Anekdotas: Ukrainiečiai dėkoja Lietuvos valdžiai

  

"Euronews ru." kanalo korespondentai vieši Vilniuje ir ima interviu iš vilniečių. 

- Laba diena, - rusiškai klausia korespondentas Gedimino prospekte sutiktos lieknos dažytos blondinės boteksinėmis žuvies lūpomis, vedančios Jorkšyrų veislės šuniuką. 

- Ar jūs kalbate rusiškai? 

- Taip, tik rusiškai ir šiek tiek angliškai, -atsako pūstalūpė. 

- Ar jums patinka gyventi Vilniuje?

- Taip, labai patinka, nes čia geri grožio salonai, neblogos parduotuvės, ne tokios, kaip mano gimtajame Kijeve, bet gyventi galima. 

- O ką galėtumėte pasakyti apie lietuvius? 

- Tai nuostabūs žmonės. Aprūpino mus butais, išmokomis, maisto daviniais, nemokamu viešuoju transportu, nemokamu mobiliuoju ryšiu ir internetu, nemokama medicina, nemokamais receptiniais vaistais. Ukrainiečių vaikai lanko nemokamus darželius, būrelius, jiems nemokamas aukštasis mokslas, stipendijos 300 eurų. Mano mamai 55 ir ji jau pensininkė. Jei būtų lietuvė, jai tektų pensijos laukti iki 65 ar 67 metų. Tie, kas nori dirbti, turi pranašumą prieš lietuvius, nes darbdaviams valdžia primoka už priimtą ukrainietį. Vienintelis minusas – ne visi lietuviai supranta rusiškai, bet nieko, pramoks labusai. 

Euronews grupė prieina Katedros aikštę ir čia užkalbina jaunuolių porelę.

- Jūs kalbate rusiškai? Taip mes iš Odesos, tai rusiškas miestas.

- Ar jums patinka Vilnius?

- O, taip, tai puikus miestas, o senamiestis, kaip Odesos.

- Jūs dirbate, studijuojate? 

- Mes studijuojame GTU, nuomojamės butą, gauname stipendijas. - O Slavikas dar prisiduria pavežėjų firmoje. 

- O kodėl Slavikas netarnauja Ukrainos kariuomenėje?

- Sumokėjome pasieniečiams 5000 dolerių ir praleido per Ukrainos sieną. Kitiems labiau pasisekė, praleido už 1000 dolerių.

Taip "Euronews ru." darbuotojai priėjo prie Rotušės aikštės, toliau Stiklių gatve pasiekė nesenai atidarytą „Senatorių“ kiemelį, kur lauke vyną gurkšnojo grupelė pusamžių vilniečių.

Čia korespondentai sužinojo, kad ir šie žmonės yra ukrainiečiai iš Charkivo miesto, kad stebisi Lietuvos valdžios dosnumu, kad viskuo patenkinti, tik apgailestavo, kad tenka mokėti už benziną, nors už mašinos draudimą jiems mokėti nereikia. 

- Suprantate, mūsų „Bentley“ ryja labai daug benzino, o benzinas Lietuvoje brangus. 

- Taip taip, mano "Audi" Q8 irgi nepigiai kainuoja, galėtų apie tai Lietuvos valdžia pagalvoti.

- Sakykit, o kur yra lietuviai? Mūsų sutikti vilniečiai visi buvo iš Ukrainos. 

"Bentley" savininkas pasižiūrėjo į laikrodį ir atsakė: 

- Dabar tik 15 valanda ir lietuviai tokiu metu dirba.

Billas Gatesas pardavė "BioNTech" akcijas - po to jis paskelbė, kad "Covid" vakcinos yra neveiksmingos

Milijardierius Billas Gatesas 2019 m. investavo į bendrovę "BioNTech", kuri kartu su "Pfizer" sukūrė eksperimentinę genų injekciją prieš Covid-19. Dabar jis pardavė dalį akcijų. Tačiau tikriausiai tik todėl, kad vėliau paskelbė, jog ši mRNA vakcina iš esmės neveiksminga.

https://www.youtube.com/watch?v=038__DssSv0&t=3270s

Tiesą sakant, tai galima pavadinti "prekyba viešai neatskleista informacija". Nes Billo Gateso pareiškimai apie eksperimentines "Covid" vakcinas yra svarbūs dėl jo pastarųjų kelerių metų nuolatinės propagandos. Kai neseniai Lowy institute Australijoje jis kalbėjo apie "problemas", susijusias su šiuo metu platinamomis eksperimentinėmis "Covid" vakcinomis, buvo aišku: tai turės įtakos "Pfizer/BioNTech" ir "Moderna". Apskritojo stalo diskusijoje "Pasirengimas pasauliniams iššūkiams: Pokalbyje su Billu Gatesu" vakcinų fanatikas prisipažino:

"Taip pat turime išspręsti tris [COVID-19] vakcinų problemas. Dabartinės vakcinos neužkerta kelio infekcijai. Jie nėra plataus veikimo spektro, todėl prarandama apsauga atsiradus naujiems variantams, be to, jų veikimo trukmė labai trumpa, ypač svarbiems žmonėms, t. y. vyresnio amžiaus žmonėms."

Taigi, daugiau nei dvejus metus nuolat raginęs vyriausybes pradėti plataus masto vakcinacijos nuo Covid-19 kampanijas (ir taip gerai pasipildęs savo kišenes, nes įsigijo Pfizer ir BioNTech akcijų), dabar jis sako būtent tai, dėl ko kritikai skundžiasi jau seniai: šios eksperimentinės vakcinos neapsaugo nuo infekcijų ir yra faktiškai neveiksmingos. Tačiau tai, kad Gatesas nepaminėjo visų siaubingų šalutinių poveikių, nestebina.

Tačiau dabar pasirodė pranešimų, kad Gatesas neseniai atsisakė nemažos dalies savo investicijų į mRNA technologijų lyderius. Vadovaudamasis šūkiu: iš pradžių investuok, tada viską išpūsk ir pasipelnyk, o tada vėl parduok akcijas su dideliu pelnu, kol jo paties pareiškimai nesukėlė spaudimo akcijų kainai. "BioNTech" atveju tai buvo 55 mln. dolerių investicija, kuri vėliau išaugo dešimt kartų. Pusės milijardo dolerių pelnas (buhalterinė vertė) per mažiau nei ketverius metus.

Tačiau "Microsoft" įkūrėjas ir toliau pasisako už plataus masto skiepijimo nuo įvairių ligų programas. Jis taip pat paragino glaudžiau bendradarbiauti visame pasaulyje ir pateikė Kovid 19 pandemijos pavyzdį, kaip pagerinti vyriausybių reagavimą į tokius įvykius. Ir, žinoma, jis gyrė griežtus draudimus "apačioje", net jei, žvelgiant atgal, jie iš tikrųjų buvo nenaudingi ir veikiau žalingi.

Šaltinis

Jei "kai kuriuos ukrainiečius lietuvių kalba pykina", gal nereikėtų jų kankinti? (replika, LRT straipsnį perskaičius)

 

Sausio 29 d. LRT portale paskelbtas Annos Ruzgienės straipsnis „Psichologė apie darbą su ukrainiečiais Lietuvoje: po karo turėsime psichologiškai suluošintą tautą“.

Nesu psichologas, abejoju ir dėl psichologijos moksliškumo, tačiau mane sudomino kai kurie straipsnyje skelbiami psichologės iš Ukrainos faktai.

Straipsnio herojė „Svetlana Ševčenka į Lietuvą atvyko ankstyvą pavasarį. Ji, kaip ir milijonai kitų ukrainiečių, bėgo nuo rusų raketų, kritusių ant jos gimtojo Charkivo. Vos persikėlusi į Vilnių ukrainietė iš karto ėmėsi padėti kitiems“.

Svetlana Ševčenka sako: „Kai pradėjau dirbti mokykloje, ten jau mokėsi 64 mokiniai iš Ukrainos" (…). Į klausimą „Ar kyla problemų dėl ukrainiečių vaikų adaptacijos Lietuvos mokyklose?“, Svetlana atsako: „Mūsų mokykloje nekyla, nes tai rusakalbė mokykla, kur visi kalba rusiškai, todėl vaikams daug lengviau adaptuotis. (…) Turėjome problemų tik su tais vaikais, kurie nekalba rusiškai, kurie moka tik ukrainietiškai. Jiems kilo sunkumų su rusiškais terminais, todėl jie drovėjosi kalbėti prie lentos. Bet aš pasisiūlydavau pavertėjauti, mokytojai buvo supratingi, todėl dabar šie vaikai jaučiasi puikiai“.

Toliau Svetlana pasakoja: „Kai kurie ukrainiečiai sunkiai adaptuojasi – tai pasireiškia nenoru mokytis lietuvių kalbos. Žmogus nepriima naujos šalies ir viso to, kas su ja susiję. Taip ir sako: „Aš negaliu, neturiu jėgų ir apskritai mane pykina nuo šitos kalbos“.

Gal man gali rusas O.Šurajevas ar švedas J.Ohmanas (abu Lietuvos „2022 metų Valstybės kūrėjai“), paaiškinti LRT skelbiamus alogizmus:

1. Ukrainoje draudžiama vartoti rusų kalbą, tai kodėl mes nesame solidarūs su Ukraina ir ukrainiečių vaikus mokome rusiškai?

2. Jei kai kuriuos ukrainiečius pykina lietuvių kalba, tai kodėl Lietuvoje šie ukrainiečiai kankinami, o ne nuvežami į Lvovą ar kitą saugią Ukrainos vietą? 

Kam kankinti žmones su ta jų nekenčiama lietuvių kalba?

Strazbūro teismas atakuoja šeimos institutą

Jerzy Kwaśniewski, Ordo Iuris direktorius, laiške rašo:

Ponios ir ponai,

Sausio 17 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas padarė perversmą žmogaus teisių aiškinimo srityje ir nusprendė, kad Europos Tarybos valstybės, tarp kurių yra ir Lenkija, privalo "teisiškai pripažinti ir apsaugoti tos pačios lyties asmenų sąjungas". Kad būtų sunkiau kritikuoti akivaizdžiai ydingą sprendimą, Strasbūro teismo teisėjai šias revoliucines tezes įtraukė į savo sprendimą prieš Rusiją.

Teisėjai, žinoma, žinojo, kad Rusija, kuri buvo pašalinta iš Europos Tarybos už karo prieš Ukrainą pradžią, nepaisys šio sprendimo. Tačiau nuosprendis bus privalomas kitoms 46 Europos Tarybos šalims, kurios net negalėjo pasisakyti procese, nes nebuvo jo šalimis. Į tai atkreipė dėmesį Lenkijos teisėjas profesorius Krzysztof Wojtyczek, kuris nepritarė Teismo sprendimui ir kartu su kitais dviem teisėjais pateikė atskirąją nuomonę byloje.

Jei nesureaguosime, šis sprendimas privers Lenkiją įregistruoti tos pačios lyties asmenų sąjungas ir suteikti joms privilegijas. Tai taip pat atvers kelią reikalauti teisėtos namų pasirinkimo galimybės.

Teismas taip pat pastato mūsų teisininkus į itin sunkią padėtį. Kelerius metus dalyvavome keliose bylose, kurias prieš Lenkiją iškėlė LGBT aktyvistai. Kiekviename iš jų jie reikalauja pripažinti, kad Lenkijos įstatymai ir konstitucija pažeidžia žmogaus teisių sistemą, nes tos pačios lyties poroms nesuteikia teisės į santuokines privilegijas. Iki šiol Lenkija nepralaimėjo nė vienos bylos. Dabar mūsų užduotis Teismui tapo gerokai sunkesnė.

Pagrįsdami sprendimą EŽTT teisėjai remiasi viešąja nuomone ir įvairių šalių įstatymais. Taip yra todėl, kad jie negalėjo tiesiogiai remtis Europos žmogaus teisių konvencijos turiniu. Taip yra todėl, kad nė vienoje dokumento nuostatoje, įskaitant cituojamą Konvencijos 8 straipsnį, kuriuo europiečiams garantuojama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, neminima pareiga institucionalizuoti tos pačios lyties asmenų santykius. Be to, EŽTK 12 straipsnyje aiškiai nurodoma "vyrų ir moterų teisė tuoktis", išreiškianti savaime suprantamą tiesą, kad santuoka yra vyro ir moters sąjunga.

"Ordo Iuris" ekspertai, veikdami koalicijoje, kurią kūrėme ne vienerius metus, įtikins Europos šalių valdžios institucijas nepritarti Strasbūro teismo sprendimui.

Jau rengiame išsamią sprendimo analizę, kurioje įrodysime, kad Teismo sprendimas neturi pakankamai tvirto teisinio pagrindo. Pabrėšime, kad EŽTT taikant "evoliucinį" Konvencijos aiškinimą bus sukurtos tolesnės ideologinės "žmogaus teisės", nesusijusios su Konvencijos nuostatomis, kurių krypties šiandien neįmanoma nuspėti.

Kartu rengiame memorandumą, kuriame Lenkijos vyriausybei nurodysime, kokių teisinių priemonių reikėtų imtis, kad būtų išreikštas privalomas prieštaravimas ideologiniam Strasbūro teismo sprendimui. Bendradarbiaudami su užsienio partneriais įtikinsime kitų mūsų regiono šalių vyriausybes priimti EŽTT sprendimo aiškinamąsias deklaracijas, kuriomis užkirsime kelią radikalams įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius.

Tačiau Strasbūro teismas turi daug ką pasakyti ir kitais svarbiais gyvenimo, šeimos ir laisvės klausimais.

Pirmenybę teikiame Lenkijos abortistų skundams, kuriais siekiama, pasitelkus EŽTT sprendimus, panaikinti Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo eugeniniai abortai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai. Taip yra todėl, kad abortų šalininkai teigia, jog ... negimusių vaikų gyvybės apsauga prilygsta "kankinimui ir nežmoniškam elgesiui" su moterimis. Sunku būtų rasti labiau karikatūrišką gražios motinystės ir tėvystės idėjos iškraipymą. Žiniasklaidos duomenimis, Strasbūre iškelta daugiau kaip tūkstantis tokių bylų.

Nors Teismas jau atmetė pirmuosius penkis skundus, nurodydamas daugybę formalių abortų atlikėjų aplaidumo atvejų, turime išlikti budrūs, nes likusiose bylose pareiškėjai gali tikėtis ištisų teisininkų komandų paramos. Kiekvienoje iš šių bylų gavome Teismo sprendimą, kuriuo pritariama, kad Ordo Iuris institutas pateiktų "teismo draugo" nuomonę. Mūsų balsas dažnai būna vienintelis, kuris primena mums apie prigimtinį ir neatimamą žmogaus gyvybės orumą ir vertę. Mes vieninteliai pabrėžiame, kad jokia tarptautinės teisės nuostata negarantuoja moters teisės į abortą, nors daugelis jų kiekvienam žmogui garantuoja teisę į gyvybę.

Ne kartą mūsų advokatų atkaklumas leido mums įtikinti Teismo teisėjus priimti racionalius ir teisingus sprendimus. Taip atsitiko buvusios profesoriaus Bogdano Chazano pacientės, kuriai gydytojas atsisakė atlikti eugeninį abortą, skundo atveju. Teismo teisėjams išsiuntėme "teismo draugo" nuomonę, kurioje nurodėme, kad abortų reglamentavimas priklauso vadinamajai valstybių narių diskrecijos teisei, t. y. valstybės narės savo nuožiūra sprendžia, ar leisti, ar uždrausti abortus. Todėl priminėme, kad Lenkija pasinaudojo šia teise, siekdama užtikrinti teisinę gyvybės apsaugą visais jos etapais ir leido abortus tik išimtiniais atvejais. Mūsų dalyvavimas lėmė, kad moters skundas buvo atmestas.

Ordo Iuris nuomonę EŽTT teisėjai taip pat palaikė dešimtyse bylų prieš Norvegijos "Barnevernet", kuri paimdavo vaikus iš tėvų ir atimdavo galimybę bendrauti su giminaičiais. Į mūsų patirtį taip pat buvo atsižvelgta surogatinės motinystės bylose, kuriose tos pačios lyties poros, įsigijusios vaikus iš surogatinių motinų, norėjo, kad Teismas įpareigotų suverenias valstybes vaikų gimimo liudijimuose įrašyti arba du tėvus, arba dvi motinas.

Nuolatinės rėmėjų ir draugų paramos dėka "Ordo Iuris" ekspertai gali ryžtingai ginti tokias vertybes kaip gyvybė, santuoka, šeima ar tikėjimas Europos Žmogaus Teisių Teisme vykstančiuose procesuose.

Tačiau šiandien mums tenka spręsti itin sudėtingą užduotį. Strasbūro teismo Didžioji kolegija priėmė sprendimą, nukreiptą prieš Lenkijos teisinę tvarką - prieš "santuoką kaip vyro ir moters sąjungą". Sustabdyti šį išpuolį prieš normalumą ir suverenumą bus įmanoma tik tuo atveju, jei įtikinsime daugybę sąjungininkų tai padaryti.

Mes jau pradedame savo darbą. Šiandien ypač prašau jūsų paremti mūsų pastangas.

Prof. E.Hamer apie Vokietijos visuomenės ir ekonomikos degradaciją: "Iš viduriniosios klasės į žemesnės klasės visuomenę"

  

Užrašas po iliustraciją: Ludwig Erhard norėjo "gerovės visiems". Jis norėjo iš visuotinio skurdo asmeniniu indėliu sukurti viduriniosios klasės visuomenę, nes "tik tie, kurie ką nors turi, taps atsparūs komunizmui". Šaltinis.

PROF. EBERHARDAS HAMERIS | Po paskutinio pasaulinio karo visi nieko neturėjome, buvome vargšai, mūsų žmonės badavo, sušalo, beveik neturėjo būsto, mažai dirbo ir faktiškai nebeturėjo jokių ateities perspektyvų. 1947 m., po valiutos reformos, vienam asmeniui teko 40 D markių, buvome beveik visi vienodai "turtingi".

Tada autorius nė nesvajojo, kad vieną dieną jam seksis taip gerai, kaip šiandien sekasi mūsų kartai. Už tai esame dėkingi sąlygoms, kad amerikiečiai nustojo plėšti Vokietiją anksčiau nei rusai, nes jiems buvome reikalingi kaip centrinė šalis, kad galėtų viešpatauti Europoje, todėl jie turėjo mus vėl padaryti ekonomiškai nepriklausomus, kad visi nacių įstatymai buvo panaikinti, todėl kiekvienas, kuris norėjo ką nors pradėti ir atkurti, turėjo didžiausią veiksmų laisvę, kad Liudvigas Erhardas skatino statybas iš nieko, leisdamas apmokestinti tik įmonių išmokas kaip pelną, taip sudarydamas sąlygas savęs finansavimui, ir taip daugiau nei dešimt milijonų verslininkų sukūrė "ekonominį stebuklą" - darbo vietas, pajamas ir palaipsniui didėjančią gerovę.

Tačiau, visų pirma, po nacių ideologijos žlugdymo Dešimt Dievo įsakymų ir Prūsijos dorybės vėl tapo pagrindiniais visuomenės principais.

Taigi visi darbštūs ir kuklūs piliečiai pamažu galėjo įsigyti pragyvenimo šaltinį, nuosavą namų apstatymą, automobilį, o 40 proc. darbščių piliečių vėl turėjo nuosavą būstą.

Ludwigo Erhardo "Gerovė visiems

Liudvigas Erhardas norėjo "gerovės visiems". Jis norėjo iš visuotinio skurdo asmeniniu indėliu sukurti viduriniosios klasės visuomenę, nes "tik tie, kurie ką nors turi, bus atsparūs komunizmui".

Ludwigas Erhardas tai, kad susiformavo nedidelė aukštesnioji klasė, turinti daugiau turto, laikė "rinkos ekonomikos kaina". Jam svarbiausia, kad kiekvienas sunkiai dirbantis žmogus galėtų pakilti iš žemesnės klasės į viduriniąją. Mainais už tai jis garantavo konkurenciją ir lygias galimybes.

Niekada anksčiau Vokietijoje vidurinioji klasė nesusiformavo taip greitai kaip šeštajame ir septintajame dešimtmetyje. Prie to prisidėjo tai, kad daugiau kaip du milijonai verslininkų ir daugiau kaip trys milijonai kvalifikuotų darbuotojų pabėgo iš Rytų į Vakarus,

Vokietijos gyventojai ir darbo jėga turėjo aukščiausią kvalifikaciją, kurią vis dažniau buvo galima vėl panaudoti, ir kiekvienas, kuriam jau sekėsi geriau nei kitiems, buvo laikomas paskata kitiems, o ne pavydo objektu, kaip yra šiandien.

Taigi Vokietijos visuomenėje nuolat plėtėsi vidurinioji klasė, kol šiandien beveik pusė (47 proc.) mūsų tapo ekonomiškai, socialiai ir politiškai "buržuazine visuomene", kuriai būdinga vidurinioji klasė.

Plati išmokų ir socialinės paramos sistema žemesniajai klasei

Viduriniosios klasės ir žemesnės klasės riba viduriniosios klasės tyrimuose laikoma pajamų mediana. Visi, kurių bendrosios pajamos yra mažesnės nei vidutinės pajamos, t. y. apie 3400 eurų per mėnesį, laikomi skurstančiais ir žemesnės klasės žmonėmis. Tai visų pirma apima tas gyventojų grupes, kurios dėl asmeninių priežasčių neprisijungė prie meritokratijos arba nuo jos atsiliko. Jiems buvo sukurta plati išmokų ir socialinės paramos sistema, kuri turėjo užtikrinti kiekvieno vokiečio egzistenciją. Tačiau vėliau ši socialinė garantija buvo išplėsta "visiems, kurie gyvena šioje šalyje" ir net visiems pasaulio gyventojams, kurie atvyksta pas mus ir kuriems reikia ne tik laikinos pagalbos, bet ir apsigyvena pas mus visam gyvenimui, nedirbdami socialinėje sistemoje.

Didžiausiu Vokietijos istorijoje pajamų perskirstymu - taip pagal tarptautinius standartus - sukūrėme aukščiausią tarptautiniu mastu socialinę sistemą viduriniosios klasės sąskaita ir žemesnės klasės naudai, kuri mums atnešė daug pasiekusių žmonių išnaudojimą, bet iki šiol taip pat ir socialinę taiką bei realaus skurdo išvengimą.

Viduriniosios klasės sociologijoje lemiamas trijų sluoksnių pajamų ypatybes įžvelgiama tame, kad aukštesnioji klasė gyvena iš turto, t. y. iš kitų žmonių darbo, vidurinioji klasė gyvena iš asmeninių įnašų, o žemesnioji klasė gyvena daugiausia iš viduriniosios klasės paramos. 

Vokietijos viduriniosios klasės mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos yra didžiausi pasaulyje

Nors aukštesniosios klasės kapitalas apmokestinamas tik vidutiniškai arba visai neapmokestinamas, visa mūsų mokesčių ir įmokų sistema orientuota į pajamas iš darbo, t. y. į viduriniosios klasės darbo pajamas. Todėl Vokietijos vidurinioji klasė turi finansuoti didžiausius pasaulyje mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, be to, didžiausią Vokietijos istorijoje socialinės apsaugos sistemą. Ankstesniame Mittelstandsinstitut (Vidurinės klasės institutas) Niedersachsen (Žemutinėje Saksonijoje) atliktame tyrime buvo apskaičiuota, kaip skiriasi trijų sluoksnių grynieji įnašai į valstybės finansavimą, t. y. aukštesnioji grupė (+ 17,0 proc.), vidurinioji grupė (+ 87,9 proc.), žemesnioji grupė: (- 4,9 proc.).

Ši našta, apskaičiuota remiantis valstybės mokesčių statistiniais duomenimis, atspindi socialinių klasių indėlį į veiklos rezultatus. "Šiuo požiūriu viduriniosios klasės ekonomika yra teisi, teigdama, kad vidurinioji klasė (Mittelstand) yra mūsų visuomenės ir mūsų gerovės ekonominis nešėjas."

Išsamiausios socialinės, švietimo ir gerovės koncepcijos buvo kuriamos remiantis pajamomis iš pašalpų, ypač iš viduriniosios klasės, kuriomis žemesnioji klasė turėjo būti vedama arba keliama į viduriniąją. Tai pasiteisino, nes Vokietijoje nė vienas "vargšas" neatsidūrė egzistencinėje bėdoje, o Vokietijos žemesniosios klasės pragyvenimo lygis yra net aukštesnis už daugumos pasaulio viduriniosios klasės pragyvenimo lygį.

Masinė imigracija sukelia socialinį disbalansą visiems

Tačiau nuo 2015 m. žemesnioji klasė Vokietijoje smarkiai išaugo tiek absoliučia, tiek santykine prasme. Tai daugiausia susiję su tuo, kad kasmet dėl didžiausios mokesčių naštos mūsų šalį palieka iki 300 000 kvalifikuotų viduriniosios klasės atstovų, kita vertus, kasmet imigruoja nekvalifikuoti žmonės ir didelio miesto dydžio proletariatas (0,5-1 mln.), kurio daugiau kaip 70 proc. niekada nepatenka į darbo rinką.

Naujoji vyriausybė išdidžiai paskelbė, kad yra "atvira bet kokiai imigracijai" ir "netoleruos repatriacijos". Taigi į Vokietijos žemesniąją klasę plūstantys žmonės iš viso pasaulio, ne tik iš visų krizės regionų, bet visų pirma iš Afrikos, ateityje turėtų atitinkamai padidinti mūsų žemesniąją klasę ir atitinkamai sumažinti viduriniąją klasę. Todėl turėsime pasiruošti tam, kad mūsų viduriniosios klasės visuomenė peržengė savo zenitą ir vėl taps dominuojančia žemesnės klasės visuomene, kurioje bus mažiau viduriniosios klasės ir tik nedidelė aukštesnioji klasė.

Jei nekreiptume dėmesio į socialinius funkcionierius, kurie, siekdami didesnio perskirstymo nuo vidurio į apačią, kuria "naująjį skurdą" ir "socialinį teisingumą" įžvelgia tame, kad visi, taip pat ir ką tik atvykusieji, turi turėti tokį patį gyvenimo lygį (dalyvavimą) kaip ir daug pasiekusieji, masinė imigracija jau dabar visiems sukelia socialinį disbalansą:

Paskutinis PISA tyrimas parodė, kad vidutinis išsilavinimo lygis mūsų visuomenėje akivaizdžiai krenta, nors Vokietija jau dešimtmečius "kala į koją", vykdydama švietimo reformas ir investuodama didžiausias lėšas į švietimą.

Didelės dalies dirbančiųjų viduriniosios klasės mąstymas pasikeitė iš veiklos rezultatų visuomenės į linksmybių visuomenę, kurioje aukštas gyvenimo lygis laikomas savaime suprantamu dalyku, todėl bazinės pajamos - nepriklausomai nuo veiklos rezultatų - turi būti skiriamos visiems, o lyčių ideologija, feminizmas ir dekadentiškumas, "malonus gyvenimas" ir "malonumas" laikomi gyvenimo tikslais, o ne Dešimt Dievo įsakymų ar Prūsijos dorybės. Tai, kad ši vertybių degeneracija taip pat susijusi su bendru darbo ir rezultatų mažėjimu, jau keletą metų rodo prasidėjęs tarptautinio konkurencingumo mažėjimas. Žemutinėje Saksonijoje matematikos abitūros įvertinimai buvo pakelti vienu lygiu, nes abiturientams nebeužteko įprasto intelekto. Nepaisant to, daugiau nei 50 proc. mokinių laiko abitūros egzaminus, o apie 5 proc. mokinių juos išlaiko su "A".

Jei Hartz-IV nebėra "pagalba stokojantiesiems", o yra visuotinė teisė ir priklauso visiems, kurie atvyksta pas mus iš viso pasaulio, negalima stebėtis masiniu pasaulio vargšų, nevykėlių, ligonių ir išsilavinimo stokojančiųjų antplūdžiu. Vokietija magnetu traukia imigrantus iš viso pasaulio dėl "maksimalių socialinių išmokų visiems". JAV nė vienas imigrantas negauna valstybinių išmokų pirmuosius penkerius metus, Danijoje - net po pirmųjų penkerių metų, Vokietijoje - iš karto, maksimaliai ir iki gyvos galvos, įskaitant pensijas.

Su tuo susijęs žemesnės klasės augimas atitinka tiek aukščiau, tiek žemiau esančių marginalinių grupių interesus, tik neatitinka viduriniosios klasės, kuri turi tai finansuoti, interesų: Aukštesnioji klasė nori turėti neribotą darbininkų perteklių, kurio dabar per mažai, kad būtų galima gauti iš mažėjančio pradinio Vokietijos gyventojų skaičiaus. Kita vertus, didžiausia Vokietijos ekonomikos šaka - socialinių paslaugų pramonė - ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų (vienas slaugytojas septyniems socialiniams atvejams) nori, kad žemesnioji klasė toliau augtų dėl imigracijos kaip galimo slaugos šaltinio. Bažnyčios ir kitos socialinės įstaigos atrado šią verslo sritį, nes valstybė gausiai kompensuoja jų išlaidas.

Socialiniai funkcionieriai, pasitelkę imigrantus, kuria sau naujas daugumas

Didėjanti žemesnioji klasė dabar užplūsta miestus, todėl juose vis labiau trūksta būsto. Kadangi kiekvienas, taip pat ir imigrantai, gali pats nuspręsti, kur nori gyventi, imigrantai daugiausia nori vykti į didžiuosius miestus, kur jau gyvena jų tautiečiai, kur jie gali išlikti anonimiški, jiems nereikia integruotis ir jie gali rasti kuo daugiau pramogų ir laisvalaikio praleidimo būdų. Kita vertus, federaliniai politikai gali galvoti tik apie tai, kaip ten statyti daugiau būstų. Jie nemato, kad miestai keičiasi kokybiškai. Vidurinioji klasė jau dabar bėga iš rajonų ir miestų, kuriuos užplūdo žemesniųjų klasių atstovai, į aplinkines vietoves - jau vien dėl to, kad jų vaikams reikia geresnio išsilavinimo, nei vis dar siūlo miesto mokyklos, kuriose dominuoja žemesniųjų klasių atstovai.

Paskutiniai federaliniai rinkimai parodė, kad socialiniai funkcionieriai, pasitelkdami imigrantus, kuria sau naujas daugumas. Nemaža dalis dirbančių viduriniosios klasės atstovų, kurie taip pat yra paramos gavėjai, taip pat perėjo į augančią žemesnę klasę. Taip pat ir jų pasiturintis jaunimas, kuris atmeta Dešimt Dievo įsakymų ir Prūsijos dorybes kaip "dešiniųjų ekstremistų" ideologiją, nes gerovę be asmeninio indėlio laiko savaime suprantamu dalyku ir tikisi valstybės finansuojamo linksmo, malonumų ir "įvairovės" gyvenimo.

Žemutinės Saksonijos Mittelstandsinstitut darbo grupės šias vizijas vertino kaip pavojingas net demokratijos ir rinkos ekonomikos išlikimui - kaip judėjimą centralizacijos ir tarptautinės kolektyvizacijos link - ir svarstė, ar Vokietija dar turi išeitį. Tuo tarpu dėl pasikeitusios rinkėjų daugumos, atrodo, nebeturime savanoriškos išeities; vienintelis dalykas, kuris mums liko, tikriausiai, yra priverstinė korekcija, kaip visada istorijoje.

Jei ir toliau bus tęsiamas politiškai pageidaujamas žemesniosios klasės augimas dėl imigracijos, vidurinioji klasė, kuri absoliučiai ir santykinai silpnėja, nebepajėgs užtikrinti žemesniajai klasei būtinų socialinių išmokų ir pensijų. Ją teks dar labiau apiplėšti, t. y. nuskurdinti, arba ji vis dažniau emigruos arba pasitrauks iš darbo. Bet kokiu atveju tai, ką vidurinioji klasė galėjo sumokėti už socialines išmokas marginalizuotoms grupėms, ateityje nebebus prieinama. Tuomet žemesnioji klasė taip pat taps gerokai skurdesnė. Tai savo ruožtu turėtų pasekmių mūsų socialinei taikai visuomenėje. Didėjanti žemesniųjų klasių dauguma demokratinėmis priemonėmis - vienas žmogus, vienas balsas - visada istorijoje vedė į funkcionuojančią oligarchiją ar net diktatūrą.

Mūsų vyriausybių savidestrukcija nuo Merkel iki Habeck/Baerbock

Tačiau taip pat daug kas leidžia manyti, kad esminiams korekciniams pokyčiams liko nedaug laiko, kad finansinis ir ekonominis krachas prives prie gyventojų nuskurdinimo net ir trumpuoju laikotarpiu. Juk mes ne tik sukaupėme didžiausias skolas savo istorijoje (300 mlrd. eurų), bet ir 2,7 trilijono eurų Europos bankų skolų ir bankrotų. Taip pat prisiėmėme 2,7 trilijono eurų skolų už Europos bankus ir bankrutuojančias šalis. Kai tik šis skolų kortų namelis sugrius, ateis mokėjimo diena, pseudoklestėjimo nebeliks, socialinės išmokos nebebus įperkamos, ypač visiems, visos socialinės sistemos žlugs. Tada milijonai pašalpų gavėjų per prievartą pasiims tai, kas jiems tariamai priklauso arba ko jie čia atvyko gauti, o didelė dalis dirbančios viduriniosios klasės nebeatras paklausos neproduktyviose profesijose ir visuomeninėje veikloje ir taip pat pateks į žemesnę klasę.

A. Merkel vyriausybė, prisiimdama ES skolas, jau nustatė Vokietijos per didelio įsiskolinimo ir nemokumo kryptį.

Dėl mūsų artėjančio nuskurdimo kalta ne tik "Corona" krizė, ne pasaulio ekonomika ir ne karas Ukrainoje, bet ir mūsų vyriausybių, pradedant Merkel ir baigiant Habecku (Baerbock), kurios dėl ideologinių priežasčių privertė mus nusileisti iš gerovės, savidestrukciją.

Prof. Eberhardas Hameris.

PI-NEWS autorius Prof. Dr. Eberhardas Hameris (*1932 m. rugpjūčio 15 d. Mettmanne) - vokiečių ekonomistas. Jis daugiausia dėmesio skiria mažųjų ir vidutinių įmonių ekonomikai. Septintajame dešimtmetyje Hanoveryje jis įkūrė privatų Mittelstandsinstitut Niedersachsen ir išleido daugiau kaip 20 knygų mažųjų ir vidutinių įmonių tema. 1986 m. Hameris buvo apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos ordino "Už nuopelnus" kryžiumi ant juostos. Jo skiltis kartą per savaitę pasirodo portale PI-NEWS.

https://www.pi-news.net/2023/01/von-der-mittelstands-zur-unterschichtengesellschaft/

FOX NEWS: kur dingo ANTIFA?

 

https://youtu.be/dfd5a2qLPhY

Kur dingo ANTIFA?  Negalvojot apie tai? Šešėlinė, gerai ginkluota, smogikų armija, juodomis kaukėmis. Jūs atsimenate juos nuo 2020 metų vasaros. Jie degino mūsų miestus, bažnyčias, policijos nuovadas, teismus. Smurto tikslu buvo nugalėti Donaldą Trampą.  Siekta sukelti šalyje tokį chaosą, kad gyventojai panorėtų pokyčių. Tai buvo taip efektyvu, kad net pati Kamala Harris rinko pinigus, kad juos paleistų iš kalėjimų. (...) Po Džo Bideno inauguracijos ANTIFA kažkur dingo.

"Mes su niekuo nekariaujame" - Vengrija atmeta Vokietijos teiginį, kad Europa kariauja su Rusija

Péteris Szijjártó reagavo į neseniai Vokietijos užsienio reikalų ministrės išsakytas pastabas, kuriose ji teigė, kad Europa kariauja su Rusija.

Vengrijos žmonės priėmė aiškų sprendimą nedalyvauti konflikte Ukrainoje, todėl šalis su niekuo nekariauja, ketvirtadienį Niujorke pabrėžė Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Péteris Szijjártó.

P. Szijjártó komentarai pasirodė po jo kolegės iš Vokietijos Annalenos Baerbock pareiškimo, kuriame ji pareiškė, kad visa Europa kariauja karą su Rusija.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė trečiadienį Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje sakė, kad labai svarbu, jog "tai darytume kartu ir kad Europoje nebūtų kaltinimo žaidimo, nes kariaujame karą prieš Rusiją, o ne vieni prieš kitus".

"Mes su niekuo nekariaujame, nenorime su niekuo kariauti, norime nedalyvauti šiame kare, o Vengrijos ir Vengrijos žmonių saugumas mums yra svarbiausias dalykas", - atsakydamas pareiškė Szijjártó.

"Vengrijos žmonės nėra atsakingi už šį karą, Vengrijos žmonės nėra kalti dėl šio karo pradžios, Vengrijos žmonės nenorėjo šio karo", - sakė jis. "Tai ne mūsų karas, ir Vengrijos žmonės priėmė sprendimą per praėjusių metų parlamento rinkimus, kai aiškiai pasakė, kad dabar mums svarbiausia nedalyvauti šiame kare."

Szijjártó paaiškino, kad beveik visi Vengrijos vyriausybės sprendimai priimami remiantis šia prielaida, ir žurnalistams sakė, kad šalis siekia "siekti taikos derybų ir paliaubų, o ne tiekti ginklus".

"Vengrijos žmonės priėmė tokį sprendimą, o mūsų, kaip vyriausybės narių, pareiga yra įgyvendinti Vengrijos žmonių sprendimą, apsaugoti jų saugumą ir visos Vengrijos saugumą", - sakė jis.

Atsakydamas į žurnalisto klausimą apie korupcijos atvejus Ukrainoje, ministras pabrėžė, kad vienas iš Vengrijos užsienio politikos strategijos pagrindų yra tas, kad "mes nesikišame į kitų šalių reikalus".

"Čia, Amerikoje ir Europoje, jau yra daugiau nei pakankamai žmonių, kurie mano, kad jų pagrindinė užduotis yra nurodinėti kitoms šalims, kaip joms gyventi, vertinti kitų šalių vidaus reikalus, vertinti kitas šalis", - pridūrė jis.

https://twitter.com/i/status/1618611001691373568