Slawomiras Mentzenas - Lenkijos seimo narys, vienas iš Konfederacijos vadovų ir partijos kandidatą prezidento rinkimuose. „Channel Zero“ jis kalbėjo apie tai, kodėl politikų vaikai pirmiausia turėtų eiti į frontą.
S. Mentzenas apklausose užima trečiąją vietą ir kartu su Rafalu Trzaskowskiu ir Karoliu Nawrockiu, kuriuos jis vejasi, yra vienintelis kandidatas, turintis realių galimybių patekti į antrąjį turą ir laimėti.
Politikas transliacijoje pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, kad politikai neskubėtų tempti šalies į karus.
- Politikų vaikai pirmiausia turėtų eiti į frontą, kad būtų sukurtas mechanizmas, pagal kurį politikai neįsitrauktų į karus, į kuriuos neturėtų įsitraukti, nes rizikuoja savo vaikų sveikata, gyvybe, pabrėžė Konfederacijos kandidatas.
- Deputato darbas yra sėdėti Seime, leisti įstatymus karo metu [...], o politikų vaikai pirmiausia turėtų eiti į karą, nes būtent šie politikai sukėlė šį karą ir jie pirmiausia turėtų patirti pasekmes“, - sakė Slawomiras Mentzenas.
Karinis mokymas
Paklaustas apie karinius mokymus, Mentzenas sakė, kad jie turėtų būti privalomi jaunuoliams po vidurinės mokyklos.
- Kita vertus, ne visiems, nes Lenkijos kariuomenė nepajėgi apmokyti visų. Be to, šie mokymai turėtų būti mokami, t. y. šie žmonės turėtų gauti pinigų už tai, kad tam tikrą laiką mokosi, vertino parlamentaras.
Politikas priminė dar vieną argumentą, pagrindžiantį dalyvavimo kariniuose mokymuose tikslingumą.
- Kariuomenėje, kaip ir bet kurioje kitoje pramonės šakoje - nors šis žodis galbūt nėra pats geriausias - žinios, patirtis, įgūdžiai yra vertingi. Galimybė išgyventi žmogui, kuris yra po tokių mokymų, kuris vis tiek bus pašauktas į kariuomenę, jei iki jos prieis, yra daug didesnė. [...] Vyrai suinteresuoti būti apmokyti, nes tai smarkiai padidina jų šansus išgyventi, jei kiltų karas“,
- sakė Slawomiras Mentzenas ‚Channel Zero‘.
P.S. Lietuvoje analogiškos problemos nėra. Mūsų politikai savo atžalas intensyviai ruošia karui: kas JAV, kas Pietų Korėjoje. Panašiai elgėsi kariaujančios Ukrainos politikai.
Buvusio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos vaikai ir dabartinio prezidento V. Zelenskio šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje. Buvusio Charkovo mero Kerneso sūnus gyveno Londone, o Ukrainos ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje vaikai gyvena Belgijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Trys Kijevo mero Vitalijaus Kličko vaikai buvo išvykę į Vokietiją, o milijonieriaus deputato Oleksandro Geregos sūnus dirba top-mendžeriu Šveicarijoje.
Buvusio ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko atžalos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Oleksijaus Danylovo sūnus gyvena JAV.
Išklausiau R.Žemaitaičio skiedžiamą marazmą per OP.tv dėl nekilnojamojo turto visuotinio apmokestinimo ir negaliu nesutikti su visuomeniniko Raimondo Šimaičio nuomone, kad šis seimo narys "įsistatęs kiaulės akis gelbėja savo piniginę".
Šis Aušros nešėjas Nemuno krašto žmonėms, ne kartą "prisidirbęs į kelnes" su "poezija", amerikoniškos chaliavos geismu, dabar atsiskleidė visu gražumu. Apie tai FB paskyroje rašo R.Šimaitis:
Paaiškėjo, kodėl nori įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį: Žemaitaitis įsistatęs kiaulės akis gelbėja savo piniginę!
Visuotinis nekilnojamojo turto (NT) mokestis – tema, kuri Lietuvoje kelia audras, bet pagaliau aiškėja, kas slypi už šio plano. Pasirodo, tai ne vien biudžeto bedugnių kamšymas, o vieno žymaus politiko – Remigijaus Žemaitaičio – asmeninis galvos skausmas.
Jo namas, stovintis ant Neries kranto – ne kokia Šnipiškių lūšna, – 2021 metais įvertintas 242 000 eurų mokestine verte, po 2026-ųjų pervertinimo šoktels 70–100 %. Skaičiuokime: jei vertė kils 70 %, namas kainuos 411 400 eurų, jei 100 % – net 484 000 eurų. Kadangi turtas – bendroji jo ir žmonos nuosavybė, kiekvienam tektų po pusę: 205 700 eurų (esant 70 % augimui) arba 242 000 eurų (esant 100 % augimui).
Dabar – tarifai, tiesiai iš Valstybinės mokesčių inspekcijos puslapio. Nekomercinės paskirties NT, viršijančiam 150 000 eurų neapmokestinamą ribą, taikomi progresiniai mokesčiai:
0,5 % nuo vertės dalies tarp 150 000 ir 300 000 eurų;
1 % nuo vertės dalies, viršijančios 300 000 eurų.
Jei namo vertė po pervertinimo – 411 400 eurų, Žemaitaičio dalis – 205 700 eurų:
Pirmi 150 000 eurų – neapmokestinami;
55 700 × 0,005 = 278,5 eurai (nuo 150 000 iki 205 700).
Vieno žmogaus mokestis – 278,5 eurai per metus, abiem – 557 eurai. Jei vertė šoktels iki 484 000 eurų (jo dalis – 242 000 eurų):
92 000 × 0,005 = 460 eurų (nuo 150 000 iki 242 000).
Vieno mokestis – 460 eurų, abiem – 920 eurų per metus.
Nepakeliama našta, ar ne? Žmogui, kurio Seimo nario atlyginimas siekia apie 50 000 eurų per metus, o dar prisideda ūkio pajamos – apie 44 000 eurų, viso ~94 000 eurų per metus, tokie mokesčiai – tikra tragedija! O jis nei pensininkas, nei socialiai remtinas, nei daugiavaikis – lengvatų nėra. Tad ką daryti? Genialu – sukurpti visuotinį mokestį, kad visi mokėtų po 0,1 %, ir jo našta „susilygintų“ su pensininkų, bedarbių ar neįgaliųjų. Juk jei moka visi, tai ir jis neišsiskirs, gal net kokią landą susiras.
Jei Seime būtų bent vienas blaiviai mąstantis žmogus – na, tarkim, toks kaip aš , – pasiūlytų prabangos mokesčio kartelę kelti iki 300 000 eurų. NT kainos padvigubėjo, tai kodėl mokesčių ribos stovi vietoje? Žemaitaitis galėtų ramiai atsipūsti. Bet ne – tyla. O pats Remigijus? Gal ir norėtų kartelę kilstelėti, bet bijo: apkaltos šmėkla kybo ore, anonimai tik ir laukia, kaip apkaltinti interesų painiojimu. Tad geriau jau visai Lietuvai užkrauti mokestį, nei pačiam rizikuoti kėde.
Ir žinoma, Remigijus, gyvendamas ant Neries kranto, su vaizdu, apie kurį kiti tik svajoja, nori mokėti tokį patį tarifą kaip pensininkai ar socialiai remtini. Kiaulės akis įsistatęs, matyt, galvoja, kad prabanga – tai ne jo rūmai, o kitų bėda. Lietuva vėl lieka apmulkinta, o Žemaitaitis šypsosi ir aiškina, kad jis nekaltas, kad čia ne jo idėja, kad jį privertė.
Taigi, įvedus mokestį Žemaitaičio piniginė liks pilnesnė – o Lietuvos žmonių patuštės...
Danijoje, NT mokestis mokamas ir nuo užsienyje turimo turto.
O kaip Žemaitaičio namai Ispanijoje, Palucko plantacijos Turkijoje ir Brazilijoje, Landsbergio vila Graikijoje?
Kas dar žinote kokius politikus turinčius turto užsienyje?
P.S. OP.tv video ponas R.Žemaitaitis piktinosi kolegos V.Ąžuolo apsigręžimu nuo Baltarusijos "prezidentės" S.Tichanovskajos. Dievagojosi, kad jį tėvai išauklėjo gerbti moteris. Tik kur buvo šio "kiaulės akių" turėtojo pagarba moterims, kuomet jis įžeidinėjo kolegę Agnę Širinskienę, vadino ją "braške"?
Faktai rodo, kad valstybėje vyksta nekontroliuojamas biudžeto lėšų švaistymas, Konstitucijos nesilaikymas, priešų visuomenėje paieškos ir grasinimai fiziniu susidorojimu. Tai verčia visuomenę burtis ir įstatymais leidžiamų protesto veiksmų pagalba priešintis tam, kad valstybėje neįsigalėtų autoritarinis fondačiulpių-sorošistų režimas.
Apie valstybėje vykstančias negeroves vakar komentaras-tv laidoje papasakojo seimo narys Valius Ąžuolas.
Pranešta, jog esu vatnikas ir dirbu Rusų spec. tarnyboms - Putinui, o protestą prieš NT mokesčius organizuoju tam, kad Putinas, pasinaudodamas sumaištimi, užgrobtų Lietuvą.
Dirbu konservams ir noriu nuversti socdemus.
Esu končenas rusofobas, nes man nepatiko Lenino revoliucija ir jos rezultatai, bei sugretinau tai su būsima mokesčių reforma. Nes tiek tada turtą nusavino, tiek dabar kėsinasi.
Kitos žinios pakeliui, iki protesto turėčiau dar daugiau apie save sužinoti 😃
Įdomu, kam dirba tie asmenys ir kas jų šeimininkai, agituojantys prieš tai, jog būtų pasipriešinta mokesčiams? USAID kraniuką tai užsuko...
Teisingai. Nesipriešinti mokesčiams ragina šios valdžios sugulovai, ar už pinigus, ar veltui, nežinoma, bet jų tikslas vienas: kad kuo mažiau žmonių susirinktų į protestą ir jie sėkmingai galėtų prastumti NT mokestį. O taikoma į skirtingas tikslines grupes tam, kad kuo daugiau žmonių pasiektų.
Per praeitą protestą aiškino jog aš normalus, bet mano sūnus radikalus leftistas, tuo metu jam buvo 6 metai.
Taip pat, buvo aiškinama jog aš dirbu VSD, o protestas skirtas nukanalizavimui. Nukanalizavome, mokesčio neįvedė 🙂
Lenino fanų neapykantą iššaukusi laida komentare.
Kas kiek mokės ir kaip tai paveiks Lietuvos gyventojus?
Atskaitos taškas minimalią algą gaunantys.
Optimistinė prognozė, nes visos išlaidos kyla gerokai sparčiau nei pajamos. Per pastaruosius 5 - erius metus turto vertė padvigubėjo, tad 2040m. skaičius (pesimistinė prognozė) dauginkite x3.
Turintis paskolas jokių lengvatų negauna, kaip ir netikėtai susirgę, bei patyrę įvairias kitas nelaimes.
Nenagrinėjami tie ~600 000 arti skurdo iš kurių ~450 000 kurie jau maitinasi Maisto banke. Su jais viskas aišku, pasibaigus lengvatų laikotarpiui valso žingsneliu keliaus į gatvę.
MMA:
2025 m.: 777 €/mėn. → 9 324 €/metus.
2026 m.: 800 €/mėn. → 9 603 €/metus.
2032 m.: 956 €/mėn. → 11 469 €/metus.
2040 m.: 1 285 €/mėn. → 15 420 €/metus (3 % augimas per 14 metų nuo 2026 m.).
NT vertės augimas: ~5 % per metus. Realiai auga gerokai daugiau, bet ne visur.
Mokestis:
2026 m.: 0,1 %.
2032 m. ir 2040 m.: 1 %
Mokestinės vertės 2025 m.: ~70 % rinkos kainos/
Mokestinė skola: Nesumokėjus mokesčio, VMI perduoda skolą antstoliams, kurie gali parduoti būstą iš varžytinių.
~64m2 3kambarių šeimos butas. Vidurkis įtraukiant senus butus. Nauji žymiai brangesni.
Vilnius.
Viršuliškės:
2025 m.: 84 000 € (rinkos kaina ~120 000 €).
2026 m.: 88 200 € → 88,2 €/metus (0,92 % MMA).
2032 m.: 118 340 € → 1 183 €/metus (10,31 % MMA).
2040 m.: 171 960 € → 1 720 €/metus (11,15 % MMA).
Šnipiškės:
2025 m.: 179 200 € (rinkos kaina ~256 000 €).
2026 m.: 188 160 € → 188,16 €/metus (1,96 % MMA).
2032 m.: 252 510 € → 2 525 €/metus (22,01 % MMA).
2040 m.: 366 860 € → 3 669 €/metus (23,79 % MMA).
Senamiestis:
2025 m.: 196 000 € (rinkos kaina ~280 000 €).
2026 m.: 205 800 € → 205,8 €/metus (2,14 % MMA).
2032 m.: 276 080 € → 2 761 €/metus (24,07 % MMA).
2040 m.: 401 090 € → 4 011 €/metus (26,01 % MMA).
Kaunas
Šilainiai:
2025 m.: 63 000 € (rinkos kaina ~90 000 €).
2026 m.: 66 150 € → 66,15 €/metus (0,69 % MMA).
2032 m.: 88 760 € → 888 €/metus (7,74 % MMA).
2040 m.: 128 970 € → 1 290 €/metus (8,37 % MMA).
Centras:
2025 m.: 84 000 € (rinkos kaina ~120 000 €).
2026 m.: 88 200 € → 88,2 €/metus (0,92 % MMA).
2032 m.: 118 340 € → 1 183 €/metus (10,31 % MMA).
2040 m.: 171 960 € → 1 720 €/metus (11,15 % MMA).
Senamiestis:
2025 m.: 98 000 € (rinkos kaina ~140 000 €).
2026 m.: 102 900 € → 102,9 €/metus (1,07 % MMA).
2032 m.: 138 110 € → 1 381 €/metus (12,04 % MMA).
2040 m.: 200 670 € → 2 007 €/metus (13,02 % MMA).
Klaipėda
Senamiestis:
2025 m.: 91 000 € (rinkos kaina ~130 000 €).
2026 m.: 95 550 € → 95,55 €/metus (0,99 % MMA).
2032 m.: 128 230 € → 1 282 €/metus (11,18 % MMA).
2040 m.: 186 300 € → 1 863 €/metus (12,08 % MMA).
Centras:
2025 m.: 77 000 € (rinkos kaina ~110 000 €).
2026 m.: 80 850 € → 80,85 €/metus (0,84 % MMA).
2032 m.: 108 500 € → 1 085 €/metus (9,46 % MMA).
2040 m.: 157 650 € → 1 577 €/metus (10,23 % MMA).
Žardė:
2025 m.: 59 500 € (rinkos kaina ~85 000 €).
2026 m.: 62 475 € → 62,48 €/metus (0,65 % MMA).
2032 m.: 83 850 € → 839 €/metus (7,31 % MMA).
2040 m.: 121 820 € → 1 218 €/metus (7,90 % MMA).
Šiauliai
Pietinis rajonas:
2025 m.: 45 500 € (rinkos kaina ~65 000 €).
2026 m.: 47 775 € → 47,78 €/metus (0,50 % MMA).
2032 m.: 64 110 € → 641 €/metus (5,59 % MMA).
2040 m.: 93 140 € → 931 €/metus (6,04 % MMA).
Centras:
2025 m.: 56 000 € (rinkos kaina ~80 000 €).
2026 m.: 58 800 € → 58,8 €/metus (0,61 % MMA).
2032 m.: 78 910 € → 789 €/metus (6,88 % MMA).
2040 m.: 114 650 € → 1 147 €/metus (7,44 % MMA).
Panevėžys
Vidurkis:
2025 m.: 49 000 € (rinkos kaina ~70 000 €).
2026 m.: 51 450 € → 51,45 €/metus (0,54 % MMA).
2032 m.: 69 030 € → 690 €/metus (6,02 % MMA).
2040 m.: 100 300 € → 1 003 €/metus (6,50 % MMA).
Marijampolė
Vidurkis:
2025 m.: 38 500 € (rinkos kaina ~55 000 €).
2026 m.: 40 425 € → 40,43 €/metus (0,42 % MMA).
2032 m.: 54 250 € → 543 €/metus (4,73 % MMA).
2040 m.: 78 810 € → 788 €/metus (5,11 % MMA).
Alytus
Vidurkis:
2025 m.: 42 000 € (rinkos kaina ~60 000 €).
2026 m.: 44 100 € → 44,1 €/metus (0,46 % MMA).
2032 m.: 59 180 € → 592 €/metus (5,16 % MMA).
2040 m.: 85 970 € → 860 €/metus (5,58 % MMA).
Mokestinės vertės augimo tendencijos
Didmiesčiai: 5 % per metus (+34 % per 6 metus, +95 % per 14 metų nuo 2026 m.). Šnipiškėse ir Senamiestyje augimas gali siekti 7–10 %, jei rinka išliks aktyvi.
Regionai: 3–5 % per metus (+95 % su 5 % prielaida per 14 metų).
MMA augimas: 3 % per metus (+19 % per 6 metus, +60 % per 14 metų nuo 2026 m.).
NT vertės augimas: 5 % per metus (+95 % per 14 metus).
Skirtumas: NT vertė (ir mokestis) augs 35 % greičiau nei MMA iki 2040 m.
Išvados
2026 m. (0,1 %) mokestis: Nuo 40,43 €/metus (Marijampolė) 205,8 €/metus (Vilniaus Senamiestis).
MMA gavėjams: 0,42–2,14 % metinių pajamų – nedidelė našta.
Rizika: mokestinė nepriemoka ir antstolių įsikišimas mažai tikėtinas dėl mažų sumų.
2032 m. (1 %) mokestis: Nuo 543 €/metus (Marijampolė) 2 761 €/metus (Vilniaus Senamiestis).
MMA gavėjams: 4,73–24,07 % metinių pajamų – didelė našta, ypač Šnipiškėse (22 %) ir Senamiestyje (24 %).
Rizika: Vilniaus Senamiestyje skolos gali lemti būsto išvaržymą, nes MMA (11 469 €) nepadengs NT mokesčio.
2040 m. (1 %) mokestis: Nuo 788 €/metus (Marijampolė 4 011 €/metus (Vilniaus Senamiestis).
Vilniaus Senamiestyje (4 011 €) ir Šnipiškėse (3 669 €) MMA gavėjams NT mokestis nepakeliamas – 2 metų skola (8 022 € ar 7 338 €) viršija pusę metinių pajamų (15 420 €), todėl būstas bus parduotas iš varžytinių.
Regionuose (pvz., Marijampolė, 788 €) rizika mažesnė, bet 2 metų skola (1 576 €) sudaro 10 % MMA, kas vis tiek gali lemti turto praradimą.
Tendencijos:
NT vertė augs greičiau (5 %) nei MMA (3 %), todėl iki 2040 m. mokestis taps dar sunkiau pakeliamas.
Vilniaus Senamiestis ir Šnipiškės išsiskiria didžiausia našta dėl aukštų kainų (4 000–4 375 €/m² 2025 m., augančių iki ~6 000–6 500 €/m² arba daugiau 2040 m.).
2040 m.: Vilniaus Senamiestyje ir Šnipiškėse antstolių rizika taps masine problema – būstas gali būti prarastas per metus nesumokėjus mokesčio. Regionuose varžytinės gali lemti turto pardavimą, paliekant socialiai remtinus gyventojus be būsto.
Socialinės pasekmės:
2040 m. Vilniuje turtas taps finansine našta paveldėtojams ar mažas pajamas gaunantiems, todėl gali palikti juos be gyvenamosios vietos.
Regionuose varžytinės gali lemti turto pardavimą, paliekant socialiai remtinus gyventojus be būsto, taip didindamos skurdą ir socialinį nepasitenkinimą.
Benamių daugės. Būstas mažės, gyvenimo kokybė ženkliai kris, bendrabučiai vėl taps populiarūs. Jaunos šeimos rinksis emigruoti ten, kur pajamų/mokesčių santykis draugiškesnis.
Lietuvos valdžia susirūpino, kad mes valgome per daug sveikatai žalingo cukraus, todėl jį reikia apmokestinti. Kaip paaiškėjo iš CŽV paviešintų dokumentų, yra kitas būdas atpratinti nuo cukraus - jį užteršti chemikalais ir padaryti nevalgomu.
„The Washington Post“ rašo, kad Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) nuodijo iš Kubos į Sovietų Sąjungą eksportuojamą kubietišką cukrų, tačiau į cukrų dedama medžiaga nebuvo pavojinga piliečių sveikatai.
„Vykdydama slaptą operaciją CŽV užteršė 800 maišų... cukraus krovininiame laive, plaukusiame iš Kubos į Sovietų Sąjungą, teigiama neseniai neredaguotoje šio dokumento dalyje. Apsinuodijimas buvo „cheminė medžiaga, naudojama denatūruojant alkoholį“, - teigiama leidinyje, cituojant istorinius 1962 m. CŽV dokumentus.
Vykdant CŽV operaciją, cheminė medžiaga buvo pridėta į likusią cukraus, gabenamo iš Kubos į SSRS, siuntą. Iš viso siuntoje buvo 80 000 maišų cukraus, rašoma leidinyje.
Šiuo atveju, pasak dokumento, „teršalas“ nebuvo pavojingas, tačiau jis „taip stipriai veikė skonį, kad ilgą laiką gadino vartotojo skonį bet kokiam maistui ar gėrimui“.
Kovo 19 d. JAV nacionalinis archyvas paviešino įslaptintus dokumentus apie prezidento Džono F. Kenedžio nužudymą. Donaldas Trumpas netrukus po to, kai pradėjo eiti pareigas, pasirašė dekretą dėl šios medžiagos paviešinimo. Iš viso išslaptinta apie 80 tūkst. puslapių įvairių dokumentų ir bylų. Kartu Baltųjų rūmų pareigūnai pažymi, kad naujų sensacijų ir paslaptingos žmogžudystės detalių tikėtis nereikėtų.
Rusijos operatyvininkų teigimu, sugedęs cukrus „niekaip nekenkia sveikatai“. Jis paprasčiausiai sunaikina visas tiek paties cukraus, tiek produktų, į kuriuos jo dedama, skonines savybes. Taigi, CŽV skaičiavimais, SSRS patyrė 350-400 tūkst. dolerių prekybinę žalą. Tai buvo kaina, sumokėta už sugedusį cukrų.
P.S. Gerai prisimenu tą cukraus iš Kubos vežimo laikotarpį. TSRS tuomet vadovavo ukrainietis Nikita Chruščiovas. Jis mirė 1964 metais. Vaikai tuomet dainavo:
Pastaruoju metu Lietuvoje vėl suaktyvėjo diskusijos dėl naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, kuris turėtų įsigalioti 2026 m. Socialiniuose tinkluose sklando gandai, kad šis mokestis, užuot skirtas gynybai, kaip kartais teigiama, bus naudojamas finansuoti šalyje gyvenančių nedirbančių užsieniečių išlaikymą. Ar tai tiesa?
Oficialiai NT mokesčio reforma siejama su Lietuvos įsipareigojimais Europos Sąjungai pagal Atkūrimo ir atsparumo fondą (RRF). Finansų ministerija aiškina, kad mokestis skirtas didinti savivaldybių biudžetus ir gerinti infrastruktūrą, o ne remti konkrečias gyventojų grupes ar finansuoti gynybą.
Nuo 2026 m. planuojama apmokestinti gyvenamąjį būstą, kurio vertė viršija dar nenustatytą ribą – svarstomas 20–60 tūkst. eurų slenkstis, o tarifai būtų progresiniai, svyruojantys nuo 0,5 % iki galimai 1 % ar daugiau.
Premjeras Gintautas Paluckas pabrėžė, kad tai bus „nedidelis, bet visuotinis“ mokestis, esą užtikrinsiantis teisingesnę mokesčių sistemą. Valdžios teigimu, „labai teisinga“ apmokestinti turtą, įgytą už jau apmokestintus pinigus ar statytą sumokant PVM už medžiagas. Tačiau gynyba, kurią politikai kartais mini diskusijose, finansuojama atskirai – 2025 m. krašto apsaugai skiriama 2,617 mlrd. eurų iš valstybės biudžeto, o NT mokestis su tuo nesusijęs.
Bet kaip tai paveiks paprastą žmogų? Tarkime, žmogus uždirba beveik minimumą – 1300 eurų per mėnesį (apie 960 eurų „į rankas“ po mokesčių) – ir turi seną močiutės paliktą butą, kurio vertė dabar siekia 160 000 eurų. Jei neapmokestinama riba būtų 20 tūkst. eurų, apmokestinama dalis – 140 000 eurų. Taikant 0,5 % tarifą (mažiausias siūlomas), metinis mokestis būtų 700 eurų, arba ~58 eurai per mėnesį. Tai sudarytų 6 % jo mėnesio pajamų „į rankas“. Jei tarifas didesnis, tarkime, 1 % (1400 eurų per metus), tai jau 12 % jo pajamų. Žmogui, vos suduriančiam galą su galu, tai – nemaža našta. Valdžia žada socialines išimtis, tačiau jos dar nepatvirtintos.
Tuo metu Lietuvoje gyvena apie 76–84 tūkst. nedirbančių užsieniečių (daugiausia ukrainiečių pabėgėlių, taip pat baltarusių, rusų ir kitų šalių piliečių). Jų išlaikymas 2023–2024 m. kainavo 384–461 mln. eurų per metus, remiantis Migracijos departamento ir ES fondų duomenimis. Apie 40 % šių išlaidų – 154–184 mln. eurų – dengia ES fondai (pvz., REACT-EU) ir tarptautinė parama, o likusi dalis – 230–276 mln. eurų – tenka Lietuvos valstybės biudžetui.
Šios lėšos skiriamos per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) biudžetą (pvz., pašalpoms, socialinei paramai) bei Vidaus reikalų ministerijos (VRM) programas (pvz., pabėgėlių integracijai). Pinigai gaunami iš bendrų mokesčių – gyventojų pajamų mokesčio (GPM), PVM ir kitų šaltinių, o ne iš būsimo NT mokesčio.
Kiek lietuviams kainuoja ir iš kur tie bedarbiai? Pagal Migracijos departamento 2023 m. duomenis, nedirbančių užsieniečių pasiskirstymas toks: ukrainiečiai – 37–41 tūkst. (49 %), baltarusiai – 21–23 tūkst. (28 %), rusai – 5–6 tūkst. (7 %), kitos tautybės (uzbekai, kirgizai, indai ir kt.) – 12–14 tūkst. (16 %). Vidutiniškai vieno žmogaus išlaikymas per metus kainuoja 2 750–3 600 eurų. Taigi:
Ukrainiečiai: 101,8–147,6 mln. eurų (didesnės išlaidos dėl būsto subsidijų, pvz., 200–300 eurų/mėn. Vilniuje).
Baltarusiai: 57,8–82,8 mln. eurų (dažniausiai minimali parama, nes dauguma turi leidimus gyventi).
Rusai: 13,8–21,6 mln. eurų (ribota parama, retai pabėgėlio statusas).
Kitos tautybės: 33–50,4 mln. eurų (dažnai atvyksta dirbti, tad parama minimali).
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė 2022–2023 m. išmokėjo apie 10 mln. eurų kompensacijų už ukrainiečių apgyvendinimą, bet tai finansuota iš jau esamų savivaldybės lėšų. NT mokestis, valdžios teigimu, keliaus į savivaldybes ir pasitarnaus įvairioms iniciatyvoms.
Bet primenu, kad tai ne vienintelis mokestis savivaldybėms: GPM – tam, kad savivaldybės tvarkytų miestą; žemės mokestis – tam pačiam; gyvenamojo NT mokestis nuo 150 tūkst. eurų ir komercinio NT mokestis (Vilniuje 1 %) – vėl tam pačiam; infrastruktūros mokestis, mokamas gaunant statybos leidimą – irgi tam pačiam.
Pavyzdžiui, JAV, kur yra NT mokestis, GPM mokesčio nėra. Lietuvoje gi imami trys–keturi mokesčiai už tą patį.
Kodėl lietuviams tenka mokėti už svetimšalių išlaikymą? Kodėl jie nedirba ir neišlaiko savęs patys? Juk karas Ukrainoje prasidėjo prieš trejus metus, o kitų šalių piliečiams karo grėsmė apskritai negresia. Nors dalis ukrainiečių dirba (2024 m. duomenimis, 40–50 % darbingo amžiaus pabėgėlių turi darbą), kiti susiduria su kalbos barjeru, kvalifikacijos pripažinimo problemomis ar tiesiog patogiai tingi, o gal dirba nelegaliai.
NT mokestis, priešingai nei teigia gandai, skirtas savivaldybių reikmėms, o ne gynybai ar užsieniečiams. Vis dėlto, jei socialinės apsaugos mechanizmai nebus aiškūs, „visuotinai teisingas mokestis“ gali virsti dar vienu smūgiu tiems, kurie ir taip vos išsilaiko. Tai 230–276 mln. eurų kasmet nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams – NT mokestis po kaklu?
2025 m. pavasaris: šviečia saulė. Bet festivaliai atšaukti. Organizatoriai atšaukia renginius visoje Vokietijoje. Lage (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė) atšaukta pavasario linksmybių mugė. Saugumo taisyklės per brangios. Marburge atšaukiamas vyšnių žydėjimo festivalis. Baiminamasi terorizmo. Berlyne atšauktas „Bölschefest“. Taip pat velykinė ugnis Frohnau mieste. Elmshorno šventė per Velykas. Karnavalinis paradas Erfurte. Velykų fontanų festivalis Bietigheime-Bissingene. Net blusų turgus Šongau ir Valpurgijos naktis Dallgow-Döberitz mieste yra praeitis. Kodėl? Betoniniai Merkel stulpeliai ir sunkvežimių užtvarai kainuoja daugiau nei visas festivalis. Niekas nenori prisiimti atsakomybės. O jei į minią įsirėš automobilis? „Nenoriu būti kaltas, jei koks beprotis nublokš žmones“, - sako Günteris Fiebigas iš Schongau. Kas gali jį kaltinti?
2015-ieji
Prieš dešimt metų viskas buvo kitaip. 2015-ieji buvo sveikinimo kultūros metai. Kariams su laisvalaikio drabužiais buvo dalijami pliušiniai meškiukai. Geradariai džiūgavo. „Tolerancija!“, - šaukė jie, - ‚Integracija yra lengva!‘. Mes išskleidėme rankas. Svajojome apie spalvingą visuomenę. Šiandien? Košmaras. Magdeburgas. Manheimas. Miunchenas. Solingenas. Ašafenburgas. Žodžiai kaip plaktuko smūgiai. Mirusieji kūnai. Chaosas. Automobiliai, atsitrenkiantys į minią. Peiliai daro tai, ką daro peiliai. Gatvės nusidažo raudonai. Ne sudaužyti stiklai, kaip mėgsta nutylėti spauda. Tai negyvi kūnai. Negyvų kūnų gabalai. Spauda, kuri daug metų džiūgavo, kad „Vokietija keičiasi“, dabar susiduria su savo pačios sukelta katastrofa. Jų tuometinės antraštės skamba kaip pasityčiojimas.
Autoriaus žodžiais, Vokiečių valdžia dabar dirba su „renginių saugumo įstatymu“, tačiau iškyla kelios problemos: "Žudikai įstatymų neskaito", o valdžia nežino, iš kur gauti lėšų, kad užtikrinti gyventojų saugumą.
Per šalį ritasi atšaukimų banga. Visur tas pats vaizdas. Tuščios vietos. Beviltiški šoumenai. Nusivylę lankytojai. Nyksta mūsų liaudies festivaliai, kurie šimtmečiais simbolizavo bendruomenę. Vienas po kito, - straipsnį baigia autorius.
O kiek laiko mums skirta džiaugtis šventėmis?
Lietuva sparčiai vejasi Vokietiją. Privežta šimtai tūkstančių Azijos ir Afrikos gyventojų. Tai daugiausia jauni vyrai, bet praeis kiek laiko ir jie atsiveš po 3 savo žmonas, o šios pagimdys po 6-8 vaikelius. Štai tuomet vokiečių kariškiai nejaus saugumo skirtumo tarp Frankfurto ir Vilniaus.
Nekilnojamojo turto agentūros negaili liaupsių nekilnojamam turtui Ispanijoje. Tačiau yra problema - skvoteriai ir jiems palankūs šios šalies įstatymai. Apie svetimo turto grobėjus pasakoja istorija baltarusių, patikėjusių, kad nekilnojamas turtas Ispanijoje yra gera investicija. Žemiau pateikiu video ir pasakojimą apie tai.
Mano butą Ispanijoje okupavo
Policija stojo įsibrovėlių pusėn. Bandžiau susigrąžinti savo butą, bet pats atsidūriau kalėjime
2024 m. Naujųjų metų išvakarėse „okupas“ persikėlė į vieną iš Olego Pokrovskio butų Barselonoje - jie išlaužė duris, pro langą išmetė motinos daiktus ir liko ten gyventi. Jis iškvietė policiją, tačiau ši naujųjų nuomininkų neišvarė, nes tarp jų buvo nėščia moteris. Iš nevilties Olegas su broliu nusprendė patys grįžti į butą ir jį atsiimti, kol niekas nebuvo namie. Šį kartą policiją iškvietė skvoteriai - broliai Pokrovskiai buvo suimti ir dviem dienoms pasodinti į areštinę. Olegas kreipėsi į teismą ir jį laimėjo, tačiau „okupas“ vis dar neišsikrausto, o specialiosios tarnybos, turinčios juos iškeldinti, neveikia. O. Pokrovskis papasakojo „Cold“ apie tai, kaip vyko visi šie įvykiai ir kodėl Ispanijoje taip sunku apginti savo teisę į nuosavybę.
Barselonoje gyvenu nuo 2015 m. ir čia turiu kelis butus. Vieną iš jų nusipirkau 2018 m. Jis kainavo šiek tiek daugiau nei 200 000 eurų, bet paėmiau hipotekos paskolą. Tuo metu nuotoliniu būdu dirbau finansininku vienoje Didžiosios Britanijos įmonėje: gavau gerą atlyginimą, todėl imant hipotekos paskolą problemų su banku nekilo.
Iš pradžių gyvenau kitame savo bute, o naująjį nuomojau ilgalaikei nuomai, bet po poros metų nustojau. Po to kurį laiką butą nuomojau turistams, bet kai 2023 m. inspekcija išsiaiškino, kad tai dariau neturėdamas specialios licencijos, išrašė man 60 tūkst. eurų baudą. Tai pusė buto vertės aukcione - daugiau nei mano pradinė įmoka už būsto paskolą. Teismai dėl to vis dar tęsiasi.
Olego butas
Nustojau nuomoti butą, jame įregistravau mamą ir palikau jos daiktus. Ji gyvena Baltarusijoje, bet maždaug šešis mėnesius praleidžia Barselonoje su manimi ir broliu.
„Lauke šalta, o tarp jų yra nėščia moteris“.
2024 m. Naujųjų metų išvakarėse mama, brolis ir aš buvome mano senajame bute. Sausio 1 d. rytą su manimi susisiekė pastato, kuriame buvo mano naujasis butas, administratorius ir paklausė, ar aš jį pardaviau. Į mano atsakymą „ne“ ji atsakė: „Tuomet jis yra okupuotas“.
Mes su broliu nedelsdami ten nuvykome. Prieš kelerius metus turėjome panašią patirtį - jo butas buvo užimtas, bet tie žmonės buvo greitai iškeldinti. Kartais, jei imiesi greitų veiksmų ir nesuteiki „okupantams“ galimybės apsigyventi bute, policija gali juos iškeldinti be teismo. Policija dažnai orientuojasi į 48 valandų terminą, nors įstatyme to dar nėra.
Kai mes atvykome, nuo arešto buvo praėję tik kelios valandos. Kaimynai mums pasakojo, kad matė, kaip naktį buvo išlaužtos mūsų durys. Tuomet, pasak jų, policija kėlė triukšmą, o „okupantai“ jiems pasakė, kad jie nusipirko butą. Dokumentų jie neparodė - melavo, kad buvo pas notarą. Policija apsisuko ir išvažiavo nepatikrinusi šios informacijos.
"Okupai"
Dar kartą paskambinome į policiją ir paaiškinome, kad buto niekam nepardavėme ir kad žmonės jame gyvena nelegaliai. Viduje buvo mano mamos daiktai, kuriuos „okupantai“ išmetė iš balkono. Atvyko policija, pasikalbėjo su jais ir pasakė: „Mes nenorime išmesti šių žmonių į gatvę. Lauke šalta, o tarp jų yra nėščia moteris“.
Paaiškėjo, kad skvoteriai buvo kolumbiečiai: du vyrai ir moteris. Atvykę į Barseloną, jie pirmiausia nuvyko užimti būsto. Pagal įstatymus po 48 valandų bute „okupantai“ įgyja tam tikras teises: nebūti iškeldinti be teismo sprendimo ir gauti komunalines paslaugas. O buto savininkas neturi teisės išlaužti durų. Jie bet kuriuo atveju gali pateikti mano buto adresą kaip savo oficialią gyvenamąją vietą.
Man vos neišdūrė akies
Man atrodo, kad okupantams kažkas padėjo - Barselonoje yra ištisos grupės, kurios tuo užsiima. Tame pačiame pastate yra mano brolio butas, kuris taip pat buvo užimtas Naujųjų metų išvakarėse. Dominikiečiai pateko į vidų, bet policija juos išvarė. Kai paklausiau, ką jie mano apie kitą butą, jie pakartojo: „Jie apsistojo, nes ten yra nėščia moteris“.
Manau, kad „ okupas“ žinojo, jog policija nieko nedarys dėl nėščios moters. Nors po to kalbėjausi su kitais policijos pareigūnais ir jie man sakė, kad dažnai policija iškeldina žmones nepaisant nėštumo ir kitų aplinkybių. Ir mums nepasisekė, kad vienas patrulis nusprendė jų pasigailėti.
Paklausiau skvoterių, už kiek pinigų jie galėtų išsikraustyti, bet jie atsakė, kad nori ne pinigų, o ilgalaikio būsto. Tuomet tapo aišku, kad derėtis su jais nėra prasmės.
Keletą kartų su jais susidūrėme ant nusileidimo tako. Vienas iš jų buvo labai agresyvus ir kartą puolė mane su peiliu - perrėžė nosį ir beveik pataikė į akį. Apie tai pranešiau policijai, bet nežinau, koks procedūrinis sprendimas galiausiai buvo priimtas.
Mums buvo uždėti antrankiai ir nuvežti į kalėjimą
Pradėjau ieškoti įmonių, kurios užsiima „okupantų“ iškeldinimu. Jos tai daro be teismo: derybomis arba jėga. Tačiau jų paslaugos buvo labai brangios - vidutiniškai apie 10 000 eurų.
Kad nereikėtų mokėti beprotiškų pinigų, su broliu nusprendėme patys eiti derėtis. Patekti į butą nebuvo sunku: „okupantai“ buvo išlaužę lauko duris, jos nebeužsidarė. Jie pakeitė jas durimis iš vonios kambario, bet jos buvo netinkamo dydžio, todėl irgi neužsidarė.
Nusprendėme nueiti į butą ir, pasirodžius okupantams, paskambinti į policiją ir pasakyti, kad kažkas įsilaužė. Manėme, kad jie tikriausiai ginkluoti peiliais, todėl užsirakinome: duris parėmėme skalbimo mašina, kad jie negalėtų jų išlaužti.
Ant valgomojo stalo pamatėme baltą medžiagą, supakuotą į paketėlius. Manau, kad tai buvo narkotikai. Sklinda gandai, kad tai tipiška istorija - kai žmonės užgrobia namus, kad galėtų pardavinėti narkotines medžiagas. Manau, kad nėščia moteris buvo jų priedanga.
Netrukus po to, kai įėjome į butą, pasirodė „okupas“ su policijos pareigūnais. Jie norėjo įeiti į vidų, bet aš jų neįleidau ir kalbėjau su jais per duris - aiškinau, kad esu savininkas ir esu savo namuose. Galiausiai jie apsikabino ir pasakė, kad turime dingti iš ten. „Gal tai ir jūsų nuosavybė, bet ne jūsų, čia gyvena kiti žmonės“, - kartojo jie. Policijos pareigūnai nekreipė dėmesio į ant stalo esančias medžiagas.
Mano brolis viską filmavo vaizdo kamera, nes manė, kad galėsime pateikti skundą policijai. Policija jį už tai sumušė, taip pat atėmė telefoną ir pasakė, kad jis bus pridėtas prie bylos kaip įrodymas.
Mums buvo uždėti antrankiai, nuvežti į kalėjimą ir pateikti kaltinimai. Pirmiausia - kad į butą patekome be jame gyvenančių žmonių leidimo. Taip pat buvome apkaltinti pakeitę spynas, sugadinę duris ir neva kam nors grasinę, nors kai atvykome, „okupantų“ namuose nebuvo ir mes su jais nesusidūrėme. Taip pat buvome apkaltinti kūno sužalojimu nėščiai moteriai, kuri apie mus pranešė policijai (Pokrovskis pateikė redakcijai kaltinamojo dokumento ištrauką, tačiau atsisakė pateikti visą dokumentą, motyvuodamas tuo, kad jame yra konfidencialios informacijos). Ligoninėje nieko nerasta, tačiau pats pareiškimas liko policijos nuovadoje.
Remiantis policijos pranešimu, kuriuo disponuoja „Choloda“, Olegas Pokrovskis buvo sulaikytas už tai, kad „neteisėtai įsibrovė į gyvenamąjį būstą, panaudodamas jėgą, užpuolė nukentėjusiuosius plaktuku, grasindamas priversti juos išeiti iš būsto, pakeitė spynas ir sugadino duris“.
Dvi dienas buvome laikomi kameroje. Per teismo posėdį teisėjas mus išleido, ir mes nuėjome pažiūrėti, kas vyksta su butu. Ten jau buvo šarvuotos durys.
Po kelių savaičių teisėjas nusprendė grąžinti telefoną mano broliui, kuris nusiuntė policijos pareigūnų vaizdo įrašą vienam Ispanijos leidiniui. Istorija susidomėjo ir „Daily Mail“, jie taip pat paskelbė straipsnį apie tai. Galiausiai mūsų byla pasiekė Baltarusijos žiniasklaidą.
Rimčiausias mums pateiktas kaltinimas buvo tas, kad neva padarėme kūno sužalojimų skvoteriams. Ispanijoje už tai gresia iki penkerių metų kalėjimo. Kol policija mus vežė į kalėjimą, „okupas“ parašė prašymą teismui dėl teismo nutarties, draudžiančios mums artintis prie skvoterių namo arčiau kaip 150 metrų. Laimei, teisėjas jos neišdavė: mano brolis tame pačiame pastate turi butą, ir tai būtų buvęs visiškas absurdas.
Aš moku hipoteką už užimtą butą
Kai butas buvo užimtas, iš karto parašėme pareiškimą apie tai. Jis nukeliavo į teismą, kur byla buvo „suarchyvuota“, nes teisėjas pasakė, kad negalima nustatyti kaltininkų (teismas gali laikinai sustabdyti baudžiamąją bylą dėl to, kad nepakanka nusikaltimo įrodymų arba nepavyksta nustatyti kaltininko. Byla gali būti atnaujinta, jei atsiranda naujų įrodymų arba paaiškėja naujų aplinkybių).
„Tai gali būti jūsų nuosavybė, bet ne jūsų, čia gyvena kiti žmonės“, - sakė policija.
Mano advokatas naują prašymą teismui parašė jau balandžio mėnesį - praėjus beveik keturiems mėnesiams. Jis prašė iškeldinti visus, nes bute neteisėtai gyveno bet kokie kiti žmonės, išskyrus savininkus. Teisme įsibrovėliai teigė, kad gauna Raudonojo kryžiaus pagalbą, niekur nedirba ir negali būti iškeldinti.
Nepaisant to, mums su broliu pavyko laimėti bylą teisme (teismo sprendimo kopija yra redakcijos žinioje. - redakcijos pastaba). Skvoteriams turėjo būti paskirta išsikraustymo data - Ispanijoje tam yra speciali valstybinė tarnyba. Tačiau ji neveikia: laukiama, kol aukštesnės instancijos teismai, įskaitant apeliacinį teismą, stos mūsų pusėn. Jei „okupantai“ pralaimės kitą teismo procesą, teoriškai data galėtų būti paskirta. Tačiau kol kas nežinome, kada ji įvyks.
Atrodo, kad mūsų butas yra rimtai užimtas: jie jame gyvena jau daugiau nei metus ir gyvens dar bent kelis mėnesius. Visą tą laiką aš ir toliau moku būsto paskolą. Negaliu naudotis butu, bet moku pinigus pastato ir aplinkinių teritorijų priežiūrai. Jokios atsakomybės už nemokėjimą nuo manęs niekas nenuima.
Apskritai užimtas būstas išlieka savininko nuosavybe. Teisingas ten gyvenančių žmonių iškeldinimas užtrunka labai ilgai (2024 m. lapkritį Ispanijoje pradėjo veikti įstatymas, pagal kurį valdžios institucijos sutrumpins teismo proceso trukmę neteisėto būsto užėmimo atvejais.).
Mano advokatas iš pradžių sakė, kad byla paprasta: pateikiu nuosavybės dokumentus, jie nieko nerodo, ir tuo viskas užsibaigia. Tačiau paaiškėjo, kad teisme „okupantai“ pareikalavo, kad šį būstą jiems atiduočiau nemokamai. Jų advokatas įrodinėjo, kad butą nusipirkau 2018 metais. Jis manė, kad šešeri metai yra pakankamas laiko tarpas, kad galėčiau jo nuosavybę perleisti kitiems asmenims (redakcijai nepavyko patikrinti šios informacijos).
Geriau npirkti būsto Ispanijoje
Užimtą butą atgausime, tačiau neaišku, kokios būklės jis bus. Girdėjau, kad kartais iškeldinant „ocupas“ visiškai suniokoja būstą: sugadina viską, ką tik galima sulaužyti ir išardyti. Net jei kreipsiuosi į teismą ir prašysiu kompensacijos, vargu ar ji bus išmokėta, nes jie neturi oficialaus darbo.
Apskritai situacija labai vargina: šis butas man labai brangus, prieš pat užgrobimą jame dariau kapitalinį remontą. Ten taip pat yra keli paveikslai, kuriuos prieš mirtį nupiešė mano tėvas. Tai man yra vertingiausia, nes baldus ir sienas galima restauruoti, bet tėvo atminimo - ne.
Turiu daug draugų iš kitų Europos šalių: pavyzdžiui, Prancūzijos ir Italijos. Jie asmeniškai su tokiais dalykais nėra susidūrę, bet sako, kad tokių situacijų pasitaiko ne tik Ispanijoje. Pavyzdžiui, Prancūzijos pietuose nuomininkas gali tiesiog nustoti mokėti nuomos mokestį, o jo iškeldinimas užtrunka dvejus metus.
Jei kas nors nori įsigyti būstą Ispanijoje, patarčiau tokiam žmogui daug kartų pagalvoti. Čia galima visai neblogai gyventi, jei nieko neturite ir nuomojatės būstą. Jei kas nors nepatinka, bet kada galite išsikraustyti. O buto pirkimas čia atneša daugiau problemų nei privalumų.
Žinoma, bute galite įsirengti signalizaciją, bet ji ne visada veikia. Mano brolio bute signalizacija suveikė, bet ją aptarnaujanti bendrovė nemanė, kad reikia kviesti policiją. Pati policija sako, kad ji negali apsaugoti nuo užgrobimo, o tik nurodo laiką, kada žmonės ten užėjo.
