvados prieštarauja prezidento Donaldo Trumpo nuolatiniams teiginiams, kad smūgiai „visiškai ir visiškai sunaikino“ Irano branduolinio sodrinimo objektus. Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas sekmadienį taip pat pareiškė, kad Irano branduolinės ambicijos „buvo sunaikintos“.

Vienas neįvardytas gynybos pareigūnas, kuris cituojamas ataskaitoje, teigia, kad centrifugos iš esmės yra „nepažeistos“. Ir dar daugiau, remiantis akivaizdžiai „visiškai slapta“ nutekinta DIA žvalgybos ataskaita:

„Taigi, (DIA) vertinimu, JAV jas sugrąžino atgal gal tik keliais mėnesiais“, - pridūrė šis asmuo.

Baltieji rūmai pripažino, kad toks vertinimas egzistuoja, tačiau teigė su juo nesutinkantys.

"Zerohedge" rašoma, kad po Irano branduolinių objektų bombardavimo šios valstybės griežtosios linijos šalininkai supras, kad jie turo du kelius: 

1) tapti žlugusia valstybe, kaip Libija, „atsisakius“ branduolinio ar masinio naikinimo ginklo potencialo (kaip padarė M. Gaddafis, kai Bushas, Cheney ir Rice'as pasiūlė „paskatas“).

2) Arba tapti Šiaurės Korėja ir būti apsaugotam nuo Vakarų pradėtų režimo keitimo karų.

Šiuo metu iraniečiams derybų su JAV klausimas reiškia derybas dėl jų pačių žūties, nes jie jau buvo negailestingai bombarduojami. Nors JAV gal ir neragina atvirai keisti režimo Teherane, iš tikrųjų daugelis Izraelio aukščiausių vadovų, įskaitant B. Netanyahu, tai daro.

Teheranas neabejotinai tai žino ir greičiausiai jau pasirinko kelią Nr. 2 - tuo metu Izraelio vadovybė tikriausiai nerimauja dėl būsimo branduolinės nešvarios bombos sprogimo Tel Avive. Daugeliu atžvilgių D. Trumpo įžūli bombardavimo operacija, per kurią, kaip įprasta, vyriausiasis vadas visiškai aplenkė Kongresą, iš blogos padėties padarė dar blogesnę. Kol kas galime būti tik liudininkai, kad šios Trumpo remiamos paliaubos yra „pauzė“ prieš horizonte artėjančią daug stipresnę audrą, nesvarbu, ar tai įvyks po kelių dienų, savaičių, ar mėnesių.

Nuotraukoje: Tikėtina, kad dar prieš ataką Iranas šiais sunkvežimiais išvežė sodrintą uraną.

 

Joninių nakties Trumpo taikos žiedas nuvyto?

Tuo metu, kai lietuvaičiai šoko aplink Joninių laužus, buvo pranešta apie stebuklą: pražydo visų lauktas taikos žiedas Artimuosiuse Rytuose. Suspindo viltis, kad Trečiojo pasaulinio karo nebus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Iranas ir Izraelis sudarė paliaubų susitarimą.

Apie tai jis parašė socialiniame tinkle „Truth Social“.

"Sveikinu visus! Izraelis ir Iranas visiškai susitarė dėl visiško ugnies nutraukimo..." - rašoma pranešime.

Be to, pasak Amerikos lyderio, pasibaigus 24 valandų trukmės Izraelio ir Irano paliauboms, pasaulis pamatys „oficialią 12 dienų trukusio karo pabaigą“.

Kaip rašoma JAV portale "Zerohedge", 

Tačiau šiuo metu problema yra ta, kad pranešimas apie „visiškai suderintas paliaubas“ Iranui buvo naujiena. Televizijos kanalas „Al-Mayadeen“ praneša, kad „oficialūs Irano šaltiniai nepatvirtina D. Trumpo žodžių apie paliaubas“.

Izraelis pranešė apie ketvirtą Irano smūgį raketomis per šią naktį, o Iranas pranešė apie Izraelio nužudytą mokslininką:

IZRAELIS PER NESENIAI ĮVYKDYTUS IŠPUOLIUS NUŽUDĖ BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS MOKSLININKĄ MOHAMMADĄ REZĄ SIDDIQI

 

"Zerohedge" rašoma:

Netrukus po 18.00 val. ateities sandoriai šoktelėjo į viršų, o nafta dar labiau atpigo - tai buvo vienas didžiausių dienos pokyčių istorijoje, po to, kai D. Trumpas savo socialinės žiniasklaidos paskyroje paskelbė, kad Iranas ir Izraelis „visiškai susitarė“ dėl „visiškų paliaubų“, kurios įvyks apie vidurnaktį rytų laiku, „kai Izraelis ir Iranas nusiramins ir užbaigs savo vykdomas paskutines misijas“ ir truks 12 valandų, o po to D. Trumpas pasakys, kad „karas bus laikomas Baigtu!“

Ukrainos blogeris, buvęs politikas ir partijos vadovas, Anatolijus Šarijus savo video pastebi, kad Donaldas Trumpas šokdindamas rinkas savo pareiškimais daro milijardinį biznį sau ir savo aplinkai. Šarijaus nuomone, tai žymiai geriau negu ankstesnis variantas - sėjantis planetoje blogį, Dž.Sorošas. 

https://www.youtube.com/watch?v=2q-XiuZxUh4

Sveikinu visus Jonus ir Janinas, geros visiems nuotaikos. Dievas mus nubaudė su niekam tikusiu prezidentu, premjeru ir seimu. Tikiuosi, kad Dievulis daugiau nebaus Lietuvos.

 P.S.

Naujausios žinios iš Izraelio rodo, kad Trumpo taika neveikia:

https://youtu.be/SXQWBaSfXYE?si

https://www.youtube.com/watch?v=qn3pigWlWDA

Prasidėjo Trečiasis pasaulinis karas

JAV lėktuvų vykdomas Irano branduolinių objektų - Fordo urano sodrinimo bazės - bombardavimas yra Trečiojo pasaulinio karo pradžia. Branduoliniai ginklai nieko nebesustabdo, o smūgius prieš branduolinius objektus iš tikrųjų sankcionuoja tiek Izraelis, kuris nesulaukė ryžtingo tarptautinio atsako, tiek dabar ir Jungtinės Valstijos. Peržengta tiek daug raudonų linijų, kad nebeaišku, ar dar liko kokių nors, kurias būtų galima peržengti.

Visa tai tiesiogiai taikoma ir Rusijai. Kijevo naciai jau ne kartą bandė smogti Rusijos teritorijoje esantiems branduoliniams objektams, o išpuoliai prieš strateginius aerodromus, labai primenantys Izraelio taktiką Irane, nepalieka abejonių: dabar tai visiškai priimtinas būdas vykdyti karinius veiksmus prieš bet ką. Jei tiesioginių branduolinių smūgių dar nėra, tai tik laiko klausimas. Pandoros branduolinė dėžė atidaryta. Daug kartų Antono Čechovo metafora apie šautuvą scenoje buvo pritaikyta branduoliniams ginklams: "Jei pirmame veiksme ant sienos pakabinsite šautuvą, tai kitame veiksme turėsite jį nušauti. Priešingu atveju jo ten nekabinkite." Ginklas buvo pakabintas ant sienos pirmajame veiksme - Šaltajame kare. Dabar iš jo šaudoma. Ir tai neišvengiama. Visi žmonių išrasti ginklai anksčiau ar vėliau buvo paleisti. Sergejus Karaganovas apie tai pradėjo kalbėti jau seniai, bet visi manė, kad jis yra panikierius arba žmogus, kuris tirština spalvas. Jis tiesiog įspėjo apie neišvengiamybę.

Tačiau, norint įsivaizduoti ateities branduolinius karus, verta pagalvoti, po kokiomis ideologinėmis vėliavomis jie vyks? Kokios ateities jais siekiama, nes, pradedant pasaulinį karą, reikia nors labai apytikriai įsivaizduoti, kas bus po to.

Pažvelkime į situaciją globalistų akimis - tų, kuriuos D. Trumpas ir jo šalininkai ne taip seniai pavadino „“gilumine valstybe„“, bet kurių įrankiu jie patys tampa mūsų akyse. Globalizmo ideologiją ir jų požiūrį į ateitį sudaro du taktai.

Pirmasis taktas - įtvirtinti visišką pasaulinės vyriausybės galią ir panaikinti suverenias valstybes - Vestfalijos sistemos liekanas. Šiam tikslui būtina įgyvendinti visišką visų tautų susimaišymą, panaikinti valstybių sienas ir visą žmoniją paversti vienu lydymo katilu. Be to, būtina iki galo įgyvendinti individualizmo principą ir panaikinti lytį, paverčiant ją pasirinkimo reikalu (kaip liberalai padarė pasirinkimo reikalu išpažintį, klasę, tautą). Tie, kurie tam priešinasi ir pasisako už suverenumą bei tradicines vertybes, turi būti sunaikinti. Būtent taip kolektyviniai Vakarai matė ateitį prieš Trumpą, jau kovodami su Rusija Ukrainoje, ruošdamiesi karui su Kinija ir griaudami islamo pasaulį spalvotomis revoliucijomis ir net tiesioginėmis invazijomis. Tuo pat metu globalistai taip pat klibino hindutvos valdžią Indijoje.

Jau pirmajame etape buvo numatyta panaudoti branduolinį ginklą, nes kliūtis pasaulio valdymui reikia sunaikinti bet kokia kaina, o žmonijos kaip visumos nevalia pasigailėti - jos jau yra daug, jei skaičiuosime vien kiekybiškai.

Antrasis etapas turėtų būti dar radikalesnis: sąmoningas žmonijos įveikimas ir net panaikinimas stipraus dirbtinio intelekto naudai. Tai vadinama singuliarumu ir tapo įprasta globalistų futurologų sąvoka. Pirmiausia migrantai pakeičia vietinius gyventojus, transseksualai pakeičia dvi natūralias lytis ir tradicines šeimas, o galiausiai pačius migrantus ir transseksualus pakeičia dirbtinis intelektas ir kiborgai. Dar daugiau priežasčių panaudoti branduolinius ginklus šiuo taktu prieš ką nors, kas yra beviltiškai pasenę. Žmonija yra kaip ankstyvasis mygtukinis telefonas ar pirmieji kompiuteriai su perforuotomis kortelėmis, jos vieta - sąvartyne kartu su branduolinėmis atliekomis.

Štai kur viskas krypo prieš Trumpo pergalę, kai kolektyviniai Vakarai vykdė šį planą. D. Trumpas ir jo judėjimas MAGA (Make America Great Again) laimėjo JAV rinkimus būtent todėl, kad priešinosi tokiam ateities planui. Tai apėmė antimilitarizmą, antiintervencionizmą, nelegalios migracijos atmetimą ir LGBT* asmenų draudimą. Kitaip tariant, į ateitį buvo žiūrima labiau kaip į daugiapolį pasaulį (kaip aiškiai pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio), o branduolinis žmonijos sunaikinimas buvo atšauktas arba atidėtas. Taip pat turėjo būti atšaukti globalistų išprovokuoti konfliktai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.

D. Trumpas neilgai laikėsi savo MAGA programos. Jis įgyvendino kai kuriuos dalykus: jei ne uždraudė, tai uždraudė LGBT, ėmė griežtai identifikuoti ir išmesti nelegalius migrantus. Buvo uždaryta net globalistų liberalizmo ir spalvotųjų revoliucijų eksporto būstinė - USAID - ir atleisti visi jos darbuotojai. Atrodo, kad branduolinis holokaustas atidėtas, o visas dėmesys nukreiptas į Šiaurės Amerikos žemyną - į Kanadą, kuri lieka globalistų rankose, ir Grenlandiją.

Tačiau vos pasaulis atsikvėpė su palengvėjimu, o pati Amerikos MAGA rinkėjų bazė džiaugėsi ir tikėjosi alternatyvios ateities be karų ir branduolinės žiemos, kai Izraelis pradėjo karą prieš Iraną, atakavo jo branduolinius pajėgumus, o Trumpas prisijungė prie karo ir subombardavo Fordovą - Irano branduolinių ginklų kūrimo stotį. Vėl staigus posūkis ateities požiūriu ir iš esmės Trečiojo pasaulinio karo pradžia. Juk kartą atidaręs Pandoros skrynią, jos neuždarysi. Trumpas ją atidarė. O koks šios ateities vaizdas, atsižvelgiant į Trumpo ideologiją, kuri daugeliu atžvilgių skiriasi (nors ir ne taip smarkiai, kaip visi tikėjosi) nuo liberalaus globalizmo?

Jei priimsime hipotezę, kad pati globalistinė „“giluminė valstybė„“, kurią D. Trumpas siekė panaikinti, buvo stipresnė, nei visi manė, tuomet galbūt būtent ji pasinaudojo D. Trumpu ir jo nacionalistine programa. Tik jei trumpiečiai manė, kad nacionalizmas reiškia susitelkimą į JAV vidaus problemas ir globalistų išnaikinimą, tai „“giluminė valstybė" turėjo savų minčių šiuo klausimu. Bet kokios jos buvo?

Jei priimsime hipotezę, kad pati globalistinė „“giluminė valstybė„“, kurią D. Trumpas siekė panaikinti, buvo stipresnė, nei visi manė, tuomet galbūt būtent ji pasinaudojo D. Trumpu ir jo nacionalistine programa. Tik jei trumpiečiai manė, kad nacionalizmas reiškia susitelkimą į JAV vidaus problemas ir globalistų išnaikinimą, tai „“giluminė valstybė" turėjo savų minčių šiuo klausimu. Bet kokios jos buvo?

Logiškiausia prielaida yra tokia: globalistų planai sklandžiai ir savanoriškai perduoti valdžią pasaulinei vyriausybei ėmė strigti, o paskui atsidūrė aklavietėje. Rusijos ir Kinijos iškilimas, Indijos, islamo pasaulio, Afrikos ir Lotynų Amerikos judėjimas civilizacinio suverenumo link, BRICS atsiradimas ir stiprėjimas tiesiogiai priešpriešino daugiapoliškumą pasauliniam vienpoliškumui. O kolektyvinis liberalių globalistinių Vakarų karas prieš pasaulinę daugumą, net jei jis būtų branduolinis, gali baigtis ne Vakarų naudai.

Būtent tada buvo priimtas klastingas sprendimas nesipriešinti konservatyviam posūkiui, nacionalizmo ir populizmo augimui bei daugiapoliariškumo stiprėjimui, bet panaudoti jį savo tikslams. Buvo nuspręsta atidėti pasaulinės vyriausybės sukūrimą, o kol kas priimti tarpinį „civilizacijų susidūrimo“ projektą. Šiam tikslui buvo leista, kad JAV į valdžią atėjo nacionalistas D. Trumpas. Ženklas buvo „Bellamy saliutas“, kurį dukart atliko Ilonas Muskas, o paskui Steve'as Bannonas ir kiti Konservatyviosios politinių veiksmų konferencijos (CPAC), kurioje dalyvavo JAV viceprezidentas Jay Dee Vance'as, dalyviai. Dabar Amerikos veidu tapo nacionalizmas. Atrodo, kad tai tiesiogiai prieštarauja globalistų internacionalizmui. Tačiau jei atsižvelgsime į ilgalaikius planus pradėti branduolinį karą, tai buvo būdas kuo greičiau pasiekti rezultatų.

Kitas ultranacionalistinis režimas - B. Netanyahu vyriausybė Izraelyje - tapo dar vienu „civilizacijų susidūrimo“ kurstymo pavyzdžiu. Ir šiuo atveju izraeliečių karo su palestiniečiais metodas, masinio Gazos ruožo civilių gyventojų genocido praktika primena tuos pačius režimus, kurių aukomis Antrojo pasaulinio karo metais tapo patys žydai. Netanyahu yra Izraelio „Bellamy saliuto“ versija. Smūgiai Libanui, o dabar ir karo su Iranu provokavimas puikiai atitinka šį modelį. O Irano branduolinis potencialas, į kurį izraeliečiai smogia, yra „nešvarios bombos“ aktyvinimas, t. y. branduolinio konflikto pradžia. Dabar į tai įsitraukia ir Trumpas.

Tačiau tai dar ne viskas. Dabartinė Ukrainos padėtis yra dar vienas globalistų įrankis. Neonacizmas ten jau klesti pačia akivaizdžiausia forma, o nacių nusikaltėlių reabilitavimas ir persekiojimas dėl kalbinių ir religinių priežasčių tapo kasdienybe. Ir vėl branduolinis veiksnys. Nuolatinis Zaporožės atominės elektrinės apšaudymas, bandymai pulti Kursko atominę elektrinę ir, galiausiai, išpuolis prieš Rusijos branduolinę triadą. Ir visa tai, žinoma, ne tik su globalistų pritarimu, bet ir jiems tiesiogiai kontroliuojant bei vykdant jų nurodymus.

Tačiau dviejų branduolinių galybių - Pakistano ir Indijos - nedrąsus susidūrimas nepriklauso tai pačiai kategorijai? Beje, jį išprovokavę asmenys nenustatyti.

Belieka tik įtraukti Kiniją ir Šiaurės Korėją. Ir laukti, kol į branduolinio eskalavimo procesą įsitrauks Rusija, kuriai baigiasi kantrybė.

Pagrindinė išvada - tikėtina, kad būtent globalistai nusprendė iš naujo suformuoti branduolinį konfliktą, prie kurio jie privedė anksčiau. Ne tik kolektyvinių Vakarų ir daugiapolės žmonijos konfrontaciją (čia galima pralaimėti), bet karą visų prieš visus, savo tikslams panaudojant net savo priešus, tokius kaip D. Trumpas. Tokiu atveju pasaulinė vyriausybė bus įsteigta ne dabar, o po branduolinio karo, kai didelė dalis žmonijos bus žuvusi, likusieji maldaus taikos bet kokiu pagrindu, o robotai ir dirbtinis intelektas tiesiog perims iniciatyvą, nes šiuolaikiniai karai priklauso beveik vien nuo jų. Taigi singuliarumas ateis ne savanoriškai, o per totalinės prievartos bangą.

Štai čia ir atsiskleidžia „Bellamy pasveikinimo“ prasmė. Akivaizdu, kad nei socializmas, nei liberalizmas nebegali nieko įkvėpti. Tai ideologiniai fantominiai negrįžtamai prabėgusios praeities skauduliai. Šios ideologijos atgyveno, virto kiču ir supuvusia bjaurastimi. Kadaise jos kėlė entuziazmą, o dabar yra visiškai nuobodžios. Energija yra populizmo, o kartais ir nacionalizmo, konservatyvios revoliucijos pusėje.

Anksčiau liberalai užgniauždavo bet kokią patriotizmo užuominą ir visais įmanomais būdais tyčiojosi iš konservatorių. Dabar jie nusprendė pakeisti taktiką. Pirmiausia jie pratinosi prie Ukrainos neonacizmo. Ir tai, reikia pripažinti, pasirodė labai veiksminga: griūvanti šalis su sumišusiais gyventojais ir oligarchų mūšiais, valdoma atvirų bepročių, virto susilydžiusiu veiksmingu ginklu, gyvenančiu neapykanta ir pykčiu. Tokioje būsenoje visuomenė su „Bellamy saliutu“ ir fakelų eitynėmis yra pajėgi nužudyti visus aplinkinius ir net save pačią. Iš čia ir nešvarios bombos, įnirtingas Rusijos kariuomenės pasipriešinimas ir nesibaigiantys teroristiniai išpuoliai.

Matydami, kaip tai veikia, globalistai tikriausiai nusprendė nenužudyti Trumpo anksčiau laiko. O dabar jie jį naudoja tam pačiam tikslui - tiesą sakant, jie jau pradėjo Trečiąjį pasaulinį karą. Skirtingai nei komunizmas ir liberalizmas, kurie išsikvėpė, nacionalizmas iš esmės išsaugojo savo energetinį potencialą. Ir kuo garsiau visi kartoja „niekada daugiau“, tuo arčiau šis „barbarų sugrįžimas“ - nuo MAGA iki radikalaus islamo, nuo Kijevo režimo iki kraštutinio dešiniojo sionizmo su jo „karo toraku“ Icchaku Šapira, nuo Indijos hindutvos iki Lotynų Amerikos sukilimo Kalifornijoje ir Teksase „rudųjų berečių“, nuo BLM ir kritinės rasinės teorijos iki naujojo Merco, Makrono ir Starmerio euromilitarizmo. Kas yra Džordža Meloni, turbūt kiekvienas įsivaizduoja. Tai taip pat yra „Bellamy sveikinimas“. Kaip mūsų šalį vadina globalistai Vakaruose, manau, nereikia priminti. Galite patys atspėti.

Pasirodo, globalistai nusprendė pakeisti taktiką. Ne kovoti su nacionalizmo ir daugiapoliariškumo augimu, bet, priešingai, sutikti juos, bet tik su sąlyga, kad vyks visų karas prieš visus - pageidautina branduolinis arba peraugantis į branduolinį karą. O tada, pagal jų sumanymą, bus sukurta pasaulinė vyriausybė, įvyks singuliarumas. Ir ateis tai, ką krikščioniškoji tradicija vadina „Antikristo karalyste“. O tai, kad Šventojoje Žemėje jau įsiplieskė branduolinis konfliktas ir kad jį pradėjo Izraelio politikai, tikintys, jog tiesia kelią Mošiacho atėjimui, o šiitai jiems atsako viltimi, kad netrukus pradės veikti „paslėptasis imamas“ - Mahdi, kuriam lemta nugalėti Dadžalą, - visa tai negali būti tik atsitiktinumas.

Ką tokioje situacijoje turėtų daryti Rusija? Kvailiausia būtų tęsti katino Leopoldo vaidmenų žaidimus, griebtis taikaus socializmo ir naivios senojo liberalizmo pasaulėžiūros likučių, pasitikėti JTO ir tautų draugyste. Toks nerūpestingumas Trečiojo pasaulinio karo, kuris, tiesą sakant, jau prasidėjo, sąlygomis būtų ne tik neteisingas, bet ir nusikalstamas. Atėjo laikas pažvelgti tiesai į akis. Ką esame pasirengę priešintis „Bellamy saliutui“, kai tie, kurie juo sveikina vieni kitus, nesupranta žmonių kalbos ir humanistinių sumetimų? Paklauskite Gazos vaikų, kurie pateko į mėsmalę.

Kadaise nacistinę Vokietiją priešpriešinome griežtai totalitarinei ideologijai, griežtai ir gana agresyviai, reikalaujančiai visiško pasiaukojimo klasės ir šalies labui. Ji pamažu išsikvėpė. Ir grįžti prie jos neįmanoma. O dabar susiduriame su pasauliu, kuriame vėl, kaip ir tada, viską pradeda lemti tik vienas dalykas: brutalios jėgos veiksnys, ryžtas itin amoraliam ir net savižudiškam poelgiui, vis didėjantis sprendimų ir veiksmų greitis, nesibaigiantis ir fenomenaliai įžūlus totalinis melas, kuris ramiai išdavinėja auką kaip vykdytoją ir atvirkščiai.

Ir štai šiame atsiskyrėliškame pasaulyje Rusija yra tarsi katinas Leopoldas su karikatūriška taikdariška sąmone, pasirengusi pasigailėti priešo ir derėtis su tais, kurie mums visa tai suorganizavo. Be ideologijos, tik su geriausiais ketinimais, draugiškumu ir suvereniu prašymu palikti mus ramybėje, jei įmanoma. O atsakymas yra toks: mes negalime. Ir branduolinis ginklas nieko neišgelbės ir nuo nieko neapsaugos. Be to, atrodo, kad tie, kurie visa tai planuoja, jau nusprendė, kad šis karas bus branduolinis.

Štai kodėl mums pirmiausia reikia ideologijos. Naujos ir gyvos, energingai prisotintos, aštrios, šviežios, mobilizuojančios, sprogdinančios vidinės žmogaus energijos atsargas. Šventosios ir begalinės Rusijos galybės ideologijos.

Prof. Aleksandras Duginas

Šaltinis

JAV bombardavimas ir trijų iškilių lietuvių nuomonė

Jono Balvočiaus koliažas FB.

Birželio 22 d. naktį JAV smogė Irano branduoliniams objektams Forde, Natanze ir Isfahane. Irano užsienio reikalų ministerija JAV smūgį šalies branduoliniams objektams pavadino karo pradžia:

„Pasaulis neturėtų pamiršti, kad būtent JAV diplomatinio proceso metu, išduodamos diplomatiją, palaikė agresyvius ir klastingus Izraelio veiksmus, o dabar, užbaigdamos teisės pažeidimus ir papildydamos sionistinio režimo nusikaltimus, pradėjo pavojingą karą prieš Iraną.“

Prof.Povilas Gylys FB:

Karo džinas išleistas į laisvę. Tikėjausi , kad JAV susilaikys nuo Irano bombardavimų. Deja...

Rašytojo Valdo Anelausko (JAV) nuomonė (šiandien mano gautas laiškas):

Ką tik sužinojau, kad Trampas jau bombardavo Iraną, kas manęs, tiesa pasakius, visai net ir nenustebino. Juk jau seniai žinoma, kad jis tą ruošėsi padaryti. Dar savo pirmos kadencijos metu parodė, kad yra šabesgojus, atliekantis žydų darbus ir pavedimus, kurių tie patys gal būt negali ar nenori atlikti...

Tačiau jis niekuo čia nesiskiria nuo apskritai daugumos amerikonų. Aš juk jau Jums ne kartą pasakojau, kiek čia yra tų vadinamųjų krikščioniškų sionistų. Todėl jie visi ir palaiko Izraelį. Pagaliau, juk Niujorke žydų gyvena beveik net daugiau, negu Izraelyje. Na o išvis Amerikoje yra jų beveik aštuoni milijonai. Taip kad rimta politinė jėga. Ypatingai žinant, kokią jie čia turi įtaką visur ir visame kame.

Todėl ir dauguma JAV politikų yra visada Izraelio pusėje. Na o Trampas tai ypatingai. Nors šitie dabar jo žingsniai tai, reikia pasakyt, jau beveik peržengė visas ribas. Net ir viceprezidentas Vensas pasisakė griežtai prieš. Manau, kad šiandien bus ir daugiau priešiškų pasisakymų. Trampui tas gali brangiai kainuot. Demokratai šią progą tikrai išnaudos.

Gali būt net ir taip, kad šitas karas taps Trampo pabaigos pradžia. Na o kas tada toliau?..

 

 Publicistas Algimantas Rusteika FB:

Kas toliau?

Vėl birželio 22-oji, ir vėl sekmadienis, prieš aušrą. Kokia tai tradicija ar ką? Vėl klausimas - ar prasideda didelis karas tarp didžiųjų valstybių, ar tai tik epizodas geopolitinės įtakos regioninių karų virtinėje ir galima ramiai gulėti pliaže toliau?

KARINIS ASPEKTAS. Pagrindinis taikinys - Fordow sodrinimo kompleksas. 90 metrų po žeme. Viena giluminė bomba pasiekti negali, kelios tokios, metamos į tą pačią vietą "rausimosi" principu - gali. Ar pasiekė - konkrečių duomenų apie žalą paskelbta dar nėra, tik karinė bravūra prie mikrofonų. 

Bet didelė tikimybė, kad taip. O jei ne - Rubikonas jau peržengtas ir atakos bus kartojamos, kol bus reikiami rezultatai. Priešingu atveju būtų dar vienas JAV fiasko, ko nei karinė, nei politinė šalies vadovybė, nei net šio smūgio aršūs kritikai sau negali leisti.

BRANDUOLINĖ IRANO PROGRAMA. Vykdoma jau 50 metų. Technologijas branduolinei energetikai perdavė JAV dar H.Kisindžerio laikais ir visaip rėmė. Po ajatolų revoliucijos ir karo su S.Huseino Iraku Iranas ėmėsi sodrinimo ir rengimosi turėti branduolinį ginklą. Fordow komplekse, pradėtame statyti 2000 metais,  beveik 3000 centrifūgų sukasi daugiau kaip 15 metų. 

Klausimas, ar Iranas, kaip dabar pats teigia, sugebėjo ir spėjo, ir ar visą įrangą(kas iš principo neįmanoma) prieš ataką iš komplekso pašalinti, ar tai tik viešųjų ryšių metodas savo žmonių dvasiai palaikyti. Bet kokiu atveju, net jei hipotetiškai visą įrangą pavyktų išgelbėti, ją reikės kur nors vėl sumontuoti ir paleisti veikti, kas dabar absoliučiai neįmanoma. 

O ir ilgalaikėje perspektyvoje vargu, nes jei  pavyko sunaikinti beveik 100 metrų po žeme įrengtą kompleksą, statytą10 metų, tai kokiame gylyje ir kiek dešimtmečių reikės kitam, dar atsparesniam kompleksui?

POLITINIS ASPEKTAS. Svarbiausia priežastis - Irano reali galimybė tapti branduolinį ginklą turinčia valstybe. Tuo nesinteresuotos nei viena iš didžiųjų geopolitinių galių, nes didelės  jėgos konkurentų niekam nereikia ir tas strateginis, esminis interesas aukštesnis už bet kokias Irano teikiamas taktines politines naudas. 

Todėl nei viena iš didžiųjų į karą tiesiogiai nesikiš, juolab ir galimybių jokių tam nėra, o politinė retorika, pasmerkimai ir kiti publikai skirti triukai geopolitikoje nieko neverti ir niekam neįdomūs. Nedidelė šešėlinė pagalba iš Kinijos ir Rusijos įmanoma, tačiau rimtos karinės nebus niekada. 

Čia tarp jų interesų net prieštaravimas - Rusija suinteresuota kokia nors didesne ir ilgesne eskalacija, ypač Irano galimu Ormuzo sąsiaurio uždarymu, kas sukeltų naftos kainas iki debesų, o Kinija, gyvuojanti iš pigios Rusijos ir Irano naftos - priešingai. Ką bekalbėti apie Indiją ir visus Globaliuosius Pietus.

Kritus Sirijai ir faktiškai nukenksminus Hezbollah, Iranas liko vieniša šiitiška sala daugiau ar mažiau priešiškų sunitiškų valstybių apsupty. Nei viena iš jų taip pat nesikiš į karinius reikalus, nors musulmonų pasaulio emocinis atsakas, aišku, bus aršus. 

Tačiau jų lyderiai adekvatūs ir aiškiai skiria tai, kas realu ir kas atitinka jų interesus. Didelio ir galingo Irano kaip konkurento jiems taip pat nereikia.

BAIGTIS. Irano branduolinio ginklo kūrimo programa sustabdyta dešimtmečiams. Šalis per daug didelė sausumos karui, o Izraelio viltys dėl šalyje  prasidėsiančių išcentrinių procesų ir valstybės suirimo dėl vidaus tarpusavio kovų yra tik pasvajojimai .Nes amžinų priešų - žydų valstybės ir amerikiečių - puolimas sutelks musulmonišką visuomenę, kaip ir bet koks išorės pavojus. 

Nors Mossad bandymai tą inspiruoti tikėtini ir ar jie egzistuoja, ar tai buvo tik Netanjahu  pakalbėjimai Irano "nelojaliems piliečiams", greit pamatysime. Ypač jei bus pašalintas Irano vadovas, kuo beveik neabejoju.

Todėl karo toliau tęsti objektyvių interesų nebelieka, visi galimi šalių laimėjimai ir pralaimėjimai jau pasiekti. Baigsis derybomis, dabar kurį laiką bus pakariaujama tik dėl būsimos sutarties sąlygų, panašiai, kaip Ukrainoje. Ir artimiausi įvykiai priklausys nuo Irano veiksmų ir atsako. Ajatola Ali Khamenei turi tris pasirenkamus scenarijus.

1. Nieko prieš JAV nesiimti ir jų bazių neatakuoti, nors tas viešai ir deklaruota, ir grasinta. Pats neįtikinamiausias variantas, tačiau pats geriausias Irano valstybei, nes tada greičiausiai būtų pereita prie derybų. Ali Khamenei, jau devintą dešimtį su kaupu įpusėjusiam, ligotam dvasiniam lyderiui dabar lemiamas pasirinkimas. Ar baigti gyvenimą kankiniu už tikėjimą, kurį kaip tokį atsimins ateities kartos? Ar susitaikyti, nesilaikyti duoto žodžio ir būti apšauktam ir pačiam jaustis bailiu ir išdaviku? Šiuo pasirinkimu net neabejoju - jo nebus.

2. Pulti JAV pajėgas visa dar turima karine galia, siekiant maksimalios žalos, uždaryti Ormuzo sąsiaurį, sukelti naftos kainų pasaulinę krizę, susipykti su visu pasauliu ir susilaukti fizinio likvidavimo, apie ką D.Trampas viešai ir nedviprasmiškai yra užsiminęs? Ir galimos šalies dezintegracijos po jo mirties perduodant valdžią įpėdiniui, kam Mossad ir JAV specialiosios tarnybos neabejotinai turi planų ir bandys juos realizuoti.

3. Suduoti ribotą smūgį JAV bazėms, kartu diplomatiniais kanalais Vašingtoną įspėjant ir neviešai duodant ženklus, jog tai tik laikinas politinis žaidimas, tuo pačiu perduodant ir pageidavimą derėtis. Su Izraeliu keistis smūgiais toliau priklausomai juo to, kiek Izraelis toliau atakuos. Taip "išsaugant veidą", gyvybę ir galimybes savo šaliai.

Visus tuos emocinius vertinimus, kas kaltas, kas blogesnis iš visų kaltųjų, palieku nuošalėje, nes geopolitikoje jie nieko absoliučiai nereiškia ir yra tik propagandos ir ideologijos rūpestis.

Viską lems realios galimybės ir interesai - ir valstybių, ir asmeniškai sprendimų priėmėjų. Koks variantas bus pasirinktas ir kuria kryptimi vystysis įvykiai pasaulio šachmatų kentoje - pamatysim, esminiai ėjimai jau padaryti. Mano manymu realiausias trečiasis scenarijus. Ir trečiojo pasaulinio dėl Irano tikrai nebus. Mums pakaks prisipilti talpas dar pigesnio benzino.